lenkija

Verslo aktyvumo Lenkijos pramonės sektoriuje indeksas (pirkimo vadybininkų indeksas, arba PMI), kurį skaičiuoja agentūra „S&P Global“, gegužę smuko nuo 45,9 punkto mėnesiu anksčiau iki 45 punktų, nors rinkose buvo prognozuota, kad jis pakils iki vidutiniškai 47,1 punkto.

Lenkija ketina investuoti daugiau kaip 700 mln. eurų į kibernetinį saugumą, pirmadienį pranešė šalies skaitmenizacijos ministras.        „Bendra vyriausybės, vidaus reikalų ir skaitmenizacijos ministerijų veikla bus nukreipta į naujas investicijas kibernetinio saugumo srityje“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis sakė pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje. „Norime skirti daugiau nei 3 mlrd.

Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuras (UNOPS) pasiūlys pagalbą Lenkijos įmonėms, planuojančioms dalyvauti atstatant Ukrainą, penktadienį pareiškė lenkų aukšto rango pareigūnas, kurį cituoja naujienų agentūra PAP. Pasak Pawelo Kowalo (Pavelo Kovalo), ši JT agentūra, kuri specializuojasi atstatymo projektuose po konfliktinių situacijų įvairiose pasaulio dalyse, atidarys biurą Žešove, kuris siūlys informaciją ir kursus įmonėms, norinčioms dalyvauti tarptautiniuose konkursuose.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis penktadienį Prahoje pareiškė, kad Lenkija planuoja parengti šalyje gyvenančių ukrainiečių karo prievolininkų dalinį. Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, tai būtų veiksmingesnis būdas padėti Ukrainai nei siųsti į jos teritoriją mokymo misiją.

Programišiai, kurie, kaip manoma, yra susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, surengė kibernetinę ataką prieš Lenkijos naujienų agentūrą PAP. Penktadienį agentūros tinklalapyje du kartus – 14.00 val. ir 14.20 val. vietos laiku – pasirodė melagingas pranešimas: „2024 m. liepos 1 d. Lenkijoje bus paskelbta dalinė karinė mobilizacija. 200 tūkst. Lenkijos piliečių, tiek buvusių kariškių, tiek paprastų civilių, bus pašaukti į privalomąją karo tarnybą.

Lenkijos vyriausybės tyrimai siekiant nustatyti pastaruoju metu įvairiose Lenkijos vietose, įskaitant Varšuvą, Bytomą ir Silezijos Semianovicus, kilusių gaisrų priežastį atskleidė, jog kai kurie tokie incidentai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje buvo Rusijos suorganizuoti diversiniai veiksmai. Apie tai Lenkijos visuomenę informavo ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba penktadienį pranešė, kad grupė užsieniečių, įtariamų migrantų iš Baltarusijos, trečiadienį užpuolė sieną saugančius Lenkijos karius. Po operacijos jie tą pačią dieną buvo išleisti iš ligoninės. „Agresyvūs užsieniečiai, įsitaisę už techninės užtvaros, kelis kartus puolė Lenkijos tarnybų pareigūnus, – sakė sienos apsaugos spaudos biuro atstovas Michalas Bura.

Lenkų saugumo tarnybos trečiadienį pranešė, kad buvo sulaikyti trys asmenys, įtariami vykdę padegimus Rusijos tarnybų užsakymu, be to, apkaltino vieną ukrainietį šnipinėjimo prieš Lenkiją kurstymu. Pastaraisiais mėnesiais Lenkijoje, kuri yra ištikima Ukrainos rėmėja, būta kelių sabotažo sąmokslų, dėl kurių kaltinama Rusija. Manoma, kad trys sulaikyti įtariamieji – lenkas ir du baltarusiai – padegimus vykdė per Rusijos žvalgybos suplanuotą operaciją.

Europos Komisija trečiadienį oficialiai nutraukė teisinę procedūrą prieš Lenkiją dėl teisės viršenybės principų pažeidimų. Komisijos sprendimas grindžiamas jos vertinimu, kad Lenkija sprendžia teismų nepriklausomumo klausimus ir yra įsipareigojusi įgyvendinti Europos teismų sprendimus dėl teisės viršenybės.

Po to, kai pasienyje su Baltarusija peiliu buvo sužalotas karys, Lenkija vėl nori atkurti buferinę zoną prie ES išorės sienos. Reikalinga „maždaug 200 metrų buferinė zona ten, kur Lenkijos valstybei būtina imtis efektyvių veiksmų“, trečiadienį lankydamasis Dubiče Cerkevnės pasienio vietovėje sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „Aš noriu tai aiškiai visiems pasakyti. Čia nebus vietos jokioms deryboms.

Lenkijos saugumo tarnybos praneša sulaikiusios spėjamą šnipą. 26 metų Ukrainos pilietis mėgino gauti į Ukrainą gabenamų karinių transporto priemonių nuotraukų, informavo Lenkijos saugumo tarnybos atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Įtariamasis esą kreipėsi į vieną lenką, prašydamas atitinkamų nuotraukų ir žadėdamas 15 000 eurų atlygį. Tyrėjai kaltina ukrainietį dalyvavus užsienio žvalgybų veikloje. Įtariamajam skirtas suėmimas. Jam gresia iki aštuonerių metų kalėjimo.

Lenkija leido Ukrainai naudoti jos tiekiamus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos Federacijoje. Lenkijos gynybos viceministras Cezarijus Tomczykas radijo stoties „Radio Zet“ eteryje pareiškė, kad Lenkija leidžia Ukrainai naudoti jos tiekiamus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos Federacijoje. „Lenkų ginkluotė, kurią suteikiame Ukrainai, neturi tokių ribojimų. Ukrainiečiai gali kovoti taip, kaip jie nori. Ir tai yra labai labai svarbus aspektas.

Lenkijos vyriausybė antradienį pranešė, kad lenkas, Kongo Demokratinėje Respublikoje nuteistas kalėti iki gyvos galvos už šnipinėjimą, buvo paleistas ir grįžo į Europą. Lenkijos prezidentas įsikišo į Vidurio Afrikos valstybėje sulaikyto 52 metų vyro, kurį užsienio reikalų ministerija apibūdino kaip aistringą keliautoją, bylą.

Lenkija neturėtų atmesti galimybės siųsti sausumos karius į Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su Rusija, antradienį pareiškė vyriausybė. Kyjivo Vakarų rėmėjos šiuo klausimu nesutaria. Kovoje su Maskvos pajėgomis Kyjivas yra priklausomas nuo Vakarų karinės pagalbos, tačiau daugelis sąjungininkių nerimauja dėl perspektyvos siųsti karius į mūšį su Rusijos kariuomene.

 Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje įvyko incidentas – migrantas peiliu sužalojo Lenkijos karį.        „Šį rytą gavau labai blogą žinią, kad vienas iš karių, neleidusių migrantams kirsti sienos, buvo sužalotas peiliu“, – visuomeniniam transliuotojui „Radio 1“ sakė vidaus reikalų ir administracijos viceministras Czeslawas Mroczekas. „Migrantų spaudimas didėja, agresijos lygis auga.

 Lenkija iš Jungtinių Valstijų turi nupirkti 677 mln. eurų vertės ilgojo nuotolio raketų savo gynybos pajėgumams pastiprinti galimų grėsmių iš Rusijos akivaizdoje, pirmadienį paskelbė Varšuva. Kontraktas oficialiai turi būti pasirašytas antradienį. Jis sudaromas vykdant Lenkijos kariuomenės modernizavimą, kurį paspartino Rusijos invazija į Ukrainą.

Latvija pirmadienį gavo antrąją išmoką iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos atkūrimo fondo – 335,7 mln. eurų, pranešė Latvijos deleguotas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis. Latvija prašymą antrajai išmokai iš šio fondo pateikė praėjusių metų pabaigoje, pranešdama apie 43 finansavimo gavimo rodiklių įvykdymą. Šiuo metu Latvija jų jau yra įvykdžiusi 52 (23 proc. visų) kriterijų, pabrėžė V. Dombrovskis. Pirmąją, 201 mln. eurų dydžio, išmoką Latvija gavo 2022-ųjų spalį.

Per tris pastarąsias paras iš Baltarusijos į Lenkiją mėgino nelegaliai patekti daugiau kaip 630 migrantų. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Pasak Palenkės vaivadijos sienos apsaugos būrio atstovės spaudai majorės Katarzynos Zdanowicz, visi incidentai užfiksuoti Lenkijos ir Baltarusijos sienos Palenkės vaivadijos ruože. Nelegaliai kirsti sieną buvo mėginama Bialovežos, Narevkos, Dubiče Cerkevnės, Čeremchos ir Melniko kaimų apylinkėse.

Lenkija apribos Rusijos diplomatų judėjimą šalyje, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Lenkų diplomatijos vadovas nurodė, kad tai – atsakas į veiksmus, kuriuos jis pavadino Maskvos hibridiniu karu. „Ką tik paskelbiau Lenkijos sprendimą, susijusį su Rusijos dalyvavimu hibridiniame kare prieš Europos Sąjungą, įskaitant Lenkiją: Rusijos diplomatų judėjimo mūsų šalyje apribojimą“, – sakė R. Sikorskis žurnalistams Briuselyje po susitikimo su ES kolegomis.

Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus, jau vadinamus „Tusko linija“. Planuojama sustiprinti priešo dronų stebėjimą ir antžeminę karinę gynybą, pasitelkiant įtvirtinimų ir užtvarų sistemą palei maždaug 700 km rytinės Lenkijos sienos. Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys.

Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus. Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys. Tarp jų – kibernetinės atakos, bandymai padegti ir nelegaliai per sieną stumiami migrantai, kuriais, anot pareigūnų, siekiama destabilizuoti Europos Sąjungą.

Nesenai nuskambėjusi naujiena apie Irano prezidento Ebrahimo Raisi mirtį nukritus lėktuvui šokiravo pasaulį. Tačiau tai ne pirmas atvejis, kai žymus politinis veikėjas žuvo tokio tipo katastrofoje. Dauguma mirtinų sraigtasparnių ar lėktuvų avarijų įvyksta dėl techninių gedimų, pilotų klaidų ar prastų oro sąlygų, tačiau kai kurios jų susijusios ir su sąmokslo teorijomis. Portalas „Euronews“ išskyrė kelis tokius paslaptingus atvejus.

Lenkija gali vėl atidaryti vieną iš sienos perėjimo punktų su Baltarusija, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas, siekiant padėti nukentėjusioms, šalies rytuose veikiančioms įmonėms.

Lenkijos ambasadorius NATO netinkamas eiti šias pareigas, penktadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministras. „Tomaszas Szatkowskis niekada neturėjo tapti ambasadoriumi ir turėtų kuo greičiau grįžti į Varšuvą“, – privačiam transliuotojui TVN24 sakė vidaus reikalų ministras ir saugumo agentūrų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas. T. Szatkowskį ambasadoriumi NATO 2019 m. paskyrė ankstesnė konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė.

Lenkija stiprina netoli sienos su Ukraina esančio Žešuvo-Jasionkos oro uosto, kuris yra Vakarų karinės pagalbos Ukrainai tiekimo centras, apsaugą. Tai interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos  vadovas, ministras-specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas. Kaip pažymėjo pareigūnas, Lenkija stiprina Žešuvo-Jasionkos oro uosto, per kurį gabenama 90 proc.

Lenkijos naikintuvas MiG-29 trečiadienį skrisdamas pametė degalų baką, žmonės nenukentėjo. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų rūšių generalinė vadovybė apie incidentą informavo socialiniuose tinkluose X ir „Facebook“. Kaip pažymima, trečiadienį prieš 18 val. Kurov Branievskio apylinkėse (Varmijos Mozūrų vaivadija) per mokomąjį skrydį iš 22-osios taktinės aviacijos bazės Malborke (Pamario vaivadija) pakilusiu lėktuvu MiG-29 įvyko „aviacijos incidentas“. „Buvo pamestas degalų bakas.

Lenkija svarsto galimybę savo oro gynybos sistemomis numušinėti Rusijos raketas prie Lenkijos sienų, sako Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis, rašo „Ukrinform“. Anot jo, kol kas konkrečių sprendimų priimta nėra. Ukraina jau kurį laiką kalba apie galimybę panaudoti partnerių ginkluotę numušinėti rusų raketas virš Ukrainos. „Šis klausimas svarstomas teisiniu ir techniniu požiūriu, tačiau jokių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta“, – sako P. Wronskis.

Lenkija šiuo metu nesvarsto grąžinti privalomosios karinės tarnybos, nes susidomėjimas įstoti į ginkluotąsias pajėgas tebėra didelis, trečiadienį parlamente įstatymų leidėjams sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Pasak ministro, „nėra priežasties“ atsisakyti savanoriškos tarnybos, nes vis dar „pakankamas“ skaičius lenkų stoja į kariuomenę. Lenkija yra pagrindinė ginklų tiekėja Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai.

Pirmąjį 2024 m. ketvirtį lenkai nusipirko net 800 namų ir butų Pirėnų pusiasalyje, rašo „Regitradores de Espana“. Šis skaičius rodo ne tik reikšmingą 21 proc. padidėjimą lyginant su ankstesniu ketvirčiu, bet ir yra tris kartus didesnis, nei per pirmąjį 2019 m. ketvirtį, dar prieš pandemiją.

Silezijos vaivadijoje Lenkijos pietuose ant geležinkelio bėgių buvo rastas sviedinys. Jo sprogimas būtų sukėlęs katastrofą. Pasak policijos komendantūros Katovicuose spaudos tarnybos, pavojingą radinį Čechovice-Dziedzicų gyvenvietėje aptiko infrastruktūrą tikrinęs geležinkelietis. Jis nedelsdamas informavo atitinkamas tarnybas. Atvykę išminuotojai konstatavo, jog tai – maždaug 20 cm ilgio minosvaidžio sviedinys iš Antrojo pasaulinio karo laikų, priklausęs Raudonajai armijai.

Trečiadienį Lenkija pasirašė sutartį su JAV dėl keturių žvalgybinių oro balionų įsigijimo.   Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad susitarimas „apibrėžia mūsų saugumą ir yra dar vienas Lenkijos ir JAV bendradarbiavimo aktas“. Pirkimas bus finansuojamas iš JAV vyriausybės Lenkijai suteiktos paskolos, sakė W. Kosiniakas-Kamyszas ir pridūrė, kad Lenkija bus tik antroji šalis pasaulyje, naudosianti tokias radiolokatorių sistemas.

Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje įvykę Rusijos organizuojami sabotažo aktai, kaip sumušimai, padegimai ir bandymai padegti, pasak eksperto, yra hibridinio karo elementai, plintantys ir po kitas Europos šalis. Tačiau pagrindiniai taikiniai aiškūs, todėl šalių reakcija ir bandymai užbėgti už akių Rusijos išpuoliams yra ypač svarbūs.

Reaguodama į vakar Lenkijoje paskelbtą žinią apie devynių asmenų, kurie įtariami Rusijos tarnybų nurodymu Lenkijoje vykdę įvairias nusikalstamas veikas, sulaikymą, Lietuvos prokuratūra patvirtina, kad tiek tiriant nurodyto pobūdžio nusikalstamas veikas, tiek ir kitus nusikaltimus, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos bei kitų valstybių teisėsaugos ir kitų institucijų pareigūnai nuolat aktyviai bendradarbiauja bei keičiasi aktualia informacija, pranešime žiniasklaidai rašo General...

 Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad politikai turėtų susilaikyti nuo komentarų apie Lenkijoje sulaikytus asmenis, įtariamus sabotažu, ir galimai susijusius su parduotuvės „Ikea“ padegimu Vilniuje. Prisimindamas rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimo situaciją, ministras akcentuoja, kad komentarai apie sulaikymą gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui. „Ne visi Lietuvoje buvo nusprendę nekomentuoti to.

Lenkijos vyriausybė suėmė devynis asmenis iš Rusijos šnipų grupuotės dėl įtariamų sabotažo planų, Lenkijos žiniasklaidai TVN24 sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Tarp jų – ir įtariamieji „Ikea“ centro padegimu Lietuvoje.

Lenkijoje užfiksuoti neįtikėtini vaizdai. Taip pasiautėjo kruša, kad gatvės tapo šerbeto upėmis. Vaizdais iš Lenkijos pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Panašiai gali būti ir Lietuvoje Anot specialistų, laiko klausimas, kada panašūs vaizdai pasirodys ir Lietuvoje. „Trumpos liūtys, perkūnija kruša lankosi ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse valstybėse. Šiandien (pirmadienį – red. past.) Vakarų Lenkijoje, Gniezno mieste (netoli Poznanės), netgi fiksuota labai gausiai iškritusi kruša.

Įtvirtinimų statybai pasienyje su Rusija ir Baltarusija pritaria 64 proc. Lenkijos gyventojų. Tai rodo agentūros „SW Research“ surengtos apklausos rezultatai. Apklausos dalyviams buvo užduotas klausimas: „Ar manote, kad Lenkija turi statyti įtvirtinimus (užtvaras, bunkerius, apkasus) pasienyje su Rusija ir Baltarusija?“. 64,3 proc. respondentų atsakė teigiamai, 16,5 proc. pasisakė prieš, o 19,2 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.

Su Lietuva besiribojančioje Lenkijos Palenkės vaivadijoje kilo didelis miško gaisras, sudegė ugniagesių automobilis. Tai penktadienį pranešė Lenkijos portalas TVN24. Ugnis įsiplieskė Jelionkos ir Kleščelių gyvenviečių apylinkėse. Pasak Valstybinės priešgaisrinės tarnybos atstovų, teritorija sunkiai prieinama, todėl ugniagesiai negali nustatyti gaisro masto. Apytikriais duomenimis, dega apie 10 hektarų miško. Tai viršūninis gaisras, dega medžių lajos. Situaciją apsunkina stiprus vėjas.

Kainos degalinėse Lenkijoje mažėja antrą savaitę iš eilės. Anot ekspertų, mažmenines degalų kainas šalyje smukdo zloto stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu, taip pat kainų mažėjimas didmeninėje rinkoje, kurio poveikis kitą savaitę turėtų sustiprėti.

Į Minską pabėgęs Lenkijos teisėjas Tomaszas Szmydtas sako sieksiantis gauti Baltarusijos pilietybę, teigia valstybinė baltarusių žiniasklaida. Dėl galimo jo šnipinėjimo Varšuvos prokurorai jau yra pradėję tyrimą.

Lenkija penktus metus iš eilės buvo pripažinta blogiausia Europos Sąjungos šalimi LGBT+ žmonėms. Tai atsispindi Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „ILGA-Europe“ kasmet skelbiamame „Vaivorykštės žemėlapyje“. Lenkijos rezultatas reitinge, kuriame atsižvelgiama į teisinę, politinę ir socialinę aplinką LGBT+ žmonėms, šiek tiek padidėjo – nuo 15 proc. pernai iki 17,5 proc. dabar. Kiti žemiausi rodikliai tarp ES valstybių narių buvo Rumunijoje (19 proc.) ir Bulgarijoje (23 proc.

Žemės ūkio įmonėje Lenkijos šiaurėje esančioje Rokicinų gyvenvietėje žiauriai nužudytas 48 metų amžiaus Ukrainos pilietis. Jo kūną mėginta sudeginti ūkiniame pastate. Kaip sakė naujienų agentūrai „Ukrinform“ Pamario vaivadijos Lemborko rajono prokuroras Patrykas Wegneris, tiriant šią bylą sulaikyti trys Lenkijos piliečiai, tarp jų – moteris. „Sulaikyti trys žmonės. Vienas iš įtariamųjų – darbdavys, suteikęs darbą ir būstą nužudytam ukrainiečiui, kitas – darbuotojas“, – sakė prokuroras.

Lenkijoje degęs milžiniškas turgus be verslų ir pajamų paliko pusantro tūkstančio šeimų. O Vilniuje naktį padegtas prekybos centras „Ikea“. Laimei, gaisras buvo užgesintas ir taip kaip Lenkijoje neišplito. Lietuvos kriminalinė policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padegimo ir informacijos visuomenei neteikia. Apžvalgininkai ir kai kurie politikai neatmeta, kad tokie gaisrai gali būti Rusijos ir jai simpatiją jaučiančiųjų provokacija.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paskelbė, kad Europos Sąjungos ir NATO narė sustiprins savo žvalgybos tarnybas, atsižvelgdama į sabotažo bandymus ir susirūpinimą dėl kaimyninės Rusijos. Apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai Lenkijos teisėjas Tomaszas Szmydtas (Tomašas Šmidtas) pabėgo į kaimyninę Baltarusiją, artimą Rusijos sąjungininkę, kur, kaip pranešama, paprašė politinio prieglobsčio. Varšuvos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo jo šnipinėjimo.

CBOS balandį atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar lenkai imasi kokių nors veiksmų dėl galimo pavojaus, kad Rusija užpuls jų šalį. Kovą atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 50 proc. lenkų jų šalies užpuolimą laiko tikėtinu. Tačiau 62 proc. apklaustųjų prisipažino tam niekaip nesirengiantys. Vis dėlto 18 proc. sakė, kad ėmėsi bent vieno pasirengimo būdo, dviejų ėmėsi 11 proc. apklaustųjų.

Lenkijos valdžia išskirs daugiau nei 340 mln. eurų pasienio įtvirtinimams su Baltarusija įrengti. Norima sieną paversti „neįveikiama“ ir ruošiamasi naujiems migrantų antplūdžiams. „Pati užkardų modernizacija, greičiausiai, kainuos apie 1,5 mlrd. zlotų (apie 343 mln. eurų – red. past.), ir būtent tiek reikia išskirti, kad tos užkardo iš tiesų suveiktų“, – PAP cituojamas Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Cezary’us Tomczykas.

Varšuvos Bialolenkos rajone esančiame didžiuliame prekybos centre sekmadienio rytą kilo gaisras, pranešė ugniagesiai. Pranešime sakoma, kad dega daugiau kaip 80 proc. centro, kuriame įsikūrę 1,4 tūkst. parduotuvių ir paslaugų vietų. Gelbėjimo operacijas vykdo 50 komandų, įskaitant cheminių medžiagų ir aplinkos specialistus.

Pasienį su Baltarusija aplankęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu. D. Tuskas aplankė pasienio teritoriją ir susitiko su lenkų pasieniečiais bei kariais po pranešimų, kad Baltarusijos slaptoji policija gabena šimtus migrantų prie sienos su Lenkija, bandydama suorganizuoti koordinuotą mėginimą kirsti sieną.