laimė

Kodėl vieni žmonės nuolat jaučiasi laimingi, patenkinti, džiaugiasi gyvenimu ir nepalūžta nesėkmės atveju, o tuo tarpu kiti būna dažniausiai paniurę, liūdni, jiems atrodo, kad juos nuolatos persekioja negandos ir pan.? Psichologai teigia, kad genai ar sėkmė čia nieko dėti – galima išmokti būti laimingiems. Kiekvienas iš mūsų gali būti laimingas.

Prisipažinkite, ar jūs laiminga? Jei ne, tai ko jums trūksta iki pilnos laimės? Jei negalvojusi galite atsakyti į šį klausimą, jūs jau pusiaukelėje savo laimės link. Kiekvienas iš mūsų laimę supranta savaip. Kažkam iki pilnos laimės trūksta nuosavos vilos ant jūros kranto, o kažkam pakanka mažo namuko kaime. Turtingas ir dėmesingas vyras, stipri sveikata, įdomus darbas, prabangūs kailiniai, atostogos egzotiškuose kurortuose – visa tai išsvajotos laimės atributai.

Ekonomistų grupė, vadovaujama daktaro Cahit Guven,  specialisto iš Australijos Dikino universiteto (Deakin University), nustatė, kad jeigu vyras mažiau laimingas nei jo žmona, tikimybė, kad šeima iširs, kur kas mažesnė. O jeigu šeimoje vyras yra laimingesnis už žmoną, didelė tikimybė, kad žmona jį paliks. Mokslininkai tyrimui panaudojo dešimčių tūkstančių porų iš trijų skirtingų šalių duomenis.

„The Chartered Institute for IT“ organizacijos užsakymu bendrovės „Trajectory Partnership“ atlikta apklausa parodė, kad aukštosios technologijos didina žmonių laimės pojūtį. Apklausoje dalyvavo 35 tūkstančiai žmonių iš įvairių šalių. Šio tyrimo duomenys prieštarauja daugelio psichologų nuomonei, kad aukštosios technologijos žmones veikia neigiamai. Net pats „Trajectory Partnership“ ekspertas Polas Flattersas teigia, kad jo atlikto tyrimo rezultatai kiek nelogiški.

Botokso gerbėjus lengva atpažinti, mat jie beveik neturi ne tik raukšlių, bet ir veido išraiškų. Žmonės, užšaldę savo jaunystę šiuo  „stebuklu“, virsta į „emocinius ledukus“. Tačiau būtent šis populiarios  procedūros trūkumas gali padaryti žmones laimingesniais, tikina mokslininkai. Žmonės, naudojantys botokso injekcijas, praranda galimybę raukytis, rodyti užuojautos kupinas mimikas bei įsijautimo į situaciją grimasas.

Kiekvieną dieną žiniomis apie gilėjančią ir greitėjančia krizę mus gąsdina ir slegia beveik visi Lietuvos žiniasklaidos kanalai. Greitėjantis gyvenimo tempas, chronišku virstantis nuovargis, prastėjanti sveikata – visa tai tapo lyg ir savaime suprantami ir neatsiejami šiuolaikinio žmogaus palydovai... Todėl, šiandien kaip niekada yra aktualus mokėjimas džiaugtis, pastebėti tas smulkmenas, iš kurių susideda kiekviena mūsų gyvenimo diena. Tai iš tiesų Didis mokėjimas. Ir to reikia mokytis.

Notingemo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad žmonės, kurie išlošė pinigų loterijose, ir tie, kurie tokios dovanos iš likimo negavo, laimę apibūdina beveik vienodai: maudytis karštoje vonioje, plaukioti baseine, žaisti aktyvius žaidimus, mėgautis savo hobiu...  Pasirodo, loterijų laimėtojus labiau džiugina ne brangios mašinos ir briliantai, o įdomios knygos ir galimybė pasiklausyti geros muzikos.

1. Jūs turite pasirinkimo laisvę. Geriausia, ką jūs galite realizuoti savo gyvenime, tai realizuoti pats save, pasirinkdamas savo gyvenimo kryptį. Jūsų prigimtis (genai) ir išoriniai faktoriai (auklėjimas, jus supę žmonės) turi daug įtakos, tačiau toji įtaka nėra lemiama. Jūsų likimas priklauso nuo jūsų paties pasirinkimo. Jūs negalite pakeisti praeities įvykių, tačiau turite galimybę pasirinkti savo reakciją į viską, kas jums nutiko. 2. Jūs turite galimybę abejoti.

Žmonėms daugiausiai laimės suteikia atostogų laukimas, tuo metu joms pasibaigus ir grįžus prie darbų, linksmumo lygis prilygsta neatostogavusiųjų. Tyrimą atlikę mokslininkai apklausė daugiau kaip 1,5 tūkst. Olandijos gyventojų, 974 iš jų per daugiau kaip 40 savaičių trukusį tyrimą atostogavo. Tam tikrais laiko momentais, tiek prieš, tiek po kelionių, tyrimo dalyviams buvo pateikiami klausimai apie juntamą laimės lygį, rašo „LiveScience.

Vincas Mykolaitis-Putinas rašė: „Aš pavydžiu bepročiams, kuriems, turbūt, viskas aišku ir kurių elgesio niekas nesistengia išaiškinti.“ Būti bepročiu, matyt, labai gerai, jei ne vienas rašytojas jau taip rašo... Bepročiai pastebi ir džiaugiasi tuo, ko paprastas eilinis žmogus nepastebi ir negali pastebėti, nes jo protas to nepripažįsta. Beprotis yra tolygus vaikui, nes tik jie yra laimingi, kai aplink vien bėdos ir nelaimės. Tai − gyvenimo dovana.

Pasitaikė prasta diena? Nebandykite priverstinai mąstyti apie gerus dalykus - paprasčiausiai galvokite greitai. Naujas mokslininkų tyrimas rodo, jog paspartintas galvojimo procesas gali pagerinti žmogaus nuotaiką. Prinstono ir Harvardo universitetų mokslininkai atliko šešis eksperimentus, kurių dalyvių buvo prašoma greitai per 10 minučių sugeneruoti kaip galima daugiau konkrečioms problemoms spręsti skirtų idėjų. Idėjų kokybė buvo nesvarbi - įskaičiuojamos buvo net ir visiškai netikusios.

Savižudybių skaičius, įvairūs tyrimai rodo, jog Lietuva – šalis, kurioje žmonės jaučiasi nelaimingi. Galime kaltinti klimatą, politiką, visus kitus, bet... kaip visad ne save? 2006 m. tyrimai rodo, jog laimingiausi žmonės gyvena JAV, Kanadoje, Venesueloje, Skandinavijos šalyse, Islandijoje, Australijoje. Didžiojoje Rytų Europos dalyje laimės vidurkis labai žemas. Tiesa, Estija, lenkia tiek Latviją, tiek mus, lietuvius. Kodėl taip yra? Juk Baltijos šalys gana artimos viena kitai.

Lenkai dabar jaučiasi laimingesni nei komunistiniais laikais, rodo CBOS atlikta apklausa. 1988 metais, prieš pat kumunistinio režimo žlugimą, kone kas penktas lenkas teigė esąs laimingas ir beveik toks pats skaičius žmonių teigė, kad gyvenime jiems trūksta laimės. Prabėgus 10 metų po demokratinės transformacijos, 1999-aisiais, savo gyvenimu patenkintų lenkų skaičius išaugo 13 procentinių punktų ir pasiekė 31 proc.

Sekmadienį, gegužės 24 d., surengtas baigiamasis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus koncertas. Šiais metais šį skyrių baigė septyni šokėjai, kuriuos specialybės mokė pedagogai Beatričė Tomaševičienė ir Petras Skirmantas: Kristina Gudžiūnaitė, Margarita Simonova, Vaida Šniurevičiūtė, Ieva Svetickaitė, Julija Turkina, Audrius Butkys ir Vojcechas Žuromskas. Šią šokėjų kartą taip pat mokė pedagogės Aušra Bandzevičienė, Valentina Tarasova ir Jurijus Melnikovas.

2008 m. spalio 31 – lapkričio 2 d. Grasse (Prancūzija) vyko XXI Tarptautinis klasikinio šokio konkursas. Konkurse dalyvavo 160 baleto šokėjų iš Prancūzijos, Belgijos, Japonijos, Nyderlandų, Kanados, Bulgarijos, Švedijos, Italijos, Norvegijos ir Lietuvos. Lietuvą atstovavo trys Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus diplomantai Margarita Simonova, Vaida Šniurevičiūtė (mokytoja.

Lietuviai, portalo Delfi.lt skaitytojai, įsimintiniausia metų fraze išrinko prezidento Valdžio Zatlerio pasisveikinimą „Laba diena, braliukas!“, kurį jis ištarė praėjusiais metais liepos 13 lankydamasis Lietuvoje Peržvelgus Latvijos žiniasklaidos puslapius, matyti, kad latvių prezidentas šneka daug.