Lenkija

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo pasmerkė Rusijos veiksmus, kai trečiadienio paryčiais į Lenkijos teritoriją įskrido rusų bepiločiai orlaiviai, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Liublino trikampio užsienio reikalų ministrų teigimu, tai buvo tyčinis ir koordinuotas smūgis, skirtas eskaluoti įtampą.

Po to, kai Lenkija paskelbė, kad įvedė skrydžių apribojimus palei sieną su Baltarusija ir Ukraina, panašių priemonių ėmėsi ir Latvija. Nuo rugsėjo 11 d. 18 val. mažiausiai savaitę bus uždrausti skrydžiai virš rytinės Latvijos sienos. Tai rugsėjo 11 d. spaudos konferencijoje pareiškė šalies gynybos ministras Andris Sprūds, skelbia LSM. Oro erdvė prie sienos su Baltarusija ir Rusija uždaryta pagal Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) rekomendaciją po rizikos įvertinimo.

Naktinis Rusijos puolimas, per kurį kelis kartus buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, parodė šalies pažeidžiamumą. Tarptautinių santykių ekspertas dr. Vitoldas Sokala teigia, kad Lenkija faktiškai jau gyvena karo sąlygomis, o incidentas rodo, jog NATO turi imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų regiono saugumą, rašoma „Onet“. Rusijos naktinio puolimo metu Ukrainos teritorijoje Lenkijos erdvė buvo pažeista keletą kartų.

Nuo rugsėjo 10 d. Lenkija įvedė skrydžių apribojimus palei sieną su Baltarusija ir Ukraina. Jie galios iki gruodžio 9 d., pranešė Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra. Sprendimas buvo priimtas Ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės prašymu ir yra skirtas nacionaliniam saugumui užtikrinti. Ribojimų zonoje nuo saulėlydžio iki saulėtekio galioja visiškas skrydžių draudimas, išskyrus karinius lėktuvus.

Pirmą kartą NATO pajėgos įsitraukė į kovą su Rusija, kad numuštų jos dronus, kurie įsibrovė į Lenkijos oro erdvę. Tai parodė, kokią riziką pasirengęs prisiimti Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kad patikrintų NATO ryžtą, atkaklumą ir pasirengimą karo Ukrainoje su Vakarais eskalavimui, rašo „The Telegraph“. O tai, kad suprato, jog gali peržengti raudonąsias linijas ir būti nenubaustas – V. Putino pergalė. Pagrindinė to priežastis yra tai, kad NATO renkasi neeskaluoti konflikto.

Naktį, kai Rusijos dronai puolė Lenkiją, jų judėjimą stebėjo ir vokiečių kariai. Vokiečiai jau anksčiau yra stebėję rusų dronus virš Ukrainos vakarinės sienos, tačiau, kaip skelbia „Spiegel“, šis kartas buvo kitoks, rašo UNIAN. Naktį į rugsėjo 10-ąją Lenkijos pajėgos numušė šalies oro erdvę pažeidusius bepiločius orlaivius, į orą kilo naikintuvai. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad NATO sąjungininkai susiduria su didele Maskvos provokacija.

Karas Ukrainoje gali užsitęsti dar mažiausiai dvejus metus – tokią nuomonę duodama interviu Ispanijos žiniasklaidai išsakė Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas, pranešė Ispanijos dienraštis „El Pais“, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“....

Europos krepšinio čempionate baigėsi ketvirtfinalio etapas, po kurio paaiškėjo iškritusių komandų rikiuotė. Lietuvos rinktinė, kuri krito prieš Graikiją, čempionate liko penktoje pozicijoje. Iškart už jos – Lenkijos krepšininkai. Septintąją vietą užėmė Slovėnija, o aštuntąją – Sakartvelas. Pirmojo ketverto vietas išsidalins Vokietija, Turkija, Suomija ir Graikija.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas keliavo į Lenkiją būtent tuo metu, kai šalį puolė Rusijos dronai, skelbia CNN. Apie tai portalui patvirtino šaltinis, susipažinęs su kelionės planais. Kitas šaltinis nurodė, kad K. Kelloggas turėtų tęsti kelionę į Ukrainą artimiausiomis dienomis.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pranešė, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie oro erdvės pažeidimą naktį iš antradienio į trečiadienį, rašo „Evropeiskaja pravda“. Socialiniame tinkle „X“ K. Nawrockis teigė, kad su D. Trumpu aptarė „pakartotinį Lenkijos oro erdvės pažeidimą Rusijos dronais, įvykusį šią naktį“. Jis pridūrė, jog pokalbis su JAV prezidentu yra „dalis konsultacijų, kurias vedu su mūsų sąjungininkais“, ir pažymėjo, kad derybos patvirtino jų vienybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Vakarų šalių ir pasaulio lyderius dėl neveiklumo po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę. Varšuva kai kuriuos rusų dronus numušė.  „Pareiškimų buvo daugiau nei pakankamai, bet iki šiol trūksta veiksmų. Rusai bando savo galimybių ribas. Jie bando reakciją. Jie fiksuoja, kaip elgiasi NATO šalių ginkluotosios pajėgos“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Donaldas Trumpas priėmė naująjį Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį ir užsiminė, kad šioje šalyje galėtų dislokuoti dar daugiau JAV karių. Vizitai į Lietuvą, JAV ir Vatikaną bei aštrūs pasisakymai apie Ukrainos narystę NATO ir ES rodo, jog Lenkija siekia įsitvirtinti kaip viena įtakingiausių Europos valstybių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.

Rusijos dronai ir raketos pažeidė Lenkijos oro erdvę, o NATO reagavo pasiųsdama naikintuvus ir surengusi plataus masto operaciją. Ekspertai perspėja, kad tokie išpuoliai gali kartotis, todėl Aljansui teks „pasistengti labiau nei praėjusią naktį“. „Sky News“ karo analitikas Michaelas Clarke‘as teigė: „Gali būti, kad Putinas pervertina savo galimybes, tačiau žinia, kurią jis siunčia Vakarų sąjungininkams ir Donaldui Trumpui, yra ta, jog ši krizė tik dar labiau aštrės, kol jūs nesusitvarkysi...

Lenkija rugsėjo 10 d. patvirtino, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę. Incidentai sukėlė nerimą dėl augančios įtampos regione, o Lenkijos kariuomenė mobilizavo aviaciją bei vykdo operaciją dronams identifikuoti ir neutralizuoti. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė socialiniuose tinkluose paskelbė, kad trečiadienio Rusijos atakos metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę.

Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui. Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išreiškė „visišką solidarumą“ su Lenkija dėl bepiločių orlaivių įsiveržimo į pastarosios oro erdvę. „Lenkijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas“, – trečiadienį feisbuke parašė V. Orbanas. Dešinysis populistas neužsiminė, kad, kaip teigia Varšuva, dronai buvo rusiški ir kad Maskva yra agresorė Rusijos ir Ukrainos kare. V. Orbano vyriausybė palaiko gerus santykius su Kremliumi ir ne kartą bandė blokuoti ES sankcijas Rusijai.

Lenkija skelbia apie beprecedentę Rusijos provokaciją NATO oro erdvėje. Šią naktį į Lenkijos teritoriją įskriejo kone 20 rusų dronų. Neoficialiai kalbama, kad Rusija dronus į Lenkiją galėjo pasiųsti tyčia – tikrindama NATO reakciją ir Lenkijos oro gynybą. Dronus visą naktį medžiojo lenkų ir olandų naikintuvai, tiesa numušė tik tris ar keturias skraidykles. O viena jų sugebėjo prasibrauti 300 km į Lenkijos gilumą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Maždaug 3.20 val.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę ir pabrėžė, kad tokiais neapgalvotais veiksmais Maskva sukėlė pavojų šalies visuomenei. „Rusija sukėlė pavojų žmonių gyvybėms valstybėje, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė“, – sakoma Vokietijos kanclerio išplatintame pranešime.  „Šis neapgalvotas veiksmas yra dalis ilgos provokacijų grandinės Baltijos jūros regione ir rytiniame NATO flange.

„Bild“ skelbia, trečiadienio rytą Lietuvos oro erdvę pažeidė du skraidantys objektai. Apie tai leidiniui esą patvirtino šaltiniai NATO. „Trečiadienį 10 val. ryte du skraidantys objektai įsibrovė į Lietuvos oro erdvę <...>. Pasak šių šaltinių, skraidantys objektai nebuvo sunaikinti, tyrimas tęsiasi“, – skelbiama pranešime. Lietuvos kariuomenė pateikė komentarą tv3.lt.

Į kaimyninę Lenkiją įskrieję 19 rusų kovinių dronų – pasak karybos ekspertų ir politikų – yra ne tik perspėjimas, bet ir testas visam NATO, ypač geografiškai pažeidžiamose Rytinio flango šalyse. Maskva stebi, ar reakcija bus silpna, ar ryžtinga – nuo to priklausys, ar provokacijos bus ribotos, ar įgaus vis didesnės eskalavimo mastą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tikisi, kad „prezidentas Trumpas norės parodyti, kad jo žodžiai apie Lenkijos saugumą bus patvirtinti veiksmais“, rašo „Reuters“. Praėjusią savaitę Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito Baltuosiuose rūmuose metu D. Trumpas sakė, kad JAV gali padidinti savo karių skaičių Lenkijoje, ir pažadėjo užtikrinti šalies gynybą. Tuo metu D. Trumpas sakė, kad JAV turi „puikius santykius“ su Lenkija.

Praėjus vos kelioms valandoms po dronų Lenkijos oro erdvėje, socialinėse medijose pastebėtas šurmulys ir diskusijos dėl to, kas kaltas dėl incidento – Rusija ar Ukraina, skelbia „TVP Info“. Taip pat pradėtos kelti diskusijos dėl NATO pajėgumo apsaugoti. Ekspertai perspėja, kad visa tai gali būti organizuota informacinė kampanija. „Res Futura“ jau išanalizavo 179 tūkst. įrašų „Facebook“, „X“, „YouTube“ ir „Instagram“, kuriuose buvo paminėta dronų ataka Lenkijoje.

Kalbėdamas kartu su E5 šalių atstovais, Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey Rusijos veiksmus pavadino „pavojingais, neapgalvotais ir beprecedenčiais“, rašo „Sky News“. Jis taip pat sakė paprašęs Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų išnagrinėti būdus, kaip sustiprinti NATO oro gynybą virš Lenkijos. „Praėjusią naktį Putinas pasiekė naują priešiškumo Europai lygį“, – pareiškė J. Healey.

Vlodavos apylinkėse esančiame Vyryki kaime rusų dronas nukrito ant gyvenamojo namo. Žmonės nenukentėjo, bet liko šoko būsenos, sakė gyvenvietės meras portalui „Interia“.  „Žmonės nenukentėjo, bet yra šoko būsenoje“, – „Interia“ sakė Wyryki meras Bernardas Blaszczukas. Meras nusprendė uždaryti mokyklas ir atšaukti pamokas. Pasak jo, gyventojai visą naktį „girdėjo triukšmą“. Vienas iš dronų pataikė į gyvenamąjį namą Wyryki kaime, Wlodawa rajone, Liublino vaivadijoje.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad per naktinę dronų ataką prieš Ukrainą ji nesitaikė į Lenkiją. Tokį pareiškimą ji paskelbė po to, kai NATO narė pareiškė numušusi kelis Rusijos dronus, kurie pažeidė jos oro erdvę. „Nebuvo jokių ketinimų atakuoti jokių taikinių Lenkijos teritorijoje“, – teigė Rusijos gynybos ministerija anglų kalba išplatintame pranešime, nei patvirtindama, nei paneigdama, kad jos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad po to, kai trečiadienio rytą užkirsti kelią masiniam oro erdvės pažeidimui į dangų buvo pakelti naikintuvai, šalyje buvo rastos aštuonių nepilotuojamųjų orlaivių nuolaužos ir raketos dalys, praneša naujienų portalas „TVP World“. Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienio rytą neeiliniame parlamento posėdyje pranešė, kad per naktį į Lenkijos oro erdvę įskrido iš viso 19 nepilotuojamųjų orlaivių.

Vienas iš Rusijos dronų, įskridusių į Lenkijos oro erdvę, buvo Kinijoje suprojektuotas dronas „Gerbera“, pranešė ginkluotės ekspertas „Sky News“, remdamasis Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama nukritusio drono nuotrauka. „Gerbera“ dronus rusai dažniausiai naudoja tam, kad suklaidintų Ukrainos gynybos sistemas. O vienas jų liepos pradžioje buvo „nuklydęs“ ir į Lietuvą.

Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį, tvirtindama, kad Lenkijai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų. 5 straipsnis – kolektyvinės savigynos principas – yra gerai žinomas, tačiau 4 straipsnis yra kitoks, rašo „Sky News“ reporteris Michaelis Drummondas Pagal NATO sutartį, bet kuris iš 32 aljanso narių gali oficialiai taikyti 4 straipsnį, kad atkreiptų Šiaurės Atlanto Tarybos – NATO sprendimų priėmimo organo – dėmesį į tam tikrą klausimą.

Tikslingas Rusijos puolimas Lenkijos teritorijoje dronais naktį į rugsėjo 10 d., kurį Lenkijos vyriausybė pavadino „beprecedentiniu oro erdvės pažeidimu“ ir „didžiule provokacija“, yra toli gražu ne pirmasis Kremliaus laipsniško eskalavimo epizodas.

Trečiadienį, prasidėjus Seimo rudens Sesijai, paskirtoji ministrė pirmininkė Inga Ruginienė parlamentarams pristatė 20-osios Vyriausybės darbų programą.  Tiesa, Ministrų kabineto programą dar svarstys Seimo frakcijos ir parlamento komitetai, kurie turi teisę pakviesti premjerę ar ministrą atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Vyriausybės programos pateikimo Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti pateiktą dokumentą.

Lietuva, nors ir neturinti tokių išteklių kaip didelės valstybės, Ukrainai teikia įvairiapusę paramą – nuo gynybos technologijų kūrimo iki finansinės pagalbos bei visuomeninių iniciatyvų. Ekspertų teigimu, tokios pastangos, nors ir mažesnio masto, yra svarbios tiek Ukrainos kovai fronte, tiek Vakarų solidarumo demonstravimui. Lietuva nuo pat karo pradžios nuosekliai remia Ukrainą.

Lenkijai paprašius konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, susijusį su išorinėmis grėsmėmis, naujienų agentūros „Reuters“ šaltinis teigia, kad aljansas Rusijos veiksmus laiko ne narės užpuolimu, o tyčiniu įsiveržimu į jos oro erdvę. 4-asis straipsnis numato konsultacijas, jei kuri nors NATO narė mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Lenkijos oro erdvę pažeidus rusiškiems dronams, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad jau vyksta konsultacijos dėl NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimo.  „Konsultacijos NATO ketvirtojo straipsnio kontekste jau vyksta. Kaip jis toliau bus aktyvuotas, kokių priemonių Lenkija galėtų pareikalauti, pasiūlyti – sužinosime artimiausiu metu“, – žurnalistams Seime teigė D. Šakalienė. „Dėl ketvirtojo straipsnio de facto konsultacijos šiuo metu vyksta.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Lenkija yra arčiau ginkluoto konflikto nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo. Jis pridurė, kad Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį ir kad šaliai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų, skelbiama „Sky News“. „Tai, kad šie dronai, kurie kėlė grėsmę saugumui, buvo numušti, keičia politinę situaciją. Todėl sąjungininkų konsultacijos virto oficialiu prašymu aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnį“, – sako D. Tuskas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa pradės programą „Eastern Flank Watch“ (Rytų flango stebėjimas), siekdama pagerinti realaus laiko stebėjimą Europos Sąjungos šalyse, kurios ribojasi su Rusija. Apie tai praneša „Clash Report“. Tiek EK pirmininkė, tiek EK narys, atsakingas už gynybos ir kosmoso reikalus Andrius Kubilius teigia, kad tam reikalinga „dronų siena“. „Mes pastatysime sieną iš dronų“, – trečiadienį sakė U. von der Leyen.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sukurti bendrą su Kyjivo sąjungininkėmis Europoje oro gynybos sistemą, apkaltinęs Rusiją, kad ji „tyčia taikėsi“ į kaimynę Lenkiją, per naktį surengtą puolimą paleidusi dronus per jos oro erdvę.

Po Rusijos išpuolio Lenkijoje, kai šalyje apšaudant Ukrainą nukrito keliolika dronų, o vienas pataikė į gyvenamąjį namą – reakcijos ir raginimai Lietuvoje. Politikai ir ekspertai perspėja, kad kitą kartą Lenkijos ar Ukrainos vietoje galime būti mes, ir kritikuoja Europą dėl itin vangios reakcijos į Rusijos terorą.

Lenkijai numušus jos oro erdvę pažeidusius rusiškus bepiločius orlaivius, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad Lietuvos pasieniečiai būtų pasirengę atremti galimas grėsmes. „Pasieniečiai kasdien turi reikalą su dronais, aišku, ne su kariniais. Tai daugiau yra dronai, kuriuos kontrabandistai naudoja permesti tam tikrą krovinį per sieną. Kasdien jie yra numušami.

Trečiadienio rytą kaimyninėje Lenkijoje įvyko daugelio vadinamas precendento neturintis incidentas, kai po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą, Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos. Šiuo metu Prezidentūra jau paskelbė žinią, kad svarstoma aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį. Tai patvirtino prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, nurodęs, kad jau vyksta konsultacijos su NATO valstybėmis.

Lenkijos kariuomenė patvirtino, kad numušė į šalies teritoriją įskridusius keliolika Rusijos dronų. Šalies oro gynybos sistemos pakeltos į aukštą parengtį, o į orą pakilo Lenkijos ir NATO orlaiviai, dėl galimai net keliolikos dronų grėsmės laikinai buvo uždaryti ir oro uostai. Lenkijos kariuomenės pranešime teigiama, kad tai yra agresijos aktas, kuris sukėlė realią grėsmę piliečių saugumui.

Lenkijos oro erdvėje numušti bepiločiai orlaiviai yra rusiški, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Premjeras sakė, kad tai buvo pirmas kartas, kai Rusijos bepiločiai orlaiviai buvo numušti virš NATO teritorijos. Jis pridūrė, kad visi Aljanso partneriai šį incidentą vertina labai rimtai. „Praėjusią naktį Lenkijos oro erdvę pažeidė daugybė Rusijos bepiločių orlaivių.

Lenkijai numušus jos oro erdvę pažeidusius rusiškus dronus, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva šiuo metu yra saugi, o jeigu situacija pasikeistų į blogąją pusę – bus imtasi neatidėliotinų sprendimų. „Mūsų tarnybos yra parengties režime, stebi situaciją, bendradarbiauja su mūsų kaimynais. (...) Stebime, reaguojame čia ir dabar. Šiandien galiu patikinti, kad Lietuva yra saugi“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė I. Ruginienė. „Turime įsivertinti tai, kas įvyko Lenkijoje.

Lenkijai numušus jos oro erdvę pažeidusius bepiločius rusų orlaivius, Europos Sąjungos (ES) politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai – „tyčinis veiksmas“. „Vakar Lenkijoje matėme rimčiausią Rusijos Europos oro erdvės pažeidimą nuo karo pradžios, ir visi ženklai rodo, kad tai buvo tyčinis, o ne atsitiktinis veiksmas“, - savo „X“ paskyroje rašė K. Kallas. Taip pat ES politikos vadovė išreiškė būtinybę stiprinti paramą Ukrainai ir investuoti į Europos gynybą.

Rusijos drono nuolaužos apgadino gyvenamąjį namą Liublino regione. Incidento metu buvo apgadintas namo stogas ir netoliese stovėjęs automobilis. Vlodavos apskrities vadovas Mariuszas Zanko apie šį incidentą pranešė „Polsat News“. „Wyryki (Vyrykų) kaime įvyko incidentas, kurio metu buvo apgadintas gyvenamasis namas. Dar nežinome detalių, nežinome, ar ant namo nukrito pats dronas ir apgadino stogą bei lubas, ar tai buvo drono nuolaužos“, – sakė jis.

Lenkijos oro erdvę pažeidus rusų bepiločiams orlaiviams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Maskva sąmoningai plečia savo agresiją ir kelia vis didesnę grėsmę visai Europai. „Rusija sąmoningai plečia savo agresiją, keldama vis didesnę grėsmę Europai. Dronų spiečius virš Lenkijos teritorijos yra dar vienas įrodymas – kaip ir grasinanti retorika NATO rytinio flango atžvilgiu“, – trečiadienio rytą socialiniame tinkle „X“ rašė G. Nausėda.

Dėl Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę 10 vaivadijų paskelbė patrumpintą laiką, per kurį Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų rezervistai turi prisistatyti tarnybai po gauto pranešimo, skelbia Lenkijos žiniasklaida. Konkrečiai, Palenkės, Mazovijos, Lublino ir Pakapratės vaivadijose rezervistai turi prisistatyti vykdyti užduotis per 6 valandas.

Lenkijai patvirtinus, kad Rusijai šiąnakt surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad šie incidentai yra situacijos eskalacija, tokių incidentų tik daugės. „Tai, kas nutiko Lenkijoje, yra tos situacijos tam tikra eskalacija, turint omenyje, kad labai sparčiai auga Rusijos naudojamų puolimo priemonių prieš Ukrainą kiekis“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Šakalienė.

Respublikonų kongresmenas Joe Wilsonas pareiškė, kad karo nusikaltėlis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebesitenkina motinų ir kūdikių bombardavimu Ukrainoje ir dabar išbando NATO aljansą oro atakomis prieš Lenkiją.