lapai

Rudenį susiduriama su problema, kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų. Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia naudingiau namų ūkiui – atliekas kompostuoja. Tačiau iš tiesų visa, kas iš gamtos, turi ir atitekti gamtai. Lapai Nukritę lapai ypač tinka kompostui, jų nereikėtų išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis į šiukšlyną. Nereikėtų sugrėbtų lapų dėti į krūvą. Tam tinka komposto dėžė.

Kompostas yra puiki galimybė savarankiškai pasigaminti aukštos kokybės organinių trąšų daržui. Puikus kompostas gaunamas iš paprastų nukritusių lapų, todėl, išvalę sklypą, neskubėkite jų išmesti. Kompostas iš nukritusių lapų prisotins dirvožemį reikalingomis maisto medžiagomis ir pagerins jo struktūrą. Pasakė, ką daryti su nukritusiais lapais Tokios trąšos taip pat yra geras mulčias. Jis izoliuoja augalus ir apsaugo juos žiemos sezonu.

Ruduo, be abejonės, yra tas metų laikas, kai sode gausiai kaupiasi atliekos, o iš jų, žinoma, daugiausia medžių ir kitų augalų lapai. Užuot juos išmetę, galite šias žaliąsias atliekas paversti tikru dirvožemio turtu – kompostu, kuris padės praturtinti jūsų daržo ar šiltnamio lysves ir padidinti derlių. Sužinokime, kaip efektyviai kompostuoti nukritusius lapus ir kokius įrankius galite naudoti šiam procesui palengvinti.

Kiekvieną rudenį sodų savininkai susiduria su dilema: ar jie turėtų grėbti lapus? Žmonių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, dauguma sodininkų kruopščiai ir labai atsargiai pašalina nukritusius lapus iš savo sodo. Atidžiai apžiūrėkite namo aplinką, perskaitykite visus argumentus ir sužinokite, kodėl neturėtumėte grėbti lapų. Kodėl mes grėbiame lapus? Pristatome svarbiausias priežastis! Nukritę nuo medžių, lapai praranda estetinę vertę.

Labai dažnai tarp sodininkų kyla diskusijos, kaip jie elgiasi – rudenį grėbia lapus ar palieka juos per žiemą. Pasirodo, yra aiškus atsakymas, užbaigsiantis šią diskusiją visiems laikams. Ruduo yra metas, kai paskutinį kartą nupjaunama žolė, todėl būtina nuo vejos sugrėbti lapus, kad šie neužkimštų žoliapjovės. Steve‘o Tayloro, „GreenThumb“ vejos priežiūros guru teigimu, rudenį būtina pastoviai sugrėbti lapus nuo vejos.

Nors lapkritį sodo darbai nesibaigia, bene svarbiausias jų – tinkamai sutvarkyti nukritusius medžių lapus. Specialistai primena: nukritusių lapų negalima palikti ant vejos ar pilti aplink vaismedžius, pirmiausia, dėl augalams gresiančių ligų. Nukritę lapai neturėtų atsidurti mišrių atliekų konteineriuose ar šalia jų, jų negalima palikti krūvose, deginti, tik tinkamai kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų aikšteles.

Vienas iš pagrindinių rudens darbų yra nukritusių lapų grėbimas, tačiau kyla aršios diskusijos – reikia tai daryti ar ne. Tad ekspertas kartą ir visiems laikams atsakė į šį rūpimą klausimą: reikia kieme sugrėbti lapus ar ne? Labai dažnai tarp sodininkų kyla diskusijos, kaip jie elgiasi – rudenį grėbia lapus ar palieka juos per žiemą. Pasirodo, yra aiškus atsakymas, užbaigsiantis šią diskusiją visiems laikams.

Daugelis žino, kad šaltalankių uogose yra daug žmogaus organizmui reikalingų mineralų. Tad socialinio tinklo „Facebook“  puslapyje „Mano žolelės“ moteris dalinasi patarimais kur šias uogas galima panaudoti ir kuo jos naudingos. „Šaltalankis. Ne tik uogelės, bet ir lapai“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ „Mano žolelės“ puslapyje . Šaltalankiuose daug mineralų „Pamatę, nepraeikit pro šalį.

Dabar ruduo, o tai reiškia, kad visoje šalyje vejos užteršiamos lapais. Laikas grėbti lapus ir krauti juos į maišus, tiesa? Klystate. Aplinkosaugos ekspertai teigia, kad lapų grėbimas ir jų išvežimas iš savo sklypo kenkia ne tik jūsų vejai, bet ir visai planetai. Nors žmonės dažnai grėbia nukritusius lapus ir siunčia juos į sąvartyną, kad nenaikintų vejos ir kad kiemai geriau atrodytų, daugeliu atvejų būtų gerai jų neišvežti, rašo eu.usatoday.com.

Artėjant žiemai spalio mėnesį dar būtina atlikti keletą sodo ir daržo darbų. Pasak sodininkystės eksperto Monty Dono, vienas iš jų yra lapų kompostavimas. „Nukritę lapai yra puiki medžiaga lapų kompostui, kuriam, kitaip nei įprastam kompostui, nereikia jokio sukimo, maišymo ir žinių, tai – sodo auksas, – neseniai savo tinklaraštyje rašė Monty Donas.

Atėjus rudeniui, gėlynai ir žydinčios vejos nužydi ir nebetenka savo dekoratyvumo, tačiau tuomet prasideda kitas etapas – čia augančių augalų sėklomis maitinasi paukščiai, buveines žiemai įsirengia naudingi vabzdžiai, nektarą iš pavienių paskutinių rudens žiedų renka bitės. Gėlininkai sako, kad reikia neskubėti nupjauti nužydėjusių gėlynų, nes mums nematomas gyvenimas ten vyksta ir šaltuoju metų laiku.

Šiandien, rugsėjo 29-ą dieną yra minima Šv. Mykolo diena. Ši data susijusi su bulviakasio pabaiga, derliumi, pabaigtuvių vaišėmis ir auksiniu rudeniu arba bobų vasara. „Visgi Mykolinės yra ir vėjo dienos šventė, kuomet žmonės tikrindavo kokia žiemą jų laukia”, – pasakoja profesorius Libertas Klimka.  Mykolo diena ypatinga tuo, kad ryte patikrinus vėjo kryptį, galima nuspėti ateinančius žiemos orus.

Turite itin žvitrias akis, jei pavyksta rasti šioje didžiulėje lapų krūvoje pasislėpusį laimingą šunelį. Žaismingai nusiteikęs šunelis susilieja su aplinka, tad žmonės kaip niekad sulgumę – pastebėti jį pavyksta ne visiems, rašo thesun.co.uk. Kažkur Ciuriche, Šveicarijoje, kažkur tarp rudeninių lapų krūvos pasislėpęs šuo džiaugiasi gavęs pagaliuką. Tačiau jo kailio spalva puikiai susileja su lapais, tad jo pastebėti kone neįmanoma.

Moteris apstulbo gavusi piktą laišką, kuriame buvo rašoma, kad ji „savanaudė“, nes iš jos kiemo vėjas nupūtė lapus į kaimyno kiemą. Moteris su savo kaimynu įsivėlė į įtemptą ginčą po to, kai į savo pašto dėžutę gavo piktą laišką, kuriame kaimynas skundėsi, kad ji elgiasi „gėdingai“, rašo mirror.co.uk.

Jei sode paliksite nukritusius lapus, tai nesukels rimtų problemų, tačiau patartina juos sugrėbti, kai jie tampa slidūs ir šlapi. Lapus lengva sugrėbti vos per kelias minutes ir yra keletas būdų, kaip juos panaudoti sode. Pasak sodo įrankių parduotuvės „Cobra“ generalinio direktoriaus Peter‘io Chaloner‘io, lapų panaudojimas mulčiui yra vienas „veiksmingiausių“ būdų prižiūrėti augalus žiemą, rašo express.co.uk.

„Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą? Porą vazonėlių parnešiau į verandą, ten temperatūra teigiama. Nelaisčiau, lapai pradėjo gelsti ir tada visus nuskabiau, apkarpiau iki sumedėjusių šakelių, truputį palaisčiau. Kitos kuo puikiausiai jaučiasi kieme, žydi, nors visai neprižiūrimos. Kaip jas išsaugoti per žiemą, o pavasarį užsiauginti naujų daigelių?“ – klausia Jadvyga iš Molėtų rajono. Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje.

Vienas iš rudens ženklų – nuo medžių krentantys įvairiaspalviai lapai. Didžiausiu galvos skausmu tampa klausimas, nukritusius lapus sugrėbti ar palikti pūti. Ohsospotless.com paaiškino, kodėl reikia sugrėbti lapus. Nors tai techniškai nėra visiškai būtina, tai yra svarbus darbas rudenį, galintis padėti apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų. Jei nesugrėbsite bent dalies lapų, gali tekti atsisveikinti su gražia veja. Rudenį ir žiemą ant žemės likę lapai gali trukdyti augti žolei pavasarį.

Rudenį sode darbas darbą veja – reikia skubėti iki šalnų nuimti derlių, artėjančiai žiemai paruošti medžius ir augalus, sutvarkyti daržus ir šiltnamius, tinkamai pasirūpinti kiemo veja, o dar ir atrasti tinkamiausią vietą susidarančioms žaliosioms atliekoms. Kaip tinkamai pasirūpinti sodu, kad kitais metais būtų galima džiaugtis gausiu derliumi, pataria ekspertai.

Šį rudenį dažniau pastebima klevo lapų demėtligė – gelstančius lapus nusėjusios juodos dėmės, pranešė Aplinkos ministerija. Klevo lapų demėtligė arba kitaip – klevinis žvynokas (lot. – Rhytisma acerinum) – juodos dėmės, rudenį išryškėjančios ant  gelstančių klevo lapų. Šiemet stebimas ypatingas šios ligos atvejų pagausėjimas, pranešė ministerija. Klevinis žvynokas – tai grybų sukeliama klevo lapų liga.

Nukritę lapai gali būti naudojami kaip mulčias, gali pagerinti vejos būklę, jais netgi galima apšiltinti sodo namelį. Nors negyvi lapai tikrai neatrodo gražiai, ekspertai perspėja, kad jų tikrai „niekada nereikėtų krauti į maišus“. Nukritę lapai soduose, terasose ir ant važiuojamosios gatvės dalies atrodo nepatraukliai, tačiau jie gali būti naudingi sode.

Nukritę lapai padaro tikrą netvarką, tačiau jie gali praversti sode. Juos galima ne tik kompostuoti, sodininkai gali juos panaudoti ir pasigaminti mulčią ar panaudoti kaip trąšą augalams. Graham‘as Barrett‘as, beanbags.co.uk sodininkystės ekspertas, pasidalino keliais būdais, kaip galite panaudoti nukritusius lapus savo sode, rašo express.co.uk.

Nors vasaros mėnesiai suteikia daug puikių galimybių praleisti daugiau laiko lauke, tai padidina negražios vejos tikimybę, kas nėra malonu.Tačiau yra daug paprastų priežasčių ir dar daugiau priemonių, kaip gydyti veją – arba iš anksto užkirsti kelią tam, kad tai neįvyktų. Geltonuoti veja gali dėl daugybės sąlygų, tačiau priklausomai nuo to, kaip stipriai ir kodėl ji pageltonavo, yra įvairių būdų ją sutvarkyti.

Kambariniai augalai suteikia jaukumo ir puošia patalpas, tačiau nereikėtų pamiršti, kad jie taip pat reikalauja tinkamos priežiūros. Lapų valymas – tai viena svarbiausių procedūrų, kurią būtina atlikti visiems stambialapiams augalams. Reguliariai valomi lapai bus sodrios žalios spalvos ir atrodys tikrai estetiškai. Dulkių sluoksnis paslepia augalo grožį, be to, tai gali augalui pakenkti.

Ruduo įsibėgėjo ir medžiai numetė daugumą lapų, kurie jūsų daržui ir sodui yra naudingesni nei manėte. Pasak sodininko Monty Don, spalis yra tinkamiausias laikas rinkti lapus ir iš jų daryti trąšas, rašoma express.co.uk. „Spalis – pagrindinis rudens mėnuo. Klimatas pasikeičia – bent jau mano pasaulio dalyje – lapai krenta, rudens spalvos darosi vis labiau dramatiškesnės. Nors, aišku, tai gali skirtis bėgant metams“, –  rašo sodininkas.

Ruduo neįsivaizduojamas be krintančių lapų. Šis procesas iš tikrųjų turi nepaprastą reikšmę medžiams, tačiau daugeliui žmonių, kurie turi savo kiemus, nukritę lapai tampa galvos skausmu. Visgi, neskubėkite jų mesti į šiukšlių dėžę, nes lapus galite puikiai panaudoti savo naudai. Štai 4 nukritusių lapų panaudojimo būdai. 1. Mulčias Viena iš priežasčių, kodėl rudenį krenta lapai, yra ta, kad medžiai galėtų visą reikiamą energiją nukreipti į šaknis ir peržiemoti.

Kiekvieną rudenį sodų savininkai susiduria su dilema: ar jie turėtų grėbti lapus? Žmonių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, dauguma sodininkų kruopščiai ir labai atsargiai pašalina nukritusius lapus iš savo sodo. Atidžiai apžiūrėkite namo aplinką, perskaitykite visus argumentus ir sužinokite, kodėl neturėtumėte grėbti lapų. Kodėl mes grėbiame lapus? Pristatome svarbiausias priežastis! Nukritę nuo medžių, lapai praranda estetinę vertę.

Daržovės būtinos norint sveikai maitintis, tačiau tam tikras daržoves reikia valgyti tinkamu būdu, kitaip jos gali kelti pavojų sveikatai. Viena populiari daržovė valgoma neteisingai gali būti net ir nuodinga. Rabarbaras – daugiametis augalas, su kuriuo dažnai ruošiami įvairūs desertai – pyragai ir pyragėliai. Nors ši daržovė teikia neabejotiną naudą sveikatai, svarbu valgyti tik jos stiebus. Rabarbarų lapuose yra oksaline rūgštimi vadinamos medžiagos, kuri gali būti net nuodinga.

Nukritę lapai – tikras vargas šiuo metų laiku, jie užteršia tvenkinius, apšniaukščia terasas, takeliai tampa pavojingai slidūs, o augalai lysvėse ir akmenys nebegali atskleisti savo pilno grožio. Jei per ilgai nesugrėbsite lapų, veja gali pagelsti. Lapus reikia reguliariai grėbti rudenį ir žiemos pradžioje, tačiau vietoj to, kad juos sudegintumėte ar išmestumėte, paverskite juos lapų puviniu ‒ vertingu nemokamu trąšų šaltiniu, kuris vertas aukso, rašo express.co.uk.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.

Kambariniams augalams reikia skirtingo lygio priežiūros, palyginti su lauko augalais. Kai kurie yra kilę iš šiltesnio klimato, o kitiems reikia nuolatinės drėgmės. Vienas iš geriausių būdų užtikrinti, kad jūsų augalai išliktų sveiki, yra reguliariai juos maitinti ir tręšti. Lapų pagrindą turintiems augalams reikia trąšų, kuriose yra daug azoto, o žydintiems augalams reikia daug kalio.

Žolininkė, puslapio „Mano žolėlės“ įkūrėja Jolanta pataria, skinant juoduosius serbentus, atkreipti dėmesį ir į jų lapus, kuriuose slepiasi neįtikėtina nauda. Juodieji serbentai tai ir maistas, ir vaistai, dabar puikiausias metas yra jų prisiskinti. JUODŲJŲ SERBENTŲ LAPAI Jie yra tinkami gaminti namų arbatai su aviečių bei gervuogių lapais. Jei po vaisių skynimo iškerpate senesnius stiebus, neišmeskite lapų, surinkite juos ir sudžiovinkite.

Pomidorų marą sukelia grybeliniai organizmai, kurie greitai plinta ant lapų ir šakniagumbių. Pomidorų augimo sezonas yra liepa, tada ir reikėtų atidžiai juos prižiūrėti. Lietingu ir drėgnu oru maras gali sukelti problemų tiek bulvėms, tiek pomidorams, auginamiems lauke, tačiau šiek tiek rečiau − šiltnamiuose auginamiems pomidorams, rašo express.co.uk. Besikaitaliojančios oro sąlygos gali sukelti maro protrūkius.

Itin nejaukus įrašas paplito internete. Jame užfiksuota, kaip šalia vyro stovi moteris užrištomis akimis ir verčia lapus. Moteris net neįsivaizduoja, kas ten užrašyta ir galvoja, kad tai – ypatinga staigmena jai. Visa istorija paplito socialiniame tinkle „TikTok“. Įraše matyti, kaip užrištomis akimis moteris negali nustygti vietoje ir nekantrauja išvysti savo staigmeną. Deja, ji nežinojo, kad staigmena bus ne tik jai, bet ir jos geriausiai draugei.

Kas yra rabarbaras? Kodėl parduotuvėse jis dažnai būna vaisių skyriuje? Ir kodėl jis neparduodamas su lapais? Rabarbaras – daržovė, ne vaisius. Prie vaisių parduotuvėse rabarbaro stiebelių ryšulėliai guldomi tik dėl saldaus jų skonio. Parduotuvėse produktai skirstomi pagal jų panaudojimą, o ne mokslinę klasifikaciją. Įdomu ir tai, kad rabarbaras Europoje yra visai naujas. Iš tikrųjų, tiksliai niekas nepasakys, kada žmonės pradėjo naudoti rabarbarą.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.

Panevėžyje senose miesto kapinaitėse su grėbliais savanoriškai triūsė nuteistosios. Jos bene vienintelės šiemet liko padėti tvarkant krentančius lapus. Mat koronavirusas išbaidė įprastai kasmet lapus padėdavusius sugrėbti mokyklų talkininkus. Dirba be sargybos Tarsi storu geltonu kilimu padengtos kapavietės ir takeliai. Taip jau kurį laiką rudeniniuose lapuose skęsta uždarytos Panevėžio šventų apaštalų Petro ir Povilo parapijos senosios kapinės.

Rudenį susiduriama su problema, kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų. Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia naudingiau namų ūkiui – atliekas kompostuoja. Tačiau iš tiesų visa, kas iš gamtos, turi ir atitekti gamtai. Lapai Nukritę lapai ypač tinka kompostui, jų nereikėtų išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis į šiukšlyną. Nereikėtų sugrėbtų lapų dėti į krūvą. Tam tinka komposto dėžė.

Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ buvo paskelbtas sudarytas lapų geltonumo žemėlapis. „Turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje jus pasiekia tokio tipo žemėlapis, kuriame pavaizduota lapų pageltimo situacija Lietuvoje. Apklaustos visos meteorologijos stotys su personalu, gauta šimtai pranešimų iš socialinių tinklų. Kaip matyti, prieš savaitę pietų Lietuvoje medžiai buvo gerokai žalesni nei šiaurėje ir rytinėje dalyje.

Trečiadienis Lietuvoje – tikras auksinis ruduo. Oro temperatūra džiugino, o žvilganti saulė leido pakelti galvas ir pasidžiaugti spalvą bekeičiančių lapų grožiu. Sinoptikai tikina, kad jau netrukus tiek daug šilumos neliks. Šalį apgaubs lietaus debesys, iš kurių vis pasipils trumpas lietus. Tai reiškia, kad auksinio rudens spalvos nubluks ir teks slėptis po skėčiais. Netoli Lietuvos vyks aktyvi cikloninė cirkuliacija, tad lietaus debesys užsuks kasdien.

Jamie Oliveris instagrame pasidalino savo žiedinių kopūstų gaminimo patarimais. Nors daugelis naudoja tik jų žiedelius, o kotus išmeta, pasirodo, galima panaudoti ir visą daržovę. Profesionalus virtuvės šefas paaiškino: „Žiediniai kopūstai iš tiesų sudaryti iš žiedų pumpurų puokštės, kurie nuskinami dar prieš jiems pražystant. Stambesnius žiedelius galite virti garuose, vandenyje, kepti ar skrudinti.

Nors didysis žoliavimas jau pasibaigė, žolininkai ragina suskubti – liko dar kelios dienos susirinkti ir susidžiovinti mums labai naudingo gauromečio lapus ir žiedus. Senovėje šį augalą žmonės itin vertino, mat jis gelbėjo gydant ir žarnyno ligas, ir nemigą. Dabar taisyklingai fermentuotas ir išdžiovintas jis gali virsti skania, nuotaiką keliančia arbata. Siauralapio gauromečio lapelių, į šalia namų esančią pamiškę atskuba Alina.

Amžinas klausimas braškių augintojams: ką daryti su braškių lapais šioms baigus derėti? Braškių augintoja Sandra Stanislavičė pataria laiku nupjauti lapus. Tai pati ekologiškiausia priemonė norint suvaldyti ligas ir kenkėjus. Net pirmamečiame braškyne jau būna grybelinių ligų sporų, kenkėjų kiaušinėlių – jie niekur nedingsta, sėkmingai įsitaiso ant lapų, stiebelių, šaknyne.

Kaip geriausia tvarkytis su braškėmis nurinkus uogas – pjauti ar nepjauti lapus? – klausia Edita S. iš Pasvalio. Atsako dendrologė Regina Sereikienė. Nurinkus uogas, braškyną reikia išravėti ir patręšti. Neretai manoma, jog po derliaus braškių lapus būtina nupjauti, kad augalai būtų sveikesni ir gausiau derėtų kitais metais. Iš tikrųjų yra kitaip. Jaunuose, 1–2 m. amžiaus braškynuose lapų verčiau neliesti, nebent jie ligoti.

Dantų balinimui išleidžiama daugiau nei 3 milijardai dolerių. Šios procedūros yra brangios ir turi būti nuolat kartojamos. Tačiau pamirštame, kad ir namuose turime daugelį produktų, kurie gali suteikti holivudinę šypseną. „Bright Side“ rekomenduoja kasdienius produktus, kurie juos teisingai naudojant gali daryti stebuklus. Todėl dalinamės keletu dantų balinimo gudrybių, kurias galėsite išbandyti namuose.

Paprastosios žemuogės – lietuvių pamėgta ir Lietuvos daržuose savo vietą bei populiarumą atradusi uoga. Tačiau žiemą vertėtų nepamiršti ir žemuogių lapų. Šių uogų lapai – ideali priemonė skausmui mažinti, peršalus, nes turi ir antiseptinių savybių. Žemuogių krūmelis – universalus augalas.  Žemuogės sveikatai stiprinti ir mitybai paįvairinti gali būti naudojamos ištisus metus. Pavasarį, prabudus gamtai ir sužaliavus žemuogėms, galima naudoti žalius žemuogių lapus.

Auksaspalviai nukritę lapai rudenį – vieniems džiaugsmas ir grožis, vertas fotogrrafijų, antriems – rūpestis šluojant kiemus ar gatves, kad prieš lietų neužsikimštų nuotėkų kanalizacijos. O ar žinote, kas gi galiausiai nutinka lapams, kai juos sušluoja ir surenka miesto aplinkos tvarkymo tarnybos? Šviečia saulė, šilta ir po kojomis čeža sausi rudeniniai lapai. Bet ar kada nors susimąstėte, kas gi su jais po to nutinka. Juk mūsų kiemuose ir parkuose jie surenkami.

Artėjant mirusiųjų dienai – Vėlinėms, miestų kapinės sulaukia savanoriškų talkininkų. Daryti gerą darbą – grėbti ir rinkti lapų šiemet į kapines veržiasi ir nuteistosios. Kalėjime sėdinčios moterys sako, kad jau negalinčios tvarkyti savų kapų, tai bent jau patvarkančios svetimus. Senosios Panevėžio kapinaitės esančios visai šalia Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios uždarytos jau beveik 6 dešimtmečius, tačiau prieš Vėlines jose netrūksta šurmulio.

Apie tai, kaip iš tiesų pasiruošti žiemai, kad mūsų sodas bei aplinka, kurioje gyvename atrodytų gražiai, dailiai ir tvarkingai, šiandien studijoje kalbėsime su apželdinimo kursų ,,Geltonas karutis” organizatore – Lina Liubertaite. Už lango žvarbu, bet aplinką, kurioje gyvename, reikia kažkaip paruošti šaltajam sezonui.