lengvoji atletika

„Pakliūti į maratoną yra didelė loterija“, – šyptelėjo lengvaatletė Diana Lobačevskė. Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvė tarp Lietuvos maratonininkų gali jaustis saugiausiai, kadangi turi garantuotą startą pavasarį Europoje vykstančiame maratone.  Atranka į Tokijo olimpines žaidynes šios rungties atstovams baigsis gegužės 31 dieną, bet galimybių įvykdyti normatyvą daugumai gali tiesiog nebūti.

Penkta – tokia pozicija lietuviams tapo aukščiausia Torunėje (Lenkija) šiandien pasibaigsiančiame Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate. Šuolių į aukštį finale dalyvavęs Adrijus Glebauskas neklydo įveikdamas 215 cm, 219 cm ir 223 cm aukščius, bet peršokti 226 cm nepavyko. Jei Audros Gavelytės ir Algirdo Baranausko auklėtiniui būtų pavykę pirmu bandymu įveikti 226 cm, jam būtų atitekusi Europos čempionato bronza.

Lietuvos bėgikėms Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas baigėsi ties pusfinaliu. Agnė Šerkšnienė 400 m rungtyje užėmė 11 vietą, o Modesta Morauskaitė – 15-ąją. Vis dėlto Torunės areną jos paliko su šypsenomis veide. A.Šerkšnienė savo pusfinalio bėgime gavo gerai pažįstamas varžoves, kurių pavardes norėtųsi matyti ne pusfinalyje, bet kovojant dėl medalių.

Torunėje (Lenkija) tęsiasi Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas. Penktadienį savo pasirodymus pradėjo dar trys Lietuvos sportininkės. Šuolio į tolį kvalifikacinėse varžybose rekordus gerino Jogailė Petrokaitė. Jau pirmu bandymu ji nušoko 6,50 metro ir pagerino savo uždarų patalpų rekordą (6,48 m) bei kurį laiką lyderiavo kvalifikacijoje. Antru mėginimu lietuvė nušoko 6,36 m, o trečiu bandymu dar kartą pagerino rekordą (6,53 m). Deja, to vietai finale neužteko.

Pirmas finalininkas – dar pirmą pirmenybių dieną. Torunėje (Lenkija) prasidėjusio Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato kvalifikacinį barjerą peržengė ir sekmadienį šuolių į aukštį finale varžysis Adrijus Glebauskas.  Lietuvis pirmu bandymu įveikė 210 cm ir 216 cm aukščius, tuo tarpu 221 cm – antru. Šį aukštį peršoko tik aštuoni iš 14 kvalifikacijoje dalyvavusių lengvaatlečių, tad visi jie žengė į finalą.

Vilniaus lengvaatlečiai sugrįžo namo. Atrenovuotame Lietuvos sporto centro lengvosios atletikos manieže po dvejų metų pertraukos įvyko pirmasis sporto renginys – Vilniaus sporto klubo „Cosma“ žiemos taurės varžybos. Dėl karantino ribojant dalyvių skaičių lengvaatlečiai jėgas išbandė tik keturiose rungtyse – tiek vyrai, tiek moterys varžėsi 60 m bėgime, vyko vyrų 800 m bėgimas bei moterų šuoliai į tolį.

Paaiškėjo galutinė Lietuvos komandos sudėtis kovo 4-7 dienomis Torunėje (Lenkija) vyksiančiame Europos uždarų patalpų čempionate. Prie septynių normatyvus įvykdžiusių sportininkų ketvirtadienį prisijungė dar du sportininkai, sulaukę „European Athletics“ kvietimų dėl aukštų sezono rezultatų.

Kladne (Čekija) vykusiose tarptautinėse „Kladno Indoor“ varžybose puikiai pasirodė šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas, tapęs nugalėtoju. Lietuvis įveikė 227 cm aukštį, pasiekė asmeninį uždarų patalpų rekordą bei vos per centimetrą atsiliko nuo šalies uždarų patalpų rekordo, kurį 2015 metais užfiksavo Raivydas Stanys. Tai buvo trečios A.Glebausko varžybos per savaitę.

Lietuvos rekordininkai sezoną pradėjo sėkmingai. Agnė Šerkšnienė Šveicarijoje pagerino asmeninį rekordą, o Simas Bertašius Vokietijoje pasiekė antrą geriausią karjeros rezultatą uždarose patalpose. Abu lengvaatlečiai iškovojo ir vertingus reitingo taškus, leisiančius pagerinti pozicijas atrankoje į Tokijo olimpines žaidynes. A.Šerkšnienė Maglingene (Šveicarija) laimėjo 200 m bėgimą, pasiekusi asmeninį uždarų patalpų rekordą – 23,59 sek. 60 m rungtyje nuotolį ji nubėgo per 7,55 sek.

Po ilgos tylos – pirmasis startas. Penktadienį Šiauliuose prasidėjo dar sausį turėjusios vykti Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybos. Siekiant užtikrinti dalyvių saugumą, įprastai vienos dienos varžybos buvo „išplėstos“ į dvi, taip pailginant tarpus tarp rungčių. Be to, startuoti Šiauliuose galėjo ne visi norintys – federacija ribojo dalyvių skaičių, įvedusi normatyvus.

Iki 1997 metų Lietuva nepriklausomos šalies istorijoje iš pasaulio lengvosios atletikos čempionatų dar neturėjo jokio medalio. Tačiau vilčių laimėti pirmąjį apdovanojimą prieš pirmenybės Atėnuose buvo – vis galingiau sektoriuje atrodė disko metikas Virgilijus Alekna. Ir nors tame čempionate lietuviui pavyko užkopti ant antrojo garbės pakylos laiptelio, pirmąjį medalį šaliai iškovojo ne jis, o keliomis dienomis anksčiau septynkovėje bronza pasidabinusi Remigija Nazarovienė.

Nuo 1947 metų JAV žurnalas „Track and Field News“ skelbia visų olimpinių rungčių geriausių metų lengvaatlečių dešimtukus. Jie sudaromi įvertinant geriausius sportininkų metų rezultatus, varžybose užimtas vietas, tarpusavio susitikimų balansus. Šie pandemijos metai – išimtis: išrinkta tik po tris geriausius, vertus metų nugalėtojų pakylos.

Lengvoji atletika keičiasi. Pastaruoju metu lengvaatlečių pasaulį sudrebino viena už kitą skambesnės naujienos, darysiančios įtaką tiek varžybų formatui, tiek kai kurių rungčių rekordams, tiek Lietuvos olimpiečių skaičiui olimpinėse žaidynėse. Šviežiausia žinia tapo vyrų 50 km sportinio ėjimo rungties pašalinimas iš olimpinių žaidynių programos. Bent po vieną savo atstovą šioje rungtyje Lietuva turėjo kiekvienoje olimpiadoje, pradedant 1996 metų Atlantos žaidynėmis.

Po dopingo skandalų suspenduota Rusijos lengvosios atletikos federacija (RusAF), skubanti užtikrinti teisę rusų sportininkams dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, pirmadienį savo naujuoju prezidentu išrinko valstybinės geležinkelių transporto įmonės vadovą. RusAF prezidentu išrinktas Piotras Ivanovas yra Rusijos valstybinės įmonės, kurios specializacija – greitieji geležinkeliai, vadovas. N uo 2016 metų jis taip pat užėmė Rusijos triatlono federacijos prezidento postą.

Už Atlanto – ieškoti laimės. Kasmet būrys talentingiausių jaunųjų Lietuvos lengvaatlečių traukia į JAV, kur ne tik studijuoja prestižiniuose universitetuose, bet ir bando pasiekti olimpo viršūnę sporto pasaulyje. Šviežiausia pastarųjų dienų naujiena tapo vieno geriausių pasaulio U20 amžiaus grupės disko metikų Mykolo Aleknos sutartis su Kalifornijos universitetu – į saulėtąją valstiją talentingasis 18-metis išvyks kitų metų rudenį.

Šeši lietuviai – šeši asmeniniai rekordai, iš kurių vienas bus laikomas ir naujuoju Lietuvos rekordu. Gdynėje (Lenkija) vykęs pasaulio pusės maratono bėgimo čempionatas mūsų šalies atstovams susiklostė tiesiog fantastiškai. Puikių rezultatų užfiksuoti nesutrukdė ir nežinia: lengvaatlečiai prisipažįsta netikėję, jog vienintelėmis tokio rango varžybomis šiemet tapęs čempionatas apskritai įvyks. Vyrų pusmaratonio varžybose 14 metų gyvavusį Lietuvos rekordą pagerino Remigijus Kančys.

Tokijo olimpinėms žaidynėms besiruošiantys sportininkai piktinasi Vilniaus lengvosios atletikos maniežo rekonstrukcija – olimpiečiai skundžiasi ne tik tuo, kad statybos darbai užsitęsė, bet ir atliktų darbų kokybe. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savo ruožtu, dėl darbų kokybės ketina imtis veiksmų – reikalauti, kad defektus ištaisytų rangovas.

Šeštadienį Gdynėje (Lenkija) vyks pasaulio pusės maratono bėgimo čempionatas, kuriame dalyvaus šeši Lietuvos lengvaatlečiai. Dar kovo mėnesį turėjusios vykti pirmenybės dėl COVID-19 pandemijos buvo perkeltos, nors kurį laiką apie varžybų vykdymą buvo kalbėta itin miglotai.  Į Lenkijos uostamiesčio trasą lengvaatlečiai vis dėlto išbėgs, tačiau jose dalyvaus tik profesionalai, o masiniame bėgime norėję dalyvauti entuziastai varžysis virtuliai.

Olimpinių žaidynių aukso medalininkė australė Jane Flemming teigia, kad translytėms sportininkėms saugumo sumetimais turėtų būti draudžiama varžytis kartu su moterimis. 55–erių metų amžiaus buvusi lengvosios atletikos čempionė išsakė savo nuomonę šia kontraversiška tema, kai tuo tarpu kai kuriose sporto šakose, pavyzdžiui, regbyje, raginama leisti varžytis tik mergaitėmis gimusioms atletėms.

Viena garsiausių Baltarusijos sportininkių liko be darbo po to, kai stojo prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, skelbia tut.by. Europos vicečempionė ir dviejų olimpinių žaidynių dalyvė Sviatlana Kudzelič pajuto, ką reiškia diktatoriaus kerštas. 33-ejų lengvaatletė, kuriai priklauso Baltarusijos rekordas 3000 metrų bėgime, kartu su kitais garsiais šalies sportininkais pasirašė viešą laišką, kuriame buvo smerkiami suklastoti rinkimai ir vėliau sekęs smurtas prieš taikius protestuotojus.

Penktadienį Dohoje (Kataras) baigėsi dėl koronaviruso pandemijos gerokai sutrumpintas „Deimantinės lygos“ lengvosios atletikos varžybų sezonas. Vyrų šuoliuose su kartimi vėl nugalėjo švedas Armandas Duplantis. Neseniai pasaulio rekordą pasiekęs sportininkas šį kartą įspūdingo rezultato neužfiksavo. A.Duplantis, amerikietis Samas Kendricksas ir prancūzas Renaud Lavillenie įveikė 5,82 m aukštį. Švedui pergalė atiteko todėl, kad jis šį aukštį įveikė pirmu bandymu, o jo varžovai – trečiu.

Brangiosios moterys, pasitikrinkite! Tokią žinutę spalio 4 dieną vyksiančio paramos renginio „Pink run su BENU“ metu siųs daugiau nei tūkstantis bėgikų. Kaune vykstančiame tradiciniame rožinio kaspino paramos bėgime prieš krūties vėžį ne tik skatinama moteris tikrintis, bet ir renkama parama, kuri bus skirta sergančiųjų reabilitacijai. „Nuo pirmo renginio misija buvo viešinti pačią problemą ir paraginti moteris tikrintis.

Romoje (Italija) vykusiame „Deimantinės lygos“ lengvosios atletikos varžybų etape sporto sirgaliai išvydo geriausią šuolį su kartimi per istoriją stadionuose. Švedas Armandas Duplantis pergalę rungtyje užsitikrino dar tada, kai įveikė 5,85 m aukštį. Tuomet jis paprašė kartelę perkelti į 6 m aukštį.

Romoje (Italija) ketvirtadienį vyksta „Deimantinės lygos“ lengvosios atletikos varžybų etapas, kuriame pradžiugino lietuvė Agnė Šerkšnienė. Moterų 400 m bėgime lietuvė distanciją įveikė per 51.80 sek. ir užėmė antrą vietą. Tai – naujas Lietuvos sezono rekordas. Ankstesnį sezono rekordą A.Šerkšnienė pagerino 0.04 sek.

Penktadienį Alytuje jau 46-ąjį kartą vyks tarptautinis sportinio ėjimo festivalis, šiemet turintis ir „European Athletics Permit Meeting“ statusą. Varžybos šiame Dzūkijos mieste bus pirmosios po karantino visame pasaulyje, kuriose galima vykdyti normatyvus į kitų metų Tokijo olimpines žaidynes. Startuoti Alytuje užsiregistravo 12 šalių sportininkai: airiai, vokiečiai, vengrė, ispanė, baltarusiai, švedas, ukrainiečiai, lenkai, italai, britas, latviai bei lietuviai.

Buvęs tarptautinės lengvosios atletikos federacijos prezidentas Lamine‘as Diackas, sulaukęs 87-erių, buvo pripažintas kaltu dėl dalyvavimo korupcinėse schemose, pinigų plovimo, Rusijos sportininkų dangstymo ir 3,5 mln. JAV dolerių kyšių paėmimo. L. Diackas turės sumokėti 582 tūkst. JAV dolerių baudą, taip pat jam skirti 4 metai kalėjime, iš kurių 2 – lygtinai. Tiesa, L.Diackas taip lengvai nepasiduos – jo advokatai patikino, kad apskųs teismo nuosprendį.

Pasaulio ir Europos čempionas Andrius Gudžius sezoną baigė skambia nata. Sekmadienį Berlyne (Vokietija) vykusiose „World Athletics“ Kontinentinio turo varžybose jis nutraukė pagrindinio konkurento Danielio Stahlio pergalių seriją, o vakar Zagrebe (Kroatija) sezoną vainikavo antra vieta, numetęs 68,22 m. Maža to, sėkmingai pasirodyti lietuviui pavyko nepaisant rugsėjo pradžioje patirtos traumos – paskutinės treniruotės metu jam plyšo sėdmens raumuo. „Trauma varžybose trukdė maksimaliai.

Antradienį Europoje vyko keletas prestižinių tarptautinių varžybų. 59-se „Zlata tretra“ varžybose Ostravoje (Čekija) Adrijus Glebauskas užėmė antrą vietą – 2.20 m (2.10/1 2.15/1 2.20/1 2.24/xxx). Nugalėjo baltarusis Maksimas Nedasekau (2.24).  Andrius Gudžius diską numetė 64.88 m (64.06-64.56-64.69-63.03-64.88-x) ir užėmė trečią vietą.

Antradienį Čekijoje surengtos „Ostrava Golden Spike“ lengvosios atletikos varžybos, kuriose pasirodė ir du Lietuvos sportininkai. Vyrų disko metimo rungtyje Andrius Gudžius su 64,88 metro rezultatu (64,06 – 64,56 – 64,69 – 63,03 – 64,88 – X) liko trečias. Lietuvį vėl aplenkė ne pirmą sezoną dominuojantis švedas Danielis Stahlis (66,42 m). Antras buvo jo tautietis Simonas Petterssonas (65,90), kuris atliko vos vieną įskaitytą bandymą.

11-ose Kamilos Skolimowskos memorialo varžybose Chožuve (Lenkija) į lengvosios atletikos istoriją įsirašė vokietis Johannesas Vetteris. Vyrų ieties metimo rungtyje J. Vetteris neturėjo savęs vertų konkurentų, bet tai nesutrukdė jam atlikti dviejų įspūdingų metimų už 94 m ribos. Pačiu geriausiu metimu J. Vetteris ietį nusviedė net 97,76 m. Jis pasiekė antrą geriausią rezultatą šiuolaikinėje rungties istorijoje, o artimiausią varžovą aplenkė daugiau nei 13 metrų.

Vietoj atšaukto Europos čempionato – startas Lenkijoje. Pasaulio 24 valandų bėgimo čempionas Aleksandras Sorokinas rudenį tikėjosi kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų Senojo žemyno čempionate, tačiau ultra bėgikų varžybų kalendorių, kaip ir visų kitų lengvaatlečių, šiemet sujaukė COVID-19 pandemija. Startų alkį Lietuvos stajeris nusprendė numalšinti praėjusį savaitgalį vykusiame Lenkijos 100 km čempionate: nuotolį jis įveikė per 6 val. 43 min. 13 sek.

Trečiadienį Lozanoje (Šveicarija) surengtas nestandartinis „Deimantinės lygos“ etapas. Jame buvo tik viena rungtis – šuoliai su kartimi, kurioje varžėsi tiek vyrai, tiek moterys. Įspūdingose vyrų varžybose dėl pergalės kovėsi švedas Armandas Duplantis ir amerikietis Samas Kendricksas. Jie abu viršijo net 6 m ribą, įveikdami 6,02 m aukštį. Visgi, S.Kendrickso sėkmingi bandymai ties tuo ir baigėsi, o A.Duplantis nesustojo.

Koronaviruso sujauktas 2020 metų lengvosios atletikos sezonas pasiekė finišo tiesiąją. Startus olimpinėse žaidynėse, pasaulio bei Europos čempionatuose keitė Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatai, keliems „laimingiesiems“ – komercinės varžybos užsienyje. Vieni sportininkai pateisino lūkesčius, kiti – nustebino, o kai kurie – nuvylė. Kas sėkmingiausiai išnaudojo keistąjį sezoną prieš čempionatais perpildytus 2021-uosius? Sprinto rungtys Lyderis.

Vilniaus „Vingio“ stadione šeštadienį vykstančiose Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybose rekordą pasiekė Simas Bertašius. Mylios (beveik 1,61 km) bėgime lietuvis finišą pasiekė per 3 min. 59.25 sek. Antras atbėgo Justinas Laurinaitis (4:26.00), o trečias – Darius Černigovskij (4:50.90). S.Bertašius įvykdė pagrindinį savo tikslą – pagerino seniausią Lietuvos lengvosios atletikos rekordą. Iki šiol Lietuvos mylios bėgimo rekordas priklausė Jonui Pipynei.

Šeštadienį, rugpjūčio 22 dieną, Vilniaus „Vingio“ stadione vyks Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybos. Tradiciniame lengvaatlečių renginyje šįkart bus vykdomos ir ne itin tradicinės rungtys – dalyviai startuos ne tik olimpinėse distancijose.  Unikalią galimybę pagerinti seniausią Lietuvos lengvosios atletikos rekordą turi Simas Bertašius.

Vieno taško – tiek iki pergalės Baltijos šalių komandiniame lengvosios atletikos čempionate pritrūko lietuviams. Puikiai antrą pirmenybių dieną startavę mūsiškiai per 40 rungčių iškovojo daugiausiai aukso medalių, net 17, tačiau į priekį praleido stabilesnius rezultatus demonstravusius estus.  Maža to, geriausiais Baltijos čempionato lengvaatlečiais, pagal „World Athletics“ taškų skaičiavimo lentelę, buvo pripažinti disko metikas Andrius Gudžius bei šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė.

Uogrėje (Latvija) prasidėjo Baltijos šalių komandinis lengvosios atletikos čempionatas. Pirmą pirmenybių dieną Lietuvos lengvaatlečiai laimėjo 6 rungtis iš 17, o ant prizininkų pakylos kopė 17 sykių, tačiau komandinėje įskaitoje kol kas atsilieka tiek nuo latvių, tiek nuo estų. Čempionatą Lietuvos komanda pradėjo iškovodama maksimalų taškų skaičių.

Mūsų šalies trišuolio meistrės Dovilė Kilty ir Diana Zagainova penktadienį Monake išbandys jėgas su šios rungties geriausiomis pasaulio lengvaatletėmis.  Rugpjūčio 14 dieną vyks „Deimantinės lygos“ etapas. Tai labiausiai prestižinės komercinės lengvosios atletikos varžybos pasaulyje. Jose dalyvauja daugelis geriausių planetos sportininkų.  Lengvaatlečių kovas iš Monako nuo 21.00 val.

 Rusija trečiadienį pranešė sumokėjusi 6,3 mln. JAV dolerių (5,3 mln. eurų) baudos ir teismo procesų išlaidų už antidopingo taisyklių pažeidimus pasaulio lengvosios atletikos organizacijai „World Athletics“, kad nebūtų pašalinta iš jos narių. Rusijos lengvosios atletikos federacija (VFLA) iki rugpjūčio 15-osios turėjo sumokėti „World Athletics“ 5 mln. dolerių baudą ir 1,3 mln. dolerių teismo procesų išlaidų.

Pirmadienį Švedijoje vykusiose „Folksam Grand Prix“ lengvosios atletikos varžybose driokstelėjo disko metikas Danielis Stahlis. Švedijos lengvosios atletikos žvaigždė trečiuoju bandymu įrankį nusviedė net 71,37 metro. Jis be vargo aplenkė tiek Simoną Petterssoną (66,51), tiek Robertą Urbaneką (63,69) ir tapo varžybų nugalėtoju. D.Stahlio pasiektas rezultatas – geriausias 2020 m. pasaulyje.

Šeštadienį baigėsi dvi dienas Palangoje vykęs Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Palankios oro sąlygos lengvaatlečiams padėjo pasiekti net 16 geriausių šalies sezono rezultatų, krito ir du čempionatų rekordai. Geriausio visų laikų Lietuvos sprinterio Ryčio Sakalausko pėdomis sėkmingai žingsniuoja Gediminas Truskauskas. 22-ejų lengvaatletis 200 m nubėgo per 20,83 sek., pasiekė šalies iki 23 metų rekordą bei antrą rezultatą šalies istorijoje apskritai.

Pirmąkart Lietuvos lengvosios atletikos čempionate startavę šalies paralimpiniai atletai antrą varžybų dieną pagerino net keturis asmeninius rekordus. Ramūnas Verbavičius rekordiškai toli stūmė rutulį, Andrius Skuja ir Osvaldas Kucavičius užfiksavo geriausius rezultatus ieties metimo sektoriuje, o Ernestas Česonis buvo greitesnis nei bet kada 5000 metrų bėgime. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos vicečempionas R. Verbavičius rutulio stūmimo sektoriuje įrankį nuskraidino 10 m 68 cm.

Karantinas pasiruošti sezonui nesutrukdė – tokią išvadą galima daryti, pasibaigus pirmai Palangoje vykstančio Lietuvos lengvosios atletikos čempionato dienai. Beveik visose rungtyse nugalėtojai pasiekė geresnius rezultatus nei pernai – tą padarė 14 iš 16 čempionų individualiose rungtyse. Pasaulio ir Europos čempionas Andrius Gudžius diską švystelėjo 68,16 m. Lengvaatletis atviras – su šiandienos sportine forma įrankis galėjo nuskristi ir už 70 metrų ribos, tačiau sutrukdė oro sąlygos.

Karantinas pasiruošti sezonui nesutrukdė – tokią išvadą galima daryti, pasibaigus pirmai Palangoje vykstančio Lietuvos lengvosios atletikos čempionato dienai. Beveik visose rungtyse nugalėtojai pasiekė geresnius rezultatus nei pernai – tą padarė 14 iš 16 čempionų individualiose rungtyse.  Pasaulio ir Europos čempionas Andrius Gudžius diską švystelėjo 68,16 m. Lengvaatletis atviras – su šiandienos sportine forma įrankis galėjo nuskristi ir už 70 metrų ribos, tačiau sutrukdė oro sąlygos.

Danas Sodaitis penktadienio popietę Palangos stadione stos prie starto linijos bėgimo takelyje ir sieks užimti kuo aukštesnę vietą Lietuvos lengvosios atletikos čempionato 100 metrų sprinte. Ne pirmus metus kartu sveikaisiais atletais besivaržantis Europos neįgaliųjų vicečempionas šį kartą nebus vienintelis paralimpinio sporto atstovas šalies pirmenybėse. Lietuvos čempionate Danui kompaniją palaikys dar vienuolika paraatletų, pirmą kartą mesiančių iššūkį elitiniams mūsų šalies lengvaatlečiams.

Dvylika Lietuvos paralimpinių atletų jau penktadienį ir šeštadienį Palangos stadione varžysis su geriausiais šalies lengvaatlečiais. Žalią šviesą bendroms varžyboms uždegė Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią šalies paralimpinės rinktinės lengvaatlečiai bus integruojami į svarbiausias LLAF organizuojamus turnyrus – Lietuvos čempionatus ir taurės varžybas.

1921-ieji, Kaunas. Ant Vytauto kalno rengiamame pirmame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate vyksta ieties metimo rungtis. Tuomet leistas žurnalas „Trimitas“ skelbė: „nežiūrint rimtos Suomio Pamquisto konkurencijos laimėta lietuviais: Teišerskis – 34.58 mt. Karo mok. sp. Darius – 34.40 mt.“  Legendiniam lakūnui Steponui Dariui iki pirmo šalies čempionato nugalėtojo titulo pritrūko vos 18 centimetrų – ieties metime jis iškovojo sidabrą.

Su ugnimi žaidžianti Rusijos lengvosios atletikos federacija jau rugpjūčio viduryje gali būti išbraukta iš tarptautinės lengvosios atletikos federacijos narių sąrašo. Rusai jau pavėlavo sumokėti 5 mln. JAV dolerių baudą ir 1,31 mln. JAV dolerių kompensaciją už teisines išlaidas. Visgi, tarptautinė lengvosios atletikos federacija jiems už tai atleido, suprasdami sunkią padėtį dėl koronaviruso pandemijos, ir suteikė rusams kiek daugiau laiko.

Baigėsi dvi dienas Vilniuje vykęs Lietuvos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas, kurio metu krito du šalies rekordai ir net trys sportininkai įsirašė savo pavardes į penkių geriausių planetos sezono rezultatų savininkų sąrašą. Ypač sėkmingai pasirodė kauniečių trenerių dueto Audros Gavelytės ir Algirdo Baranausko ugdomi Luka Garšvaitė bei Augustas Bukauskas, atitinkamai šuolių į tolį ir šuolių į aukštį rungtyse pasiekę sporto meistro lygio rezultatus.