Lenkija

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad dronų ataka prieš Lenkiją galėjo būti klaida. Ketvirtadienį jis apie tai trumpai pakomentavo žiniasklaidai. „Tai galėjo būti klaida. Bet nepaisant to, aš nesu patenkintas niekuo, kas susiję su visa ta situacija“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad tikisi, jog tai greitai baigsis.

NATO rengia gynybines karines priemones, reaguodama į dronų ataką prieš Lenkiją, skelbia „Bloomberg“. Apie tai leidiniui kalbėjo anonimu likti pageidavęs šaltinis. Siekiama sustiprinti atgrasymą visoje aljanso rytinėje pusėje. Taip pat bus imtasi politinių priemonių. Pasak šaltinio, karinę reakciją koordinuos Europos sąjungininkų vyriausiasis vadas Alexus Grynkewich, kuris yra atsakingas už visų aljanso karinių operacijų planavimą ir vykdymą.

Rusija ketvirtadienį paragino Lenkiją atidaryti sieną su Baltarusija, pavadindama šį Varšuvos sprendimą „destruktyviu“ ir įspėdama apie galimas pasekmes. „Raginame Varšuvą apsvarstyti tokių destruktyvių žingsnių pasekmes ir kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos išplatintame pranešime.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, jog Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas turi suvokti, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas tyčiojasi iš jo ir taikos iniciatyvų, skirtų karui Ukrainoje nutraukti, rašo „Ukrinform“. R. Sikorskis pabrėžė, kad gerbia D. Trumpo pastangas siekti taikos. „Mes visi – Ukrainos ir Rusijos kaimynai – norime, kad taika būtų atkurta.

Lenkų prezidentas Karolis Nawrockis ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija nesileis įbauginama Rusijos dronų. K. Nawrockis apsilankė 31-ojoje taktinėje oro bazėje Poznanėje–Kšesine, vidurinėje ir vakarinėje Lenkijos dalyje, praėjus dienai, kai Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę.  „Mes, lenkų tauta, esame tauta, kurios 1920-aisiais nesugebėjo įbauginti prie Varšuvos vartų stovėjęs sovietų kareivis.

Lenkijai paskelbus, kad jos oro erdvėje buvo numušta keliolika Rusijos bepiločių orlaivių, Vokietija nusprendė didinti savo įsipareigojimus rytiniame NATO sparne, naikintuvais vykdydama papildomas stebėjimo operacijas. Vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius sakė, kad Vokietijos kariuomenė – Bundesveras – „padidins ir išplės“ virš Lenkijos vykdomas oro policijos funkcijas.

Krepšinio tarpsezonis jau praktiškai baigėsi – komandos jau žaidžia draugiškas rungtynes ir dauguma iš jų baigė komplektuoti savo sudėtis. Vasara prabėgo, bet ne visi žaidėjai rado, kur rungtyniauti toliau. Krepsinis.net kviečia pažvelgti, kurie krepšininkai dar nerado klubų. 32 metų 195 cm ūgio Donatas Sabeckis irgi praėjusį sezoną norės pamiršti – 27 rungtynės ir patirta trauma, kuri anksčiau laiko užbaigė jo pasirodymą.

Kelioms dešimtims rusiškų dronų vakar įskridus į Lenkijos teritoriją ir Vokietijos žiniasklaidai paskelbus, kad buvo pažeista ir Lietuvos oro erdvė, ministrė Dovilė Šakalienė teigia, jog jokių signalų mūsų kariuomenė nefiksavo. Vis dėlto kariuomenės vadas pripažino, kad NATO sąjungininkų naikintuvai į orą kilo net tris kartus – tačiau neatskleidė, kodėl reikėjo tiek kartų reaguoti.

Po telefoninio pokalbio su Lenkijos prezidentu, Donaldas Trumpas miglotai ir trumpai reaguoja į Rusijos dronų provokacijas Lenkijoje: socialiniame tinkle teparašė „Štai ir prasideda“. Savo ruožtu Varšuva iki gruodžio uždaro oro erdvę pasienyje su Baltarusija ir Ukraina. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nyderlandų naikintuvas F-35 skrieja virš Lenkijos. Būtent šio modelio naikintuvus pilotuojantys olandai numušė mažiausi tris į Lenkiją įskridusius rusiškus dronus.

Rusijos dronų ataka Lenkijoje tam tikra prasme primena 2014-ųjų įvykius Kryme, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, rašo UNIAN. „Mano nuomone, baisiausia tai, kad šis puolimas primena Krymą. Psichologiškai. Kuo tai skiriasi? Tiesiog dabar vyksta technologinis karas. Dabar nereikia žmonių žaliose uniformose, „žaliųjų žmogeliukų“, kaip juos vadino, kurie tiesiog įžengė į jūsų teritoriją.

Lenkijai nusprendus nuo šio penktadienio uždaryti visus pasienio kontrolės punktus su Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM) perspėja apie didėsiančius krovinių transporto iš Lenkijos srautus ir dėl to susidarysiančias automobilių eiles pasienyje.

NATO išleido mažiausiai 1,2 milijono eurų, kad numuštų pigius Rusijos dronus, kurie praėjusią naktį įskrido į Lenkijos teritoriją, rašo „Bild“. Pažymima, kad Lenkijoje oro erdvės apsaugai buvo panaudoti, be kita ko, modernūs naikintuvai F-35 iš Nyderlandų ir priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ iš Vokietijos. NATO nustatė, kad trys rusų dronai buvo sunaikinti dviem naikintuvais F-35. Ketvirtasis rusų dronas – dar neaišku.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo pasmerkė Rusijos veiksmus, kai trečiadienio paryčiais į Lenkijos teritoriją įskrido rusų bepiločiai orlaiviai, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Liublino trikampio užsienio reikalų ministrų teigimu, tai buvo tyčinis ir koordinuotas smūgis, skirtas eskaluoti įtampą.

Po to, kai Lenkija paskelbė, kad įvedė skrydžių apribojimus palei sieną su Baltarusija ir Ukraina, panašių priemonių ėmėsi ir Latvija. Nuo rugsėjo 11 d. 18 val. mažiausiai savaitę bus uždrausti skrydžiai virš rytinės Latvijos sienos. Tai rugsėjo 11 d. spaudos konferencijoje pareiškė šalies gynybos ministras Andris Sprūds, skelbia LSM. Oro erdvė prie sienos su Baltarusija ir Rusija uždaryta pagal Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) rekomendaciją po rizikos įvertinimo.

Naktinis Rusijos puolimas, per kurį kelis kartus buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, parodė šalies pažeidžiamumą. Tarptautinių santykių ekspertas dr. Vitoldas Sokala teigia, kad Lenkija faktiškai jau gyvena karo sąlygomis, o incidentas rodo, jog NATO turi imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų regiono saugumą, rašoma „Onet“. Rusijos naktinio puolimo metu Ukrainos teritorijoje Lenkijos erdvė buvo pažeista keletą kartų.

Nuo rugsėjo 10 d. Lenkija įvedė skrydžių apribojimus palei sieną su Baltarusija ir Ukraina. Jie galios iki gruodžio 9 d., pranešė Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra. Sprendimas buvo priimtas Ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės prašymu ir yra skirtas nacionaliniam saugumui užtikrinti. Ribojimų zonoje nuo saulėlydžio iki saulėtekio galioja visiškas skrydžių draudimas, išskyrus karinius lėktuvus.

Pirmą kartą NATO pajėgos įsitraukė į kovą su Rusija, kad numuštų jos dronus, kurie įsibrovė į Lenkijos oro erdvę. Tai parodė, kokią riziką pasirengęs prisiimti Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kad patikrintų NATO ryžtą, atkaklumą ir pasirengimą karo Ukrainoje su Vakarais eskalavimui, rašo „The Telegraph“. O tai, kad suprato, jog gali peržengti raudonąsias linijas ir būti nenubaustas – V. Putino pergalė. Pagrindinė to priežastis yra tai, kad NATO renkasi neeskaluoti konflikto.

Naktį, kai Rusijos dronai puolė Lenkiją, jų judėjimą stebėjo ir vokiečių kariai. Vokiečiai jau anksčiau yra stebėję rusų dronus virš Ukrainos vakarinės sienos, tačiau, kaip skelbia „Spiegel“, šis kartas buvo kitoks, rašo UNIAN. Naktį į rugsėjo 10-ąją Lenkijos pajėgos numušė šalies oro erdvę pažeidusius bepiločius orlaivius, į orą kilo naikintuvai. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad NATO sąjungininkai susiduria su didele Maskvos provokacija.

Karas Ukrainoje gali užsitęsti dar mažiausiai dvejus metus – tokią nuomonę duodama interviu Ispanijos žiniasklaidai išsakė Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas, pranešė Ispanijos dienraštis „El Pais“, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“....

Europos krepšinio čempionate baigėsi ketvirtfinalio etapas, po kurio paaiškėjo iškritusių komandų rikiuotė. Lietuvos rinktinė, kuri krito prieš Graikiją, čempionate liko penktoje pozicijoje. Iškart už jos – Lenkijos krepšininkai. Septintąją vietą užėmė Slovėnija, o aštuntąją – Sakartvelas. Pirmojo ketverto vietas išsidalins Vokietija, Turkija, Suomija ir Graikija.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas keliavo į Lenkiją būtent tuo metu, kai šalį puolė Rusijos dronai, skelbia CNN. Apie tai portalui patvirtino šaltinis, susipažinęs su kelionės planais. Kitas šaltinis nurodė, kad K. Kelloggas turėtų tęsti kelionę į Ukrainą artimiausiomis dienomis.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pranešė, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie oro erdvės pažeidimą naktį iš antradienio į trečiadienį, rašo „Evropeiskaja pravda“. Socialiniame tinkle „X“ K. Nawrockis teigė, kad su D. Trumpu aptarė „pakartotinį Lenkijos oro erdvės pažeidimą Rusijos dronais, įvykusį šią naktį“. Jis pridūrė, jog pokalbis su JAV prezidentu yra „dalis konsultacijų, kurias vedu su mūsų sąjungininkais“, ir pažymėjo, kad derybos patvirtino jų vienybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Vakarų šalių ir pasaulio lyderius dėl neveiklumo po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę. Varšuva kai kuriuos rusų dronus numušė.  „Pareiškimų buvo daugiau nei pakankamai, bet iki šiol trūksta veiksmų. Rusai bando savo galimybių ribas. Jie bando reakciją. Jie fiksuoja, kaip elgiasi NATO šalių ginkluotosios pajėgos“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Donaldas Trumpas priėmė naująjį Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį ir užsiminė, kad šioje šalyje galėtų dislokuoti dar daugiau JAV karių. Vizitai į Lietuvą, JAV ir Vatikaną bei aštrūs pasisakymai apie Ukrainos narystę NATO ir ES rodo, jog Lenkija siekia įsitvirtinti kaip viena įtakingiausių Europos valstybių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.

Rusijos dronai ir raketos pažeidė Lenkijos oro erdvę, o NATO reagavo pasiųsdama naikintuvus ir surengusi plataus masto operaciją. Ekspertai perspėja, kad tokie išpuoliai gali kartotis, todėl Aljansui teks „pasistengti labiau nei praėjusią naktį“. „Sky News“ karo analitikas Michaelas Clarke‘as teigė: „Gali būti, kad Putinas pervertina savo galimybes, tačiau žinia, kurią jis siunčia Vakarų sąjungininkams ir Donaldui Trumpui, yra ta, jog ši krizė tik dar labiau aštrės, kol jūs nesusitvarkysi...

Lenkija rugsėjo 10 d. patvirtino, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę. Incidentai sukėlė nerimą dėl augančios įtampos regione, o Lenkijos kariuomenė mobilizavo aviaciją bei vykdo operaciją dronams identifikuoti ir neutralizuoti. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė socialiniuose tinkluose paskelbė, kad trečiadienio Rusijos atakos metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę.

Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui. Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išreiškė „visišką solidarumą“ su Lenkija dėl bepiločių orlaivių įsiveržimo į pastarosios oro erdvę. „Lenkijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas“, – trečiadienį feisbuke parašė V. Orbanas. Dešinysis populistas neužsiminė, kad, kaip teigia Varšuva, dronai buvo rusiški ir kad Maskva yra agresorė Rusijos ir Ukrainos kare. V. Orbano vyriausybė palaiko gerus santykius su Kremliumi ir ne kartą bandė blokuoti ES sankcijas Rusijai.

Lenkija skelbia apie beprecedentę Rusijos provokaciją NATO oro erdvėje. Šią naktį į Lenkijos teritoriją įskriejo kone 20 rusų dronų. Neoficialiai kalbama, kad Rusija dronus į Lenkiją galėjo pasiųsti tyčia – tikrindama NATO reakciją ir Lenkijos oro gynybą. Dronus visą naktį medžiojo lenkų ir olandų naikintuvai, tiesa numušė tik tris ar keturias skraidykles. O viena jų sugebėjo prasibrauti 300 km į Lenkijos gilumą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Maždaug 3.20 val.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę ir pabrėžė, kad tokiais neapgalvotais veiksmais Maskva sukėlė pavojų šalies visuomenei. „Rusija sukėlė pavojų žmonių gyvybėms valstybėje, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė“, – sakoma Vokietijos kanclerio išplatintame pranešime.  „Šis neapgalvotas veiksmas yra dalis ilgos provokacijų grandinės Baltijos jūros regione ir rytiniame NATO flange.

„Bild“ skelbia, trečiadienio rytą Lietuvos oro erdvę pažeidė du skraidantys objektai. Apie tai leidiniui esą patvirtino šaltiniai NATO. „Trečiadienį 10 val. ryte du skraidantys objektai įsibrovė į Lietuvos oro erdvę <...>. Pasak šių šaltinių, skraidantys objektai nebuvo sunaikinti, tyrimas tęsiasi“, – skelbiama pranešime. Lietuvos kariuomenė pateikė komentarą tv3.lt.

Į kaimyninę Lenkiją įskrieję 19 rusų kovinių dronų – pasak karybos ekspertų ir politikų – yra ne tik perspėjimas, bet ir testas visam NATO, ypač geografiškai pažeidžiamose Rytinio flango šalyse. Maskva stebi, ar reakcija bus silpna, ar ryžtinga – nuo to priklausys, ar provokacijos bus ribotos, ar įgaus vis didesnės eskalavimo mastą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tikisi, kad „prezidentas Trumpas norės parodyti, kad jo žodžiai apie Lenkijos saugumą bus patvirtinti veiksmais“, rašo „Reuters“. Praėjusią savaitę Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito Baltuosiuose rūmuose metu D. Trumpas sakė, kad JAV gali padidinti savo karių skaičių Lenkijoje, ir pažadėjo užtikrinti šalies gynybą. Tuo metu D. Trumpas sakė, kad JAV turi „puikius santykius“ su Lenkija.

Praėjus vos kelioms valandoms po dronų Lenkijos oro erdvėje, socialinėse medijose pastebėtas šurmulys ir diskusijos dėl to, kas kaltas dėl incidento – Rusija ar Ukraina, skelbia „TVP Info“. Taip pat pradėtos kelti diskusijos dėl NATO pajėgumo apsaugoti. Ekspertai perspėja, kad visa tai gali būti organizuota informacinė kampanija. „Res Futura“ jau išanalizavo 179 tūkst. įrašų „Facebook“, „X“, „YouTube“ ir „Instagram“, kuriuose buvo paminėta dronų ataka Lenkijoje.

Kalbėdamas kartu su E5 šalių atstovais, Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey Rusijos veiksmus pavadino „pavojingais, neapgalvotais ir beprecedenčiais“, rašo „Sky News“. Jis taip pat sakė paprašęs Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų išnagrinėti būdus, kaip sustiprinti NATO oro gynybą virš Lenkijos. „Praėjusią naktį Putinas pasiekė naują priešiškumo Europai lygį“, – pareiškė J. Healey.

Vlodavos apylinkėse esančiame Vyryki kaime rusų dronas nukrito ant gyvenamojo namo. Žmonės nenukentėjo, bet liko šoko būsenos, sakė gyvenvietės meras portalui „Interia“.  „Žmonės nenukentėjo, bet yra šoko būsenoje“, – „Interia“ sakė Wyryki meras Bernardas Blaszczukas. Meras nusprendė uždaryti mokyklas ir atšaukti pamokas. Pasak jo, gyventojai visą naktį „girdėjo triukšmą“. Vienas iš dronų pataikė į gyvenamąjį namą Wyryki kaime, Wlodawa rajone, Liublino vaivadijoje.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad per naktinę dronų ataką prieš Ukrainą ji nesitaikė į Lenkiją. Tokį pareiškimą ji paskelbė po to, kai NATO narė pareiškė numušusi kelis Rusijos dronus, kurie pažeidė jos oro erdvę. „Nebuvo jokių ketinimų atakuoti jokių taikinių Lenkijos teritorijoje“, – teigė Rusijos gynybos ministerija anglų kalba išplatintame pranešime, nei patvirtindama, nei paneigdama, kad jos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad po to, kai trečiadienio rytą užkirsti kelią masiniam oro erdvės pažeidimui į dangų buvo pakelti naikintuvai, šalyje buvo rastos aštuonių nepilotuojamųjų orlaivių nuolaužos ir raketos dalys, praneša naujienų portalas „TVP World“. Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienio rytą neeiliniame parlamento posėdyje pranešė, kad per naktį į Lenkijos oro erdvę įskrido iš viso 19 nepilotuojamųjų orlaivių.

Vienas iš Rusijos dronų, įskridusių į Lenkijos oro erdvę, buvo Kinijoje suprojektuotas dronas „Gerbera“, pranešė ginkluotės ekspertas „Sky News“, remdamasis Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama nukritusio drono nuotrauka. „Gerbera“ dronus rusai dažniausiai naudoja tam, kad suklaidintų Ukrainos gynybos sistemas. O vienas jų liepos pradžioje buvo „nuklydęs“ ir į Lietuvą.

Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį, tvirtindama, kad Lenkijai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų. 5 straipsnis – kolektyvinės savigynos principas – yra gerai žinomas, tačiau 4 straipsnis yra kitoks, rašo „Sky News“ reporteris Michaelis Drummondas Pagal NATO sutartį, bet kuris iš 32 aljanso narių gali oficialiai taikyti 4 straipsnį, kad atkreiptų Šiaurės Atlanto Tarybos – NATO sprendimų priėmimo organo – dėmesį į tam tikrą klausimą.

Tikslingas Rusijos puolimas Lenkijos teritorijoje dronais naktį į rugsėjo 10 d., kurį Lenkijos vyriausybė pavadino „beprecedentiniu oro erdvės pažeidimu“ ir „didžiule provokacija“, yra toli gražu ne pirmasis Kremliaus laipsniško eskalavimo epizodas.

Trečiadienį, prasidėjus Seimo rudens Sesijai, paskirtoji ministrė pirmininkė Inga Ruginienė parlamentarams pristatė 20-osios Vyriausybės darbų programą.  Tiesa, Ministrų kabineto programą dar svarstys Seimo frakcijos ir parlamento komitetai, kurie turi teisę pakviesti premjerę ar ministrą atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Vyriausybės programos pateikimo Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti pateiktą dokumentą.

Lietuva, nors ir neturinti tokių išteklių kaip didelės valstybės, Ukrainai teikia įvairiapusę paramą – nuo gynybos technologijų kūrimo iki finansinės pagalbos bei visuomeninių iniciatyvų. Ekspertų teigimu, tokios pastangos, nors ir mažesnio masto, yra svarbios tiek Ukrainos kovai fronte, tiek Vakarų solidarumo demonstravimui. Lietuva nuo pat karo pradžios nuosekliai remia Ukrainą.

Lenkijai paprašius konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, susijusį su išorinėmis grėsmėmis, naujienų agentūros „Reuters“ šaltinis teigia, kad aljansas Rusijos veiksmus laiko ne narės užpuolimu, o tyčiniu įsiveržimu į jos oro erdvę. 4-asis straipsnis numato konsultacijas, jei kuri nors NATO narė mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Lenkijos oro erdvę pažeidus rusiškiems dronams, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad jau vyksta konsultacijos dėl NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimo.  „Konsultacijos NATO ketvirtojo straipsnio kontekste jau vyksta. Kaip jis toliau bus aktyvuotas, kokių priemonių Lenkija galėtų pareikalauti, pasiūlyti – sužinosime artimiausiu metu“, – žurnalistams Seime teigė D. Šakalienė. „Dėl ketvirtojo straipsnio de facto konsultacijos šiuo metu vyksta.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Lenkija yra arčiau ginkluoto konflikto nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo. Jis pridurė, kad Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį ir kad šaliai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų, skelbiama „Sky News“. „Tai, kad šie dronai, kurie kėlė grėsmę saugumui, buvo numušti, keičia politinę situaciją. Todėl sąjungininkų konsultacijos virto oficialiu prašymu aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnį“, – sako D. Tuskas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa pradės programą „Eastern Flank Watch“ (Rytų flango stebėjimas), siekdama pagerinti realaus laiko stebėjimą Europos Sąjungos šalyse, kurios ribojasi su Rusija. Apie tai praneša „Clash Report“. Tiek EK pirmininkė, tiek EK narys, atsakingas už gynybos ir kosmoso reikalus Andrius Kubilius teigia, kad tam reikalinga „dronų siena“. „Mes pastatysime sieną iš dronų“, – trečiadienį sakė U. von der Leyen.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sukurti bendrą su Kyjivo sąjungininkėmis Europoje oro gynybos sistemą, apkaltinęs Rusiją, kad ji „tyčia taikėsi“ į kaimynę Lenkiją, per naktį surengtą puolimą paleidusi dronus per jos oro erdvę.