lb

Lietuvos bankas (LB) ragina bankus ir kitas finansų įstaigas greitai reaguoti į į sukčių pinkles įkliuvusių klientų prašymus atšaukti ir atsekti mokėjimo operacijas bei apie tai tinkamai juos informuoti.  Tokį raginimą centrinis bankas antradienį paskelbė pastebėjus, kad tarp bankų ir klientų tokiais atvejais įvyksta nemažai nesusipratimų.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad stambūs kitų šalių bankų žaidėjai mato Lietuvą kaip patrauklią šalį, kurioje galima daryti verslą. Anot jo, indikacijos rodo bankų planus „ateiti į Lietuvą“, tačiau konkrečių planų LB vadovas pakomentuoti negalėjo.

Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ Vokietijos ir Lietuvos priežiūros institucijoms jau pranešė apie savo planus veikti Lietuvoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  Anto jo, tą patį jau yra padaręs ir Lenkijos bankas „Pekao“. Abiem bankams licencijos Lietuvoje nereikia, o veiklos pradžiai tereikia sudėlioti strategiją.

Seimui birželį sugriežtinus valstybės paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti skyrimo tvarką, Lietuvos bankas (LB) sako, kad ji galėtų būti tobulinama dar labiau. „Į mūsų daugelį pasiūlymų buvo atsižvelgta, bet vėlgi manome, kad ta parama dar galėtų būti taiklesnė. Bet vis tik geriausi ekspertai, kaip tą padaryti, tai būtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – žurnalistams antradienį sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

Lietuvoje gerėjant būsto įperkamumui, kuris jau 2025 metų pabaigoje turėtų sugrįžti į ikipandeminį lygį, viena Lietuvos banko (LB) vadovių sako, kad nereikėtų gerinti galimybių skolintis būstui.  „Kalbant apie dabartinę situaciją, bet kokios priemonės, kurios gerintų skolinimosi galimybes, būtų perteklinės“, – žurnalistams antradienį sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

 Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus bazinių palūkanų normų, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad sprendimas jas mažinti gali būti priimtas posėdyje rugsėjį.  „Net neabejoju, kad tai bus ant stalo. (...). Man nekyla abejonių, kad mažinimo klausimas tikrai bus ant stalo labai rimtai svarstomas“, – žurnalistams penktadienį sakė ECB valdybos narys Gediminas Šimkus, paklaustas, ar palūkanos galėtų būti sumažintos jau rugsėjį.

Trišalei tarybai antradienį planuojant paskutinę diskusiją dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo nuo kitų metų, ministerijos, darbdavių ir profsąjungų atstovai sutinka – pasiekti susitarimo tikriausiai nepavyks.  Lietuvos bankas (LB) gegužę Trišalės tarybos posėdyje pristatė skaičiavimus dėl galimo MMA didinimo 2025 metais. Anot jo, pagal išankstines Finansų ministerijos 2025-ųjų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prognozes, norint pasiekti 50 proc.

Antradienį Lietuvos bankas (LB) Trišalės tarybos posėdyje pristatys, kokia, pagal nustatytą formulę, galėtų būti minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 metais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad palaikys LB skaičiavimus, pagal kuriuos turėtų būti nustatyta, jog MMA kitais metais galėtų siekti 1070 eurų.

Pernai uždirbę beveik milijardą eurų grynojo pelno Lietuvos bankai veną po kito regionuose uždaro klientų aptarnavimo skyrius – anot jų, tokį sprendimą priima įvertinę žmonių poreikius.  Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus.  Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti.

2023 metais tiek antros, tiek trečios pakopos pensijų fondai generavo teigiamą grąžą ir ketvirtadaliu padidino turtą, skelbia Lietuvos bankas (LB).  „Fiksuotas gana reikšmingas teigiamas rezultatas (...) turint omenyje, kad infliacija nukrito į gana žemą lygį, rezultatas yra geras“, – pristatydamas pensijų fondų rezultatus penktadienį sakė centrinio banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Nutraukus pensijų kaupimo sutartį anksčiau nei žmogui sukaks pensijos amžius, jam neturėtų būti išmokėtas valstybės įnašas, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Gedimino Šimkaus, šios lėšos turėtų grįžti valstybei arba toliau likti žmogaus sąskaitoje fonde.  Taip jis komentavo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. „Lietuvoje kaupimą senatvės pensijai rėmė valstybė.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad labai tikėtina, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažins birželio mėnesį. „Mano vertinimu birželis – tas mėnuo, kada palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus, pažymėjęs, kad reikia „būti laisvais priimti sprendimus kada jų reikia ir tokius, kokių reikia“. G. Šimkus sako, kad ECB palūkanų normas šiemet mažins ne vieną kartą.

Sutelktinio finansavimo platformos operatorei „Nordstreet“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 16 tūkst. eurų baudą. Jis skirta už tai, kad įmonė netinkamai įvertino jos platformos projektų savininkų reputaciją ir kreditingumą. LB vertino projektus, kurių savininkai yra įsteigti ne Lietuvoje arba nėra rezidentai.  Centrinio banko teigimu, „Nordstreet“ neturėjo parengusi tinkamų patikimumo vertinimo procedūrų.

Lietuvos bankas (LB) ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sieks stiprinti vartotojų interesų apsaugą ir ugdyti vartotojų finansinį raštingumą. Tai numatantį susitarimą penktadienį pasirašė abi institucijos. „Suvieniję pastangas ir kompetencijas galėsime efektyviau padėti vartotojams, toliau ieškoti konstruktyvių sprendimų su finansų rinkos dalyviais“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Per aštuonerius metus suaugusių Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas sumažėjo 10 proc. iki 56 balų (2015 metais – 62 balai), rodo naujausias tyrimas. Lietuvos banko (LB) pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva tarp 39 tyrime dalyvavusių šalių liko 31 vietoje. 2015 metais Lietuva buvo 11 vietoje tarp 30 šalių.

Pastaraisiais metais išaugus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas, rodo naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys. LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė  17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.

Komercinio nekilnojamojo turto (NT) kreditavimas ir rinkos aktyvumas yra smarkiai sulėtėję, o artimiausiais ketvirčiais tikėtinas kainų mažėjimas, skelbiama naujausiame Lietuvos banko (LB) finansinio ciklo vertinime. Pasak centrinio banko, trečdaliu sumažėjus naujų paskolų NT įmonėms ir ketvirtadaliu smukus komercinių erdvių pardavimams, palyginti su prieš beveik dvejus metus pasiektu piku, jų kainos per metus nepakito.

Už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija 20 tūkst. eurų Lietuvos banko (LB) bauda praėjusią savaitę buvo skirta Šiaulių banko žmogiškųjų išteklių vadovei Jurgitai Simanavičiūtei, antradienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  Apie tai portalui patvirtino Šiaulių bankas, o LB pateikė informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, kur nurodė darbuotojos vardą ir pavardę.

Už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija Lietuvos bankas (LB) įmonės darbuotojai skyrė 20 tūkst. eurų baudą. LB pranešė nustatęs, kad vienos bendrovės, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, darbuotoja J. S. pasinaudojo viešai neatskleista informacija, kurią sužinojo dirbdama. Taip ji įgijo nesąžiningą pranašumą ir savo veiksmais pažeidė Piktnaudžiavimo rinka reglamentą.

Per metus gerai savo finansinę padėtį vertinančių namų ūkių skaičius ūgtelėjo dvigubai, praneša Lietuvos bankas (LB). Pasak jo, optimistiškiau gyventojai vertina ir ateities perspektyvas – beveik du trečdaliai teigia, kad jų pajamos didės, rodo naujausia namų ūkių apklausa. „Gyventojų vertinimu, didžiausia finansinė tamsuma – jau praeityje. Daugėja besitikinčiųjų pajamų augimo ir mažėja dalis tų, kuriems nerimą kelia maisto kainos.

Lietuvos komerciniai bankai artimiausiu metu perves antrąją naujo solidarumo įnašo dalį – už trečiąjį metų ketvirtį. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, suma viršys 100 mln. eurų. „Kaip ir numatėme, dalis dėl išskirtinių aplinkybių gauto komercinių bankų pelno bus skirta visuomenės poreikiams“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta. Pirmąją solidarumo įnašo įmoką – už antrąjį ketvirtį – 56 mln. eurų – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje.

Lietuvos bankas (LB) penkioms bendrovėms penktadienį suteikė sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų licencijas pagal Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse galiojančias taisykles. Nustojus galioti nacionaliniam Sutelktinio finansavimo įstatymui, ši sritis tampa reguliuojama pagal bendros rinkos taisykles. Naujoms sąlygoms iš viso pasirengė 12 dalyvių, pranešė LB.

Lietuvos vartojimo paskolų portfelis pirmąjį pusmetį išaugo penktadaliu iki 2,4 mlrd. eurų. Gyventojai daugiau skolinosi iš bankų ir kredito unijų, tačiau sparčiai augo ir tarpusavio skolinimas, pranešė Lietuvos bankas (LB). „Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – pranešime teigė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Konkurencijos taryba žada įvertinti Lietuvos banko (LB) pasiūlymą įstatymu įtvirtinti, kad draudikai negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkams už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą atlygį. Tarybos ekspertai su LB yra aptarę tokios žingsnio rizikas, tačiau centrinis bankas jiems nepateikė įvertinti konkrečių siūlymų, todėl taryba tai žada daryti savo iniciatyva.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įstatymu įtvirtinti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą komisinį atlygį, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedrius Rimša teigia, kad tokie ribojimai sunaikintų draudimo agentų tinklą ir labai apribotų konkurenciją.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad artimiausiu metu į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas.  „Vien per šiemet turėjome individualių susitikimų su 21 unikaliu banku iš Europos ir užeuropio. Kai kurie iš tų bankų, kaip minėta, pokalbiai jau yra pažengę ir tikimės, kad artimiausiu metu bus džiugių žinių“, – žurnalistams penktadienį sakė LB Finansų rinkos plėtros centro vadovas Lukas Jakubonis.  „Bankas naujas ateis, tik klausimas – kada“, – pridūrė jis.

Pirmojo Lietuvos „vienaragio“ – naudotų drabužių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ antrinei įmonei Lietuvos bankas (LB) išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją, penktadienį paskelbė Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.  Papildysime.

Lietuvos bankas (LB) gerina birželį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,6 proc., o 2024 metais jis augs 2,1 procento. Birželį LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 1,3 proc., o kitąmet augs 2,7 procento.  LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis perspektyvomis ir prognozėmis spartesnis ekonomikos atsigavimas atidedamas į kitų metų pradžią.

Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka pirmąjį šių metų pusmetį rekordiškai augo, skelbia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, pagal paklausą dominavo paskolos verslui. Per platformas pirmąjį pusmetį finansuota 1,6 tūkst. projektų – 35,4 proc. daugiau nei prieš metus, iš viso sudaryta daugiau nei 318 tūkst. sandorių, jų vertė – 118 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė siekė 2,8 tūkst. eurų. Prieš metus buvo per 280 tūkst. sandorių, jų vertė – 72,6 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė – 2,5 tūkst. eurų.

Valiutos keityklos operatorei „Roltena“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 8 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji netikrino, ar klientams nėra taikomos tarptautinės sankcijos. LB pranešė vertinęs įmonės vidaus kontrolės priemones ir procedūras, susijusias su tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Nustatyta, kad jos nebuvo tinkamos, nes „Roltena“ netikrino, ar klientai, jų atstovai, naudos gavėjai ir jų sandoria nepatenka į tarptautinių sankcijų apimtį.

Mokėjimų bendrovei „SatchelPay“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 25 tūkst. eurų baudą. Ji skirta už tai, kad įmonės nuosavas kapitalas buvo mažesnis nei būtina, pranešė LB. LB nurodė, kad nuo rugsėjo pabaigos iki 2024 metų spalio šis kapitalas turės būti 20 proc. didesnis už apskaičiuotą jo  poreikį.  Bendrovė problemų dėl kapitalo turėjo ir anksčiau – 2020 metų rugsėjį jai skirta 5 tūkst. eurų bauda.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvos institucijas geriau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.  Tai nurodoma projekto, kurio metu buvo analizuoti finansiniai srautai Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei poveikis finansiniam stabilumui, ataskaitoje. „Viena iš pagrindinių rekomendacijų, kurią gavome, yra užtikrinti glaudų visų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.

Nuo vasario gyventojai sudarė naujų terminuotųjų indėlių sutarčių už beveik 3 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas.  Anot jo, šiuo metu už metų trukmės terminuotuosius indėlius bankai siūlo nuo 2,9 iki 4,15 proc., kredito unijos – nuo 0,7 iki 4,40 proc., o už Vyriausybės taupymo lakštus – 3,7 proc. metinių palūkanų.  Bendras indėlių portfelis nuo vasario padidėjo 1,5 mlrd. eurų, nurodo centrinis bankas.

Per šių metų pirmąjį pusmetį pensijų fondai fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius, pranešė Lietuvos bankas (LB). Antros pakopos pensijų kaupimo bendrovių turtas augo beveik 15 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, o trečios pakopos – daugiau nei 15 proc. iki 256 mln. eurų.  Po praėjusiais metais fiksuotų neigiamų grąžų (vidutiniškai –13,8 proc.) visų antrosios pakopos pensijų fondų vieneto vertės nuo metų pradžios padidėjo vidutiniškai 8,7 proc.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pasigendant aiškumo dėl naujo laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo ir mokėjimo, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog svarbiausi dalykai yra aiškūs, o kylant klausimų jie bus išaiškinti diskutuojant su bankais.  „Žinau, kad vyksta diskusijos Bankų asociacijos su Valstybine mokesčių inspekcija, diskutuoja ir su Finansų ministerija. Esame pateikę ir savo poziciją atskirais atvejais, kaip išaiškinti tam tikrus dalykus.

Vyriausybei kviečiant į šalį ateiti naujiems užsienio bankams taip sukuriant didesnę konkurenciją Lietuvos banko (LB) atstovas sako, jog tik laiko klausimas, kada jie čia įsikurs. LB finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis teigia, kad tai ilgas procesas, tačiau jis neabejoja, kad naujų žaidėjų rinkoje bus.  „Tai ilgas procesas, daug dedamųjų jame, daug ir sėkmės tame. Į klausimą atsakant, kada bus, – nežinau, tik galiu pasakyti, kad tikrai bus.

Lietuvos bankas (LB) panaikino elektroninių pinigų įstaigos „Payrnet“ licenciją – įmonė jos neteko už šiurkščius sisteminius teisės aktų pažeidimus.  Tai reiškia, kad ji negali teikti jokių finansinių paslaugų ir turi per nustatytą terminą grąžinti savo klientams lėšas. LB kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, numato kreiptis ir į teisėsaugą, pranešė LB.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Nors savaitgalį Lietuvą nuplovė ilgai lauktas lietus, sausra nesibaigė.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šią savaitę misiją Lietuvoje baigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF), įvertinęs neseniai Lietuvoje įteisintą laikinąjį bankų solidarumo įnašą, teigia, jog jis turėtų poveikį šalies investicinei aplinkai, jei taptų pastovus.  „Tai, ką kalbėjo Tarptautinis valiutos fondas, kad tai yra laikinas dalykas, ir būtent laikinumas mažina visas rizikas.

Beveik 40 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius trejus metus patyrė sukčių atakas, tačiau daugėja atpažįstančių sukčius ir todėl finansiškai nenukentėjusių žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro užsakymu atlikta apklausa.  Tyrimas atskleidė, kad iš 39 proc. gyventojų, patyrusių sukčių ataką, 6 proc. finansiškai nukentėjo, o 33 proc. atpažino ataką ir nenukentėjo, pranešė LB.

Naujų terminuotųjų indėlių palūkanos antrą mėnesį iš eilės kilo daugiau nei naujų paskolų, teigia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, kai kuriose kredito įstaigose palūkanos už indėlius perkopė 4 proc. ribą. Balandį indėlių palūkanoms pakilus vidutiniškai iki 2,7 proc., toliau mažėjo atotrūkis tarp palūkanų už indėlius ir paskolas. Lietuvos bankuose ir kitose finansų įstaigose gyventojai balandžio pabaigoje laikė 21,2 mlrd. eurų indėlių, iš jų 16,7 mlrd. eurų einamųjų ir 4,3 mlrd.

Po pusantrų metų pertraukos Lietuvoje užfiksavus išankstinę mėnesio defliaciją, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako nesitikintis didelio kainų mažėjimo Lietuvoje.  Pasak centrinio banko vadovo, kainos per mėnesį gali kisti dėl jų didinimo arba mažinimo su avansu.  „Visai nenuostabu, kad mėnesį, palyginti su mėnesiu prieš tai, mes galime matyti tam tikrų sumažėjimų, nes kainų lygis iš tikrųjų spurtavo.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įpareigoti komercinius bankus ir kitus paskolų davėjus pasiūlyti bent penkerių metų fiksuotas būsto paskolų palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad jau dabar didieji bankai siūlo tokias palūkanas, todėl naujas siūlymas aktualus tik mažesniems bankams.   „Absoliuti dauguma rinkos dalyvių tą siūlo, galbūt yra mažesnių, kurie dar to nesiūlė. Tokia nuostata teisės aktuose reikš, kad visi absoliučiai turės tą pasiūlyti.

Smarkiai pabrangus verslo kreditavimui, įmonės vis dažniau skolinasi ne iš didžiųjų vietos bankų, o viena iš kitos, mažesnių šalies ar net užsienio bankų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Algirdas Prapiestis teigia, kad šiuo metu vidutinė naujų paskolų palūkanų norma siekia apie 5 proc. – dukart daugiau nei 2021 metų viduryje, kai ji buvo apie 2,5 procento.  Tačiau, anot jo, tikimasi, kad palūkanų augimas šių metų pabaigoje turėtų sumažėti, o kitais metais ir visai sustoti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį analizuos šalies verslo skolinimosi tendencijas, aiškinsis ir situaciją atskiruose sektoriuose.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuojama aptarti informaciją apie alternatyvius finansavimo būdus ir galimybes.  Pasak jo, daugiau dėmesio bus skiriama aiškinantis jauno ir smulkaus ar vidutinio verslo įmonių skolinimąsi, kai kredituoti atsisako bankai.

Lietuvos bankas (LB) 2022 metais neuždirbo pelno, o tai lėmė pigusios akcijos ir vyriausybių vertybiniai popieriai, į kuriuos yra nukreipta didžiausia dalis LB investicijų, sako banko atstovas.

Lietuvos bankas (LB) panaikino apribojimus finansinių technologijų bendrovei „Paysera“ ir leido jai teikti paslaugas naujiems didesnės rizikos klientams – tai daryti jai buvo uždrausta dėl netinkamai įgyvendintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.  „Paysera LT“ generalinis direktorius Gintautas Mežetis sako, kad apribojimai įmonei panaikinti, nes ji laiku patobulino visus klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos procesus, dėl kurių LB turėjo pastabų.

Šalies centriniame banke laikoma virš 18 mlrd. eurų komercinių bankų lėšų – tai yra apie trečdalis viso jų turto, o tai yra neįprasta padėtis, nes už šį likvidų turtą bankai gauna 3 proc. metinių palūkanų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.   „Tokios sumos neįprastos, nes ankstesniais metais, iki ECB kiekybinio skatinimo pradžios, iki 2008-2015 metų, turėjome apie 5 proc. vyraujantį lygį. Beveik trečdalis likvidžių lėšų balanso laikymas centriniame banke jau yra netipinė situacija.

Buvusi „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė pirmadienį pradeda dirbti Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja, o „Sodrai“ laikinai nuo pirmadienio vadovauja buvęs jos pavaduotojas Ježy'is Miskis. J. Varanauskienė centriniame banke pakeitė dvi šešerių metų kadencijas dirbusį Raimondą Kuodį.  Nauja LB valdybos nare nuo balandžio 17 dienos dirba buvusi LB Korporatyvinių paslaugų departamento vadovė Jurgita Šaučiūnienė.