laisvės premija

Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Laisvės komisija. Nutarimą dėl premijos skyrimo priims Seimas. Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Seime šeštadienį minint Laisvės gynėjų dieną įteiktos praėjusių metų Laisvės premijos. Lietuvos parlamento sprendimu skirtos dvi premijos – Europos Parlamentui (EP) ir disidentui Petrui Plumpai.

 Į Vilnių penktadienį atvyks Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola, ji atsiims Lietuvos Seimo skirtą Laisvės premiją – simbolinę statulėlę, tačiau piniginę išmoką EP atsisakė priimti. „Roberta Metsola lankysis Seime sausio 12–13 dienomis. Lankysis Vilniuje, susitiks su Vyriausybės atstovais, prezidentu, taip pat turės susitikimų čia, Seime, dalyvaus minėjimo renginiuose“, – šią savaitę per Seimo valdybos posėdį sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kitą savaitę Seimo rūmuose, Kovo 11-osios salėje, bus įteiktos Laisvės premijos, jų laureatai gaus dvigubai didesnes išmokas nei iki šiol. Gruodį Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymo pakeitimus, kad kasmet skiriama Laisvės premija yra 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio. Tam pritarė dauguma – 84 – parlamentarai, niekas nebuvo prieš, vienas balsuodamas susilaikė. Nuo šių metų BSI siekia 55 eurus, tokiu būdu Laisvės premijos dydis išaugo daugiau nei dvigubai – iki 11 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti siūlymą šių metų Laisvės premiją skirti Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui. Du laureatus Laisvės premijos komisija išrinko vienbalsiai. Pasak komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės, P. Plumpa įvertintas už viso gyvenimo darbus. „Jo laisvės kelias prasidėjo ankstyvoje jaunystėje ir tęsėsi visą gyvenimą. Laisvės kova buvo jo gyvenimo vektorius.

Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Laisvės komisija, BNS informavo komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė. „Esu dėkinga komisijai, kuri matydama labai stiprias keturias kandidatūras, po diskusijos vienbalsiai pritarė, kad šiemet reikia skirti dvi premijas“, – teigė ji. Nutarimą dėl premijų skyrimo priims Seimas.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė siūlo keisti Laisvės premijos dydį. Dabar įstatyme nustatytas tikslus premijos dydis – 5000 eurų. Parlamentarė parengė įstatymo pataisą, kad kasmet būtų skiriama 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija. Šiemet BSI yra 49 eurai, tokiu būdu Laisvės premijos dydis išaugtų beveik dvigubai – iki 9800 eurų.

Lygiai 32-eji metai praėjo nuo nakties, kai rusų kariai tankais traiškė beginklius lietuvius prie Seimo rūmų ir Televizijos bokšto. Įvykių liudininkai iki šiol prisiminimus pasakoja drebančiu balsu ir su ašaromis akyse. Ypač visus jaudina, kaip brutaliai istorija pasikartojo Ukrainoje. Šiųmetė Laisvės premija irgi keliauja į Ukrainą – jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Nuotoliu į iškilmių dalyvius Seime kreipęsis Zelenskis dėkojo Lietuvai už tai, kad laisvės ji neišdavė nė minutės.

Laisvės premijos laureatas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Lietuvą. Jis akcentavo, kad Lietuva nė vieną minutę neišdavė laisvės ir tai yra geriausia duoklė žuvusiems per Sausio 13-ąją. „Mieli Lietuvos žmonės, džiaugiuosi galėdamas jus pasveikinti ir noriu iškart padėkoti jums už tai, kad jūs neišdavėte nė vieną minutę laisvės –ir ne tik per 323 žiaurias Rusijos karo dienas. Nuolat jaučiame jūsų palaikymą.

Lietuvoje penktadienį minia Laisvės gynėjų diena, bus pagerbtas Sausio 13-osios aukų atminimas. Minėjimas tradiciškai prasidės pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Prie pilietinės iniciatyvos prisijungti kviečia prezidentas Gitanas Nausėda, jis žvakutes uždegs ir pilietiškumo pamokoje dalyvaus Vilniaus Antakalnio gimnazijoje.

Antradienį Seime Laisvės premija skirta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. „Šiandien Ukraina yra europietiška demokratinė valstybė, priversta kovoti už savo teritorijos, kultūros ir žmonių išlikimą, o taip pat ir už mūsų visų laisvę.

Šiemetinę Laisvės premiją siūloma skirti Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Kandidatūrai pirmadienį pritarė Laisvės komisija. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Eidamas 96-uosius metus antradienį mirė buvęs partizanas, Laisvės premijos laureatas Jonas Abukauskas-Siaubas, BNS antradienį informavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. J. Abukauskas gimė 1927 metais Utenos apskrityje, Norvaišių kaime.

Lietuvos šeimų sąjūdis pirmadienį pareiškė apgailestaujantis dėl „pavienių nepagarbių išsišokimų“, praėjusią savaitę per Laisvės gynėjų dienos minėjimą prie Seimo kalbant Laisvės premijos laureatei Bernadetai Mališkaitei.

Skiriant Laisvės premiją „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjams ir bendradarbiams pasiųsta žinia, kad ginti tikėjimo laisvę reiškia ginti pagrindines žmogaus teises ir siekį būti mąstančiu, atsakingu žmogumi, sako viena iš jos laureačių Bernadeta Mališkaitė. Ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje atsiimdama premiją ji teigė, kad „Kronikos“ stiprybė buvo faktai. „O tiesos, panašiai kaip šviesos, po puodu nepavoši.

Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiams Gerardai Šuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei ir Jonui Borutai. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Seimo Laisvės premijų komisija, įvertinusi iš institucijų, visuomeninių organizacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų gautus teikimus, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Režimui prieš 30 metų nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks to padaryti dabar ir Baltarusijoje, sako demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Atsiimdama Baltarusijos demokratinei opozicijai šiemet skirtą Laisvės premiją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Vilniuje ji prisiminė po sovietų tankais žuvusią Loretą Asanavičiūtę. „Prieš 30 metų šią dieną prie Vilniaus televizijos bokšto atėjo jauna moteris.

Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime demokratinės Baltarusijos lyderei Svetlanai Cichanouskajai įteikta Baltarusijos demokratinei opozicijai skirta 2020 metų Laisvės premija. S. Cichanouskaja dėkojo už šią premiją ir prabilo lietuviškai. Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje S. Cichanouskaja iš pradžių prabilo lietuviškai, vėliau savo kalbą tęsė anglų kalba ir pabaigoje taip pat kalbėjo lietuviškai.

Atgimimo metraštininkui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, partizanui Albinui Kentrai-Aušrai pirmadienį Seime minint Laisvės gynėjų dieną įteikta Laisvės premija. Atsiimdamas apdovanojimą A. Kentra-Aušra sakė jį skiriantis savo seserims, broliams, šeimai, Šilalei, Vilniaus universitetui, Žemaitijai ir visai Lietuvai.

 Laisvės premiją siūloma skirti septynių buvusių partizanų grupei, nusprendė komisija. „Septynių komisijos narių sprendimu Laisvės premija 2019 metų sausio 13 dieną bus įteikta partizanų grupei, tai yra žmonėms, laisvės kovų dalyviams, kurie šiandien dar, laimei, yra su mumis“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

 Vienuolyne Pavilnyje gyvenanti Nijolė Sadūnaitė naujienas sužino itin retai, nes nesinaudoja internetu, nežiūri televizoriaus ir beveik neklauso radijo, o apie Seimo sprendimą skirti jai Laisvės premiją išgirdo tik po pusdienio. Sovietmečiu leistos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platintoja vis gūžčioja pečiais, abejodama, ar iš tikrųjų yra verta tokio praėjusią savaitę jai paskirto apdovanojimo.

  Seimo komisija šiemetinę Laisvės premiją siūlo teikti kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui, o pernykštę – pirmajam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui.   „Komisijos siūlymas yra teikti Seimui balsuoti, kad 2017 metais Sausio 13 dieną būtų įteiktos dvi premijos – už 2015-uosius, kadangi pernai nebuvo įgyvendintas įstatymas, ir už 2016-uosius.

Seimo komisija šią savaitę planuoja apsispręsti, kam teikti šiemetinę Laivės premiją. „Renkamės trečiadienį į posėdį ir užsiimsim (kandidatūrų) svarstymu. Aš tikiuosi, kad nuspręsime dėl teikimo, jei nebus ypatingų nesutarimų ar nuomonių išsiskyrimų, nes mes iki Kalėdų norėtumėm atiduoti Seimui“, – BNS sakė komisijos pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Naujoji Seimo valdyba pavedė Žmogaus teisių komitetui skubiai pasirūpinti Laisvės premijos komisijos sudarymu. Kadangi šiemet smarkiai vėluojama skelbti Laisvės premijos konkursą, bus svarstoma galimybė šią premiją skirti pernai atrinktam kandidatui Vytautui Landsbergiui. Žmogaus teisių komitetui nurodyta iki lapkričio 24-osios parengti ir įregistruoti nutarimo projektą dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo. Mat pagal įstatymą komisijos sudėtį tvirtina Seimas šio komiteto teikimu.

Valdančiosios koalicijos atstovai smerkia pirmojo faktinio Lietuvos vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sprendimą atsisakyti dalyvauti parlamento renginiuose, minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines. V. Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime – nei gynėjų susitikime, nei iškilmingame minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet būdavo.

 Iš Briuselio atvykęs į Vilnių pas Seimo rinkimams jau besirengiančius partiečius, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis ragina Laisvės premijos neskirti Vytautui Landsbergiui, nors taip siūlo pats partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius ir siūlė premijos komisija. Andriukaičio nuomone, jubiliejinės premijos labiau nusipelno Lietuvos disidentai ir politiniai kaliniai. “6000 laisvės kovų dalyviai yra Lietuvoje. Jų gyvenimas kovojant už laisvę buvo didžiulės grėsmės akivaizdoje.

2015 m. Seime priekaištauti profesoriui V. Landsbergiui už kažkokius tariamai klaidingus sprendimus praėjusiame amžiuje yra tas pats, kas kaltinti Vytautą Didįjį dėl abejotinos Žalgirio mūšio taktiškos, „Žinių radijui“ sakė apžvalgininkas Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Premjeras Algirdas Butkevičius pasiūlė Seimui persvarstyti sprendimą Laisvės premijos neskirti profesoriui Vytautui Landsbergiui.

Seimui nepritarus Laisvės premiją skirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkui Vytautui Landsbergiui, parlamentaras Linas Balsys sugalvojo, kam reikėtų įteikti 5 tūkst. Eur siekiantį apdovanojimą. Penktadienį Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Seime įregistravo pasiūlymą 5 tūkst. Eur dydžio Laisvės premiją paskirti Vaikų ligoninės paramos fondui.

Nei laisvės, nei istorijos nesuklastosi, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama Seimo sprendimą neskirti laisvės premijos pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui. „Turbūt matome žmonių reakciją, ir galiu tik prisidėti prie tos nuomonės, kuri sako, kad nei laisvės, nei istorijos nesuklastosi“, - penktadienį Prienų rajone žurnalistams sakė prezidentė.

Socialiniuose tinkluose gimusi solidarumo akcija su Laisvės premijos nominantu Vytautu Landsbergiu ketvirtadienį palaikymo sulaukė ir Seime. Didžioji dalis opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) vyrų įprastus kaklaraiščius pakeitė į tautinę juostelę, kurią mėgsta nešioti buvęs valstybės vadovas V.Landsbergis. Jas ant kaklo užsidėjo ir kai kurios frakcijos parlamentarės. „Tai yra reakcija į praėjusio posėdžio Seimo sprendimą neskirti Laisvės premijos Vytautui Landsbergiui.

Seimui antradienį nepritarus Laisvės premijų komisijos siūlymui šiemetinę premiją skirti pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui po nepriklausomybės atkūrimo Vytautui Landsbergiui, atsistatydino didžioji dalis komisijos narių. Iš karto po nepavykusio balsavimo iš Laisvės komisijos pirmininkės pareigų paskelbė pasitraukianti konservatorė Irena Degutienė, taip pat komisijos narė liberalė Dalia Kuodytė.

Seimas antradienį atsisakė pirmajam faktiniam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui skirti Laisvės premiją. Šiemetinė premija niekam nebus teikiama. Už nutarimą dėl premijos skyrimo konservatoriui V.Landsbergiui balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai.

Sekmadienį istorinėje Kovo 11-osios salėje prasidėjo iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 22-osioms metinėms, ir 2012 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

Sekmadienį, Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises Antanui Terleckui planuojama įteikti 2012 metų Laisvės premiją. Iškilminga ceremonija numatyta istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje.

2012–ųjų Laisvės premija skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45–ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui. Ketvirtadienį už tokį nutarimą balsavo 64 Seimo nariai, 1 buvo prieš.

Rusų disidentas Sergejus Kovaliovas sumokėjo didelę kainą už draugystę su lietuviais ir kitais geros valios žmonėmis, kainą, be kurios neįmanoma pasiekti laisvės. Kalbėdamas iškilmingame Sausio 13–osios minėjimo posėdyje Seime Kauno arkivyskupas metropolitas, buvęs disidentas ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjas Sigitas Tamkevičius pirmąjį Laisvės premijos laureatą S. Kovaliovą Evangelijos žodžiais vadino žemės druska. „Druska, tiesa, yra sūri, bet labai reikalinga.

Pirmosios Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovaliovas, penktadienį kalbėdamas Seime, istorinėje Kovo 11-osios salėje, pasidžiaugė, kad Lietuva žengia europietiškos integracijos keliu. „Dabar laisva, ne be trūkumų, galbūt ir su rimtais trūkumais, apie kuriuos buvo čia kalbama iš šios tribūnos, tokia Lietuva žengia nauju europietiškos integracijos keliu. Aš manau, kad tai yra pats viltingiausias, pats būtiniausias dabartiniame pasaulyje kelias“, – sakė S. Kovaliovas.

Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, iškilmingo minėjimo Seimo Kovo 11-osios salėje metu bus įteikta pirmoji Laisvės premija, kurią Seimas paskyrė Rusijos žmogaus teisių gynėjui, kovotojui už laisvę ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.

2011 metų Laisvės premija paskirta aktyviam kovotojui už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjui, Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui. Antradienį tokį nutarimą priėmė Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu. Už Seimo nutarimą „Dėl 2011 metų Laisvės premijos paskyrimo Sergejui Kovaliovui“ balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.

„Pasak užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį ketinama pristatyti Laisvės premijai gauti. Ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime atsakydamas į parlamentaro Manto Varaškos klausimą, ministras sakė, kad netrukus parlamentiniam Užsienio reikalų komitetui bus pateiktos visos pavardės žmonių, kurie bus nominuoti šiai premijai,“- praneša 15min.lt.

Seimas 20-ųjų Sausio 13-osios metinių proga įsteigė Laisvės premiją, kuri bus teikiama asmenims ir organizacijoms už indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premijos įstatymo priėmimą parėmė 60 Seimo narių, prieš balsavo 17, susilaikė 21 parlamentaras. Premija – 5000 eurų – bus mokama iš Seimo kanceliarijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Seimas pradėjo svarstyti Laisvės premijos įsteigimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Laisvės premiją. Pasak projekto iniciatoriaus Petro Auštrevičiaus, įstatymo projekto rengimą paskatino 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių - Laisvės gynėjų dienos - sukakties dvidešimtosios metinės bei šių įvykių svarba lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei, taip pat visai Rytų ir Vidurio Europos regiono tolesnei politinei raidai.

Seimas pritarė siūlymui įsteigti Sausio 13–osios – Laisvės premiją. Už tokį nutarimo projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 86 Seimo nariai, 1 susilaikė. Sausio 13–osios – Laisvės premijos tikslas – skatinti demokratijos plėtrą, žmogaus teisių įtvirtinimą, teisinės valstybės kūrimą ir lygiateisį tautų bendradarbiavimą.