latvijos bvp
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „latvijos bvp“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „latvijos bvp“.
Latvijos gynybos biudžetas kitąmet sudarys 2,4 proc. BVP
Latvijos gynybos sektoriaus finansavimas kitąmet pasieks 1,28 mlrd. eurų, arba 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), ir bus 141,56 mln. eurų didesnis negu šiemet, naujienų agentūrai LETA pranešė gynybos ministerijos atstovė Daniela Reihenbaha.
Anot jos, gynybos biudžetas kasmet bus palaipsniui didinamas – 2025 metais jis pasieks 2,5 proc. BVP, o 2026-aisiais – 2,75 procento.
Taip pat planuojama, kad 2023–2027 metais į gynybos biudžetą kasmet bus papildomai investuojama 200 mln.
Latvijos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį augo 0,8 proc.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,8 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis.
Įvertinus šiuos veiksnius, ekonomika paaugo 0,4 procento.
Per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas BVP to meto kainomis įvertintas 9,149 mlrd. eurų.
Lietuvos ekonominis augimas – stebina: situacija gerėja vis sparčiau
Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, augo sparčiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2017 metų liepos–rugsėjo mėnesiais, padidėjo 2,9 procento. Visoje ES metinis ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį buvo 1,8 proc., tik euro zonoje – 1,6 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys.
Žinia dirbantiesiems: atlyginimai turi augti
Lietuvos ekonomikos augimas, skatinamas vidaus vartojimo ir investicijų, šiemet turėtų siekti 3,4 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Liepos mėnesį komisijos ekonomistai tikėjosi kiek lėtesnės, 3,1 proc. siekiančios šalies ekonomikos plėtros. Naujausiais EK vertinimais, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet turėtų augti 2,8 proc. (liepos mėnesio prognozė – 2,6 proc.), o 2020 metais sulėtėti iki 2,5 procento.
SEB ekonomistai: ekonomika augs lėčiau, o kainos sparčiau
Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais. Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.
Lietuvos ekonomika ištvermės ir lankstumo varžybose vėl veržiasi tarp lyderių
Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.
Lenkijos ekonomika kitąmet liks pirmūne, Baltijos šalių – vidutinioke, o Rusijos atsilikimas dar padidės
Ekonomikos augimas 2016 m. Lenkijoje ir Baltijos šalyse paspartės, Ukrainos ūkis galiausiai turėtų pereiti į plėtros stadiją, o Rusija vis dar neišbris iš nuosmukio, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Pasak analitikų, Rusijos ir Ukrainos santykiai artimiausius dvejus metus liks įtempti, o Europos Sąjungos ir JAV taikomos sankcijos Rusijai išliks ir ateinančiais metais.
Taika baigiasi Baltijos valstybėms
Rašytojas ir žurnalistas Thomas C. Theineris, penkerius metus gyvenęs ir dirbęs Kijeve, tinklaraštyje euromaidanpress.com paskelbė seriją straipsnių apie Baltijos jūros regiono valstybių galimybes pasipriešinti vis realesnėmis tampančioms karinėms grėsmėms iš Rusijos.
2013 metai – santūriai geri
2013 metai buvo santūriai geri, tačiau Lietuvos ekonomikos augimas atsirėmė į lubas. Rudenį skelbti BVP augimo duomenys buvo nuviliantys Estijoje ir Lietuvoje. Mažai tikėtina, kad IV ketv. pamatytume paspartėjimą. Vidaus paklausos padėtis šiuo metu yra santykinai geresnė, o iš eksporto ir pramonės pusės paramos stinga. Jaučiama recesiją patyrusios euro zonos įtaka. Nepaisant riboto augimo, Baltijos šalių BVP lieka vienos labiausiai augusių Europoje.
Gerėjančių Lietuvos ekonomikos perspektyvų netemdys senojo žemyno ekonomikos
Lietuvos ekonomika I pusmetį išliko pakankamai geros būklės. Metams persiritus į antrą pusę mažėjo išorinių rizikos veiksnių įtaka – Vakarų Europos ekonomika ėmė atsigauti. Lietuvos ir Latvijos BVP augimas II ketv. šiek tiek viršijo mūsų prognozes, o Estijos skaičių būta prastesnių. Koreguojame visų 2013 metų Baltijos šalių BVP augimo lūkesčius: Lietuvos ekonomikos augimo prognozę didiname nuo 3,0 iki 4,0 proc., Latvijos – nuo 3,0 iki 4,2 proc., Estijos – mažiname nuo 2,0 iki 1,4 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Šiemet Baltijos šalims ir toliau prognozuojama ES ekonomikos augimo lyderių dalia
Šiandien Latvija ir Estija paskelbė savo IV ketv. BVP duomenis. Latvijos ekonomikos plėtra metų pabaigoje sulėtėjo tik labai nežymiai – nuo 5,2 iki 5,1 proc., Estijos netgi paspartėjo – nuo 3,5 iki 3,7 proc. Kiek anksčiau skelbti Lietuvos BVP duomenys rodė, kad augimas sulėtėjo nuo 4,4 iki 4,0 proc. Abiejų šalių, šiandien skelbusių statistiką, BVP pokyčiai metų pabaigoje ir vėl viršijo lūkesčius. „Finasta“ prognozavo Latvijos BVP augsiant 4,7 proc., Estijos – 3,4 proc.
Latvijos ekonomika išaugo 5,1 proc.
Remiantis pirminiais centrinio statistikos biuro duomenimis, Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 5,1 proc.
Teigiamą poveikį BVP augimui turėjo 7 proc. išaugęs pramonės ir prekybos sektorius, augimas statybų sektoriuje. Surinktų mokesčių už produktus mastas išaugo 9 proc.
Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, Latvijos BVP per antrąjį ketvirtį išaugo 1 proc.
Latvijos ekonomika ima ropštis iš krizės
Latvijos ekonomika pamažu ropščiasi iš krizės – per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su trim ankstesniais mėnesiais, šalies ūkis ūgtelėjo 0,3 proc., rodo pirmadienį paskelbti preliminarūs duomenys.
Įvertinusi sausio–kovo duomenis šalies statistikos tarnyba pranešė, jog Latvijos ekonomika auga pirmą kartą nuo to laiko, kai pirmąjį 2008 metų ketvirtį šalis pakliuvo į krizę, praneša naujienų agentūra AFP.
Pernai Latvijos ekonomika susitraukė 18 proc.
Latvija ruošiasi sumažinti biudžeto karpymus
Atsigaunant ekonomikai ir prasidedant pajamų augimui, Latvijos biudžeto apkarpymai ateinančiais metais bus ženkliai mažesni, Latvijos radijui teigė ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.
Pasak ministro pirmininko, biudžeto karpymas bus žymiai mažesnis nei 500 mln. latų. V. Dombrovskis teigė, kad ateinančių metų Latvijos biudžeto karpymo apimtys turėtų sudaryti apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, arba 250 mln latų.
Kurioje Baltijos šalyje gyventi geriausia?
Skelbiama, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje per metus sumenko 7,7 procento. Nepaisant Latvijoje siaučiančios giliausios tarp Baltijos šalių krizės, mūsų atlyginimai ir toliau lieka mažesni nei latvių ar juolab estų. Analitikai prognozuoja, kad ir ateityje padėtis nesikeis.
Latvijos bankrotas užkliudytų ir Lietuvą
Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai.
Prarastume dešimtadalį eksporto
Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt.
Bankai rengiasi Latvijos žlugimui
Regis, Baltijos valstybėms teks patirti dar vieną sukrėtimą. Į žiniasklaidą nutekėjo informacija, kad Švedija rengiasi ekonominei bei politinei Latvijos katastrofai.
Praėjusį mėnesį didžiausiai valdančiosios Latvijos koalicijos narei Liaudies partijai nubalsavus prieš griežtas ekonomines priemones, Latvija neįvykdė "drakoniško" išlaidų karpymo plano, kuris turėjo užtikrinti, kad šalis gaus 7,5 mlrd. eurų injekciją iš Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Švedijos.
Latvijos premjeras atmeta lato devalvavimo galimybę
Juodžiausia Latvijos recesijos stadija pasibaigė, BBC žurnalistams pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.
V. Dombrovskis sakė, kad pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį užfiksuoti bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliai rodo, kad ekonominė padėtis stabilizuojasi. Anot premjero, liepos ir rugpjūčio mėnesių rodikliai liudija, kad jau esame dugne, todėl ekonomika daugiau nesmuks.
„Swedbank“ analitikai: nepasiduokite lengvumo iliuzijai
Nors Baltijos šalių verslas prie pasikeitusių ekonomikos sąlygų prisitaiko daug greičiau ir geriau nei tikėtasi, Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių ūkių atsigavimo procesas bus lėtas, o augimo galima tikėtis 2010 metų antroje pusėje, prognozuoja „Swedbank“ analitikai.
Latvijos BVP nudardėjo 18 procentų
Latvijos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo dar daugiau nei buvo prognozuota: 18 procentų, tai didžiausias kritimas visoje ES. Analitikai tikėjosi, kad Latvijos ūkio nuosmukis pirmąjį ketvirtį sieks 16,3 procento...
Latvijoje – rekordinis BVP nuosmukis
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijoje užfiksuotas rekordinis BVP nuosmukis, kuris darė net 18 proc., skelbia šalies Centrinė statistikos valdyba.
Daugiausiai BVP smuko viešbučių ir restoranų versle – 34 proc. Pramoninėje gamyboje BVP smuko 22 proc., prekyboje – 25 proc.
„Delfi.lv“ jau praėjusią savaitę citavo bankų analitikus, kurie teigė, kad Latvijos BVP per pirmąjį šių metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu turėtų smukti 15-18 proc.
Baltijos šalių atsigavimą lems ryžtingi veiksmai
Baltijos valstybėms 2009-ieji taps sunkiausio išbandymo metais, prognozuoja „Swedbank“ analitikai. Pirmo ketvirčio BVP smukimas 12,6% patvirtina blogiausias prognozes, tačiau pakankamai tiksliai atspindi pirmo ketvirčio įvykius Lietuvoje: drastišką valdžios išlaidų mažinimą, mokesčių reformą verslui, vietinio ir išorinio kapitalo trūkumą, mažėjantį vartojimą eksporto rinkose.
TVF: Latvijos BVP nuosmukis bus didžiausias pasaulyje
Tarptautinis valiutos fondas savo naujoje ataskaitoje apie pasaulinės ekonomikos padėtį teigia prognozuojantis, kad Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet patirs didžiausią nuosmukį visame pasaulyje. Teigiama, kad Latvijos BVP smuks 12 proc.
Po Latvijos šiame sąraše seka Islandija, kurios BVP, kaip prognozuojama, smuks 10,6 proc., Botsvana – 10,4 proc. Toliau rikiuojasi Lietuva, Estija ir Singapūras. Visų šių valstybių BVP turėtų smuktelėti 10 proc.
Ekonominė krizė Latvijoje mažina ES šalininkų gretas
Lietuva ir Latvija dvi baltų kultūros šalys tačiau turėjusios gana skirtingą istorijos ir raidos kelią. 1991 m. abi atkūrė savo nepriklausomybę, o 2004 m. abi įstojo į Europos Sąjungą (ES). Tačiau nuo pat įstojimo į ES pradžios Latvija nepasižymėjo tokiu dideliu optimizmu kaip Lietuva.
Jei 2004 m. Lietuvoje už stojimą į ES balsavo 91 proc. į rinkimus atėjusių gyventojų, tai Latvijoje už stojimą pasisakė tik 67 proc. gyventojų.
Krizė moko būti patriotais
Latvijos banko vadovas ragina savo šalies piliečius elgtis patriotiškai ir pirkti tik latviškas prekes, taip pat nesibaiminti lato devalvacijos - to nenutiks.
Latvijos centrinio banko prezidentas Ilmaras Rimševičius paragino piliečius pirkti tik savo šalies gamybos produktus ir netikėti gandais, kad latas netrukus bus devalvuotas.
Ekonomikos pavasario teks palaukti
Apniukusią pasaulio ekonomikos padangę kiekviena šalis stengiasi praskaidrinti savaip. Manoma, kad Lietuvoje apie teigiamus pokyčius bus galima kalbėti ne anksčiau, nei apie atsigavimą prabils kitos šalys, pirmiausia prekybos partnerės.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atnaujintomis prognozėmis, šiais metais pasaulio ekonomika smuks 0,6 proc., o ne augs 0,5 proc., kaip buvo manoma anksčiau. Europos Sąjungos (ES) ekonomika susilpnės 3,2, JAV - 2,6, Japonijos - 5 procentais.
Atsistatydino Latvijos premjeras
Vasario 20 dieną per susitikimą su prezidentu Valdžiu Zatleriu apie savo atsistatydinimą pareiškė Latvijos vyriausybės vadovas Ivaras Godmanis. Skelbiama, kad prezidentas jau priėmė premjero atsistatydinimo pareiškimą.
V. Zatleris teigė, kad ministras pirmininkas jo pasitikėjimą prarado dar prieš savaitę, kai atsisakė skubiai vykdyti vyriausybės reformą ir sumažinti ministerijų skaičių.
Latvijos ekonomika sparčiai neria į bedugnę
Latvijos ekonomika pastaruoju metu smunka sparčiausiai nuo pat to laiko, kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje ši šalis atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos, skelbia BBC. BVP 2008 metų paskutiniajame ketvirtyje smuko 10,5 proc. lyginant su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu.
Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Latvijos BVP gali mažėti dar 10 proc.
Riaušės Baltijos šalyse – demokratijos išraiška?
Rusijos interneto svetainės „Grani.ru“ apžvalgininkas Vadimas Dubnovas po riaušių Rygoje ir Vilniuje straipsnyje „Kaprizas kaip demokratijos forma“ (http://www.grani.ru/opinion/p.146653.html) nagrinėja šių įvykių bendrus bruožus ir su ironija tarsi svarsto, ko iš baltijiečių gali pasimokyti Rusijoje.
Ekonominė krizė Latvijoje: liūdni skaičiai ir žmonės
Milžiniškos problemos JAV finansų sektoriuje sukėlė tikrą „domino efektą“ ir kitų šalių rinkose. Tačiau ir be nerimą keliančių naujienų iš už Atlanto prie Baltijos liūdnos žinios į eterį transliuojamos jau senokai. Kaip pažymėjo laikraštis „The Economist“, Rytų Europos ekonomikos pamažu atsisveikina su ekonomine pasaka, o Latvijoje ir Estijoje atsitiko tai, ko galbūt ir reikėjo tikėtis: sprogo ekonomikos muilo burbulas.
Apie ne visai išsimokslinusių paieškas
Nuvilnijo Ūkio ministerijos (ŪM) kritika, šiai kažkur nelabai viešai pasirodžius su Ekonominio saugumo stiprinimo programa. Programa lyg didelė, lyg didžiulio būrio mokslininkų ir valstybės tarnautojų ruošta net trejetą metų. Žinoma, jei būtų ruošta dar ilgiau, tai nekiltų abejonių, kad yra niekam tikusi. Ir ne tik dėl to, kad per trejus metus Rusija dar ne tai gali iškrėsti, bet ir mes patys galybę vingių spėtumėm pridaryti, net be rinkimų.
Dėl krizės Latvijos vyriausybė veiks ekonominiu režimu
2009 m. nė vienas valstybės tarnautojas Latvijoje negaus padidinto atlyginimo. Tokį sprendimą neeiliniame posėdyje priėmė Latvijos vyriausybė, pranešė Latvijos radijas.
„Įšaldyti“ valstybiniame sektoriuje dirbančių valdininkų atlyginimus privertė artėjanti ekonominė krizė, apie kurios grėsmę šalies gyventojus prieš kelias dienas perspėjo Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis.
Hansabankas: Baltijos seses krato stagnacijos šiurpuliai
Skirtingi ekonomikos ciklo etapai, per kuriuos Baltijos valstybes užklupo pasaulinė krizė bei energijos išteklių ir maisto produktų brangimas, lėmė tai, kad šiandien trys valstybės susiduria su skirtingais iššūkiais. Tuo metu, kai Latvija ir Estija ką tik pajuto „kietąjį nusileidimą", Lietuva vis dar gali išvengti staigaus ekonomikos nuosmukio.
„Moody‘s“: Lietuva yra tarp valsybių, kurioms krizė gresia labiau
Lietuva, Latvija ir Vengrija yra tarp Europos valstybių, aštriausiai patirsiančių stiprų ekonomikos nusileidimą, jei toks įvyks.
Ūkio augimo lėtėjimo ir aukštos infliacijos derinys „tikėtina, sukels viešosios skolos augimą, o tai sukliudys šių valstybių ekonomikos atsitiesimui artimiausiu metu“ aiškina agentūra „Moody‘s“. „Tai kels spaudimą šių valstybių reitingams ir gali priversti juos mažinti“ – rašoma specialiajame „Moody‘s“ komentare.
„Danske bank“: Latvijos ekonomikai gresia krachas
Kreditų stimuliuojamas ekonomikos bumas Latvijoje greičiausiai pasibaigs krachu. Apie tai interviu Latvijos žurnalui „Kapitals“ pareiškė Danijos „Danske bank“ banko Centrinės ir Rytų Europos tyrimų skyriaus vadovas Larsas Kristensenas. Jis išreiškė viltį, kad Latvijos vyriausybė imsis žingsnių infliacijai mažinti. L. Kristenseno teigimu to siekiant reikia dar labiau sumažinti biudžeto išlaidas.
Latvija prie euro zonos gali prisijungti 2008 m.
Latvijos centrinio banko vadovas teigė esąs įsitikinęs, kad Latvija eurą įsives 2008 metais, nes sparčiai besivystanti šalis jau atitinka daugelį Europos bendrosios valiutos zonos kriterijų.
Latvija, prie Europos valiutų keitimo kurso mechanizmo (ERM-2) siekianti prisijungti 2005 metų sausio 1 dieną, o eurą įsivesti po trejų metų, yra įsitikinusi, kad lengvai įgyvendins Mastrichto sutarties nuostatas dėl biudžeto deficito, infliacijos ir valstybės skolos.
Būsimųjų narių BVP augimo tempai viršijo ES šalių vidurkį
Aštuonių Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurios gegužės mėnesį įstos į Europos Sąjungą (ES), ekonomikos augimo tempai 2003 m. trečiąjį ketvirtį pralenkė ES vidurkį. Tarp būsimųjų ES narių didžiausias ekonomikos augimas buvo užfiksuotas Lietuvoje.
ES statistikos agentūros "Eurostat" negalutiniais duomenimis, vidutinis aštuonių Vidurio ir Rytų Europos šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2002 m., buvo 3,7 proc.
Europos Sąjunga numato, kad Lietuvos ir Latvijos ekonomikos augs sparčiausiai
10 naujų Europos Sąjungos (ES) narių ekonomikos augimas nuo šiųmetinio 3,1 proc. kitais metais vidutiniškai pasieks 3,8 proc., 2005 metais - 4,2 proc., teigia Europos Komisija. Manoma, kad labiausiai prie tokio augimo prisideda ES plėtros veiksnys. Lietuvos ekonomikos augimas prognozuojamas 1,5 karto didesnis negu ES ekonominio augimo vidurkis.
Tačiau 6 iš 10 naujų ES narių šiais metais pasieks didesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą.
Tarp Baltijos tigrių Lietuva - tigriškiausia
Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuva išlaikė pirmaujančias pozicijas tarp Baltijos šalių pagal ūkio augimo tempus. Tai rodo Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos tarnybų paskelbti išankstiniai rezultatai.
"Pastaruosius trejus metus Lietuva demonstruoja gerą konkurencingumą. Sugebame augti tokiais šuoliais, kokių nematėme nuo 1997 metų. Sparčiu tempu auga ir eksportas, ypač turint galvoje situaciją už Lietuvos ribų.
Latvijos finansų ministerija prognozuoja, kad BVP šiais metais augs 6,5 proc.
Latvijos ūkio plėtros pirmojo pusmečio rezultatai leidžia paskelbti optimistinę visų 2003 metų prognozę. Finansų ministerija tikisi, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais paaugs 6,5 proc.
Pasak finansų ministro Valdžio Dombrovskio, plėtra užfiksuota visuose pagrindiniuose sektoriuose. Tai yra labai teigiamas rodiklis, leidžiantis manyti, kad ūkis ir toliau stabiliai augs.
Per pirmus šešis šių metų mėnesius Latvijos BVP padidėjo 7,5 proc.
Mažėjanti ekonominė laisvė Lietuvai gali tapti slenksčiu tolesniam augimui
Per 2001-uosius Lietuvos ekonominės laisvės indeksas sumažėjo nuo 6,2404 punkto iki 6,2306 punkto, mūsų šalį palikdamas žemiausioje pozicijoje, palyginti su Latvija ir Estija.
Mūsų šalis, kaip rodo Kanados "Fraser" instituto rengiamas ekonominės laisvės indeksas, minimu laikotarpiu smuktelėjo dviem vietomis į 70 vietą tarp 123 pasaulio šalių. Estija buvo 16-oje vietoje, o kaimyninė Latvija - 54-oje.
"Ekonominės laisvės indekso pokyčiai būtų nereikšmingi, jei neturėtų pasekmių.
TVF prognozėmis, Lietuvos ūkio prieaugis šiemet bus antras didžiausias tarp ES kandidačių
Naujausiomis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, Lietuvos ūkio prieaugis šiais metais bus antras didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių kandidačių. Fondo prognozėmis, Lietuvos ūkio prieaugis šiais metais sudarys apie 5,3 procento.
TVF vertinimais, smarkiausiai tarp ES kandidačių šiemet paaugs Latvijos ūkis - prognozuojamas prieaugis siekia 5,5 proc. Trečioje vietoje tarp kandidačių atsidurs Bulgarija, kurios prognozuojamas prieaugis bus 5 procentai.