laurynas vilimas

Nors žmonės raginami kuo mažiau naudoti plastikinių maišelių, absoliuti dauguma numoja ranka ir toliau net supakuotas prekes dar pakuoja į plastikinį maišelį. Maišeliai kemša sąvartynus, nuodija milijonus paukščių, jūros žinduolių ir žuvų, o mūsiškiai politikai su prekybininkais vis dar bendrais žodžiais svarsto, ką gi su tais maišeliais daryti.

Verslininkai, kalbėdami apie euro įvedimo įtaką jų įmonių veiklai, dažniausiai sako, kad bendroji Europos valiuta atnešė daugiau teigiamų pokyčių nei neigiamų. Be to, prekybininkai ir paslaugų teikėjai sutartinai pabrėžia, kad euro įvedimas nepakeitė jų prekių bei paslaugų kainų, nes tam įtakos turėjo kiti veiksniai, pavyzdžiui, pakitusi žaliavų kaina.

Priežiūros institucijos, iki lapkričio atlikusios 7530 prekybos ir paslaugų patikrinimų dėl kainų nurodymo litais ir eurais, nustatė 541 pažeidimą. Pirmųjų kontrolės mėnesių statistika parodė, kad Lietuvos įmonės su euro įvedimu susijusius teisės aktus pažeidžia 5-6 kartus rečiau nei Estijos ir Latvijos verslininkai prieš euro įvedimą šiose šalyse. Lietuvoje kol kas pažeidimai sudaro 7,2 proc. visų patikrinimų.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Už atsiskaitymą kortele prekybininkai turi mokėti mokestį bankui, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas. Pasak jo, jei pirkinio kaina maža, šis mokestis gali sudaryti didžiąją pelno dalį. LRT radijo klausytojas Antanas iš Panemunės domisi, kodėl kai kur nustatoma suma, nuo kurios galima atsiskaityti kortele.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) rengiamas konkursas „Populiariausia prekė“ skelbia, kokias prekes Lietuvos pirkėjai dažniausiai rinkosi praėjusiais metais. Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje nugalėtojus sveikino LR Vyriausybės atstovai, Žemės ūkio ministras, kontroliuojančiųjų institucijų vadovai.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija prisijungia prie Latvijos prekybininkų asociacijos iniciatyvos kviesti atsakingas šalių valstybines institucijas reglamentuoti aiškią tvarką, numatančią prekybos įmonių personalo veiksmus gaisro ir kitų ekstremalių situacijų atvejais. Tokios iniciatyvos Latvijos ir Lietuvos Prekybininkų asociacijos ėmėsi po lapkričio 21-ąją įvykusios tragedijos Rygoje.

Prekybininkai Vyriausybės siūlyme iki 10 tūkst. litų apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais pasigenda racionalių argumentų, kurie pagrįstų, jog tokiu būdu bus pažabota šešėlinė ekonomika. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) nuogąstauja, kad priėmus tokį sprendimą, nukentės ne šešėlinio verslo atstovai, o sąžiningi pirkėjai, tarp jų ir Baltarusijos ir Rusijos gyventojai, Lietuvoje išleidžiantys dideles grynųjų pinigų sumas.

Rugpjūtį Lietuvos pirkėjų laukia dvi malonios staigmenos. Trečiadienį Vilniuje atidaromas pirmasis Baltijos šalyse baldų centras IKEA, o 24-ąją duris atveria švedų drabužių mažmenininkė H&M. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti Lietuvos prekybos sektoriaus atstovai tvirtina nebijantys prekybos milžinų konkurencijos ir teigia įžvelgiantys savų pranašumų. Jie džiaugiasi, kad Lietuvos pirkėjams bus pasiūlytas didesnis prekių asortimentas. Konkurencija skatina pasitempti Leidinio „Ekonomika.

Šių metų birželis buvo kur kas šiltesnis nei praėjusių ir neįprastu karščiu pakoregavo vartotojų pirkimo įpročius. Prekybininkai skaičiuoja, kad lyginant abiejų mėnesių duomenis, ventiliatorių pardavimas išaugo daugiau nei du kartus, vandens ir kitų gaiviųjų gėrimų – maždaug penktadaliu, ledų – per 30 procentų. „Prekių paklausa tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) atlikta analizė parodė, jog šviežiai ir šaldytai mėsai sumažinus PVM nuo 21 iki 5 proc., šalyje padidėtų vartojimas ir sugrįžtų dalis Lenkijoje apsiperkančių pirkėjų, tačiau šalies biudžetas per 2014 metus netektų nuo 160 mln. iki 180 mln. Lt pajamų. Įvertinusi visas aplinkybes, LPĮA susilaiko nuo besąlygiškos paramos PVM lengvatos mažinimui, tačiau ir toliau pabrėžia tiesioginę lengvatos naudą gyventojams.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje šiemet padidėjo maždaug 5 proc. Prekybininkų teigimu, palyginti su pernai, – nieko stebuklingo, maisto žmonės perka netgi mažiau nei anksčiau. Tačiau ekonomistai pastebi, kad mažmeninės prekybos augimas daugiau nei dvigubai viršijo realų algų didėjimą. O tai esą rodo, kad gyventojai leidžia iš įvairių kitų šaltinių imamus pinigus. Spalio mažmeninės prekybos apyvarta – beveik pustrečio milijardo litų, tai – beveik 5 proc.

Pirkėjas, kasos čekyje pamatęs didesnę kainą, nei nurodyta ant prekystalių, neretai suskumba apkaltinti parduotuvę sąmoninga apgaule. Vis dėlto specialistai tikina, kad tokie atvejai – netyčiniai. Pralobti pirkėjų sąskaita parduotuvės stengiasi kitais būdais – manipuliuodamos kainomis. Praėjusią savaitę Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) už klaidinamą reklamą nubaudė parduotuves „Maxima“ ir „Jysk“. „Maximai“ skirta 6 tūkst.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus čekiškos žolelių trauktinės „Becherovka“ mėginius, taršos metanoliu nenustatyta, visi tirti mėginiai atitiko stipriesiems alkoholiniams gėrimams keliamus saugos ir kokybės reikalavimus. Reaguojant į naujausią informaciją, nedelsiant buvo dar kartą patikrintos alkoholiu prekiaujančios didmeninės ir mažmeninės šalies įmonės.

Sostinės Kalvarijų turgus kaip atskiras pasaulis: maisto produktai čia nėra pigesni nei parduotuvėje, o elektronikos prietaisai mena praėjusią epochą. Užtat drabužių turguje galima rasti madingų, patvaresnių ir pigesnių. Savaitraštį „Ekonomika.

Jeigu būtiniausiems maisto produktams būtų pritaikytas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, lietuviai galėtų valgyti daugiau mėsos, paukštienos, kiaušinių, duonos, gerti daugiau pieno, rašo „Lietuvos rytas“. Ar tokie pokyčiai tikrai sumažintų produktų kainas? PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams iniciatoriai įsitikinę, kad sumažintas tarifas pakoreguos ir galutines kainas vartotojams. Siūlymą įteisinti lengvatinį 5 proc.

Šalia Vilniaus oro uosto iki 2013 m. žada išdygti Švedijos baldų milžinės „Ikea“ parduotuvė. Ar ji atgaivins Lietuvos baldų rinką, kuri šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus? Naujasis statinys turėtų tapti didžiausiu baldų prekybos kompleksu Baltijos šalyse. Parduotuvę atidarys Islandijos bendrovė „Felit“, nusipirksi „Ikea“ franšizę. Skaičiuojama, kad parduotuvė turėtų apimti maždaug 25 tūkst. kv. metrų plotą, o investicijos į šį projektą siekti 47 mln. eurų (163 mln.

Praėjusią savaitę Konkurencijos taryba (KT) pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo maisto gamintojų ir prekybininkų kartelinio susitarimo. Konkretūs maisto produktai kol kas neatskleidžiami, tačiau neneigiama, kad į tarybos akiratį pateko pieno ir duonos gamintojai bei pardavėjai. Dar praėjusiais metais žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į KT dėl augančių maisto produktų kainų. „KT atsakymo negavome, rinką stebime patys, – sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Seimo nariai, siekdami reguliuoti maisto produktų kainas, teikia net keletą maisto kainų įstatymo pataisų. Tuo metu prekybininkai tikina, kad jų antkainiai yra mažiausi Europos Sąjungoje, o ėmus reguliuoti kainos tik didėtų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Šiomis dienomis Seimo komitetuose svarstomos net kelios parlamentarų iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas.

Rugsėjo 13 d. Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) valdybos narių susirinkime Vilniuje naujuoju asociacijos prezidentu išrinktas Artūras Listavičius. Jis šiuose pareigose pakeitė Lauryną Vilimą, kuris AGPĮA vadovavo nuo 2007 metų.

Lietuvoje alkoholizmo prevencija vyksta viena kryptimi: smarkiai didinamas alkoholio akcizas ir branginami gėrimai. Atrodo, kad tai vienintelis alkoholio kontrolės programos prioritetas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja neskubėti didinti mokesčių alkoholiui prieš tai neužkirtus kelio nelegaliai jo prekybai. Blaivybės propaguotojai ataskaitose mato kitką.

Tautos blaivintoju prisistatantis Aurelijus Veryga šį karta panoro tapti matematikos ekspertu, kuris užsimojo perskaičiuoti VMI pateikiamus skaičius bei įvertinti Seimo narių, medicinos ekspertų  matematinius sugebėjimus. Ir pats „pasiklydo“ skaičiuodamas – supainiojo akcizo surinkimo ir pardavimų skaičius bei procentus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesius lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, akcizo mokesčio už etilo alkoholį  sumokėta 130,746 mln. litų mažiau. VMI apžvalgoje teigiama, kad akcizų tarifų pasikeitimas labiausiai neigiamai įtakojo pajamas iš akcizų už etilo alkoholį. „Per du metus 35 proc. padidintas akcizas stipriam alkoholiui jau beveik sužlugdė legalią alkoholio pramonę.

Penktadalį valstybės biudžeto sudaro pajamos iš akcizo mokesčių. Verslo atstovų ir teisėsaugos institucijų duomenimis, padidinus akcizus pradėjo sparčiai augti nelegali rinka. Dėl to valstybės biudžetas praranda pajamas. Seime įregistruotas įstatymas, kuris sumažintų akcizo mokestį, taikomą stipriam alkoholiui. Pirmojo pusmečio teisėsaugos institucijų duomenų analizė rodo, kad nelegalių tabako gaminių sulaikyta 5 kartus daugiau, etilo alkoholio - dvigubai daugiau.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per pastaruosius devynis šių metų mėnesius lyginant su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu, akcizo mokesčio už etilo alkoholį  sumokėta 104 679 tūkst. litų mažiau, o stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimų apimtis krito 33,7 proc. Šių metų devynių mėnesių pajamos už etilo alkoholį sudarė 70,3 proc. visų pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus.

Prieš pusmetį garsiai ir optimistiškai pristatytas ekonomikos skatinimo planas sulaukia vis daugiau kritikos ir nepasitenkinimo. Vyriausybė žadėjo sumažinti ūkio nuosmukį, padėti išsaugoti verslą ir darbo vietas.  Tačiau verslininkai tikina, kad ekonomiką turėjęs gaivinti planas kol kas nepasiteisina. Dauguma valdžios sprendimų didinti mokesčius tampa nepakeliama našta verslui ir puiki pagalba šešėlinei ekonomika.

Norima leisti gaminti, parduoti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 procentai. Neapgalvoti daugelis svarbių klausimų Tai numato Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos dėl naminės degtinės gaminimo įteisinimo, kurias pradėjo svarstyti Seimas.

Nors stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimas per porą metų sumažėjo perpus, o šiemet aptirpo dar trečdaliu, nelegalios alkoholio prekybos liūne skęstančius pirkėjus degtindariai bando prisivilioti naujais skoniais ir renkasi investicijas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, akcizo mokesčio vien už etilo alkoholį surinkta 87, 4 mln. litų mažiau, o stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimų apimtis krito 30 proc. Tokią statistiką ketvirtadienį pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Akcizų klausimas jau seniai nebėra verslo interesas. Dabar tai – valstybės problema.

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija (AGPĮA) pritaria Seimo pasiūlytam žingsniui sumažinti akcizo mokestį stipriam alkoholiui. Sprendimas sumažinti akcizo mokestį, anot asociacijos, yra būtinas siekiant sukontroliuoti sparčiai augančią nelegalią rinką. Vien per pirmus penkis metų mėnesius už etilo alkoholį surinkta 79,3 mln. litų mažiau.

Per pastaruosius penkis šių metų mėnesius lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, akcizo mokesčio vien už etilo alkoholį surinkta 79, 3 mln. litų mažiau, o stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimų apimtis krito 31,4 proc., tokius skaičius pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. „Metų pradžioje prognozavome, kad padidinus akcizą stipriam alkoholiui, į valstybės biudžetą bus surinkta 100 mln.

Verslo prognozės išsipildė: valdžiai padidinus akcizus, mokesčių į valstybės biudžetą surenkama mažiau nei planuota. Atsigauna pilstuko pardavėjai Finansų ministerijos duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius iš akcizų į valstybės biudžetą surinkta 534,4 mln. litų, t. y. 8,4 proc. mažiau nei planuota ir 5,3 proc. mažiau nei buvo gauta per 2008 metų sausį ir vasarį. Iš alkoholinių gėrimų akcizų į valstybės biudžetą surinkta tik 64,7 mln. litų, arba 36,6 proc.

Pastaraisiais metais Lietuvoje aiškiai jaučiama nuostata – alkoholio gamintojai stengiasi paskandinti šalį alkoholio liūne. Tačiau ar verslas tuo tikrai suinteresuotas? Atvirkščiai! Alkoholio gamintojai nori matyti sveiką ir klestinčią visuomenę, kurios nariai rinktųsi ir atsakingai vartotų aukščiausios kokybės brangesnius gėrimus. Mat mokant tokio pat dydžio mokesčius, verslui labiau apsimoka parduoti vieną butelį gero konjako už 150 litų nei dėžę pigios degtinės po 15 litų.

Prieš Naujuosius Seimas veik vienbalsiai priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis ženkliai apmokestinti stiprieji alkoholiniai gėrimai. Po mokesčių kirviu nepateko alus. Teigiama, kad diferencijuotos sąlygos padiktuotos valdžios rūpesčio dėl tautos sveikatos, tačiau priimant sprendimus ryškėja artimi aludarių ir parlamentinių partijų atstovų asmeniniai ryšiai. Nuo 2009 metų sausio 1 d. Lietuvoje alkoholis stipriuosiuose gėrimuose apmokestintas 5,2 karto didesniu tarifu nei alkoholis aluje.

Padidėjus akcizams stipriesiems alkoholiniams gėrimams ir dėl to išaugus kontrabandos bei nelegalios prekybos alkoholiu grėsmei, muitininkai ir Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija (AGPĮA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl kovos su nelegaliai įvežamu alkoholiu.

Spręsdama valstybės finansų krizę naujoji Vyriausybė rengiasi drastiškoms permainoms. Parengtame antikriziniame plane numatyta ne tik plati taupymo programa, apimanti valstybės pareigūnų atlyginimų bei išlaidų įvairioms sritims mažinimą, bet ir mokesčių sistemos pakeitimai. Planuojama pagrindinių mokesčių tarifus suvienodinti iki 19 proc., padidinti akcizus, panaikinti verslo liudijimus, beveik visas pridėtinės vertės mokesčio lengvatas.

Policijos departamentas ir Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija (AGPĮA) bendradarbiaus kovoje su nelegalaus alkoholio platintojais. Remiantis antradienį pasirašytu susitarimu, Policijos departamentas įsipareigojo teikti asociacijai informaciją apie bendrą sulaikytų nelegalių alkoholio produktų, nusikaltimų, kuriuos įvykdė neblaivūs asmenys, ir sulaikytų neblaivių vairuotojų statistiką, rašoma pranešime spaudai.

Pasak Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) atstovų, Lietuvos stipriųjų alkoholinių gėrimų pramonėje – krizė. Pranešama, kad stipriojo alkoholio pardavimai šiais metais krito apie 15 proc. „Krizinę situaciją stipriųjų alkoholinių gėrimų pramonėje iššaukė akcizo mokesčio stipriesiems alkoholiniams gėrimams padidėjimas 20 proc., apie 15 proc. išaugę bendrieji kaštai, infliacija ir perkamosios galios mažėjimas.

Priešingai nei anksčiau skelbė kvaila pelė Sūrskis, dėl padidėjusių akcizų pabrangusių gėrimų geriama mažiau. Anot bendro Lietuvos „Maisto pramonės asociacijos“ ir Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos pranešimo, akcizo surinkimas mažės.