lenkai

(Papildyta 13:27 val.) Visuomeninės organizacijos šeštadienį rengs dar vieną mitingą už teisingumą Lietuvoje, kuriame toliau bus reikalaujama valdžios paviešinti neskaidrius pareigūnų ryšius bei „apvalyti“ teisėsaugą. Pilietinėje akcijoje „Už Lietuvą! Už teisingumą!“ gali dalyvauti net 5–7 tūkst. žmonių, mano vienas rengėjų – Alvydas Medalinskas. „Mes pirminėje paraiškoje rašėme, kad nuo 5 iki 7 tūkst.

Savaitgalį prie Seimo rinksis lenkai ir rusai, kurie protestuos prieš Švietimo įstatymą, stiprinantį lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose.  Tuo pat metu prie prezidentūros vyks dar vienas mitingas, kuriame visuomenininkai išsakys savo poziciją dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalo. Mitinge budės ir viešąją tvarką palaikys ne tik gausus būrys policijos pareigūnų, bet ir trys šimtai Viešojo saugumo pareigūnų.

Pašaliečiams atrodo, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai stulbinamai prasti ir pavojingai blogėja, rašo įtakingas britų žurnalas „The Economist“. Jis taip pat užsimena, kad Lenkija kišasi į šį rudenį Lietuvoje vyksiančius Seimo rinkimus. Nors valstybes sieja bendra šešių šimtmečių istorija, kivirčai tęsiasi jau seniai ir atrodo nesuprantami, rašoma redakciniame straipsnyje.

Lenkų tautinė mažuma jau ne kartą viešai išsakė savo pozicijas dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų. Situaciją dar labiau aštrino vieši politikų pasisakymai bei ne kartą organizuoti mitingai. Panašu, kad niekas nesikeičia ir nė viena pusė neketina apleisti savo pozicijų.

Nesenos naujienos iš Londono policijos suvestinių, kurias skelbė ir lietuviška žiniasklaida bei tinklapis anglija.lt, rodo, kad praeitais metais net 11,000 nusikaltimų įvykdė užsieniečiai. Tarp jų labiausiai pasižymėjo lenkai (4,742 nusikaltimų) ir rumunai (3,952). Trečioje vietoje – lietuviai (2,561). Ačiū Dievui, ne pirmoje, tačiau paskaičiavus procentiškai, t.y. pagal tai, kiek Anglijoje yra lenkų (arti milijono) ir kiek lietuvių (apie 200 tūkst.

Politologas, istorikas Antanas Kulakauskas sakė, kad jį gerokai nustebino Latvijoje vykusio referendumo dėl rusų kalbos statuso pakeitimo rezultatai. „Mane nustebino tai, kad Latvijos gyventojai šį kartą buvo kaip niekad vieningi. Toks procentas balsavusių prieš rusų kalbos statuso pakeitimą gali reikšti tik tai, kad ne tik etniniai latviai, bet ir vietos rusai suprato, kad referendumas yra tik politikų siekis gauti populiarumą.

Žemutinėje Austrijoje sulaikyti du lenkai, įtariami žmonių kontrabanda. Spėjama, kad jie nelegaliai nugabeno iš Lenkijos į Italiją, Prancūziją ir Ispaniją mažiausiai 21 žmogų. Kaip pranešė penktadienį Austrijos naujienų agentūra APA, didžiąją nelegalų dalį sudarė gruzinai. Pasak Austrijos policijos atstovų, vienas iš sulaikytų Lenkijos piliečių prisipažino nelegaliai gabenęs žmones. Kitas lenkas atsisakė duoti parodymus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis neslepia ambicijų dalyvauti valdančiosios koalicijos formavime po šiemet įvyksiančių Seimo rinkimų. Labiausiai LLRA norėtų vadovauti Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio bei Susisiekimo ministerijoms, rašo Delfi.lt. „Manau, kad realu turėti ministrus. Mes (savivaldos rinkimuose – red.past.) užėmėme aukštą penktą vietą pagal rinkėjų balsus, gavome 6,5 proc. balsų. Aną kartą mes turėjome 5,2 proc.

Praėjus metams po naujojo Švietimo įstatymo priėmimo, Lietuvos lenkai vėl ketina reikalauti atšaukti, jų nuomone, diskriminacines jo nuostatas. Kovo 17 d. Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai organizuoja eitynes nuo Seimo iki Vyriausybės bei mitingą „tautinių mažumų mokykloms apginti“. Mitingas numatytas pasibaigus eitynėms prie Vyriausybės rūmų. „Ištisus metus Lietuvos lenkų pastangos siekiant apginti lenkiškas mokyklas Lietuvoje nedavė jokių rezultatų.

Lenkija pasitvirtino savo šalies prekės ženklą, kuriuo jau šiemet žymės savas prekes. Tai, ekspertų teigimu, pirmiausiai pajus Lietuvos maisto pramonė. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, išskirtus lenkiškus produktus, kurie jau ir taip žinomi kaip pigesni, lietuviai, tikėtina, dar labiau pirks, o brangesnės lietuviškos produkcijos lentynose gali mažėti. Prekės ženklą kaimyninė Lenkija sukūrė ir ims naudoti šiemet.

Ataskaita parengta „Wspolnota Polska“ asociacijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų draugija. 2009 metų gegužė. Lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 235 tūkst. lenkų (7% visos Lietuvos populiacijos). 31 tūkst. etninių lenkų gyvena Šalčininkų rajone (80% visos rajono populiacijos), 12 tūkst.

Muitinės pareigūnai Raigardo kelio poste sulaikė du Lenkijos piliečius, kurie į Lietuvą mėgino įvežti kontrabandinių cigarečių už beveik 280 tūkst. litų. Ankstų penktadienio rytą Raigardo kelio poste muitininkai patikrinimui sustabdė dviejų Lenkijos piliečių vairuojamus vilkikus su puspriekabėmis – šaldytuvais. Nors vairuotojai, įvažiuodami iš Baltarusijos, žodžiu deklaravo, kad negabena jokių muitinei privalomų pateikti daiktų, vilkikus buvo nuspręsta patikrinti detaliai.

Druskininkų policijos pareigūnai sulaikė asmenis, miške vogusius medieną. Penktadienio pavakare Druskininkų policijos komisariate buvo gautas Veisiejų miškų urėdijos Leipalingio girininkijos girininko pranešimas, kad Leipalingio girininkijos Cijūniškės miško kvartale iš tarpinio miško sandėlio du asmenys vagia ir krauna į miškovežius medienos rastus. Įvykio vietoje sulaikyti du Lenkijos piliečiai, kurie į miškovežį krovė eglės medienos rastus. Kitas miškovežis buvo dar nepakrautas.

Nuvertėjant zlotui, lietuviai į Lenkiją traukia ne tik maisto produktų, tačiau vis dažniau užsuka į baldų, statybinių medžiagų ar elektroninių prekių prekybos centrus. Lenkijos verslininkai greitai reaguoja į padidėjusius pirkėjų srautus: lietuvių kalba kviečia pirkti, ieško pardavėjų, mokančių lietuviškai, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Pirmadienis, anot Suvalkų verslininkų, blogiausia savaitės diena – Lietuvos pirkėjai tik vakarop atvyksta į prekybos centrus.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė užuojautą dėl penkių Lenkijos karių žūties trečiadienį Afganistane per susirėmimą su Talibano kovotojais. „Šie drąsūs kariai žuvo gindami laisvės ir solidarumo idealus. Jų gyvenimo auka išliks atmintyje kaip neišmatuojama kaina, sumokėta už mūsų laisvės ir saugumo sustiprinimą“, – teigiama ministro užuojautos laiške Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui.

Didžiojoje Britanijoje savo draugės atsikratyti norėjęs lenkas užkasė ją gyvą. 25 metų Marcinas Kasprzakas elektrošoku apsvaigino savo 27 metų draugę Micheliną Lewandowską, kuri neva jam atsibodo ir nebuvo pakankamai graži, rašo „The Daily Mail“. Incidentas įvyko šių metų gegužę. Moteris vėliau buvo surišta, jai buvo užkimšta burna.

Buvęs darbų prižiūrėtojas teigia buvęs priverstas palikti darbą didžiausiame Britanijos bananų pakavimo fabrike dėl to, kad parašė skundą kompanijos vadovybei apie tai, kad negali susikalbėti su savo pavaldiniais lenkais, rašo „Mail Online“. Paulo Franco tikina, kad buvo neįmanoma dirbti „Fyffes“ gamykloje, esančioje Coventryje, nemokant lenkų kalbos. Iš Portugalijos kilęs vyras pasakoja, kad visi pasitarimai ir mokymai buvo rengiami lenkiškai.

Olandijoje gyvenantis lenkas, tinklalapyje „Youtube.com“ pasivadinęs Polvenger, sukūrė 15 minučių vaizdo įrašą apie Lietuvą. Filmas akivaizdžiai buvo įkvėptas vis labiau aštrėjančio lenkų mažumų konflikto su Lietuvos valdžia. Jame neva bandoma atskleisti tikrąjį Lietuvos, besivadinančios modernia, tolerantiška ir demokratiška šalimi, veidą. Anot kūrėjo, Lietuva nėra monoetninė šalis, nes tautinės mažumos sudaro apie penktadalį visų šalies gyventojų.

Lietuvos lenkai reikalauja atšaukti kai kurias naujojo Švietimo įstatymo nuostatas ir grasina savo vaikų nebeleisti į mokyklas. Esą, tokio žingsnio Lietuvos lenkus paskatino imtis tai, kad iki šiol specialiuose dvišalės darbo grupės posėdžiuose dėl švietimo susitarti nepavyko. „Iki šiol, kaip reikalavome ir prašėme, nebuvo atsižvelgta į mūsų prašymus.

Trys ketvirtadaliai lenkų pasitiki prezidentu Bronislawu Komorowskiu, rodo nauja nuomonės tyrimo instituto CBOS atlikta apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra AP. Antrąją vietą politikų reitingų sąraše užima ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kurį remia 54 proc. gyventojų. Paskutinysis sąraše liko opozicijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis. Jo populiarumas tarp gyventojų toliau sparčiai smunka. 54 proc. respondentų pareiškė, kad nepasitiki J. Kaczynskiu.

Minint Nepriklausomybės dieną, per neramumais virtusias eitynes Varšuvoje sulaikyta 210 žmonių, tarp jų buvo 92 vokiečiai.Dešimtys žmonių buvo sužeista, pranešė Lenkijos policija. „Jie agresyviai elgėsi su praeiviais, o kai buvo apsupti policijos, agresyviai elgėsi su pareigūnais. Jie buvo sulaikyti“, – naujienų agentūrai AFP teigė policijos atstovė. Tarp sulaikytųjų per penktadienio neramumus buvo ir danas, vengras bei ispanas, pranešė policija.

Lietuvoje lapkričio 16–18 dienomis lankysis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Volebekas. Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimu ketinantis domėtis ESBO pareigūnas susitiks su Seimo Pirmininke Irena Degutiene, Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, ministerijų ir institucijų, atsakingų už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą, vadovais, tautinių mažumų atstovais.

Mokinius ir darželinukus gimtoje žemėje išaugintus vaisius ir daržoves vartoti skatinanti Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama programa daugiau naudos teikia lenkų ūkininkams. Lietuvos vaikai mokyklose ir darželiuose per mokslo metus galėtų nemokamai suvalgyti vaisių ir daržovių už bemaž 4 mln. litų, o vietos ūkininkams būtų užtikrintas jų pagamintos produkcijos supirkimas. Tačiau išnaudojama tik apie ketvirtadalis šios sumos.

Vilnius, spalio 27 d. (ELTA).Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pasmerkė lenkų karių kapų išniekinimą Švenčionyse. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, pasirodžiusi informacija dėl lenkų kapų išniekinimo Švenčionyse yra skaudinanti žinia, ypač prieš artėjančią visų Šventųjų dieną ir Vėlines. „Smerkiame šiuos išpuolius ir pabrėžiame, kad tai nėra išpuolis prieš tautinę mažumą, tai yra išpuolis prieš žmogiškumą“, - teigia A. Ažubalis išplatintame pareiškime.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai aktyviai kaunasi su neva Lietuvos lenkus diskriminuojančia valdžia, tačiau ne visada geriausiai susitvarko ten, kur nelabai kas trukdo, t.y. savo daug metų be konkurencijos valdomuose rajonuose. Viena iš to iliustracijų – nedarbas.  Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, didžiausias nedarbas 2011 m. spalio 1 d. registruotas Vilniaus rajono ir Šalčininkų savivaldybėse. Pirmauja Šalčininkų rajonas, kur darbo neturi 19,6 proc.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Švenčionyse dažais išteplioti kryžiai lenkų karių kapavietėje. Švenčionių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Chuliganai kol kas nesulaikyti. Anot policijos, lenkų karių kapinėse stovintys kryžiai išterlioti juodais dažais. Kiek švesesne spalva - atminimo lentos ant kapaviečių. Jos ne tik išterliotos, ant jų pripiešta svastikų. Neseniai Punske raudonais dažais išterliota paminklinė lenta lietuvių kalba, rodyklės su lietuviškais pavadinimais.

Šiaurės Airijos Antrim Steeple mieste gyvenanti lenkų pora rado ant palangės paliktą bombą. Sprogmuo buvo paliktas trečiadienio rytą, skelbia BBC. Policija evakavo žmones iš kaimynystėje esančių namų ir užtvėrė eismą Parkhall Road gatve, kol bomba buvo nukenksminta. Lojalistų grupuotė pati paskambino į BBC ir pareiškė esanti atsakinga už ataką. Ulsterio unijonistų tarybos narys Adrianas Watsonas žiniasklaidai pasakojo, kad maža žmonių grupelė nusitaikė į kitataučius, esančius vietovėje.

Atrodo, politinė situacija vis palankesnė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) gretoms augti. Kaip rodo Vilniaus padėtis, ši politinė jėga gali rasti sąjungininkų, tad ima šmėžuoti „latviškas“ scenarijus.

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. antrąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. litų (4,3 proc. BVP). Palyginti su 2011 m. pirmuoju ketvirčiu, TUI įplaukos Lietuvoje padidėjo 202,8 mln. litų, arba 21,1 procento, o palyginti su 2010 m. antruoju ketvirčiu (tuomet buvo TUI nutekėjimas), – 1,5 mlrd. litų. TUI įplaukų padidėjimą Lietuvoje lėmė kito kapitalo srauto padidėjimas ir neigiamo reinvesticijų srauto sumažėjimas.

Perskaitęs R. Sakalauskaitės straipsnį „Kodėl lietuviai nenori pripažinti savo klaidų ir iš jų mokytis?“, paklausiau savęs, kaip svaičiojimus galima atskirti nuo įžvalgų? Manau, kad geriausias būdas – lyginti tekstus. Palyginimui – ištrauka iš istorikės B. Burauskaitės straipsnio. Nors tai referato referatas, reikalo esmė niekur nedingo. Apžvelgiami raportai, kuriuos 1939–1940 m. iš Vilniaus parašė Lenkijos kariuomenės papulkininkis Nikodemas Sulikas, totorius. Birutė Burauskaitė.

Lietuvos politologai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio, Europos parlamentaro Voldemaro Tomaševskio nelaiko dideliu pavojumi, bet pripažįsta, kad jis sumaniai išnaudoja kitų politikų klaidas. „Tautinių mažumų interesus atstovaujančios partijos yra ne tik Lietuvoje ar Latvijoje. Antai, Suomijoje veikia Švedų liaudies partija. Sakyčiau, kad tai daugiau kultūrinės savigynos organizacija.  Lietuvoje stiprių tautinių mažumų partijų dar nematome.

(papildyta 16:50) Tikėtina, kad lenkų tautinės mažumos mitingas prie Seimo vyks taikingai ir draugiškai, nes jį tiesiogiai transliuoja Lenkijos televizija. Kol kas jame skamba lenkiškos dainos, kai kurie mitinguotojai apsirengę lenkų tautiniais drabužiais. Tikėtasi, kad mitinge dalyvaus iki 5,3 tūkst. žmonių. Tačiau, policijos vertinimais, susirinko nuo dviejų iki trijų tūkstančių žmonių.

„Paskutinėmis dienomis skleista informacija, kad neva yra susitarta švietimo srityje. Esą susitarta grupėje, kurią sukūrė Lietuvos ir Lenkijos vadovai. Deja, mes turime pasakyti, kad tai netiesa ir kad manipuliuojama neesminiais teiginiais“, – sakė Seimo narys nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Jaroslavas Mackevičius. Esą dėl nieko esminio nesusitarta, o bandyta tik kalbėtis apie pašalines Šveitimo įstatymo įgyvendinimo subtilybes.

Sostinėje penktadienį rengiami du mitingai dėl švietimo politikos. Lenkų tautinė mažuma reiškia nepasitenkinimą dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų. Atsakydama į lenkų mitingą partija Tvarka ir teisingumas rengs mitingą dėl lietuviškų mokyklų uždarymo Vilniaus rajone. Tvarkos ir teisingumo partija gavo Vilniaus savivaldybės leidimą surengti mitingą prie Vilniaus rajono savivaldybės. Leidimas duotas mitingui iki 300 žmonių.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, Varšuvoje pirmadienio vakarą pasirašė bendrą pranešimą. Švietimo viceministras Vaidas Bacys sako, kad taip pripažinta pažanga siekiant sutarimo dėl švietimo įstatymo įgyvendinimo. Lietuvos lenkų mažumų atstovai pažangą neigia ir nežada atšaukti šią savaitę planuojamų masinių protestų prie Seimo, praneša LTV naujienų tarnyba.

Neįtikėtina, tačiau pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje Vilniaus kraštas bent trumpam buvo vieningas. KK2 komanda lankėsi Buivydžių miestelyje, kuriame gyvenantys lenkai  didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. Nors lietuviškai jie beveik nesupranta, tačiau stebėdami krepšinio varžybas sirgo už mūsų šalies rinktinę. Tokio pasirinkimo priežastis labai paprasta – čia užaugo du nacionalinės komandos žaidėjai, broliai Lavrinovičiai.

Lietuva ir Lenkija dar nekariauja ir vargu ar kariaus, kol abi priklausys NATO, tačiau santykių aiškinimasis žiniasklaidoje kartais panašus į karo propagandą. Žodžiai „santykių pablogėjimas“ didelio siaubo nesukelia, o žodis „karas“ skamba baisokai. Ar „blogi santykiai“ nėra karas, priklauso nuo pasirinktos karybos teorijos. Beribis karas Visi kažką girdėjo apie informacinius, propagandos karus.

Lietuva – tai valstybė, kur turime įtakingiausią mažumą pasaulyje, teigia Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Tokį Lenkijos ministro pareiškimą buvo galima išgirsti penktadienio vakarą Lenkijos televizijos TVN studijoje surengtuose Lenkijos parlamento rinkimų kampanijos debatuose, kur dar su trimis kitų partijų politikais R. Sikorskis diskutavo užsienio politikos tema. Lietuvos lenkų moksleiviams ministras dar šį mėnesį pažadėjo 1 tūkst.

Lenkijos valdžia apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje sprendžia ne pagal objektyvius kriterijus, o pagal tai, kaip tai nušviečia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ar kitos politinės lenkų organizacijos, ketvirtadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius.

Prieš pradedant stipriau mokyti lietuvių kalbos tautinių mažumų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose galbūt reikėjo ilgesnio pereinamojo laikotarpio, trečiadienį pareiškė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. „Aišku, šiandien galima galbūt diskutuoti apie tai, kad gal reikėjo ilgesnį pereinamąjį periodą padaryti. Gal ne visi tokie gabūs, gal vienam yra lengviau puikiai išmokti lietuvių kalbą, gal kitam sunkiau.

Lengviausia savo kvailumą ir klaidas nurašyti istorijai. Geriausia – kuo senesnei, kad ją kuo mažiau kas atsimintų ir išmanytų. Kaip atskaitos taškas imamas Lucjano Želigovskio žygis 1920 metais. Ir tas Želigovskis, kaip ir Armija Krajova, tebėra baisi kaliausė, turinti baidyti lietuviškus žvirblius nuo minties, kad kiek nors galima „nusileisti lenkams“. Pasitaiko, kad „kontekstas“ tęsiamas iki Liublino ar Krėvos unijų, o dar geriau – į laikus, kai neegzistavo net Lietuvos valstybė.

Lenkų ir lietuvių tautinių mažumų problemoms spręsti sudarytos ekspertų grupės. Po savaitės darbą pradėsiančioms ekspertų grupėms vadovaus Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrai. „Esame pasiruošę bendradarbiavimo dialogą ir toliau tęsti labai intensyvų.

Naujasis Švietimo įstatymas, klausimai, susiję su lenkiškų pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymu, išaugęs nepasitenkinimas dėl to, kad lenkų kalbos vartojimas Lietuvoje yra tariamai ribojamas. Tai seni – nauji priekaištai, lydimi Lenkijos premjero D. Tusko vizito Lietuvoje. Apie tai LRT žurnalistė Nemira Pumprickaitė „Savaitėje“ kalbėjosi su Kovo 11-osios akto signataru Česlavu Okinčicu.

Daliai mokinių rugsėjo antroji netapo pirmąją pamokų diena: moksleiviai iš jų galėjo ištrūkti į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prie Prezidentūros rengiamą mitingą „tautinių mažumų mokykloms apginti“. Naujasis Švietimo įstatymas tautinių mažumų mokyklose sustiprins lietuvių kalbos mokymą ir nuo 2013 suvienodins lietuvių kalbos bei  literatūros egzaminus su lietuviškų mokyklų abiturientų lygiu.

Penktadienį prie Prezidentūros vyko lenkų tautinės mažumos mitingas prieš Švietimo įstatymo pataisas. Šiame renginyje pasirodęs Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos atstovas V. Tomaševskis buvo sutiktas itin audringais plojimais. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas pasinaudojus proga pažėrė kritikos Lietuvos valdantiesiems.

Penktadienį prie Prezidentūros vyko mitingas prieš liepos 1 dieną įsigaliojusį naują Švietimo įstatymą, pagal kurį plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba, o nuo 2013 metų bus suvienodinti gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos egzaminai. (Papildyta 13.06) Protesto akcijos dalyviai (tame tarpe ir jaunimas) kilo ant pakylos ir kreipėsi į susirinkusius lenkų kalba. Minia įdėmiai klausėsi, palaikė oratorių šūkius plojimais ir šūkiais.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse spaudos konferencijoje „Dėl tautinių mažumų švietimo“ Seimo narys Jaroslavas Narkevičius pasisakė prieš šių metų kovo 17 d. Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą su pataisomis, kuriomis nustatoma, kad nuo šių metų rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks Lietuvos istorijos, geografijos bei pasaulio pažinimo pamokos.

Garsus nacionalizmo ir Rytų Europos istorijos tyrėjas Timothy Snyderis, komentuodamas Austrijos paleisto V. Golovatovo istoriją, teigia, kad Lietuva perdėm vienpusiškai žiūri į savo istoriją. Anot jo, kai Lietuvos valdžia vis pabrėžia sovietų nusikaltimus, kartais net nepaisydama akivaizdžių progų pažymėti holokausto mastą Lietuvoje, sunku iš Vakarų sulaukti supratimo dėl sovietinių represijų. Lrt.lt pateikia prof.

Kultūros ministerija rengia atsakymą į paaštrėjusią kritiką dėl tautinių mažumų įstatymo koncepcijos projekte numatyto topografinių užrašų valstybine kalba dubliavimo kompaktiškai gyvenančių tautinių mažumų kalbomis.