laurynas vilimas

Neatsiejamas šventinio laikotarpio atributas – dovanos. Tačiau ką daryti, jei gautas megztinis yra per didelis ar nepatinka jo spalva? Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pataria, kad nepatinkančias dovanas reikėtų suskubti kuo greičiau grąžinti, nes vėliau gali būti per vėlu. Pagal įstatymus, prekę pardavėjui galima grąžinti per 14 dienų. Norint prekę grąžinti, reikia turėti pirkimo kvitą. Pagal šiuos reikalavimus galima grąžinti tik tas prekes, kurios nepatenka į negrąžinamų prekių sąrašą.

Kreivi agurkai ar morkos nulaužtomis nosimis netrukus keliaus nebe į šiukšlyną, o į maisto parduotuves. Mat nuo Naujųjų prekinės išvaizdos reikalavimai daržovėms ir vaisiams, patenkantiems į prekybą, bus kuklesni. Didmenininkai ploja rankomis, mat dabar jie tokių produktų išmeta tonas. Ūkininkai džiaugtis neskuba, mat abejoja, ar prekybininkai už „nekondicines“ daržoves mokės pakankamai.

Po ilgų metų diskusijų nuo sausio vaistų pagaliau bus galima nusipirkti ne tik vaistinėse. Dalis preparatų bus parduodami ir parduotuvėse bei degalinėse. Tiesa, tik nereceptiniai, ir toli gražu ne visi. Vis dėlto nėra garantijos, kad nuo pat sausio prekybininkai puls dėlioti vaistus savo lentynose, esą apribojimai tokie dideli, kad gali net neapsimokėti plėsti racioną.

Trečiadienį vyriausybės pristatyta viena iš kovos su kylančiomis kainomis priemonė, „e-vaučeriai“, populiarumo tarp žmonių tikriausiai nesulauks, tikina ekspertai. Jie vadinami keista priemone, be apčiuopiamos naudos tiek verslui, tiek eiliniams gyventojams. Jeigu ateinančių metų pavasario sesijoje Seimas pritars, tikėtina, kad nuo 2019 m. liepos pradžios kiekvienas ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantis gyventojas galės įsigyti po 3 „e-vaučerių" vienetus kas mėnesį.

Optimizmo nekelianti Lietuvos demografinė padėtis ir mažėjantis darbuotojų skaičius šalies įmones verčia savo procesus automatizuoti, tikina ekspertai. Ne išimtis čia ir tūkstančius lietuvių įdarbinę didieji prekybos tinklai, kuriems iš susidariusios padėties vis dažniau padeda suktis diegiamos savitarnos kasos.

Premjeras Saulius Skvernelis sako norintis dialogo su didžiaisiais prekybos centrais, siekiant mažinti maisto kainas. Anot jo, dalis prekybininkų naudojasi Vyriausybės pastangomis didinti gyventojų gerovę. Dėl to esą nukenčia vartotojai.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad Vyriausybės siūlomos priemonės, kaip didinti konkurenciją ir mažinti maisto kainas, didins administracinę naštą prekybininkams, todėl kainos tik didės. „Administracinės kliūtys, biurokratinė našta niekaip neturės įtakos kainų mažėjimui arba mūsų investicinės aplinkos patrauklumui. Mažėjanti, silpnėjanti ir ribojama konkurencija gali duoti tik kainų didėjimo efektą“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė L. Vilimas.

Atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų vidurkio Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse per 17 metų sumažėjo, tačiau jos vis dar išlieka vienos mažiausių ES, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, Lietuvoje kainų lygis pernai sudarė 60 proc. ES vidurkio – 15 punktų daugiau nei 2000-aisiais. BNS kalbinti ekonomistai sutinka, kad bendrą kainų lygį Lietuvoje mažina pigios viešosios paslaugos.

Prieš trejus metus Vokietijoje buvo atlikta apklausa, kurios metu išsiaiškinta, kad beveik pusė vokiečių vis dar linkę eurus versti į Vokietijos markes. Nors nacionalinė valiuta šioje šalyje nebeegzistuoja jau nuo 2002 metų, tačiau, kaip pranešė vokiečių naujienų internetinis portalas „Frankfurter Allgemeine“, ir po trylikos metų 47 proc. Vokietijos gyventojų savo pirkinių kainas konvertuoja į markes, ypač vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, kurių išsilavinimas yra žemas.

Lyginant Lietuvos ir kitų šalių kainas, neretai išlenda mažos rinkos argumentas. Būtent mažas šalies dydis lemia, kad kai kurios prekės čia brangesnės. Bent jau taip sako patys prekybininkai. Kiti tuo tarpu ginčija, kad tai tik „sena prekybininkų dainelė“ ir net mažesnėse šalyse galima rasti pigesnių prekių nei Lietuvoje.

Valdantiesiems ruošiantis pažaboti augančias kainas, vėl svarstoma apie lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą maisto produktams. Daugumoje Europos Sąjungos šalių tai įprasta praktika, tačiau Lietuvoje šios priemonės  veiksmingumu abejojama. Nors bet kokie ankstesni siūlymai taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams buvo atmesti, dabar „valstiečiai“ patys ieškodami būdų suvaldyti kainų augimą, gręžiasi link senų idėjų.

Prekybininkų atstovai tikina esantys atviri Vyriausybės siekiui atidžiau tikrinti prekybos tinklų sutartis su tiekėjais. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad papildomas dėmesys leistų išsklaidyti nepagrįstus įtarimus.

Įvertinus identiškų prekių kainas dvylikoje Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuvai skirta šeštoji vieta. Išsiaiškinta, kad net mažesnėje rinkoje nei Lietuvos, kai kurių prekių kainos yra mažesnės.  Teisingumo ministerija ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu, tyrimą atliko portalas Pricer.lt Kainos buvo patikrintos firminėse ir nuosavo prekės ženklo gamintojų internetinėse parduotuvėse. Iš viso įvertintos 60 prekių kainos, 12 Europos Sąjungos šalių.

Seimo narei prekybininkams pasiūlius keisti produktų kainų skelbimą ir etiketėse kainas rašyti didesniu šriftu, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas sako, kad tai neįmanoma įgyvendinti ir brangiai kainuotų. „Etiketės turi ribotą vietą simboliams ir jų dydžiams, reiktų keisti visas etiketes dėl ne visai nereikšmingo dalyko, kas sukeltų milžiniškus kaštus“, – BNS teigė asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Netikėtai nusprendus šiemet mokslo metų startą nukelti iš rugsėjo 1-osios į rugsėjo 3-iąją prekybininkams atsivėrė įstatymo spraga – juk alkoholiu prekiauti draudžiama tik rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto tiek parlamentarai, tiek patys prekybininkai mano, kad šiemet alkoholio kranelį reikėtų užsukti būtent rugsėjo 3-ąją. Prekybos tinklas „Lidl“ portalui 15min patvirtino neketinantis alkoholiu prekiauti rugsėjo 3-ąją.

Alinantys karščiai pateikia iššūkių verslininkams. Galvą sukti reikia ne tik dėl darbuotojų, kurių produktyvumas tokiu metu krenta, bet ir gamybos apsukų bei tinkamų sanitarinių sąlygų palaikymą. Darbuotojai Valstybinę darbo inspekciją jau užvertė skundais apie nepakeliamas darbo sąlygas. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė tv3.lt tvirtina, kad darbdaviai nebespėja suvaldyti susidariusios situacijos.

  Potencialiai įtakingiausi Lietuvoje – bankininkai ir ekonomistai. Tokios tendencijos matomos peržvelgus paskelbtą rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ apskaičiuotą potencialios įtakos indeksą. Jis įvertina nuomonių lyderių komunikacijos poveikį apklausiant Lietuvos gyventojus, taip pat išmatuoja jų žinomumą ir palankumą jiems.

Praėjo beveik du metai, kuomet į Lietuvą žengė naujas žaidėjas prekybos rinkoje – „Lidl“. Ne paslaptis, kad daugelis tikėjosi, jog šis tinklas pasižymės mažesnėmis kainomis bei privers ir kitus prekybos tinklus pasitempti. Tačiau, ar iš tiesų kas pasikeitė per tuos du metus? Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad net trijų didžiųjų prekybos tinklų grynasis pelnas sumažėjo. Kaip rašė naujienų agentūra BNS „Maximos LT“ grynasis pelnas pernai sumažėjo 20 proc. iki 54,1 mln.

Ekspertai skeptiškai vertina socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio idėją reguliuoti mažmeninės prekybos tinklų darbo laiką per šventes. Tačiau profesinės sąjungos ją giria ir mano, jog darbuotojams reikia leisti pailsėti. Kai kurie BNS kalbinti analitikai mano, jog susitarti turėtų patys prekybininkai, nes socialinį atsakingumą, jų žodžiais, reikia auginti iš vidaus. Tuo metu Konkurencijos taryba perspėja, kad bet kokie susitarimai tarp prekybos tinklų yra neleistini.

Prieš kiekvienas šventes vis kyla diskusija, kodėl laisvadieniai nesuteikiami ir prekybos centrų darbuotojams. Kol vieni prekybos tinklai po truputį eina Vakarų keliu ir praneša nedirbsiantys, kiti nė netrumpina darbo laiko. Ši problema neliko nepastebėta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje už uždarų durų įvyko ministro ir prekybininkų pokalbis.

Po beveik 4 mėnesių, Seimo laikinoji tyrimo komisija pateikė išvadas, kodėl Lietuvai tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai ir, kaip šią situaciją reikėtų ištaisyti. Pirmiausia prieita išvados, kad Europos Komisija dar šiais metais turėtų apibrėžti, ar tikrai vienoms šalims yra tiekiami prastesnės maisto kokybės produktai nei kitoms Europos šalims. Tačiau komisija nutarė, kad reikia imtis prevenciškai veiksmų.

Posakis „skaičiuoti kiekvieną centą“ greitai gali likti tik tautosaka, nes... gali nelikti pačių centų. Motyvuodamos, kad vieno ir dviejų euro centų monetos menkavertės ir nereikalingos, jų jau atsisakė Airija, Olandija ir Suomija. Tuo pačiu keliu bando eiti ir Belgija, Italija bei Estija. Ką apie tai mano lietuviai? Tautiečių nuotaikas patvirtina ir Lietuvos bankas. Jei prieš porą metų skeptikų dėl smulkių buvo mažiau nei pusė lietuvių, dabar jų vis daugėja.

Nuo sausio valdžiai apsunkinus alkoholio prekybą – sutrumpinus stipriųjų gėrimų įsigijimo laiką ir uždraudus juos parduoti jaunesniems kaip 20 metų gyventojams – daugumos prekybininkų, prekiavusių ne vien alkoholiu, bet ir maisto prekėmis, reakcija kol kas yra minimali. Verslininkai sutinka, kad apyvartos mažėja, bet sprendimus, ar koreguoti parduotuvių darbo laiką, žada šiek tiek vėliau. Pasibaigus prekybos alkoholiu laikui – 20 val. duris užverti nutarė nedaug parduotuvių, visos jos smulkios.

Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastesnės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos produktų sudėčiai.

Alkoholio rinkos prievaizdai, prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad šiemet alkoholio vartojimas Lietuvoje toliau mažės – rinka gali smukti maždaug dešimtadaliu. Tam įtakos turės nuo sausio pradžios įsigaliojusios alkoholio prieinamumą mažinančios priemonės ir pernai padidinti akcizai. „Akcizai yra paveikiausia priemonė, tas efektas buvo labai matomas, nes (pernai – BNS) yra maždaug 15 proc.

Iki žiemos švenčių liko dvi savaitės. Prekybos centrai - sausakimši pirkėjų. Tačiau šie išvydę kainas net žagteli. Sparčiai auga maisto produktų, avalybės, rūbų, o žaislų kainos jau katastrofiškai didelės. Lietuvaičiai pastebi, kad tokios pat prekės užsienio internetinėse parduotuvėse kur kas pigesnės. Čia kainos ženkliai mažesnės net ir tuo atveju, kai Lietuvos prekybos centruose taikomos nuolaidos.

Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas pasakoja, kad pirmais metais buvo norima surinkti 50 proc., o 90 proc. pakuočių surinkti 2020 m., tačiau jau šiemet surinkta 92 proc. pakuočių.

Lietuvoje bręsta diskusija, ar turėtų prekybos centrai dirbti per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Naujuosius. Kol kas iniciatyvą išreiškia tik vienas prekybos tinklas, o įpareigoti elgtis visus taip pat galėtų tik įstatymas. Prekybos tinklas „Norfa“ šiais metais dar prieš Velykas paskelbė, jog nedirbs iš viso šv. Velykų sekmadienį. Tuo metu „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis kvietė prie šios iniciatyvos prisijungti ir kitus prekybininkus.

Tarp medžių – šimtai kilogramų duonos, vaisių ir daržovių. Toks atsikratyto maisto vaizdas sukrėtė Pavilnių ir Verkių parko teritorijos gyventojus. Pasivaikščioti į pamiškę išėję vilniečiai prarado amą – išmesti, pasirodo, net ir vartoti dar tinkami maisto produktai. Etiketėse nurodoma, kad maisto produktai yra iš vieno didelio prekybos tinklo. Jo atstovai ginasi, kad miške prekėmis atsikratė ne jie. Tyrimo ėmėsi pareigūnai. Kalnai duonos, salotų, bananų, kitų egzotiškų vaisių.

Viešojoje erdvėje ne kartą yra pasirodžiusios nuotraukos, kuomet prekybininkai skelbiasi taikydami didžiules nuolaidas, tačiau nulupę kainų lipdukus pirkėjai pastebi, kad anksčiau ji buvo dar mažesnė. Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad prekybininkai manipuliuoja akcijomis, nes lietuviai linkę pirkti tas prekes, kurios pažymėtos su nuolaida.

Pastarosiomis dienomis išskirtinio dėmesio sulaukė – gira. Šio gėrimo gamintojai, išgirdę politikų diskusijas – šiurpsta, esą greitu metu alkoholio bus ieškoma net kefyre. Tuo tarpu sveikatos specialistai ragina riboti giros vartojimą, tačiau ne dėl galimo alkoholio kiekio joje. “Geri vyrai gerą girą geroj girioj gėrė gerdami gyrė” - tačiau panašu, jog ši greitakalbė artimiausiu metu gali būti pakeista.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiami akcizų duomenys rodo, kad alkoholio pardavimai ir galbūt jo vartojimas Lietuvoje mažėja. Tačiau šios informacijos dar nepakanka patikimoms išvadoms, negalima įvertinti ir nelegalaus bei užsienyje įsigyjamo alkoholio įtakos, teigia BNS apklausti rinkos dalyviai ir ekspertai.

Drastiškai padidinti akcizai alkoholiui žmones paveikė priešingai. Lyginant penkių šių metų mėnesių pardavimus su pernykščiais matyti, kad vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų parduota daugiau. Mažiau lietuviai gėrė tik alaus. Tiesa, po kovo mėnesio, kai svaigalai brango, pardavimai smunka. Valdžia ir prekybininkai skaičius mato skirtingai. Sveikatos apsaugos ministras džiaugiasi, kad bent alaus perkama mažiau.

Iki kol prekė pasiekia mūsų namų stalus, laukia ilgas kelias. Ties kiekviena stotele – gamyba, sandėliavimu, pateikimu – auga ir kaina. Tačiau tiesa ar mitas, kad didžiausia dalis atitenka prekybininkams? Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) sudaro įvairiausių produktų kainų grandinę, kurioje pavaizduoja, kokia galutinės kainos dalis atitenka prekybininkams, gamintojams, žemdirbiams ir kiek tenka mokesčiams.

Didžiulėmis raidėmis pasitinkantis žodis „akcija“ sutraukia ne vieną pirkėją į prekybos centrus. Dažnas pastebi išpardavimų metu išleidžiantis net daugiau, nei įprastomis kainomis. Specialistai sako, kad taip veikia mūsų psichologija. „Mechanizmas remiasi psichologiniais dalykais. Mes turim per mažai informacijos apie kainas, nuo kurių daromos nuolaidos. Ir tos pirminės kainos gali būti didinamos arba prekė įvedama su didesne kaina, kad nuo jos paskui padarytų pasakišką nuolaidą.

Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių atstovai nevienodai vertina Vyriausybės ir Seimo siūlymus sutrumpinti alkoholinių gėrimų prekybos laiką ir leidimą alkoholį įsigyti tik nuo 20 metų amžiaus. „Dėl laiko - mes tikrai suprantame rytinio laiko trumpinimą. Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir visiems esame patvirtinę, kad tame matome logikos, nes tai priemonė, ribojanti tą probleminį vartojimą.

Amžina prekybos tinklų kova tęsiasi – skelbiamos vis naujos prekių akcijos ir siūlomi pigiausi apsipirkimų variantai.  Įvairios agentūros, įmonės lygina prekybos tinklų kainas, taip siūlydamos neapsigauti, ir apsipirkti pigiausiai. Visgi patariama, tyrimus vertinti atsakinga.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Verslininkų priešiškai pasitikta mintis dėl specializuotų alkoholinių gėrimų prekyviečių iš valdžios akiračio nedingsta. Tiesa, koncepcija keičiasi ir, atrodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija liepia rinktis – viskas arba nieko.

Vos tik kirtus sieną su Lenkija ir atvažiavus į Suvalkus turbūt jau nebestebina tai, kad kiekviename gatvės pakraštyje galima pamatyti automobilį lietuviškais numeriais. Lietuvos gyventojai čia tiesiog plūsta ieškodami pigesnių produktų. Tą pastebėję Lietuvos gamintojai seka jiems įkandin. Deja, tai gali turėti neigiamą poveikį likusiems pirkėjams Lietuvoje.

Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.

Jau nuo rytojaus įsigalioja nauji akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui, kurie ne tik privertė susiimti gamintojus už galvų ir iš naujo derėtis su prekybos tinklais, bet ir gali pakeisti pačių vartotojų įpročius. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kuomet pamatysime parduotuvių lentynose kainų pokyčius ir, ar tikimasi, kad vartotojų krepšelius labiau papildys nealkoholiniai gėrimai. Finansų ministerija jau anksčiau skelbė, kad akcizų tarifai alui didės 112 proc.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Seimui antradienį pakeitus alkoholio pardavimo tvarką, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas piktinasi, kad prieš rinkimus Seimas pataikauja rinkėjams. Laurynas Vilimas sako, kad jauni žmonės galės lengviau įsigyti alkoholio. „Iniciatyva (reikalauti asmens dokumentų iš visų alkoholio pirkėjų - BNS) prasidėjo rugsėjo 2 dieną, o Seimas sugebėjo įstatymą, kuris turėtų nutraukti šią iniciatyvą, priimti rugsėjo 27 dieną.

Šiuo metu jau pastebimos žemesnės daržovių kainos prekybos centruose palyginti su praeitais metais. Ekspertų teigimu, tam įtakos turėjo geresnis derlius. Tačiau ar jo užteks ir žiemai, kuomet taip pat norėsis pigesnės lietuviškos produkcijos? „Šiais metais buvo geresnis derlius. Praėjusiais metais buvo sausringesnė vasara, todėl daržovių kainos, ypač lietuviškų morkų, buvo didesnės.

Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse nuo penktadienio norint įsigyti alkoholio, iš pirkėjų bus reikalaujama parodyti asmens dokumentą. Ši tvarka galios prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „Prisma“, „Aibė“ ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos parduotuvėse. „Lidl“ tinklas prie šios akcijos neprisijungė. Naują tvarką pasiūlę prekybininkai teigia siekiantys užkirsti kelią alkoholio pardavimui nepilnamečiams ir skatinti visuomenės sąmoningumą.

Socialdemokratams nutarus siūlyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) atšaldytai ir šviežiai mėsai, ekonomistas Gitanas Nausėdas mano, kad svarbu stebėti šių produktų kainas, įvedant lengvatą, ir taip užtikrinti, jog mėsa ir jos produktų kainos tikrai sumažėtų. Anot jo, tokią kontrolę galėtų užtikrinti prekybininkų pasirašytas geros valios memorandumas. Pastarieji sutiktų jį pasirašyti, bet patys neinicijuotų.

Didieji Lietuvos prekybos tinklai naudojasi didėjančia gyventojų perkamąja galia ir pamažu didina maisto produktų ir kai kurių kitų prekių antkainius ir tuo pačiu galutinę kainą vartotojams, teigia SEB banko banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.