lb

Lietuvoje įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą, bankai neturėtų perkelti papildomų išlaidų ant gyventojų pečių branginant paslaugas jiems, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.  Anot jo, gyventojai neturėtų pajusti neigiamų šio Vyriausybės sprendimo pasekmių – tai įvertinta rengiant pasiūlymą.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA) galėtų būti suvienodinti iki 2026 metų. Centrinis bankas siūlo, kad NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek ir MMA – tokiu būdu tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo.  Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.

Dabartinei „Sodros“ vadovei Julitai Varanauskienei tapus Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja, įstaigai laikinai nuo balandžio 24-osios vadovaus pavaduotojas Ježy Miskis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbs naujo vadovo atranką, tačiau kol kas neaišku, kada, sako ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas. „Jis (J. Miskis – BNS) pareigas laikinai eis iki per konkursą bus išrinktas naujas „Sodros“ vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja paskyrė dabartinę „Sodros“ vadovę Julitą Varanauskienę, o valdybos nare – LB Korporatyvinių paslaugų departamento vadovę Jurgitą Šaučiūnienę.  Atsižvelgdamas į LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teikimą, prezidentas pasirašė tai numatančius dekretus, penktadienį pranešė Prezidentūra.

Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui (LB) pasiūlius netaikyti laikino bankų solidarumo įnašo naujoms paskolų sutartims, LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad tai neturėtų paveikti bankų skolinimo politikos.

Per pastaruosius dvejus metus mažėjo su investicijomis į viešojo sektoriaus obligacijas susiję išmetamo anglies dvideginio rodikliai – šios obligacijos sudaro didžiausią Lietuvos banko užsienio atsargų dalį, pranešė centrinis bankas, pirmą kartą paskelbęs ataskaitą apie banko ne pinigų politikos portfelius.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje indėlių palūkanas padidino 12 bankų bei kitų kredito įstaigų, skelbia Lietuvos bankas (LB). Už terminuotąjį 12 mėnesių indėlį dabar siūloma nuo 0,25 iki 3 proc., už kaupiamąjį – nuo 0,02 iki 2,9 proc. palūkanų. Už 6 mėnesių indėlį didžiausias tarp bankų 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,5 proc. – „Fjord Bank. Tarp kredito unijų didžiausias – 2,6 proc. – palūkanas siūlo „Fortūna“, „Magnus“, „Neris“, Vilniaus kredito unija.

Lietuvos banko (LB) siūlymą atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų remia vartotojų sargai, žalieji, iš dalies ir prekybininkai. Ekonomistas sako, kad euras yra stipri valiuta ir egzistuoja daug mažos vertės prekių, kurių kainodarai centai yra svarbūs. LB, svarstantis galutinės prekių kainos suapvalinimo idėją, ketvirtadienį rengia diskusiją dėl tokių smulkių centų reikalingumo.

Lietuvos bankas pernai gavo daugiau kaip 1,8 tūkst. skundų, iš jų apie 80 proc. – dėl mokėjimo paslaugų, po 5 proc. – dėl kreditavimo ir draudimo paslaugų, likę – dėl investicinių ir kitų paslaugų, pranešė LB.  Daugiausia – 86 proc.– pernai augo skundų dėl mokėjimo paslaugų. LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas teigia, kad tokį augimą galėjo lemti didesnis šių paslaugų naudojimas.

Prognozuojant, kad Lietuvos komerciniai bankai šiemet gali gauti milijardinį pelną, finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko valdybos (LB) pirmininkas Gediminas Šimkus ketvirtadienį pristatys pasiūlymus, kaip apmokestinti „netikėtą“ bankų sektoriaus grąžą.

Lietuvos bankui (LB) pernai atlikus investicinio gyvybės draudimo slapto pirkėjo tyrimą ir nustačius daug netinkamo jo pardavimo atvejų, centrinis bankas siūlo atsisakyti komisinio mokesčio bei stiprinti konsultacijų kokybę, sako LB valdybos narys Simonas Krėpšta.  „Bendra žinia ir bendras vardiklis yra tas, kad būtent atlikta analizė ir slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad yra daug netinkamo pardavimo atvejų.

Ketvirtadienį Lietuvos bankas (LB) visuomenei pristatys kaip gyventojams siūlomas investicinis gyvybės draudimas. Centrinis bankas atliko slaptojo pirkėjo tyrimą, kurio metu buvo tikrinama, kaip šios draudikų paslaugos parduodamos.

Lietuvos bankas pernai ištyrė ir iš apyvartos išėmė 1 073 vienetus padirbtų eurų – 822  banknotus ir 251 monetą – 9 proc. mažiau nei 2021 metais, kai rasta 1181 vienetas padirbtų eurų (1041 banknotas ir 140  monetų), pranešė LB.   Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė sako, kad nepaisant išaugusios grynųjų pinigų apyvartos ir toliau  stebima padirbtų eurų banknotų mažėjimo tendencija.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad komerciniai bankai, ypač turintys didesnį likvidumą, nesuinteresuoti didinti palūkanų už indėlius. Pasak Jokūbo Markevičiaus, tokia situacija susidarė, nes bankai ilgus metus nemokėjo palūkanų, tačiau net ir augant paskolų palūkanoms ne visi bankai priima terminuotus indėlius ir už juos moka.  „Europos Centrinis Bankas laikė mažas palūkanas ir jos buvo nulinės, todėl gyventojai rinkosi turėti ne terminuotus indėlius, o vienadienius.

Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „Iš antrinės rinkos pardavimų matome, kad jie gerokai atvėso nuo to, kas buvo 2021 metais. Per 2022 metus pardavimai sumažėjo apie 17 proc. antrinėje rinkoje, o paskutinį ketvirtį sandorių skaičius krito 26 proc.

Lietuvos bankas (LB) įsteigė Klimato kaitos centrą, kurio tikslas – didinti žalumą ir mažinti su klimato kaita susijusias rizikas šalies finansų sektoriuje, antradienį pranešė bankas. Centrui vadovauja buvęs LB valdybos narys Tomas Garbaravičius. „Centriniai bankai gali ir privalo prisidėti prie ekologiškesnės ekonomikos, kurios siekiame visi bendrai kaip žmonija tam, kad išliktume. Todėl žalumas – viena iš strateginių Lietuvos banko veiklos krypčių.

Lietuvos bankas (LB) skyrė 12 tūkst. eurų baudą elektroninių pinigų įstaigai „CBI Money“ bei nušalino jos vadovą už tai, kad įmonė skelbė klaidingą informaciją ir laiku nepateikė ataskaitų. Kaip ketvirtadienį pranešė LB, priežiūrai skirtose ataskaitose įstaiga ne kartą teikė neteisingą informaciją apie klientų lėšų ir nuosavų lėšų likučius, laiku nepateikė paslaugų ataskaitos, be to, joje nurodė neteisingą informaciją.

Lietuvoje pernai reikšmingai padidėjo gyventojų dalis, kurie prioritetą teikia mokėjimams kortele, mobiliuoju telefonu arba išmaniuoju prietaisu, atsiskaito bekontakčiu būdu ir naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis, ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).   Pasak jo, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, o 2021 metais ši dalis buvo 50 proc.

Lietuvos bankas (LB) kol kas nepastebi, kad namų ūkiai turėtų rimtų problemų grąžinant paskolas, sako LB atstovas. „Kol kas žiūrint į portfelius ir turimus duomenis, nesimato, kad yra kažkokių rimtesnių atidėjimų ar skolų nesumokėjimų palyginti su ilgesnėmis tendencijomis.

Šiemet Lietuvoje infliaciją toliau skatins maisto kainos, tačiau metų viduryje ji turėtų pasiekti vienaženklį skaičių, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Finansų viceministras mano, jog infliacija šiais metais lėtės „gana ženkliai“, jeigu nebus naujo šoko energetikos rinkoje.    „Mastas taps pagrindiniu infliaciją didinančiu veiksniu.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog nuo lapkričio Lietuvoje sugriežtinus virtualiųjų valiutų įmonių veiklą jų skaičius, šiemet buvę didžiausias Europos Sąjungoje, turėtų sumažėti.    „Tikėkimės, kad sektorius taps tvaresnis ir galbūt tas skaičius registruotų įmonių pasikeis užtikrinus, kad šių reikalavimų yra laikomasi“, – žurnalistams trečiadienį teigė S. Krėpšta.

Metinei infliacijai vis dar laikantis virš 20 proc. ribos, tačiau mažėjant antrą mėnesį iš eilės,  Lietuvos banko (LB) vadovas ir finansų ministrė teigia, jog infliacija išsikvepia, o kitąmet nesant nenumatytų aplinkybių ji  turėtų gerokai sumažėti. „Infliacija slūgsta. Jos pikas jau buvo pasiektas, o įvairios institucijos kitąmet prognozuoja vidutinį metinį infliacijos lygį mažiau 10 procentų“, – spaudos konferencijoje antradienį komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvos bankas (LB) neleido penkioms įmonėms įsigyti Islandijos kapitalo elektroninių pinigų įstaigos „Phoenix Payments“ . Kaip pranešė LB, prašymus buvo pateikusios „Emerchantpay Limited“, „Emerchantpay Group Limited“, „Presidio Limited“, „Emerchantpay Group Limited Employee Benefit Trust“ „Glacier Trust“ ir šių įmonių galutiniai naudos gavėjai – fiziniai asmenys.

Lietuvos gyventojai vartojimui šiemet skolinosi dažniau nei pernai ir didesnes sumas – pirmąjį pusmetį pasiskolinta 715 mln. eurų – 52 proc. daugiau, pasirašyta apie 250 tūkst. sutarčių – 32 proc. daugiau, pranešė Lietuvos bankas (LB) „Matome, kad sparčiai augo visa vartojimo kredito rinka – aktyviai skolino ir kredito įstaigos, ir kiti vartojimo kredito davėjai“, – pranešime sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Lietuvos sutelktinio finansavimo platformų rinkoje pirmąjį šių metų pusmetį sudaryta beveik 280 tūkst. sandorių, kurių vertė – 72,6 mln. eurų, arba 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai sudaryta 191 tūkst. sandorių už 52,6 mln. eurų.

Šių metų pirmąjį pusmetį bankai Lietuvoje uždirbo apie 180 mln. eurų pelno – maždaug tiek, kiek 2018–2019 metais, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus. Tačiau jis pabrėžė, kad antrąjį pusmetį situacija gali pasikeisti dėl įvairių aplinkybių, įskaitant geopolitines. „Tai, ką turiu už pirmąjį pusmetį, tai yra apie 180 mln. eurų. Tai yra daugiau mažiau tiek pat to pelno, kiek buvo 2018-2019 metais“, – pirmadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje teigė G. Šimkus.

Lietuvos bankas (LB) aiškinasi, ar šalyje veikiantys komerciniai bankai tinkamai aptarnauja klientus nustatydami, kokiais atvejais juos galima aptarnauti telefonu, kada būtina atvykti į banko padalinį, ar tam reikia iš anksto registruotis, kaip greitai klientui paskiriamas laikas. Klausimai bankams pateikiami reaguojant į klientų skundus, atsakymai turės būti pateikti per savaitę, teigiama penktadienį paskelbtame LB pranešime.

Lietuvos bankas (LB) rudenį svarstys, ar peržiūrėti bankų paslaugų krepšelio dydį ir maksimalius jo įkainius.  Apie tai trečiadienį pranešė centinio banko vadovas Gediminas Šimkus. Jis nekomentavo, į kurią pusę bus keičiamas krepšelio paslaugų skaičius ir jų įkainiai.  „Žiūrint į komercinių bankų krepšelius greičiausiai nesuklysiu pasakęs, kad didžiojoje daugumoje jų yra panašūs krepšeliai ar net turi ir geresnių“, – Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė G. Šimkus.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje rasta 5 proc. daugiau suklastotų eurų banknotų ir tris kartus daugiau monetų nei pernai tuo pačiu metu, tačiau šis skaičius nesiekia 2020 metų rodiklio, antradienį pranešė Lietuvos bankas. Per sausį–birželį Lietuvos banke ištirti ir iš apyvartos išimti 558 vienetai padirbtų eurų: 449 banknotai ir 109 monetos. Padirbtų pinigų vertė sudarė 35 tūkst. eurų, iš jų monetomis – 200 eurų.

Aktyviausi investuotojai Lietuvoje yra 25–54 metų vyrai – jie 2021 metais sudarė daugiau kaip 60 proc. visų sandorių vertybiniais popieriais. Tačiau investavimą atranda ir moterys – aktyviai investuojančių moterų daugėja beveik taip pat sparčiai, kaip ir vyrų, skelbia Lietuvos bankas (LB). LB Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis teigė, jog pernai aktyviai investuojančių moterų ir vyrų reikšmingai gausėjo visose amžiaus grupėse.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, suprastėjo bankų lūkesčiai dėl įmonių būklės raidos, taip pat buvo tikimasi mažesnės kredito paklausos ir paskolų teikimo standartų griežtinimo artimiausią ketvirtį, tačiau esamų standartų bankai reikšmingai nekeitė, rodo apklausa. Lietuvos banko (LB) atliktos Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų apklausos duomenimis, padidėjusi konkurencija ir toliau prisidėjo prie mažėjančių namų ūkių paskolų maržų.

Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.   Jis priminė, kad iki karo Ukrainoje pradžios Lietuvos ekonomika augo itin sparčiai. Tačiau Rusijos agresija gerokai paveiks tolesnę plėtrą. Mūsų ekonomika patirs tiek tiesioginį poveikį, nes sumažės eksportas į Rusiją ir Ukrainą, tiek netiesioginį – dėl brangstančių išteklių ir vyraujančio neapibrėžtumo.

Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas dėl bazinių palūkanų normų didinimo gali būti priimtas šių metų trečiąjį ketvirtį, pasibaigus ECB turto pirkimo programai, sako Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.  „Laikomės tos pačios retorikos, ką sako ECB. Jis sako, kad palūkanų normų augimas šiuo metu galimas tik pasibaigus turto pirkimo programoms, kurios, tikėtina, pasibaigs šių metų trečią ketvirtį.

Būsto paklausa rinkoje šiek tiek atslūgo, bet vis dar lieka pakankamai didelė, sako Lietuvos banko atstovas. Vis dėlto, pasak LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, butų kainų augimo pagreitis išsikvėpė – jos per mėnesį pakyla tik po vieną procentą.

Lietuvos banko (LB) investicinės veiklos nuostoliai ir rezervų portfelio neigiama grąža šiais metais gali siekti beveik 300 mln. eurų, sako LB valdybos narys Marius Jurgilas. „Yra didelis neapibrėžtumas finansinio turto investavimo prasme, dėl to šiais metais rezultatas gali nedžiuginti“, – trečiadienį Seimo biudžeto ir finansų komitete sakė M. Jurgilas. Per pastaruosius trejus metus LB iš investavimo uždirbo 408 mln. eurų, o vien pernai – 219 mln.

Lietuvos banko vadovas iš esmės teigiamai vertina Vyriausybės parengtą antiinfliacinį paketą, tačiau kritikuoja per plačias elektros, dujų ir šildymo kompensacijas bei „politizuotą“ pensijų didinimą. Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, elektros ir dujų kainos  turėtų būti kompensuojamos ne visiems, o suvartojantiems mažiau.

Lietuvos bankas (LB) teigia, jog visos bankų sistemos veikia sklandžiai, grynųjų pinigų atsargos Lietuvoje pakankamos. Anot LB pranešimo, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės dirba padidintu pajėgumu, pastarosios ir centrinis bankas  dirbs ir savaitgalį, kad užtikrintų sklandų grynųjų eurų tiekimą į bankomatus.  „Dedamos visos pastangos, kad bankomatų aprūpinimas grynaisiais pinigais vyktų kuo operatyviau“, – teigiama pranešime.

Lietuvos bankas 2022 metais planuoja išleisti aštuonių temų naujas progines ir kolekcines monetas.  Dviejų eurų proginė moneta bus skirta Lietuvos krepšinio 100-mečiui. Kita dviejų eurų proginė moneta bus skirta Erasmus programos 35-mečiui, tai pačiai progai skirtas analogiško dizaino monetas išleis ir kitos euro zonos šalys narės.

Lietuvos bankas (LB) turi sumokėti 34,9 tūkst. eurų kompensaciją 2011-aisiais atleistam Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriui Kazimierui Ramonui, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gruodžio 8 dieną atmetė LB skundą ir paliko galioti K. Ramonui palankią Vilniaus apygardos teismo kovą priimtą nutartį – tuomet teismas panaikino LB valdybos sprendimą neišmokėti jam kompensacijos.

Lietuvos banko (LB) Komunikacijos departamento direktorė Aistė Almanaitė palieka centrinį banką.  A. Almanaitė pranešė, kad penktadienis yra paskutinė jos darbo diena LB. „Kol kas noriu padaryti pauzę ir pailsėti, bet, tikiu, kad ilgai netruks, kol vėl grįšiu prie darbų“, – laiške teigė ji. Žurnalistės ir verslo administravimo (angl.

Lietuvos finansų įstaigose gyventojai turi daugiau kaip 233 tūkst. vertybinių popierių sąskaitų, o aktyviai jomis naudojasi per 42 tūkst. gyventojų – 26 tūkst. vyrų ir 16 tūkst. moterų.

Lietuvos banko (LB) ketinimai nuo kitų metų didinti pradinį įnašą už antrą būsto paskolą bei nurodymas bankams padidinti rezervą šių paskolų portfeliui didelio poveikio nekilnojamojo turto (NT) rinkai nepadarys, sako LB atstovas.  Pasak LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, šių priemonių poveikis palūkanų normai „būtų beveik neesminis“ – ji augtų 0,02-0,07 proc.

Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės atsižvelgė į daugumą Lietuvos banko (LB) rekomendacijų dėl pakaitinio automobilio suteikimo, todėl  vartotojams bus žymiai aiškesnės pakaitinio automobilio suteikimo sąlygos ir pats automobilio suteikimo procesas, rodo LB atlikta analizė. „Skirtingi rinkos dalyviai buvo pasirinkę skirtingus sprendimus, o jų vidaus procedūrose buvo nemažai neapibrėžtumo.

Lietuvos bankui (LB) kritikuojant Seimo sprendimą labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusioms įmonėms mokėti poprastovines subsidijas, kai kurie parlamentarai, siūlydami taupyti valstybės lėšas, užsimena apie tokių išmokų apkarpymą.   Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas įspėjo, kad dabar dosniai dalijant subsidijas, vėliau suvaldant viešuosius finansus gali tekti kelti mokesčius.

Į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkus prezidento Gitano Nausėdos siūlomas Gediminas Šimkus sako, kad konkurencijos bankų sektoriuje didinimas yra tikras iššūkis. „Matome kai kuriose vietose, kad konkurencija (bankų sektoriuje – BNS) netgi sumažėjo. Arba tiksliau – koncentracija išaugo. Mes nepakankamai išnaudojame vietoje veikiančias įmones, finansų rinkos dalyvių augimo potencialą.

Lietuvos bankas (LB) ketvirtadienį išleidžia pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN. Centrinio banko teigimu, taip pradedamas naujas etapas numizmatikos istorijoje, o kartu šis projektas – viena pirmųjų galimybių pradėti svarstyti skaitmeninių pinigų klausimą. Blokų grandinės technologijos (blockchain) pagrindu sukurtą LBCOIN sudaro šeši skaitmeniniai žetonai ir viena fizinė kolekcinė sidabro moneta. Ketvirtadienį 8 val. ryto el. parduotuvėje lbcoin.lb.

Lietuvos banko išleidžiama pirmoji pasaulyje skaitmeninė kolekcinė moneta LBCOIN pradeda naują etapą numizmatikos istorijoje, o kartu gali prisidėti permąstant pačią pinigų idėją, sako vienas LB vadovų.  „Kai sakome „moneta“, daugiausiai įsivaizduojama kažkas apvalaus, paliečiamo. Bet šiuo atveju taip nėra. Manau, rodome pavyzdį ir kartu verčiame naują puslapį numizmatikos istorijoje“, – antradienį monetai skirtame vebinare kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros organizacijoms, siūlydami įsigyti įvairių prekių, dalyvauti lošimuose, investuoti.

Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl likvidumo paskolų  finansų rinkos dalyviams, Lietuvos banko (LB) valdyba įsteigė Likvidumo paskolų komitetą, penktadienį pranešė LB.