lenkijos prezidentas

Lenkijoje įsibėgėja naujos vyriausybės ir buvusios valdžios remiamo prezidento karas. Pavyzdžiui, kartą Varšuvos policijai teko iš prezidentūros krapštyti du nuteistus politikus iš buvusių valdančiųjų partijos, o šie kelias valandas slėpėsi pas prezidentą Andrzejų Dudą. Tąkart policija sulaikė politikus, kai Duda išvyko iš rūmų į susitikimą.

Lenkijos žiniasklaidos šaltiniai šalies vadovybės apsaugoje pranešė, kad vienoje iš prezidentūrai priklausančių mašinų buvo aptiktas neaiškios kilmės daviklis. Automobilyje, kuris kartu su prezidentu keliavo ir į Ukrainą, aptikta sekimo realiu laiku įranga. Galėjo būti taikomasi ne tik į Lenkijos vadovą, o ir į Ukrainą keliaujančių užsienio valstybių lyderių maršrutus, kurie yra kruopščiai slepiami dėl galimos Rusijos atakos.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda liepos 5-ąją susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Vėliau įvyko šalių delegacijų susitikimas bei spaudos konferenciją, o susitikimą vainikavo valstybinė vakarienė, kuri buvo skirta Lenkijos pirmosios poros garbei. Šventinė vakarienė prasidėjo 20 val., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kitą savaitę tikimės sprendimo, kad Ukrainai kelias į Aljansą bus sutrumpintas, sako Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Tikimės, kad bus priimtas sąjungininkų sprendimas, kad Ukrainai nereikia įžanginio kelio, kad ateityje įstotų į NATO, bet kad šis kelias jai bus sutrumpintas“, – trečiadienį sakė A. Duda per spaudos konferenciją po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Ketvirtadienio vakarą Kauno senamiestyje vaikščiojusi kaunietė sutiko netikėtą svečią – Lenkijos prezidentą Andrzej Dudą. „Šį vakarą vaikštinėjant po Kauno senamiestį, Valančiaus gatvėje, prieš akis išdygo ne kas kitas, o Lenkijos prezidento kortežas. Matyt Andrzej Duda panoro užsukti į „Bernelių užeigą“ vakarienės. Man tiesiog pasisekė, susidūriau akis į akį su prezidentu. Pamačiau iš arti Andrzej Dudą, kuris, beje, nustebino savo paprastumu ir nuoširdumu“, – ketvirtadienį apie 23.30 val.

Lenkijoje antradienį nugriaudėjus sprogimams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sureagavo į šią situaciją. Antradienio vakare pranešus apie sprogimus Lenkijos mieste netoli Ukrainos sienos ir oficialiai dar nepatvirtintomis žiniomis žuvus dviem žmonėms, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą kaimyninei valstybei. „Lietuva yra stipriai solidari su Lenkija.

Lietuva ir Lenkija susitarė rengti neplanuotas pratybas. O į Vilnių atvykęs Suomijos prezidentas neigia informaciją, kad jo šalis pasirengusi pasienyje su Rusija dislokuoti branduolinius ginklus, kai Suomija bus priimta į NATO. Gitanas Nausėda tvirtina, kad Suomijos įstojimas į NATO aljansą gerokai sustiprintų, tačiau reikia, kad nuomonę pakeistų narystę blokuojanti Turkija. Prezidentas sureagavo ir į kariuomenės vado abejones, kad Lietuvai nederėtų Ukrainai perleisti savo haubicų.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą patvirtinti 996 nauji koronaviruso atvejai. Tai – mažiausias rodiklis nuo lapkričio 4 dienos. Mirčių skaičius kol kas toliau auga – per dieną mirė 14 žmonių. Visi mirusieji turėjo gretutinių susirgimų, dauguma jų buvo vyresnio amžiaus. Ligoninėse nuo koronaviruso gydoma daugiau kaip 1300 žmonių.

Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis sako, kad negalima leisti, jog Lietuvos ir Lenkijos vienybė būtų skaldoma. Taip jis antradienį teigė po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda). „Lietuva ir Lenkija yra stipresnės būdamos kartu, todėl negalime leisti, kad mūsų vienybė būtų skaldoma.

Lietuvoje kitą savaitę su darbo vizitu lankysis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, penktadienį pranešė prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupė. A. Duda susitiks su G. Nausėda, prezidentai planuoja aptars dvišalį bendradarbiavimą kovojant su pandemija, vakcinos įsigijimą, regiono saugumo ir gynybos klausimus, strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą, transatlantinius santykius, situaciją ES Rytų kaimynystės valstybėse.  Vizitas vyks antradienį ir trečiadienį.

Lenkijos prezidentu antrai kadencijai ketvirtadienį įstatymų leidėjų akivaizdoje buvo prisaikdintas Andrzejus Duda (Andžejus Duda). Dauguma lenkų opozicijos parlamentarų ir kai kurie buvę šalies lyderiai nedalyvavo ceremonijoje, demonstruodami nepritarimą tam, ką vadina A. Dudos Konstitucijos nepaisymu per jo pirmąją kadenciją prezidento poste ir beveik visišku susitaikymu su valdančiosios dešiniojo sparno partijos politika, dėl kurios pašlijo Varšuvos santykiai su Briuseliu.

Lenkijos piliečiai sekmadienį Vilniuje balsuos savo šalies prezidento rinkimuose. Kaip BNS sakė Lenkijos ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus vadovas Marcinas Zeniewiczius (Marcinas Zenievičius), balsuoti ambasadoje registravosi 443 rinkėjai, tačiau 36 jų gavo pažymas, leidžiančias pasinaudoti balso teise ir kitose rinkimų apylinkėse.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda debiutavo kaip reperis per vieną akciją, kurios tikslas – surinkti lėšų medikams, kovojantiems su koronaviruso pandemija. Šiuo metu siekiantis antrosios kadencijos A. Duda savo mėginimą repuoti paskelbė savo oficialioje paskyroje vaizdo įrašų portale „YouTube“. Šis vaizdo įrašas iki antradienio vakaro buvo peržiūrėtas daugiau kaip 4,1 mln. kartų.

Europoje daugėja svarstymų ar Lenkija išliks ES tolimesnėje perspektyvoje. Tokios mintys bręsta ir kai kurių Europos politikų galvose, kurie pastebi ryškų autoritarinių tendencijų stiprėjimą Lenkijoje. „Lenkijoje prasidėjo valdančiųjų mūšis ne tik su opozicija, bet ir su Europos Sąjungos institucijomis – pirmiausiai su Europos komisija ir Europos Taryba Strasbure“, – pastebi buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) penktadienį oficialiai priėmė premjerės Beatos Szydlo (Beatos Šydlo) atsistatydinimą ir pasiūlė naujuoju vyriausybės vadovu finansų ir plėtros ministrą Mateuszą Morawieckį (Mateušą Moraveckį). Ankstesnę dieną B. Szydlo paskelbė atsistatydinanti, o šį jos sprendimą priėmė valdančiosios konservatyviosios partijos „Įstatymas ir teisingumas" (PiS) politinė valdyba.

Anot Lenkijos prezidento, Rusijos politikų komentarai patvirtina, kodėl karinis saugumas yra svarbiausias rytinių Europos šalių prioritetas. Kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje po Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo, kuris kaltino Vakarus ritimusi į šaltąjį karą, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad svarbiausia Lenkijai dabar yra stiprinti NATO buvimą rytuose, ir pridūrė“: „Mūsų saugumas, ypač karinis dabar yra svarbiausias, kai matome, padėtį, pavyzdžiui, Ukrainoje ir gir...

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį atsisakė pasirašyti JT anglies dvideginio mažinimo sutarties pataisas, kurios reikalautų šią nuo akmens anglies priklausomą ES šalį dar labiau mažinti šiltnamio dujų emisiją. Aplinkosaugos politikos ekspertai Briuselyje tvirtina, kad toks sprendimas „vilkina ratifikavimo procesą“, tvirtinant priemones emisijoms mažinti, kai iki svarbaus JT renginio Paryžiuje klimato kaitos klausimais liko tik mėnuo laiko.

Andrzejus Duda, kuris ketvirtadienį per bendrą aukštųjų ir žemųjų parlamento rūmų posėdį bus prisaikdintas šeštuoju Lenkijos prezidentu nuo 1989-ųjų politinės transformacijos, tikino būsiantis aktyvus valstybės vadovas.

  Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkas Petras Maksimavičius mano, kad Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) išrinkimas Lenkijos prezidentu neturėtų stipriai pakeisti tautinių mažumų padėties, o reikšmingesni mažumoms bus rudenį vyksiantys Seimo rinkimai, nes po jų bus skiriamas švietimo ministras.

Iš naujojo Lenkijos vadovo galima laukti griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu, tačiau pokyčius kaimyninės šalies politikoje pasikeitus prezidentui pristabdys tai, kad jo atstovaujama partija parlamente yra opozicinė, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.

Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo konservatyvios opozicijos kandidatas Andrzejus Duda, itin įtemptoje kovoje įtikinamu atotrūkiu įveikęs dabartinį valstybės vadovą, centristą Bronislawą Komorowskį, rodo nacionalinio transliuotojo TVP sekmadienį vėlai vakare paskelbta balsavusiųjų apklausa. Kaip parodė šios apklausos, kurią atliko bendrovė „Ipsos“ duomenys, 42 metų konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kandidatas A.Duda laimėjo 53 proc.

Lenkijos prezidento rinkimų pirmąjį turą, kuris vyko sekmadienį, nežymia persvara laimėjo konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kandidatas Andrzejus Duda, už kurį balsavo 34,76 proc. rinkėjų, antradienį naktį pranešė Valstybės rinkimų komisija. Antroje vietoje, oficialiais duomenimis, liko favoritu laikytas dabartinis prezidentas Bronislawas Komorowskis, kurį palaikė 33,77 proc. rinkėjų, o roko žvaigždė Pawelas Kukizas su 20,80 proc. balsų užėmė trečią vietą.

Lenkai sekmadienį balsuoja pirmajame prezidento rinkimų, kuriuose pergalė prognozuojama populiariam dabartiniam valstybės vadovui Bronislawui Komorowskiui, ture. Tačiau 62-ejų metų istorikui, kuris prezidentu buvo išrinktas 2010-aisiais ir laikomas artimu valdančiajai centristinės pakraipos Pilietinei platformai (PO), tikriausiai nepavyks užsitikrinti mažiausiai 50 proc. balsų jau pirmajame rate ir dėl galimybės dirbti antrą kadenciją jis dar kartą turės rungtis gegužės 24 dieną.

Per vizitą Ukrainoje Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis buvo apmėtytas kiaušiniu, skelbia delfi.lt. Incidentas įvyko, kai Lenkijos prezidentas kartu su Ukrainos vicepremjeru Kostiantynu Hryščevsku išėjo iš katedros, kurioje vyko mišios. Lenkijos vadovas norėjo prieiti arčiau minios ir pasisveikinti su žmonėmis, tačiau tada incidentas ir įvyko.

Lenkija turi sukurti savo priešraketinės gynybos sistemą, kuri būtų NATO sistemos elementas, pareiškė prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) interviu žurnalui "Wprost”. "Mes turime sukurti šį Lenkijos gynybos elementą. Leisti didžiules lėšas karinei technikai apskritai yra beprasmiška, jeigu ji neapsaugota nuo tipiškiausio ir pavojingiausio - raketų ir aviacijos - puolimo. Mūsų senstančios sistemos vis mažiau tinka šaliai ginti”, - sakė prezidentas.

Savaitgalį ir Lietuvoje minimos pirmosios Lenkijos Respublikos Prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski), jo žmonos Marijos Kačynskos (Maria Kaczynska) ir Lenkijos valstybinės delegacijos narių žūties metinės. Prieš metus, 2010 metų balandžio 10 dieną, per aviacijos katastrofą prie Smolensko žuvo Lenkijos vadovas, jo žmona Marija ir tuo pačiu lėktuvu į Smolenską paminėti 70–ųjų Katynės žudynių metinių skridusi delegacija.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komarowskis teigia buvęs, esąs ir liksiąs už tai, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas būtų stiprinamas, tačiau ne bet kuria kaina. Tai jis patvirtino kalbėdamas Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita". „Mano požiūrį į šią problemą apsprendžia ne tik faktas, kad jaučiu Lietuvai sentimentus bei simpatijas (mano giminė gyveno Lietuvoje beveik tris šimtus metų), bet labiau tai, kad toks požiūris atitinka Lenkijos interesus.

Antrąjį Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) lėktuvo katastrofos prie Smolensko tyrimą atliekantys ekspertai penktadienį pareiškė neturį įrodymų, galinčių prieštarauti pirmojo tyrimo išvadoms, kuriose dėl nelaimės kaltinami Lenkijos pilotai, skelbia „RIA Novosti“. Vasario pradžioje Lenkijos kariniai kaltintojai Maskvoje apklausė du Rusijos oro eismo kontrolės darbuotojus iš oro uosto, kur sudužo L. Kačynskio lėktuvas, ir pareiškė planuojantys apklausti daugiau liudininkų, nes y...

Lenkijos vyriausiasis karinis prokuroras neatmeta galimybės, kad gali atsirasti įtariamųjų dėl Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos prie Smolensko. Sovietiniais laikais pagamintas lėktuvas „Tu-154“, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 asmenys, sudužo prie Smolensko balandžio 10 dieną. Žuvo visi lėktuve buvę žmonės. „Svarbiausias mūsų tikslas – prisikasti prie tiesos.

Antradienį su vizitu Lenkijoje besilankantis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius dalyvavo Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ųjų metinių minėjimo iškilmėse Gdanske. Iškilmės vyko prie Gynėjų memorialo, esančio buvusių Gdansko pajūrio karinių įtvirtinimų - Vesterplatės (Westerplatte) - teritorijoje. Būtent čia įvyko pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis, kai nacistinė Vokietija 1939 m. rugsėjo 1 d. užpuolė Lenkiją, prieš tai pasirašiusi nepuolimo sutartį su Sovietų Sąjunga.

Šiandien Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas šiandien susitiko su į Lietuvą oficialaus vizito atvykusiu Lenkijos Respublikos Prezidentu Lechu Kačynskiu (Lech Kaczyński), praneša Seimo ryšių su visuomene skyrius. Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta bendriems šalių interesams, narystei NATO ir ES.

Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Lenkijos vadovu Lechu Kačynskiu. Lenkijos Prezidentas Vilniuje viešėjo su darbo vizitu. Susitikimo metu valstybių vadovai kalbėjo apie dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą, bendrus veiksmus Europos Sąjungos ir NATO forumuose 2008 metais. Šalių vadovai derino veiksmus, kurie padidintų ES Rytų politikos efektyvumą, paremtų demokratijos plėtrą Europos rytuose.

Tęsdamas darbo vizitą Torūnėje (Lenkija), Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Lechu Kaczynskiu. Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė kitą savaitę Vilniuje rengiamą tarptautinę energetikos konferenciją ir abiems valstybėms svarbius energetikos klausimus.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus telefonu kalbėjosi su Lenkijos vadovu Lechu Kačinskiu (Lech Kaczynski). Pokalbio metu valstybių vadovai aptarė artėjantį Europos viršūnių susitikimą, kuriame bus diskutuojama siekiant rasti sprendimą dėl Europos Sąjungos Konstitucijos.

Atidengę paminklą Lietuvos karaliui Mindaugui, Lietuvos valstybės vadovai ir į Valstybės dienos - Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ojo jubiliejaus iškilmes atvykę garbingi užsienio svečiai sekmadienį apžiūrėjo legendinį Vilniaus katedros lobyną ir kitas sakralinio meno vertybes.