latvija

Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį šalyje buvo 23,9 tūkst. laisvų darbo vietų – 15,9 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Laisvų darbo vietų privačiajame sektoriuje sumažėjo 24,2 proc. iki 13,7 tūkst., viešajame – 1,4 proc. iki 10,3 tūkstančio. Iš visų darbo vietų šalyje (užimtų ir laisvų) laisvos sudarė 2,6 proc.: 3,4 proc. – viešajame, 2,2 proc. – privačiajame sektoriuje. Užimtų darbo vietų palyginamuoju laikotarpiu padaugėjo 0,5 proc. iki 882 tūkst.

Būsto kainos Latvijoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo vidutiniškai 6 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujos statybos būstas brango 18 proc., tuo tarpu kainos antrinėje būsto rinkoje padidėjo tik 3,3 procento. Per metų ketvirtį (pirmąjį šių metų, palyginti su paskutiniu praėjusiųjų) būsto šalyje kainų indeksas nepakito. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos nukrito vidutiniškai 1,8 proc.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri pirmauja pagrindinių šalies eksporto prekių sąraše, tiekimą pirkėjams užsienyje sausį-balandį, palyginti su pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška galiojusiomis kainomis sumažino 17 proc. iki 1,201 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją sumenko 27,8 proc. iki 360,8 mln. eurų. Nepaisant to, importas vien tik iš Lietuvos padidėjo 2,1 procento. Pjautinės medienos eksportas sunyko 50,6 proc.

JAV picerijų tinklas „Domino's Pizza“ šią savaitę atidarys antrąją savo užkandinę Latvijos sostinėje, o kitą mėnesį planuoja atidaryti dar vieną, pranešė „D-Pizza LV“. Investicijų į naujas picerijas sumų bendrovė nenurodo. 1960-aisiais JAV veiklą pradėjęs picerijų tinklas „Domino's Pizza“ dabar jų turi apie 18 tūkst. daugiau kaip 90 valstybių, įskaitant Lietuvoje. Latvijoje „Domino's Pizza“ frančizę valdo bendrovė „D-Pizza LV“, veiklą pradėjusi 2021-ųjų pabaigoje.

Latvijos pasieniečiai pranešė apie naujus pastarųjų mėnesių atvejus, kai Baltarusijos valdžios institucijos neteisėtai šių šalių sieną norėjusiems kirsti migrantams siūlė šaunamuosius ginklus, naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas generolas Guntis Pujatas. Pasak jo, Baltarusijos režimas taip pat bandė instruktuoti migrantus, kaip pasipriešinti Latvijos pasieniečiams, jei šie neleistų jiems kirsti sienos.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 11,7 proc. brangesnės nei pernai gegužę. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 12,1 proc., Estijos – 11,3 procento.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo agresija prieš Ukrainą, užuot įbauginęs Europos šalis, pasiekė stipriausią jų suvienijimą.  Tai jis pareiškė trečiadienį, kalbėdamas tarptautinei strateginei komunikacijai skirtoje konferencijoje „Riga StratCom Dialogue 2023“, rašo „Focus“. K. Karinio teigimu, kai Rusijos kariai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, V. Putinui pavyko suvienyti Europą pirmą kartą nuo 1945 metų.

Pirmadienį Latvijos žiniasklaida pranešė liūdną žinią. Pranešama, kad po sunkios ligos mire buvęs Latvijos rinktinės žaidėjas Gintas Freimanis. Futbolininkui buvo vos 38-eri. Jis sirgo ketvirtos stadijos odos vėžiu. Iš viso latvis už Latvijos rinktinę sužaidė 13 rungtynių, o jo debiutu tapo 2014 m. vykusi akistata su Lietuva.

Ruošiantis NATO Vilniaus viršūnių susitikimui, Vyriausybė trečiadienį spręs, ar renginio metu ir kelias dienas prieš jį bei po jo Lietuvoje atnaujinti valstybės vidaus sienos kontrolę. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo patikrinimus atnaujinti nuo liepos 7 dienos 8 val. iki liepos 13 dienos 8 valandos. Kontrolė apimtų patikros vietas Lietuvos pasienyje su Latvija ir Lenkija, taip pat kontrolės punktus keliaujant per oro ir jūrų uostus Šengeno vidaus reisais.

2022-aisiais užfiksuota 1,7 mln. Latvijos gyventojų kelionių į užsienį – 2,7 karto daugiau nei užpernai, bet 27,5 proc. mažiau nei ikipandeminiais 2019 metais, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vienadienių išvykų svetur pernai padaugėjo 3,6 karto iki 425,8 tūkst., tačiau buvo 52,9 proc. mažiau nei iki pandemijos. Išlaidos tokioms kelionėms per metus išaugo 3,3 karto iki 34,2 mln. eurų, o daugiausiai jų buvo į kaimynines Baltijos šalis – 57,5 proc. visų į Lietuvą, 33,8 proc.

Apžiūrėję visus žydinčius sodus ir gėlynus savo šalyje, mūsų tautiečiai vyko į alyvų žydėjimo šventę Duobelėje. Išskirtinės alyvų rūšys, kurių ten suskaičiuojama netoli 300, džiugino ir akis, ir nosis. O kai kurie ir laimės ieškojo, nes, kaip sakoma, radus ir suvalgius penkių lapelių alyvos žiedą sėkmė netruks ateiti. Lietuvės Latvijoje ieško laimingų žiedų. Rodo penkių lapelių žiedelius. O mažajai Agotai dar labiau pasisekė. Ir iškart jį suvalgo.

Latvija turi naują prezidentą. Juo tapo daugiau nei dešimtmetį užsienio reikalų ministerijai vadovavęs Edgaras Rinkevičius. Visgi savo varžovus įveikti jam pavyko tik iš trečio karto. Geriausiai naująjį „braliukų“ prezidentą apibūdinantys epitetai – proeuropietiškas ir proukrainietiškas. Beje, dar 2014-aisiais Rinkevičius viešai prisipažino esąs homoseksualus. 49-erių Edgaras Rinkevičius politinėje Latvijos arenoje puikiai pažįstamas.

Latvijos parlamentas trečiadienį šalies prezidentu išrinko ilgametį užsienio reikalų ministrą Edgarą Rinkevičių. Tai patyręs latvių politikas, kuriam nesutrukdė ir tas faktas, kad konkurentai bandė prikišti jo seksualinę orientaciją. Prezidento postą E. Rinkevičius, kurio kandidatūrą iškėlė premjero Krišjanio Karinio „Naujoji vienybė“, perims birželio pradžioje, kai baigsis dabartinio Latvijos vadovo Egilo Levito kadencija.

Latvijos parlamentas trečiadienį šalies prezidentu išrinko ilgametį užsienio reikalų ministrą Edgarą Rinkevičių. Jis Saeimoje surinko 52 balsus, įskaitant 26 „Naujosios vienybės“ ir 16 opozicinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos balsų. Prezidento postą E. Rinkevičius, kurio kandidatūrą iškėlė premjero Krišjanio Karinio „Naujoji vienybė“, perims birželio pradžioje, kai baigsis dabartinio Latvijos vadovo Egilo Levito kadencija.

Latvijos konsoliduoto valstybės iždo pajamos per pirmus keturis šių metų mėnesių 171,7 mln. eurų viršijo išlaidas, pranešė Finansų ministerija. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įplaukos didėjo 9,8 proc. iki 5,149 mlrd. eurų, išlaidos – 11,6 proc. iki 4,977 mlrd. eurų. 2022-aisiais Latvijos iždo deficitas sudarė 4,4 proc. praėjusių metų šalies bendrojo vidaus produkto, šis santykis 0,8 procentinio punkto viršijo Europos Sąjungos vidurkį.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 12,3 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1462 eurai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 10,5 proc. iki 1422 eurų, privačiame sektoriuje – 13,1 proc. iki 1483 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis didėjo 5,2 proc. iki 9,18 euro.

Latvijos naujienų agentūra LETA pranešė, kad per pastarąsias keturias dienas nuo bandymo neteisėtai kirsti Latvijos sieną su Baltarusija buvo sustabdyti 120 migrantų. Šiais metais iš viso tai buvo uždrausta 3 576 asmenims. 185 asmenims leista atvykti į Latviją dėl humanitarinių priežasčių. Atsižvelgdama į nuolatinius nelegalios migracijos keliamus iššūkius Latvijos vyriausybė vasario 1 dieną nusprendė pratęsti nepaprastąją padėtį pasienio su Baltarusija regionuose iki gegužės 10 dienos.

Latvijos sostinėje Rygoje buvo nugriautas paminklas rusų poetui Aleksandrui Puškinui. Tai antradienį paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Pranešama, kad paminklas buvo išgabentas į sandėlį ir vėliau bus perduotas Latvijos menininkų sąjungai. Neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarai griauna memorialus ir kuria nacizmo kultą, kurį, jo įsitikinimu, galima pavadinti nusikaltimu.

Mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje praėjusį mėnesį, įvertinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis buvo 3,0 proc. kuklesnė nei pernai balandį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Prekyba maisto produktais susitraukė 6,7 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – 4,2 proc., tuo tarpu degalais –  pagyvėjo 8,9 procento.

Pirmadienį kaimyninėje Latvijoje toliau tvyrojo euforija. Savaitės pradžioje į Rygą sugrįžo naujieji tautos didvyriai – bronzos medalius pasaulio čempionate iškovoję Latvijos ledo ritulininkai. Policijos duomenimis, į Latvijos rinktinės sutiktuves sugužėjo apie 30 000 sporto mėgėjų. Įspūdingos šventės metu kalba susirinkusiai miniai sakė Latvijos prezidentas, Rygos meras ir žinoma, ledo ritulio rinktinės treneris ir žaidėjai.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 7,4 proc. didesnės nei pernai balandį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Darbo jėga per metus brango 8,6 proc., statybinės medžiagos – 6,7 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 8 procentais. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,1 proc., statybininkų atlyginimams augus 1,7 proc., statybinėms medžiagoms pigus 1,2 proc.

Latvijos vyriausybė paskelbė, kad 2023 m. gegužės 29 d., pirmadienis, bus nedarbo diena, skirta pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojų, Latvijos ledo ritulininkų pagerbimo šventei. Viena iš priežasčių, kodėl buvo būtina paskelbti šventinę dieną, įvardinta kaip būtinybė regionų gyventojams suteikti galimybę pasveikinti Latvijos ledo ritulio komandą Rygoje.

Geriausią šalies istorijoje pasaulio čempionatą latviai užbaigė skambia nata – kovoje dėl trečiosios vietos Latvijos rinktinė po pratęsimo 4:3 (2:2, 0:0, 1:1, 1:0) palaužė JAV ledo ritulininkus ir pirmą kartą pasidabino medaliais. Kaip ir pusfinalyje prieš Kanadą, taip ir kovoje dėl trečiosios vietos latviai dažnai buvo priekyje – iš pradžių jie išsiveržė pirmame kėlinyje, kai pasižymėjo Roberts Bukarts (7:49). Visgi jau po poros minučių amerikietis Rocco Grimaldi (9:45) rezultatą išlygino.

Latvija per keturis šių metų mėnesių pagamino 3,445 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 64,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės gamybą padidino 70,8 proc. iki 2,455 mln. MWh, o mažųjų hidroelektrinių gamyba beveik nepakito – 40,5 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros šiemet sausį-balandį pagamino 2,1 karto daugiau – 636,8 tūkst. MWh.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Elektros rinkos įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtinamas draudimas prekiauti elektros energija su Rusija ir Baltarusija. Pataisos taip pat apima draudimą tiekti elektros energiją prekybai naudojant Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemas. Pataisos parengtos atsižvelgiant į tarptautines sankcijas, užkertančias kelią tolesniam finansiniam bendradarbiavimui su kai kuriomis Rusijoje registruotomis bendrovėmis.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 6,4 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekami darbo rinkos tyrimo naujausi duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbo lygis nukrito 0,3 procentinio punkto, o palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu – 0,9 punkto. Šiemet sausio-kovo mėnesiais Latvija turėjo vidutiniškai 59,8 tūkst. darbingų 15-74 metų amžiaus bedarbių – 3,7 tūkst. mažiau nei ankstesnį metų ketvirtį ir 8,2 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Latvijos pramonės gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas krenta ketvirtą mėnesį iš eilės, o jo metinis augimas sulėtėjo iki mažiausio per beveik dvejus metus, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį Latvijos gamintojai produkcijos kainas sumažino 1,4 proc., iš jų vietos rinkai – 1,9 proc., užsienio – 1,0 proc. (užsakovams euro zonos valstybėse – 0,2 proc., kitose šalyse – 1,6 proc.

Investicijų bendrovės „East Capital Real Estate“ fondas iš Latvijos „Hepsor“ antrinės įmonės „Hepsor Latvia“ už neskelbiamą sumą įsigijo 2022 metais pastatytą Rygos modernų komercinį kompleksą „StokOfiss U30“, kurio nuomai skirtas plotas siekia 3,64 tūkst. kv. metrų.   Tai antras įsigijimo sandoris, kuriuos šis fondas sudarė per pastarąsias porą savaičių, pranešė fondas.

Faktinis nedarbas Latvijoje balandį sudarė 5,8 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis, palyginti su patikslintu ankstesnio mėnesio rodikliu, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko 0,2 procentinio punkto iki 5,2 proc., vyrų – 0,4 punkto iki 6,4 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 54,9 tūkst. bedarbių, iš jų 24,3 tūkst. buvo moterys, 30,6 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 2,7 tūkst.

Degalai Baltijos valstybėse pastarąją savaitę kiek atpigo Lietuvoje, pabrango Latvijoje, o Estijoje nei benzino, nei dyzelino kainos nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai gegužės 19-ąją – Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.

Latvijoje per pirmąjį šių metų ketvirtį pagaminta 16,108 mln. litrų alaus – 25 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnybos Akcizinių prekių valdyba. Jo eksportas sumenko 9,8 proc. iki 10,283 mln. litrų, o šio gėrimo importas padidėjo 3,4 proc. iki 20,139 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) sumažėjo 11,5 proc. iki 24,227 mln. litrų. 2022-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 13,3 proc. iki 87,279 mln.

Latvijos ekspertų kalbos komisija rekomenduoja latvių kalba vartoti istorinį Kaliningrado pavadinimą Karaliaučius arba vokišką variantą Königsberg. Tai pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį Latvijoje su Baltijos šalių gynybos ministrais aptars pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui, bendrų pajėgumų įsigijimą ir vystymą. Kaip pranešė ministerija, Latvijos Jekabpilio mieste vyksiančiame susitikime ministras su Latvijos ir Estijos kolegomis Inara Mūrniece ir Hanno Pevkuru taip pat aptars šalių oro gynybos stiprinimą, paramą Ukrainai, kitus regioninio saugumo bei bendradarbiavimo klausimus.

Europos Komisija pagerino šių metų ekonomines prognozes Lietuvai ir Latvijai, tuo tarpu Estijai – pablogino iki nuosmukio. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023-aisiais prognozė kilstelėta nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc., Latvijos – nuo 0,1 proc. iki 1,4 proc., o prognozė Estijai pakeista iš augimo 0,1 proc. į kritimą 0,4 procento. Ankstesnės prognozės skelbtos vasario mėnesį. Atnaujintos prognozės skelbia, jog kitąmet Lietuvos BVP didės 2,7 proc. (pagal ankstesnias – 2,5 proc.

Tamperėje (Suomija) ir Rygoje (Latvija) tęsiasi pasaulio ledo ritulio čempionatas, kuriame apmaudžią nesėkmę patyrę Latvijos rinktinė. Latviai antrose čempionato rungtynėse 1:2 (0:1, 1:0, 0:1) nusileido Slovakijai ir po dviejų čempionato rungtynių išlieka be taškų. Slovakai jau 44-ą rungtynių sekundę sugebėjo išsiveržti į priekį, kai pasižymėjo Matus Sukelis.

Latvija ir Estija penktadienį pasirašo memorandumą dėl bendradarbiavimo apsirūpinant gamtinėmis dujomis energetikos krizės atveju. Pasak Latvijos klimato ir energetikos ministro Raimondo Čudaro, šis dokumentas numato, kad dėl techninių ar kitų priežasčių sutrikus gamtinių dujų tiekimui regione, Latvija su Estija galės kartu naudotis jau pastatyta suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo infrastruktūra Estijos Paldiskio uoste.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Ukrainai tiekti naikintuvus ir daugiau ilgo nuotolio raketų. Vyriausybės vadovės teigimu, turime pasiruošti, kad Rusija ruošiasi ilgai konfrontacijai su NATO. Taip premjerė kalbėjo po susitikimo Taline su Baltijos valstybių ministrais pirmininkais.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo 14,5 proc. brangesnės nei pernai balandį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 15,1 proc., Estijos – 13,5 procento.

Dabartinis Latvijos prezidentas Egilas Levitas nusprendė nesiekti antros kadencijos šiame poste, pranešė prezidento kanceliarijos atstovė spaudai Justinė Deičmanė. Prezidento kanceliarijos paskelbtame pranešime E. Levitas pažymėjo, kad valdančioji koalicija neturi vieningos nuomonės apie kandidatus į prezidentus: jį palaiko „Nacionalinis susivienijimas“ ir „Naujoji vienybė“, o „Jungtinis sąrašas“ ir opozicinė partija „Pirmiausia – Latvija“ remia kitą kandidatą.

Kanada ir Latvija kartu organizuos kovinio vadovavimo mokymą ukrainiečių jaunesniesiems karininkams, kuris bus pradėtas jau kitą savaitę, trečiadienį paskelbė dviejų šalių gynybos ministrės. „Šiandien galiu paskelbti, jog Kanada ir Latvija jau nuo gegužės 15-osios bendrai apmokys ukrainiečių karius Latvijos teritorijoje“, – žurnalistams Otavoje pareiškė Kanados gynybos ministrė Anita Anand, susitikusi su vizito atvykusia Latvijos gynybos ministre Inara Murniece.

Tūkstančiai Rusijos piliečių Latvijoje pradėjo laikyti latvių kalbos testus. Latvių kalbos žinių ir tą patvirtinančio egzamino valdžia reikalauja iš 20 tūkstančių Latvijoje gyvenančių ir rusišką pasą turinčių gyventojų. Pirmą kartą bent pabandyti išlaikyti egzaminą jiems reikia iki rugsėjo. Antraip, tokiu būdu neįrodžius, kad Rusijos piliečiai yra lojalūs Latvijai, jiems gresia išsiuntimas iš šalies.

Latvijos pramonės gamyba pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, įvertinus darbo dienų skaičiaus skirtumus, palyginamosiomis kainomis sumenko 5,9 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sumažėjo 5,0 proc., gavybos – 26,3 proc., elektros ir dujų tiekimo - 6,0 procento. Per metų ketvirtį (pirmąjį šių metų, palyginti su paskutiniu praėjusiųjų) visa pramonė susitraukė 2,6 proc.

Latvija ketvirtadienį mini 33-iąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. 1990 metų gegužės 4-ąją Latvijos tuometė Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“, kurioje buvo skelbiama, jog atkuriamas 1922 metų konstitucijos galiojimas.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ šią savaitę pradės tiesioginius skrydžius penkiais naujais maršrutais iš Rygos. Pasak bendrovės pranešimo, naujosios kryptys – Rumunijos Bukareštas, Portugalijos Portas, Bulgarijos Burgasas, Ispanijos Bilbao ir Juodkalnijos Tivatas. Į Bukareštą „Air Baltic“ skraidins tris kartus per savaitę, o į Portą, Burgasą, Bilbao ir Tivatą – po du kartus per savaitę.  Kaip jau buvo skelbta, šiemet pirmąjį ketvirtį „Air Baltic“ sulaukė 769,2 tūkst.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) informuoja, kad balandžio 21 d., penktadienį, iš Kauno oro uosto neleista išskristi dar vienam privačiam orlaiviui į Pskovą (Rusija). Sraigtasparnio UP-RB008 skrydžio detales ir visą su orlaiviu susijusią informaciją šiuo metu vertina institucijos, atsakingos už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą. Balandžio 21 d. iš Latvijos orlaivis atskrido į Paluknio aerodromą ir netrukus tą pačią dieną nuskrido į Kauno oro uostą.

Atsižvelgdama į Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimus, esą buvusios sovietinės respublikos nebūtinai yra suverenios, Latvijos užsienio reikalų ministerija iškvietė kinų ambasados Rygoje reikalų patikėtinį pasiaiškinti, savo „Twitter“ paskyroje šeštadienį parašė užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Jis nurodė, kad šis žingsnis koordinuotas su Lietuva ir Estija.

Prie Bulupės upės netoli Rygos Buolderajos rajono buvo pastebėtas rudasis lokys, naujienų agentūrai LETA pranešė Gamtos apsaugos agentūros atstovė Elina Ezerina. Atrodo, kad lokys traukia į Kemerių nacionalinį parką, sakė E. Ezerina. Lokiai per trumpą laiką gali nukeliauti labai didelius atstumus, įveikdami net tokias gamtines kliūtis kaip upės. Rudieji lokiai (Ursus arctos) Latvijoje yra saugoma rūšis. Lokių patelės gali sverti iki 150 kg, o patinai – iki 300 kilogramų.

Dabartinis Latvijos prezidentas Egilas Levitas sako norįs siekti antros kadencijos šiame poste. Tai jis sakė žurnalistams trečiadienį po susitikimo su ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu.

Lietuvos kariuomenė ruošiasi reaktyvinių salvinių ugnies sistemų HIMARS integravimui į jos struktūrą: bus rengiamos bendras pratybos su sąjungininkais, rengiamas personalas. Pasiruošimą šiam procesui šią savaitę aptarė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas Europos HIMARS iniciatyvos pirmajame susitikime Lenkijoje.