lava

Lavos srautas po naujausio ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje sulėtėjo, sekmadienį pranešė pareigūnai. Šeštadienio vakarą netoli Islandijos uostamiesčio Grindaviko, esančio Reikjaneso pusiasalyje, ketvirtą kartą per keturis mėnesius išsiveržė ugnikalnis. Tokio tipo išsiveržimai vadinami plyšiniais išsiveržimais, jų metu paprastai neįvyksta didelių sprogimų ir smarkiai nepasklinda pelenai.

Islandijos pietvakariuose ugnikalnio išsiveržimas, regis, atslūgo, tačiau mokslininkai įspėja, kad ateinančiais mėnesiais šis ugnikalnis gali vėl suaktyvėti.  Islandijos Meteorologijos tarnyba (IMO) ketvirtadienio vakarą pranešė, kad išsiveržimo intensyvumas reikšmingai sumažėjo.  Išsiveržimas prasidėjo ketvirtadienį apie 6 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku trijų kilometrų plyšyje į šiaurės rytus nuo Sylingarfelo kalno.

Pietvakarių Islandiją purto antras vulkaninis išsiveržimas per mėnesį. Gyventojus iš arčiausio miestelio spėjusi evakuoti šalies valdžia pripažįsta, kad situacija yra kur kas rimtesnė nei gruodį, o kameros fiksuoja, kaip lava ryja žmonių namus miestelio pakraštyje.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Lava ryja islandų namus Grindaviko miestelyje. Žemėje atsivėrė plyšys vos už pusės kilometro nuo miestelio ir ėmė spjaudyti lavą.

Sekmadienį pietvakarių Islandijos miestą Grindaviką užliejo iš ugnikalnio išsiveržusi lava, o įspūdingus gamtos stichijos kadrus bepiločiu orlaiviu užfiksavo vietos videografas.  Išsiveržimas įvyko maždaug už 4 km į šiaurės rytus nuo Grindaviko, o seisminis aktyvumas judėjo miesto link. Ugnikalnio plyšio ilgis yra apie 3,5 km, o lava teka maždaug 100–200 kubinių metrų per sekundę greičiu.

Netoli Islandijos Grindaviko miesto atsivėręs plyšys naktį daugiau lavos neišspjovė, pirmadienį pranešė transliuotojas RÚV, remdamasis salos civilinės saugos tarnyba. Naktis po antro ugnikalnio išsiveržimo per keturias savaites praėjo ramiai, tvirtino agentūra. RÚV tiesioginės transliacijos metu buvo matyti, kaip lava vis dar veržiasi iš šiauriau esančio plyšio.

Ankstyvą sekmadienį į šiaurę nuo Islandijos pietvakariuose esančio Grindaviko miesto išsiveržė ugnikalnis, netoli gruodį įvykusio išsiveržimo vietos, pranešė Islandijos Meteorologijos tarnyba (IMO). Socialiniame tinkle „Twitter“ vienas Islandijos gyventojas Bjorn Steinbekk pasidalino siaubingais vaizdais iš ugnies talžomo miesto. „Esu sukrėstas šiandienos įvykių. Svarstau, ar skelbti nuotraukas, kuriose matyti siaubinga žmonių namų tragedija.

Sicilijos saloje, Italijoje, ugnimi vėl ėmė spjaudytis Etnos ugnikalnis. O dėl suaktyvėjusios Etnos Katanijos miesto gyventojams laikinai uždrausta važinėti dviračiais ir motociklais, taip pat uždarytas ir šalia esantis oro uostas. Ryškiaspalvė lava vėl taškosi iš Sicilijos ugnikalnio Etnos kraterio. Ugnimi besispjaudančią viršūnę be vargo galėjo pastebėti ir vos už kelių kilometrų nuo ugnikalnio esančio Katanijos miesto gyventojai. Etna prabudo vakar, maždaug po 20 valandos.

Islandijoje lava besispjaudantis ugnikalnis traukia vis daugiau turistų. Keliautojai iš už Atlanto, centrinės Europos ir Baltijos šalių nesikrato ir 5 val. trunkančio žygio kalnais, kad savo akimis pamatytų įspūdingą gamtos stichiją. Tiesa, keliems turistams grožėjimasis pabudusiu ugnikalniu baigėsi liūdnai.

Jungtinėse Valstijose visai šalia Baltųjų rūmų trenkęs žaibas nusinešė trijų žmonių gyvybes. Du iš jų – senjorų pora, į Vašingtoną atvykusi atšvęsti vestuvių metinių, – žuvo vietoje. O trečiojo žmogaus gyvybė užgeso ligoninėje. Esą smarki audra kilo dėl karščių, alinančių Vašingtono valstiją. Tiesa, dėl karščių valstijoje kilo ir gaisrų, tad gyventojams tenka evakuotis. Galingas žaibas trenkė šalia esančioje Lafajeto aikštėje ir nusinešė senjorų poros iš Viskonsino gyvybes.

Islandijoje gyventojai ir turistai fiksuoja įspūdingus vaizdus – iš vulkaninio plyšio veržiasi lava. Vulkaninis plyšys yra netoli ugnikalnio, iš kurio pernai lava spjaudėsi pusę metų. Įspūdingai iš žemės raudona lava veržiasi Islandijoje, vos 40 kilometrų nuo Reikjaviko – netoli Fagradalsfiadlio ugnikalnio. Būtent iš šio ugnikalnio pernai lava spjaudėsi pusę metų. Lavos upės veržiasi iš vulkaninio plyšio. Apytiksliais Islandijos meteorologijos biuro duomenimis, plyšio dydis – 300 metrų.

 Islandijoje trečiadienį netoli sostinės Reikjaviko iš vulkaninio plyšio ėmė veržtis lava, pranešė Islandijos meteorologijos biuras (IMO). Vietos žiniasklaidos tiesiogiai transliuojamuose vaizduose buvo matyti, kaip iš plyšio liejasi lava. Išsiveržimas įvyko už maždaug 40 km nuo Reikjaviko, netoli Fagradalsfiadlio kalno, kur pernai ugnikalnis spjaudė lavą pusę metų. „Netoli Fagradalsfiadlio prasidėjo išsiveržimas.

Islandijoje vienas užkietėjęs drono pilotas nusprendė paskraidyti virš besiveržiančio ugnikalnio. Nors bandymas nepasisekė ir jis neteko brangios įrangos, jam pavyko užfiksuoti įspūdingą susidūrimą su lava. Iš Islandijos Reikjaneso pusiasalyje kovo pabaigoje išsiveržusio ugnikalnio tekančios lavos upės kaitina ne tik apylinkes, bet ir ugnikalnį užfiksuoti norinčių fotografų bei operatorių kraują.

Įspūdingi vaizdai iš Islandijos, kur nubudo 900 metų snaudęs ugnikalnis. Į burbuliuojančias raudonos lavos upes paspoksoti atvyko šimta į žmonių, o kai kurie smalsuoliai ant lavos net išsikepė dešrelių. Pragaras Žemėje, – taip galima apibūdinti šį išsiveržusio ugnikalnio vaizdą Islandijoje. Vos už 40-ies kilometrų nuo Islandijos sostinės Reikjaviko esantis ugnikalnis spjaudytis lava pradėjo dar penktadienį.

Filipinuose milijonams žmonių pavojų keliantis Taalio ugnikalnis ir toliau spjaudosi pelenais bei lava. Su nuožmia stichija susidūrė ir ten gyvenanti lietuvių pora. Vos už 40-ies kilometrų nuo ugnikalnio įsikūrę mūsų tautiečius labiausiai nustebino viską nuklojęs vulkaninių pelenų sluoksnis. Nykštukinis, tačiau labai pavojingas, – Taalio ugnikalnis Filipinų gyventojams ramybės neduoda jau trečią dieną.

Iš jau daugiau nei 2 tūkst. metų žmonijos stebimo ugnikalnio liejosi kone 3 km ilgio lavos upeliai. Karštos lavos sproginėjimas ir veržimasis iš ugnikalnio kažkuo primena fejerverkų driokstelėjimus. Tik šie fejerverkai labai pavojingi – juk į visas puses skriejančios skystos lavos karštis gali siekti ir 1200 °C. Įspūdingą gamtos stichiją pareigūnai fiksavo ant didžiausio Europos ugnikalnio – Etnos – viršūnės.

Vėl atgijo Italijos pietuose esantis Etnos ugnikalnis, šeštadienį išspjovęs į dangų lavos, tačiau debesuoti orai sugadino vaizdą drąsuoliams, kurie išdrįso kopti į aukščiausią Europoje ugnikalnį. Nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) skelbia, jog Etna „aktyviai spjaudosi“ ugnimi ir karštais pelenais. Ugnikalnis suaktyvėjo ketvirtadienį, tačiau iki šeštadienį kiek aprimo ir vis dar kelia grėsmę kopiantiems į kalną.

Meksika ketvirtadienį paskelbė aukštesnio lygio pavojų Popokateplio ugnikalnio apylinkėse, šiam pradėjus spjaudyti pelenus, dūmus ir lavą. Vidurio Meksikos gyventojams susižavėjimą ir baimę keliantis vulkanas, vietinių vadinamas „Popo“, suaktyvėjo pastarosiomis dienomis.

Rugsėjo mėnesio pradžioje žinomas šalies aktorius Ramūnas Rudokas su perpus jaunesne mylimąja Justina Rudoke sulaukė šeimos pagausėjimo – porai gimė sūnelis. Kurį laiką viešumos vengusi Justina pagaliau su sūneliu pasirodė kviestiniams svečiams skirtame renginyje. Antradienio rytą šeimos restoranas „Peri Peri restas“ surengė meniu naujienų pristatymą, o į renginį buvo pakviestos socialiniuose tinkluose žinomos mamos, tinklaraščių autorės, vaikiškų drabužių kūrėjos.

Tiršta kunkuliuojanti sriuba – veikiausiai tinkamiausias apibūdinimas šiam neįtikėtinam vaizdui, kuris filmuojamas tiesiog gyvenviečių teritorijose Havajuose. Prieš porą savaičių tūkstančius žmonių palikti namus privertęs Kilauėjos ugnikalnis, panašu, nė neketina nurimti. Ir vietiniams tai, žinoma, neduoda ramybės. „Tai lyg karo zona. Joks vaizdo įrašas negali perduoti, kokią vibraciją jauti krūtinėje, kaip dreba langai. Ir tai tęsiasi nenutrūkstamai, visą naktį. Pamiegame 2-3 val.

Havajų apygardos pareigūnai Didžiojoje saloje, kur išsiveržė Kilauėjos ugnikalnis, antradienį pastebėjo dar du naujus plyšius žemėje, iš kurių veržiasi lava, ir vietos gyventojams į mobiliuosius telefonus išsiuntinėjo nurodymus tuojau pat evakuotis. Gyvenvietė „Lanipuna Gardens“, kur pastebėti nauji plyšiai, yra į rytus nuo gyvenvietės „Leilani Estates“, kur lava sunaikino dešimtis namų.

Havajus penktadienį supurčius galingam 6,9 balo stiprumo žemės drebėjimui kilo naujų ugnikalnio išsiveržimų, keliančių grėsmę gyvenamiesiems rajonams, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Pareigūnai nurodė, kad požeminis smūgis buvo užfiksuotas 12 val. 32 min. vietos (šeštadieni, 1 val. 32 min. Lietuvos) laiku. Jo epicentras buvo pietinėje Kilauėjos ugnikalnio dalyje 5 km gylyje. Šis ugnikalnis pirmąkart išsiveržė ketvirtadienį po virtinės žemės drebėjimų saloje.

Havajuose įspūdingą vaizdą kuria aktyviausias salyno vulkanas. Iš jo besiveržianti lava karšta srove teka į Ramųjį vandenyną. Havajų Kilauea vulkanas yra vienas iš penkių salyną formuojančių galiūnų. Manoma, kad jam jau tarp 300-600 tūkst. metų, o virš vandenyno paviršiaus jis iškilo prieš maždaug 100 tūkst. metų. Kilauea laikomas aktyviausiu Havajų ugnies kalnu. Skelbiama, kad Kilauea visą sausį į aplinką spjaudėsi karšta lava ir buvo jau nutilęs.

Iš Kilauėjos ugnikalnio Havajuose tekanti lava patraukė tūkstančių lankytojų dėmesį, kai gegužę lava ėmė slinkti šlaitu žemyn ir šią savaitę galiausiai pasiekė vandenyną. Saugumo pareigūnas, patruliuojantis toje vietovėje, Keaka Hunteris sakė, kad pirmadienio vakarą stebėti lavos tėkmės atėjo apie du tūkstančiai žmonių, nes per beveik trejus metus įkaitusi lava vandenyną pasiekė pirmą kartą. Ankstesnėmis dienomis stebėtojų irgi būdavo nemažai – iki tūkstančio.

Atrodo, kad pasaulio geografijos vadovėlius reikėtų patikslinti. Labai sparčiai  vis auga ir plečiasi už 1000 km nuo Japonijos sostinės Tokijo pakrančių išdygusi sala.  Jei prieš porą metų sala buvo vos 200 metrų skersmens, dabar jau didesnė už kai kurias pasaulio valstybes. Nauja sala dygti pradėjo prieš porą metų ir jau turi vardą – Nishinoshima.

Sunaikins lava ne vieną, o net dvi nepradarytas rudo gazuoto gėrimo skardines ar nesunaikins? Štai kur klausimas. Epinę dramą fotoaparatu „Nikon D800“ ir mobilia vaizdo kamera „GoPro Hero 2“ nufilmavo fotografas Brajanas Louris (Brian Lowry). Ironizuodamas situaciją, „Popsci.com“ redaktorius Kolinas Lečeris dalijasi įspūdžiais: „Gal, bet tik gal, lava šio gėrimo skardinės vis dėlto nesunaikins? Skatinamas šios vilties, įrašą peržiūrėjau jau 40-ą kartą.

Žemė mus stebina daugybe savo lobių, paslėptų netikėčiausiose vietose. Vienas iš jų – Indonezijoje esantis ugnikalnis Kawah Ijen, spjaudantis mėlyną lavą. Vaizdas išties žadą atimantis, būtų galima spoksoti į jį valandų valandas, rašo odditycentral.com. Kawah Ijen – vienas iš stratovulkanų grupės Rytų Javos saloje, turintis 200 metrų gylio aktyvų kraterį. Čia aptiksime ir didžiausią pasaulyje turkio spalvos ežerą, sklidiną sieros rūgšties.

„Sustok, akimirka žavi“, – sakė vienas literatūros klasikas, o mes siūlome žvilgtelėti į pačius gražiausius pasaulio kampelius. Juni ežeras Pradėkime garsaus ežero Juni (Salar de Juni), kuris didžiausia pasaulyje druskos pelkė, po lietaus čia galima stebėti gamtos sukurtą labai įdomų veidrodinį efektą. Juni yra labai populiarus tarp turistų ir keliautojų, šalia ežero yra net viešbutis, pastatytas vien iš druskos, rašo deleysk.ru.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT naujienų tarnyba, LRT.lt Indonezijos Sumatros saloje tūkstančiai žmonių paliko namus, išsiveržus ugnikalniui, kuris spjaudo lavą ir įkaitusius pelenus. Evakuoti visi arčiau nei už trijų kilometrų nuo ugnikalnio esančių kaimų gyventojai. Sinabungo ugnikalnis, snaudęs beveik šimtą metų, atsibudo 2010-ųjų rugpjūtį, ir nuo to laiko neduoda ramybės. Indonezijoje stūkso dešimtys veikiančių ugnikalnių.

Lava iš Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Kamčiatkos pusiasalyje išsiveržusio Kliučevsko ugnikalnio antradienį pradėjo tekėti milžiniško kalno šlaitu, praneša portalas „Gazeta.ru“, remdamasis naujienų agentūra „Interfaks“. „Karštos klampios lavos srautas nutekėjo maždaug kilometrą vakariniu kalno šlaitu, paskui save nusinešdamas akmenų luitus“, - sakė Rusijos mokslų akademijos Geofizikos tarnybos Kamčiatkos filialo atstovas.

Prabudusio Kamčiatkos ugnikalnio lava, net 10 kilometrų aplink spinduliu, užklojo ten buvusius turistų namelius, praneša ITAR-TASS. Nukentėjo Vulkanologijos ir seismologijos bei turistų bazės. Apie žmonių aukas nepranešama. Pasak kalbintų specialistų, grėsmės, kad aplink vulkaną esančioms gyvenvietėms  kiltų pavojus - nėra, praneša Interfaks. Nepaisant to, kad "sninga" pelenais, aplinkiniuose kaimeliuose vyksta užsiėmimai mokyklose, o vaikai eina į darželius.

Išsiveržė vienas aktyviausių Indonezijos ugnikalnių, spjaudydamas pelenus ir dūmus beveik 1 kilometro aukštyje, skelbia AP. Pasak valstybės vulkanologijos pareigūno, antradienio popietę centrinėje Indonezijos Sulavesio saloje išsiveržė Soputano ugnikalnis. Pareigūno teigimu, kol kas skubiai evakuacijai nesiruošiama, nes arčiausiai ugnikalnio esančios gyvenvietės yra už pavojingos teritorijos - apie 6,5 kilometro nuo kraterio. Ugnikalnis Soputanas yra 2 tūkst.

Lanzarotė – ugnimi alsuojanti Kanarų sala, ketvirta pagal dydį Kanarų sala. Nedidelė, beveik 60 kilometrų ilgio ir 20 pločio. Nežemiškas kraštovaizdis – suakmenėjusios lavos laukai be augmenijos... Lanzarotė – pasaulio kampelis, kuriame iškrenta mažiausiai kritulių, o sausas klimatas lemia vidutinę 21 °C temperatūrą sausį ir 29°C rugpjūtį. Vieni iš pagrindinių Lanzarotės miestų – Aresifė, Chaisa, Tegisa ir Harijos, rašo kelionių tinklalappis Makalius.lt.

Mokslininkus jau seniai neramina klausimas, ar gali žmogus išgyventi į kritęs į veikiančio vulkano kraterį. Atsiranda tvirtinančių, kad kai kurių lavos ežerų paviršiumi žmogus galėtų kurį laiką vaikštinėti, bet tik tuo atveju, jei jis vilkės specialią aprangą, tačiau šiai nuomonei nepritariantys mokslininkai teigia, kad patekęs ant lavos ežero paviršiaus žmogus paprasčiausiai sudegs, – rašo The Daily Mail.

Kaimyninės Marso planetos paviršiuje NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografavo šimtus sraigių kiautus primenančių didžiulių spiralės formos kraštovaizdžio elementų, kokių iki tol Raudonojoje planetoje nebuvo užfiksuota, informuoja „NationalGeographic.com“. Mokslininkai yra linkę manyti, jog neįprastos struktūros – sustingusios lavos srautai.

Italijoje pabudo žymusis Etnos ugnikalnis. Sicilijoje esantis ugnikalnis yra vienas iš aukščiausių ir aktyviausias Europoje. Ugnikalnis „spjaudė“ karštą lavą, o salos valdžia buvo priversta uždaryti artimiausius oro uostus. Nukentėjusiųjų nėra.

Sala susidarė po galingo išsiveržimo, šį mėnesį įvykusio Raudonojoje jūroje. Ji susideda iš palaidų vulkaninių nuolaužų, tad greičiausiai ilgai negyvuos. Pranešama, kad gruodžio 19 dieną žvejai pastebėjo lavos fontanus, siekiančius 30 metrų. Greičiausiai tą dieną ir prasidėjo išsiveržimas, teigia Erikas Klemetti, Denisono universiteto Ohajuje vulkanologas. Gruodžio 20 ir 22 dienomis NASA „Terra“ ir „Aqua“ palydovų spektraradiometrai užfiksavo iš tos vietos kylančius pelenų debesis.

Tikriausiai pamenate, kokią sumaištį prieš porą metų sukėlė ugnikalnio užkeikimą primenančiu pavadinimu išsiveržimas Islandijoje? Dėl Islandijoje esančio Ejafjadlajokulio ugnikalnio išsiveržimo susiformavo pelenų debesis, kuris suparalyžiavo oro eismą ne tik Lietuvoje ir Europoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Daliai turistų teko atsisakyti suplanuotų kelionių, o išvykusieji net po kelias paras buvo priversti praleisti oro uostuose.

Tongariro nacionalinis parkas – vieta, kurią būtina aplankyti viešint Naujojoje Zelandijoje. Šis unikalus gamtos kampelis puikiai tinka vienos dienos iškylai pėsčiomis. Rezervato administracija skaičiuoja, kad čia apsilankė apie 100 tūkst. turistų iš viso pasaulio. Tongariro nacionalinis parkas buvo vienas pirmųjų objektų, įrašytų į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Yra Žemėje tokių vietų, kur pasijunti ypač gyvas ir būtent dėl to labai laimingas. Tokia vieta vilnietei Aurelijai tapo Sicilija – šalis, garsėjanti didžiausiu Europoje veikiančiu ugnikalniu.Jos didenybės Etnos viešpatijoje Vos tik sugrįžusi iš nuostabios Italijos salos vilnietė pedagogė sužinojo, kad Etna, kurios papėdėje ramiai vaikštinėjo, vėl ėmė grėsmingai spjaudytis lava. „Pasirodo, grįžau iš pragaro prieangio, o juk atrodė, kad esu rojaus saloje“, – šypsojosi pašnekovė.

JAV išlaipino pirmą žmogų Mėnulyje, tačiau Rusijos mokslininkai ir kosmoso tyrinėtojai žvelgia į naują tikslą – įkurti ten koloniją. Žemės palydove atrasti vulkaniniai tuneliai galėtų tapti natūraliu prieglobsčiu pirmajai kolonijai, teigia kosmonautai ir mokslininkai.

Jei norėtumėte savo akimis pamatyti didžiausią Europoje veikiantį ugnikalnį, turėtumėte vykti į Siciliją. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas prieš kelias dienas įvykęs Etnos išsiveržimas.

Etnos ugnikalnis, esantis Sicilijos saloje, Pietų Italijoje, vėl ėmė veržtis savaitgalį. Liepsnos ir kibirkštys šovė į 250 metrų aukštį, lava tekėjo žemyn šlaitu. Buvo baiminamasi, kad dėl ugnikalnio pelenų sutriks skrydžiai iš kaimyninio Katanijos oro uosto, tačiau vėjai nupūtė pelenus į Jonijos jūros pusę, todėl skrydžiai nebuvo atšaukiami ar užlaikomi. Ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo šeštadienį anksti ryte.

Jeju (arba Džedžiu), tai Pietų Korėjoje esanti ugnikalnių sala. Kaip ir Ha Long įlanka, Jeju yra viena iš 28 finalininkių - pretendenčių, tapti Naujuoju Pasaulio gamtos stebuklu. Sakoma, kad ši sala yra populiariausia medaus mėnesių vieta Korėjoje. Esanti Korėjos pusiasalio pietryčiuose, Jejudo sala yra ovalo formos sala, kurios ilgis yra apie 73 kilometrus, o plotis apie 31 kilometrą.

Pastarosiomis dienomis seismologijos stočių fiksuojamas Kizimeno ugnikalnio Kamčiatkoje aktyvumas mokslininkams kelia didelį nerimą. Rusijos mokslų akademijos Vulkanologijos ir seismologijos institutas pranešė, kad užfiksuoti stiprūs žemės drebėjimai gali būti įspėjimas apie katastrofišką ugnikalnio išsiveržimą.

Iš Islandijos ugnikalnio siūbtelėjusi lava gerokai pildo šalia įsikūrusio viešbučio savininkų kišenes – neįprastą reginį norintys išvysti turistai į šią vietą tiesiog plūste plūsta. „Tikiuosi, kad ugnikalnio išsiveržimas dar tęsis kurį laiką – tai labai naudinga verslui“, - žurnalistams sakė greta išsiveržusio Fimmvorduhals ugnikalnio įsikūrusio „Hotel Ranga“ viešbučio vadybininkas Ingi Thorjakobsson.

„Vulkanai formuoja kalnus, o supervulkanai juos griauna. Vulkanai aplink save naikina augalus ir gyvūnus, o supervulkanai išnykimu graso ištisoms rūšims. Kada vėl pabus snaudžiantis milžinas?“ Tai, kas galėtų skambėti kaip puiki apokalipsinio Holivudo filmo reklama, yra „Washington Post“ mokslo redaktoriaus Džioelio Achenbacho žodžiai. 2009 rugpjūčio mėnesio „National Geographic“ numeryje žurnalistas prabilo apie amerikiečių panosėje bundantį vulkaną – Jeloustoną.

Nuotaikingos lietuviškos klubinės muzikos skambesys atkeliauja į Stokholmą. Penktadienį, vasario 2d., Stokholmo kultūros rūmų „Kulturhuset“ jaunimo klube „LAVA“ įvyks diskoteka, skirta švedų, lietuvių ir tarptautinei Stokholmo publikai.Diskotekoje Lietuvoje sukurtą šokių muziką ir savo remiksus pristatys DJ/prodiuserių kolektyvo „Infantile Buddies“ (Lietuva) didžėjai.

Nuotaikingos lietuviškos klubinės muzikos skambesys atkeliauja į Stokholmą. Stokholmo kultūros rūmų „Kulturhuset“ jaunimo klube „LAVA“ penktadienį įvyks diskoteka, skirta švedų, lietuvių ir tarptautinei Stokholmo publikai, pranešė Kultūros ministerija.Diskotekoje Lietuvoje suskurtą šokių muziką ir savo remiksus pristatys DJ/prodiuserių kolektyvo „Infantile Buddies“ (Lietuva) didžėjai.