leidimai

Pagrindinėje uostamiesčio aikštėje pastatyti gražūs, nauji nameliai prekybai, verslininkų nesuviliojo net atleidus juos nuo rinkliavų.Spėjama, kad koją kiša prasti orai – vis dar neateinanti žiema. Kalėdas gelbėti tikimasi miesto kultūros kolektyvų pajėgomis, praneša „Panorama“. Pagrindinę uostamiesčio aikštę šiemet papuošė nauja, dirbtinė eglė, ir specialiai kalėdinei prekybai pagaminti nameliai, kainavę apie 50 tūkst. litų.

Sprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos ir apklausų duomenų, Lietuvoje yra apie 170 tūkstančių žvejų mėgėjų. Šiuo metu mėgėjų žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymas. Jame numatyta, kad žvejai mėgėjai įsigyti leidimus žvejybai gali regionų aplinkos apsaugos departamentuose ir valstybinių parkų direkcijose, tačiau tai galima padaryti tik darbo metu, prieš tai banke sumokėjus nustatyto dydžio mokestį ir pateikus mokėjimo kvitą.

Nuo rytojaus, rugsėjo 16 d., iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją. Ji išduodama vienai dienai (kainuoja 10 Lt) arba vienam mėnesiui (kainuoja 50 Lt), bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki spalio 15 d. Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą. Licencijas galima įsigyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose.

Nuo šiol internetu galima įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, turinčią neribotą skaičių steigėjų, esančių bet kuriame pasaulio krašte. Registrų centras informuoja, kad registruojantiems naujas įmones internetu taip pat nebeliko reikalavimo verslą steigti tik steigėjui nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Šiuo metu bet kuris nekilnojamojo turto savininkas gali internetu duoti sutikimą steigiamos įmonės buveinės įsikūrimui jo valdose.

Dzūkijos nacionaliniame parke turintis apie 200 ha žemės miškininkas Andrius Bajorūnas paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Natura 2000 išmokos“ gauna dar tik vienerius metus, tačiau jau džiaugiasi, kad miškininkams suteikiama galimybė ir saugoti gamtą, ir atgauti už tai prarastas lėšas.

Susirinkimų įstatyme siūloma atsisakyti leidimų išdavimo procedūros, ją keičiant į suderinimą. Tokį pasiūlymą Susirinkimų įstatymo pakeitimo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Česlovas Vytautas Stankevičius. Pagal siūlomą projektą, organizuojamiems susirinkimams jų organizatoriai privalo gauti savivaldybės suderinimą. Šiuo metu įstatyme numatyta, kad tam reikia savivaldybės leidimo. "Įstatymo projekte vartojama sąvoka "leidimas" yra netiksli.

Policijos departamentas praneša, kad nuo kovo 1 d. įsigalioja naujos redakcijos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Pagal šio įstatymo nuostatas asmenys, turintys dujinių pistoletų (revolverių), senovinių ginklų bei jų kopijų, taip pat nedidelės galios (2,5 J – 7,5 J) šaunamųjų ginklų, kuriuos įgijo iki įstatymo įsigaliojimo.

Didžiausia šalyje elektros gamintoja – Lietuvos elektrinė Elektrėnuose – ragina valdžią jai suteikti daugiau ES išduodamų taršos leidimų. Teigiama, kad tuomet Lietuvos vartotojai sutaupys dešimtis milijonų litų. Už taršos leidimus atsakinga Aplinkos ministerija sutikti neskuba, praneša LTV „Panorama“. Europos Sąjunga kiekvienai narei suteikia tam tikrą kiekį taršos leidimų , kuris paskirstomas tarp šalies įmonių.

Problemos sprendimas reikalauja daugiau pastangų nei kosmetiniai pataisymai. Liepos mėnesio pradžioje, prieš pat atostogas, Seimo nariai patvirtino Statybų įstatymo pataisas, pagal kurias bus leidžiama įteisinti dalį nelegalių statybų. Aistrų balsuojant paskutinį kartą buvo nedaug, nors ankstesni bandymai patvirtinti šį įstatymą priminė gladiatorių kovas. Stebėtis neverta. Pirmasis nelegalių statybų įteisinimo planas Seime buvo kur kas skandalingesnis.

Iškilus pavojui, kad dėl aukštos temperatūros gali prasidėti negrįžtama asfalto dangų deformacija, ir atsižvelgdami į tai, kad ir ateityje prognozuojama aukšta oro temperatūra, bus ribojamas leidimų išdavimas sunkiasvoriams.