lenkija

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį susitikęs su Lenkijos lyderiais perspėjo, kad Rusija nesustos įsiveržusi į Ukrainą, ir paragino Kongresą patvirtinti gyvybiškai svarbią karinę pagalbą Kyjivo kovai. „Privalome veikti, kol tiesiogine prasme dar nevėlu. Nes, kaip prisimena Lenkija, Rusija nesustos ties Ukraina.

Jungtinės Valstijos antradienį patvirtino beveik 3,5 mlrd. dolerių (3,21 mlrd. eurų) vertės raketų pardavimą Lenkijai,  prezidentui Joe Bidenui Baltuosiuose rūmuose pasveikinus šios NATO sąjungininkės lyderius.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose priims Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą ir ministrą pirmininką Donaldą Tuską, siekdamas patikinti svarbią NATO sąjungininkę Varšuvą, kad Vašingtono paramai jai nesusvyravo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Kariuomenės analitikai pernai fiksavo net pusketvirto tūkstančio propagandos ir dezinformacijos atvejų. Pradedant Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu ir mūsų istorijos iškraipymu, baigiant informacinėmis atakomis vakaruose, kur rusai aiškina, kad kilus karui Lietuvos ginti neverta. Rusai bando skleisti ir žinutes, kad Lietuvos kariai bus siunčiami kariauti į Ukrainą.

Apie 650 transporto priemonių laukia 17 km ilgio eilėje, kad galėtų išvykti iš Lenkijos į Ukrainą per Dorohusko pasienio kontrolės punktą, šeštadienį pareiškė Angelika Glab-Kunysz (Angelika Glab-Kuniš) iš Chelmo vietos policijos nuovados, kurią cituoja naujienų agentūra PAP. „Protestuotojai šiuo metu leidžia į Ukrainą pravažiuoti vienam sunkvežimiui per valandą“, – sakė ji ir pridūrė, kad naktį jokių incidentų nepastebėta. Anot jos, vidutinis laukimo laikas šiuo metu siekia 289 valandas.

Popiežius Pranciškus priėmė lenkų vyskupo, kaltinamo kunigų seksualinės prievartos prieš vaikus slėpimu, atsistatydinimą, šeštadienį pranešė Vatikanas. Tai jau antras toks sprendimas per kelis mėnesius. 73 metų Andrzejus Dziuba vyskupas iš Vidurio Lenkijoje esančio Lovičiaus atsistatydino „Šventojo Sosto prašymu“, sakė Vatikanui Lenkijoje atstovaujantis apaštališkasis nuncijus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigiamai įvertino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją dėl galimo sausumos dalinių siuntimo į Ukrainą. „NATO dalinių buvimas Ukrainoje nėra neįsivaizduojamas. Sveikinu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvą“, – rašė jis penktadienio vakarą tinkle X. Tokia ministro pozicija skiriasi nuo Lenkijos premjero Donaldo Tusko.

Dalinę blokadą pasienyje su Lietuva organizavęs Lenkijos ūkininkų atstovas Karolis Pieczynskis teigia, kad per savaitę buvo patikrinta 14 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių, o detalią informaciją apie tai, kas juose buvo gabenama, žemdirbiai gaus po savaitės. „Protestą baigėme ketvirtadienį 10.30 val., per 7 dienas Lenkijos kontrolės institucijos patikrino 14 tūkst. vilkikų. Buvo sunkvežimių gabenusių grūdus, taip pat miltus ir grūdų rupinius.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ Sankt Peterburgo arbitražo teisme pateikė 935 mln. JAV dolerių (1 mlrd. eurų) vertės ieškinį Lenkijos energetikos grupei „Orlen“ ir jos perimtai bendrovei „EuRoPol GAZ SA“, skelbia „Reuters“. Anot agentūros, finansinę pretenziją sudaro dvi dalys – 710 mln. JAV dolerių ir 886 mln. Lenkijos zlotų, o jos priežastys neatskleidžiamos.

Šiemet Lenkija planuoja pasirašyti daugiau nei 150 sutarčių dėl įvairios rūšies karinės technikos įsigijimo. Pirkimai atitiks Gynybos ministerijos atlikto audito išvadas, parlamento žemiesiems rūmams sakė gynybos viceministras Pawelas Bejda. Pasak jo, nuo 2023 m. gruodžio 13 d., kai prisiekė naujoji Lenkijos vyriausybė, buvo pasirašyta daugiau nei dešimt sutarčių už 30 mlrd. Lenkijos zlotų (6,97 mlrd.

Rezoliucija dėl Lenkijos Konstitucinio Tribunolo, kuria bandoma „sutvarkyti“ šalies aukščiausios instancijos teismą ir kurioje teisėjai raginami atsistatydinti, pažeidžia įstatymus, pareiškė šios institucijos pirmininkė. Rezoliuciją dėl Konstitucinio Tribunolo – institucijos, kuri tikrina, ar įstatymai atitinka Konstituciją, – trečiadienio vakarą priėmė Lenkijos parlamento žemieji rūmai.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis pareiškė, kad už išpuolius prieš policiją, įvykusius per ūkininkų demonstraciją Varšuvoje, yra atsakingi provokatoriai. Lenkijos sostinėje trečiadienį per ūkininkų protestą dėl Europos Sąjungos kovos su klimato kaita priemonių ir ukrainietiškų maisto produktų importo kilo demonstrantų ir policijos susirėmimų, buvo sužeisti keli policininkai, sulaikyta keliolika asmenų.

Lenkijos centrinis bankas bazinių palūkanų nekeičia šeštą mėnesį iš eilės – jos lieka 5,75 proc. dydžio. Trečiadienio sprendimas pateisino analitikų lūkesčius, reguliuotojui išliekant laukimo pozicijoje, pirmiausia dėl neaiškių infliacijos perspektyvų. Lombardo ir indėlių palūkanų normos taip pat liko nepakeistos – atitinkamai 6,25 proc. ir 5,25 procento. Nacionalinės statistikos tarnybos GUS naujausiais duomenimis, metų infliacija sausį sulėtėjo iki 3,9 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina išsiskyrusių šalies politikų komentarų dėl Lenkijos kariuomenės pagalbos Lietuvai. Anot jos, interpretacijos skiriasi, mat aplinkybės vertinamos iš skirtingų perspektyvų. „Tikrai nemanau, kad reikėtų kažkaip tą dramatizuoti. Tiesiog reikia klausyti, apie ką yra kalbama. Kai kalbama iš pozicijų „rytoj karo nebus“, tai čia yra teisingas teiginys ir aš su tuo sutikčiau.

Protestuojantys Lenkijos ūkininkai trečiadienį traktoriais užblokavo greitkelius į Varšuvą, o tūkstančiai jų šalininkų susirinko prie premjero biuro. Neišvengta ir susirėmimų su policija. Kai kurie dalyviai trypė Europos Sąjungos vėliavą ir sudegino imitacinį karstą su užrašu „ūkininkas, pražudytas žaliojo kurso“. Protestuotojai reikalauja atsisakyti šio ES plano, skirto kovoti su klimato kaita taikant priemones, kurias ūkininkai smerkia kaip pernelyg brangias.

Lenkijos vyriausybė ketina grąžinti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams, pareiškė premjeras Donaldas Tuskas. Nulinio PVM tarifo pagrindiniams maisto produktams galiojimas šiuo metu numatytas iki šio mėnesio pabaigos. „Rekomenduoju, bet visus skaičiavimus atliks Finansų ministerija, grąžinti 5 proc. PVM tarifą maistui“, – po vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė D. Tuskas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad vyriausybė po kitais metais įvyksiančių prezidento rinkimų vėl bandys reformuoti Konstitucinį Tribunolą, jei prezidentas pasinaudos savo veto teise ir sužlugdys dabartinius bandymus. Vyriausybė, siekdama atkurti teisinę valstybę Lenkijoje, Konstitucinio Tribunolo pertvarką paskelbė savo prioritetu.

Pernai sausį–rugsėjį lietuvių išlaidos Lenkijoje siekė 271,3 mln. eurų ir buvo 17 proc. didesnės nei 2022 metais per tris ketvirčius, kai išleista 231,9 mln. eurų, rodo Lenkijos statistikos tarnybos duomenys, kuriuos skelbia „Verslo žinios“.  Didžiausias apsipirkimų Lenkijoje pakilimas buvo 2018 ir 2019 metais, kai atitinkamai išleista 359,4 mln. ir 367,1 mln. eurų.

Po premjerės žodžių – esą Lenkija mūsų negintų – kilo nemažas šurmulys. Kaip vertinti tokį jos pareiškimą, kalbame su politologu Linu Kojala. Ar premjerės teiginys, kad Lenkija mūsų negintų, kaip nors susijęs su rinkimais? NATO peržiūri savo gynybos planus, jie buvo radikaliai atnaujinti Vilniuje, NATO viršūnių susitikime ir kiekvienai valstybei yra priskiriamos papildomos naujos funkcijos.

Praėjusį penktadienį Lenkijos ūkininkai paskelbė blokadą pasienyje su Lietuva. Tačiau protestų metu yra stabdomi tik krovininiai automobiliai, todėl apsipirkti Lenkijoje pamėgę lietuviai savo planų nekeitė. Šiuo metu tautiečiai pigiau perka sodo ir daržo reikmenų, ne tik maisto ar gėrimų. Lenkijoje apsipirkinėjanti Živilė iš Alytaus pasakojo, kad savaitgalį vyko apsipirkti kaip įprastai. „Kas tris ar keturias savaites kartu su šeima vykstame į Lenkiją.

Lenkijos žiniasklaida antradienį pranešė, kad šalies šiaurės rytuose rasti trys neatpažinti objektai, panašūs į meteorologinius balionus, o ant kai kurių iš jų buvo užrašai kirilica. Objektai buvo aptikti Lenkijos Mozūrų ežerų rajone, 20–100 km nuo sienos su Rusijos eksklavu Kaliningrado sritimi. Privati radijo stotis RMF FM teigė, kad prie nė vieno iš balionų nebuvo pritvirtinta jokių specialių prietaisų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lenkija nėra teisiškai apribota karo atveju padėti Lietuvai. Todėl, pažymi šalies vadovas, gaila, kad Lietuvoje dėl to pastaruoju metu kilo nesusipratimų. „Tikrai apribojimų nėra. Kalbėdamasis neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – Lenkijoje, po Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių pratybų žurnalistams sakė G. Nausėda. „Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigia, kad Lenkija pasirengusi ginti visą NATO teritoriją, taip pat ir Lietuvą. „Šias pratybas mes stebėjome su prezidentu G. Nausėda, šios pratybos demonstruoja mūsų pasirengimą ginti NATO teritoriją, ir tai reiškia, ne tik Lenkijos teritoriją, bet taip pat Lietuvos teritoriją ir kitų Baltijos šalių teritorijas, jei prireiktų“, – antradienį sakė jis stebėdamas Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“. „Tai rodo, kad esame pasirengę tai padaryti, ir tai...

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad Lenkijos kariuomenės panaudojimas ginant Lietuvą yra numatytas NATO planuose, tad tai nėra dvišalių santykių klausimas. Taip jis žurnalistams kalbėjo viešėdamas Lenkijoje, kur vyksta pratybos „Dragon 2024“, pastaruoju metu kilus diskusijoms, ar Lenkija dėl teisinių ginti Lietuvą ją užpuolus,  „Aš teisinių apribojimų nežinau. Lenkijos kariuomenės operacinis panaudojimas yra numatytas NATO planuose, tai yra NATO klausimas.

Lenkijos šiaurės vakaruose esančiame kariuomenės mokymų poligone karinei vikšrinei mašinai pervažiavus du lenkų karius, vienas jų žuvo, o kitas buvo sunkiai sužeistas, pranešė pareigūnai. Nelaimė įvyko antradienį Sausumos pajėgų mokymo centre Pamario Dravske, sakė karo policijos majoras Tomaszas Zygmuntas. Anot jo, sužeistas karys buvo išvežtas į ligoninę pavojingos gyvybei būklės. Pareigūnai teigė, kad incidentas nesusijęs su Lenkijoje vykstančiomis NATO pratybomis.

Lietuva ir Lenkija dirbs išvien, stiprindamos NATO rytinį flangą, sako Lenkijoje kartu su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“ stebintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Lietuva ir Lenkija vienodai supranta saugumo grėsmes. Ir toliau dirbsime išvien stiprindami mūsų šalių ir viso NATO rytinio flango saugumą“ , – Lenkijoje kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks į Lenkiją, kur stebės karines pratybas „Dragon-24“. Kaip nurodo Prezidentūra, šalies vadovas drauge su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda stebės sąjungininkų pajėgų Vyslos upės kirtimo jungtinę operaciją. Be prezidento pratybas Lenkijoje taip pat stebės Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Lenkijoje vykstant didelėms NATO šalių pratyboms „Slibinas 24“ (angl. DRAGON24), šalies gynybos ministras  Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas paprašė žmonių nefotografuoti karinių transporto priemonių ir neskelbti nuotraukų socialiniuose tinkluose, nepranešinėti apie kariuomenės judėjimą. Jis tai sakė po susitikimo su kolega iš Švedijos Palu Jonsonu Gdynėje, Šiaurės Lenkijoje. „Karinių transporto priemonių eismas visoje šalyje suintensyvėjo, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Lenkų ūkininkai užblokavę kelius į Ukrainą trikdo ir susisiekimą su Lietuva, tikrina iš Lietuvos įvažiuojančius ūkininkus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad grūdų problema išgalvota ir naudinga Kremliui. Nors protestai per savaitgalį didelio chaoso nesukėlė ir situacija ramesnė nei tikėtasi, tikrinti sunkvežimius ūkininkai žada, kaip suplanavę. Kaip į tai turėtų reaguoti Lietuva? Kokie tikrieji protesto tikslai? Apie visa tai pokalbis „Dėmesio centre“, šįvakar 19.30 val.

Pirmadienį Ukraina pareiškė taip ir nesulaukusi 16 mlrd. eurų paramos, surinktos per dvi donorų konferencijas, surengtas Lenkijoje 2022 m. Rusijos invazijos pradžioje. Karui trunkant jau trečius metus, Kyjivas nerimauja dėl karinės ir finansinės paramos. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas per spaudos konferenciją sakė, kad per du renginius 2022 m. buvo surinkta 10 mlrd. ir 6 mlrd. eurų. „Ukraina iš to nieko negavo.

Lietuva pasirengusi stiprinti strateginę partnerystę su Lenkija, sako prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitikęs su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku. „Esame artimi sąjungininkai ir strateginiai partneriai. Saugumo situacija reikalauja iš mūsų konsoliduotų pastangų. Lietuva yra pasirengusi išlaikyti ir stiprinti strateginę partnerystę su Lenkija užtikrinant regioninį saugumą, teikiant paramą Ukrainai, įgyvendinant bendras iniciatyvas saugumo ir gynybos pramonės plėtrai“, – teigė G. Nausėda.

Lenkijos ūkininkams pradėjus protesto akciją pasienyje su Lietuva ir lenkų pareigūnams tikrinant iš Lietuvos išvykstančius vilkikus, situacija išlieka įprasta – vilkikų eilių nėra, o ūkininkų entuziazmas blėsta, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. „Transportas nestringa, eilių nesusidaro, pareigūnai intensyviai dirba, o protestuotojų entuziazmas šiek tiek blėsta.

Lenkijos ūkininkų vykdoma sienos su Ukraina blokada neturi įtakos karinės ar humanitarinės pagalbos teikimui karo nuniokotai šaliai, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. Ūkininkai blokuoja sieną ir kitus kelius, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, kurios į Lenkijos rinką patenka iš Ukrainos.

Baisi avarija Lenkijoje – Ščecine dideliu greičiu lekiantis automobilis nušlavė prie perėjos stovėjusį būrį žmonių ir spruko iš avarijos vietos. Sužeistųjų net dvi dešimtys, tarp jų ir sunkiai sužaloti vaikai bei paaugliai. Žmones taranavęs vairuotojas – 33-ejų lenkas. Lenkijos Ščeciną sukrėtusią avariją kitaip nei siaubu nepavadinsi. Į didelę miesto sankryžą atskriejęs lengvasis automobilis įskriejo tiesiai į šalia perėjos ir tramvajų stotelės stovėjusių žmonių būrį.

Kilus diskusijoms, ar Lenkija dėl savo įstatymų galėtų ginti Lietuvą ją užpuolus, šios šalies premjeras Donaldas Tuskas sako, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas. „Lenkijos ir Lietuvos solidarumas agresijos atveju nėra kvestionuojamas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte sakė D. Tuskas. „Žinote, kaip tampriai mes bendradarbiaujame, Europos Sąjunga turi savo veiklos taisykles, (NATO – BNS) penktas straipsnis yra.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos užpuolimo atveju kaimyninė Lenkija neprivalėtų siųsti karių ir mūsų ginti – esą tą riboja vidiniai Lenkijos teisės aktai. Toks I. Šimonytės pasisakymas sulaukė audringos kai kurių politikų reakcijos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis vadina jį skandalingu: kritikuoja, kad Šimonytė, viešai kalbėdama tokius dalykus, išduoda Lietuvos interesą ir daro paslaugą Maskvai.

Bendros Lenkijos ir Lietuvos pratybos skirtos tam, kad šalys veiktų drauge, sako prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į kilusias diskusijas dėl to, ar kaimyninė šalis dėl savo įstatymų galėtų ginti Lietuvą ją užpuolus.

Pirmadienį Lietuvos ministrė pirmininkė susitiko su kolega iš Lenkijos Donaldu Tusku. Susitikimas surengtas tuo metu, kai lenkų ūkininkai protestuoja prie Lietuvos ir Lenkijos sienos. Jie įtarinėja, kad per mūsų šalį į Lenkiją ir kitas ES valstybes patenka grūdai iš Rusijos ir Ukrainos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėtį Ukrainos ir Lenkijos pasienyje įvardijo kaip peržengiančią visas ekonomines ir moralines ribas. V. Zelenskis savo sekmadienio vakaro vaizdo kreipimesi komentavo blokadas ir protestus dėl ukrainietiškų žemės ūkio produktų importo, kuris, pasak lenkų ūkininkų, žlugdo jų verslą ir kenkia Lenkijos rinkai. Ūkininkai taip pat reikalauja pakeisti naujas ES aplinkosaugos taisykles, turinčias įtakos žemės ūkio sektoriui.

Dalinę blokadą pasienyje su Lietuva organizuojantis Lenkijos ūkininkų atstovas Karolis Pieczynskis teigia, kad rengiamas protestas turėtų trukti visą savaitę – kaip ir buvo planuota anksčiau. Pasak jo, patikrinimų metu kol kas ukrainietiškų grūdų randama nedaug, bet yra daug nežinomos kilmės perdirbtų produktų. „Šiuo metu ukrainietiškų grūdų važiuoja labai nedaug, bet atlikus patikrinimus nustatyta, kad yra daug perdirbtų produktų, tokių kaip miltai.

Pirmadienį maždaug 20 000 karių iš 10 NATO šalių rengėsi keltis per ilgiausią Lenkijos upę – Vyslą, dalyvaudami pratybose, skirtose atgrasinti Rusijos agresiją. Pratybos „Slibinas 24“ (angl. Dragon 24) vyks netoli Korženievo miesto, esančio už maždaug 100 km nuo Gdansko. Varšuva pranešė, kad beveik 15 000 jose dalyvaujančių karių bus iš Lenkijos.

Lenkija sekmadienį oficialiai atšaukė laikinas sienos su kaimynine Slovakija kontrolės priemones, kurias įvedė pernai padidėjus nelegalių migrantų srautui. Lenkijos naujienų agentūra PAP ir transliuotojas TVN24 sekmadienį pranešė, kad vyriausybės nutarimas dėl kontrolės atšaukimo įsigaliojo vidurnaktį.

Lenkijos ūkininkams tęsiant pasienio su Lietuva blokadą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nurodo, kad situacija prie kaimyninės šalies sienos išlieka rami ir transporto eilės Kalvarijos-Budzisko kelyje nesiformuoja. „Situacija rami. Eismas vyksta sklandžiai, eilių nėra, incidentų irgi nebuvo fiksuota“, – Eltai sekmadienį teigė VSAT atstovas Giedrius Mišutis. „Viską stebime, bet tikrai nėra kažkokių problemų“, – patikino jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, jog pasisakyme apie kliūtis Lenkijai siųsti į Lietuvą karius karinio konflikto metu neturėjo omenyje, jog Lenkija negintų savo kaimynės, o kalbėjo apie „konkretų kontekstą“ dėl šalyje esančių teisinių apribojimų. „Pirmiausia turėčiau išreikšti nusistebėjimą, kad vis tai virto mano kažkokiu pareiškimu, kad aš pasakiau, kad Lenkija mūsų negins.

Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad Lenkijos teisės aktai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį, įskaitant Lietuvą, vykstant kariniam konfliktui, užsienio reikalų ministras patvirtina šiuos teiginius. „Premjerė turi pagrindo tai sakydama (...). Tas klausimas yra ne vieną kartą keltas ir praeityje, ir vienareikšmiškai bus keliamas ateity. Kodėl tas klausimas dabar tampa aktualus, nes geopolitinė situacija kinta.

Jaroslawas Kaczynskis, dabartinis pagrindinės Lenkijos opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis, pareiškė, kad kitais metais vyksiančiame partijos suvažiavime sieks būti perrinktas. Šis pranešimas žymi pokyčius J. Kaczynskio planuose, nes anksčiau jis teigė, kad dabartinė jo kaip partijos lyderio kadencija yra paskutinė.

Įtariama, kad automobilio vairuotojas, penktadienį Lenkijos Ščecino mieste sužalojęs 20 žmonių, į jų grupę rėžėsi tyčia. Tai šeštadienį pranešė TV žinių stotis TVN24 ir naujienų agentūra PAP, remdamosi prokuratūra. Ši pradėjo baudžiamąjį procesą prieš 33 metų lenką dėl pasikėsinimo nužudyti didelį skaičių žmonių ir dėl tyčinio nelaimės sukėlimo. Institucijos taip pat patikslino, kad buvo sužeista 20 žmonių. Vienas asmuo į ligoninę esą kreipėsi vėliau.

Lenkijos ūkininkams blokuojant kelia pasienyje su Lietuva ir su pareigūnais detaliai tikrinant vykstančius vilkikus, situacija išlieka įprasta, eilės nesiformuoja, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Šiuo metu jokių problemų nekyla, eismas vyksta sklandžiai, eilės nesiformuoja“, – BNS šeštadienį informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Lenkijos ūkininkams blokada Lietuvos ir Lenkijos pasienyje kelia klausimų ir dėl Lietuvos nacionalinio saugumo, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Didžiausias mūsų susirūpinimas yra tai, kad tiek blokada Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, tiek ir blokada Suvalkų koridoriuje iš esmės tiesiogiai siejasi su nacionaliniu saugumu“, – penktadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė ministras.