laima garnelienė

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskyrė dvi naujas Teisėjų garbės teismo nares. Po šio paskyrimo naujasis Teisėjų garbės teismas bus baigtas formuoti. Į Teisėjų garbės teismą paskirta Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektorė, Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorė Julija Kiršienė ir M.Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto Teisės katedros vedėja profesorė Birutė Pranevičienė. Seimo pirmininkas į Teisėjų garbės teismą skiria visuomenės atstovus.

Neseniai iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos Darius Kuolys teigia pasitraukęs dėl Teisėjų tarybos pirmininko, Aukščiausiojo teismo vadovo Gingtaro Kryževičiaus ir jo sekretorės – Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Laimos Garnelienės – viešų kalbų ir atsainaus požiūrio į teisėjų nusižengimus.

Teisėjų tarybos sekretorė Laima Garnelienė sako, kad vienu metu iš Kauno m. apylinkės teismo pasitraukus 4 teisėjams gali sutrikti jo darbas. Kaip jau pranešta, ketvirtadienį trauktis iš pareigų norą pareiškė trys Kauno miesto ir vienas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas. Penktadienį Prezidentė į Teisėjų tarybą kreipėsi jau dėl penkių atleidimo.

Kalbos, jog visuomenės pasitikėjimą Temidės tarnais galėtų atstatyti prisiekusiųjų teismas ar tarėjų institutas, greičiausiai ir liks tik kalbomis. Bandymas reformuoti suplėkusią lietuviškos teisėtvarkos sistemą įtraukiant visuomenės atstovus į teisingumo vykdymą, šiandien mūsų valstybei būtų tiesiog nepakeliama našta. Taip dienraščiui teigė ir šios idėjos šalininkai, ir priešininkai.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ išteisino nušautą teisėją ir paskelbė jį auka. Kartu parašė detektyvinio serialo vertą siužetą. Ieškomas Drąsius Kedys dabar tampa tik gudrios ir klastingos sesers – irgi teisėjos – manipuliacijų, neva siekiant užimti J. Furmanavičiaus vietą,  auka. Nors tyrimas nebaigtas, Kauno teisėjų bendruomenė ir net Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė kolegę jau lyg ir nuteisė.

Po šoko atsigaunantys Kauno teisėjai atsisako nagrinėti bylas kartu su pagrindinio žudynių, per kurias krito ir jų kolega, įtariamojo Drąsiaus Kedžio seserimi Neringa Venckiene. Jos vyro - Kauno advokatų kontoros seniūno Aido Venckaus kolegos taip pat teigia, kad jis pažeidė advokato etiką. Per artimiausias porą savaičių gali būti sudėti visi taškai vadinamosios Kauno pedofilijos bylos tyrime.

Penktadienį Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre, vyksta visuotinis ataskaitinis-rinkiminis Lietuvos teisėjų asociacijos susirinkimas. Be įprastinės tokiam renginiui dienotvarkės, Lietuvos teisėjų asociacijos valdyba yra paruošusi ir keletą naujų dokumentų, kuriuos ketinama priimti suvažiavime. Kaip „Akistatą“ informavo šios valdybos narys teisėjas Ramūnas Gadliauskas, norima pakoreguoti jos sudėtį. „Taip jau atsitiko, jog iki šiol valdybą sudarė teisėjai iš aukštesnių teismų.

Penktadienį posėdžiavusi Teisėjų taryba nutarė iš Nacionalinės teismų administracijos internetinio tinklalapio skubos tvarka pašalino teisėjų nuotraukas. Šį sprendimą paskatino priimti pedofilijos skandalas Kaune, kurio pasekoje nuo žudiko kulkos krito Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius.

Penktadienį posėdžiavusi Teisėjų taryba nutarė iš Nacionalinės teismų administracijos internetinio tinklalapio skubos tvarka pašalinti teisėjų nuotraukas. Šį sprendimą paskatino priimti pedofilijos skandalas Kaune, po kurio atomazgos nuo žudiko kulkos krito Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius.

Lietuvoje dirbantys komerciniai bankai kasdien iš butų iškrausto mažiausiai po dvi šeimas. Tačiau realiai gatvėje atsiduria daugiau žmonių, mat ne visi bankai viešai giriasi, kiek klientų (ypač – su mažais vaikais ant rankų) paliko be pastogės. Ką apie tai mano Seimas ir Lietuvos bankas? Nieko, nes jų atstovai patys sėdi bankų kišenėse. Skola – milijardas Naujausiais duomenimis, Lietuvos gyventojų, neskaitant įmonių, pradelstos skolos jau pasiekė beveik milijardą litų.

Pirmadienio rytą Kaune nušautas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Furmanavičius (47 m.), po kelių valandų - ieškomo Drąsiaus Kedžio, kaltinusio J. Furmanavičių tvirkinus jo mažametę dukterį, buvusios draugės sesuo. Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas per Lietuvos televiziją paskelbė Drąsiaus Kedžio paiešką. Nors jis nevadinamas įtariamuoju, gyventojams jo sulaikyti nerekomenduojama: jam yra išduoti keli savigynai skirti ginklai.

Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymas atveria Lietuvos teisėsaugos spragas, nes iki šiol nėra užtikrinta teismų ir teisėjų apsauga, teigia Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė. Pasak L. Garnelienės, teisėjų bendruomenė yra sukrėsta pirmadienio įvykio. Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai nušaunamas teisėjas, nors Temidės tarnai dažnai sulaukia grasinimų.

Per keletą pastarųjų savaičių Valstybės kontrolės pavadinimas skambėjo ne kartą. Lietuvos piliečiai sužinojo, kad valstybės pareigūnai ne pagal paskirtį leido valstybės lėšas, padarė daug stambių pažeidimų, o gal net ir nusikaltimų, naudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

Nacionalinio transliuotojo žurnalistai vakar susidūrė su savotiška cenzūros forma. Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė ėmėsi nurodinėti, ką kviesti į laidas. Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) žurnalistas Tomas Dapkus, ruošdamasis vakarykštei tiesioginei laidai "Akiračiai", kuri transliuojama tiek per radiją, tiek per televiziją, tradiciškai kviesdavosi įvairius pašnekovus. Į šią laidą kviesti europarlamentaras prof.

Sumažinus lėšų skyrimą teismams, pinigų teisėjų ir teismų darbuotojų atlyginimams turėtų užtekti, tačiau lėšų kitoms išlaidoms, pavyzdžiui elektros energijai ar pašto paslaugoms, tikrai trūks. Tai trečiadienį po Teisėjų tarybos posėdžio BNS tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė. Dėl to šių metų pabaigoje teismai esą negalės atlikti jam priklausančių teisingumo vykdymo funkcijų, išskyrus būtiniausias.

Seimo nepritarimas Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjos Virginijos Volskienės skyrimui dirbti į Apeliacinį teismą (AT) papiktino Teisėjų tarybą. Trečiadienį vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje nuspręsta pateikti viešą pareiškimą dėl šios kandidatės nepatvirtinimo.

Už dviejų sūnų nužudymą iki gyvos galvos nuteista Alma Bružaitė naujas aplinkybes, dėl kurių, jos nuomone, turėtų būti atnaujintas ikiteisminis tyrimas, pasakojo už uždarų durų. Sprendimą neleisti posėdį stebėti pašaliniams asmenims trečiadienį priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas argumentavo, kad teismo posėdyje bus pagarsinti duomenys apie A.Bružaitės privatų gyvenimą.

Jeigu rūpindamasis savo alkana šeima žmogus pavagia vištą - jis yra negailestingai baudžiamas. Tačiau kai aukštas valstybės pareigūnas pasisavina iš valstybės milžiniškas lėšas ar jas iššvaisto, mūsų teisėsauga parodo visą savo gailestingumą.

Tarnautojai ir teisėjai įsitikinę, kad valdžios polėkis nurėžti dalį jų atlyginimo neišspręs finansinių valstybės problemų. „Taupysim!“ - griežtai pareiškė premjeras Andrius Kubilius ir savo patarėjus pamalonino 20 proc. algų priedais. „Taupysim!“ - į krūtinę mušėsi Seimo nariai ir girgždėdami, tylomis keiksnodami Konstitucinį Teismą, nusprendusį, kad sunkmečiu gali „pabadauti“ ir politikai, savo atlyginimus susimažino 15 procentų.

Šią savaitę parlamentarai, 15 proc. susimažinę atlyginimus sau ir ministrams, ketina juos laikinai apkarpyti ir prezidentui, teisėjams, merams ir jų pavaduotojams, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, savivaldybių administracijos direktoriams. Sutaupytų milijonus Tokias įstatymų pataisas, siūlančias nuo kovo 1 d. iki metų pabaigos 15 proc.

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, reaguodama į premjero Andriaus Kubiliaus teiginius, kad Vyriausybė pasiruošusi teisėjams sumažinti algas tiek pat, kiek jos sumažėtų Seimo nariams ir ministrams, pabrėžia, kad algos teisėjams šiemet jau mažėjo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas konservatorius Stašys Šedbaras akibrokštu pavadino kai kurių teismų sprendimą išsimokėti tūkstantines priemokas teisėjams ir teisėjų padėjėjams. „Aš manau, kad tai akibrokštas. Kai Seimas, Vyriausybė deda pastangas, kad stabilizuotų padėtį Lietuvoje, kai reikia solidariai suremti pečius, tokie veiksmai - nesolidarumo demonstravimas“, - BNS antradienį sakė S. Šedbaras.

Nepaisydami raginimų veržtis diržus kai kurie teismai 2008 metų pabaigoje išsimokėjo tūkstantines vienkartines priemokas teisėjams ir teisėjų padėjėjams. Kai kuriems teisėjams mokėtos priemokos siekė beveik po 8 tūkstančius litų. Prieš tai Teisėjų taryba nustatė tvarką, pagal kurią premijų skyrimas patikėtas teismų pirmininkams - šie priemokas skiria ne tik vadovaujamų teismų teisėjams, bet ir sau patiems.

Po trijų balsavimų Teisėjų tarybos pirmininke išrinkta Apeliacinio teismo teisėja Laima Garnelienė mano, kad rinkimuose nugalėjo demokratija. „Aš žinojau, kad būsiu siūloma, bet kadangi negali prognozuoti, kaip baigsis rezultatai, bet pagal tai, kaip vyko balsavimai, tai iš tikrųjų pilnas demokratiškumas. Keli balsavimo turai, net kandidatų kėlimas iš naujo“, - BNS sakė L. Garnelienė, kuri kartą jau buvo Teisėjų tarybos pirmininke nuo 2006 metų birželio iki 2008 metų lapkričio vidurio.

Vilniuje penktadienį susirinkusi Teisėjų taryba po trečio balsavimo išsirinko tarybos pirmininkę - ja tapo šias pareigas nuo 2006 metų birželio iki 2008 metų lapkričio vidurio ėjusi Apeliacinio Teismo (AT) teisėja Laima Garnelienė. Ji per slaptą balsavimą surinko 13 teisėjų balsus. 7 balsus gavo kitas kandidatas - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas (LVAT) Arūnas Drigotas. Tarybos pirmininko rinkimai nevyko sklandžiai.

Vilniuje penktadienį posėdžiaujanti Teisėjų taryba išsirinks savo vadovą. Kandidatais į šį postą tapo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja (AT) ir buvusi tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas (LVAT) Artūras Drigotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Vytautas Masiokas. Keipdamasi į teisėjus, L.Garnelienė teigė, kad savo, kaip pirmininkės, darbą vertina teigiamai.

Ar sostinės teisėjų dominuojama naujoji Teisėjų taryba šiandien sugebės išsirinkti vadovybę, kuriai vienodai rūpėtų visos Lietuvos teismai ir teisėjai? Teisėjų taryba spręs, kas šiai teisėjų savivaldos institucijai vadovaus ateityje. Likus dviem dienoms iki naujosios Teisėjų tarybos vadovų išrinkimo prezidentas Valdas Adamkus susitiko su prieš dvi savaites kadenciją baigusios Teisėjų tarybos nariais.

Kadenciją baigiančios Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė po susitikimo su prezidentu ir išgirstų padėkų prašneko apie teismus prislėgusį taupymo vajų - esą Finansų ministerijai dėl ekonominio sunkmečio neleidžiant disponuoti teismų turimais pinigais, Ukmergės rajono apylinkės teisme jau apribotas telefono ryšys, o Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas baiminasi, kad bus išjungta elektra.

Visuotinis teisėjų susirinkimas penktadienį išrinko naujus Teisėjų tarybos narius. Taryboje dirbs Aukščiausiojo teismo teisėjai Egidijus Laužikas, Vytautas Masiokas ir Sigitas Gurevičius. Iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Taryboje dirbs dabartinė Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė bei teisėjai Vygandas Višinskas ir Aloyzas Kruopys. Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui atstovaus Vaida Urmonaitė, Artūras Drigotas ir Arūnas Sutkevičius.

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė atmeta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų teiginius, kad sunku tirti bylas prieš teisėjus. „Sučiupti už rankos kiekvieną yra sunku. Šitos bylos yra sunkiausiai įrodomos - būtent kyšio ėmimo, kyšio davimo. Tai aš nematau čia (skirtumo - BNS), ar čia teisėjui duoti, ar kam kitam“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.

Padidinus teisėjų algas, padaugės tinkamų kandidatų į teisėjus, kurių šiuo metu trūksta, mano Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė. Ji pridūrė, kad teisėjai patenkinti ketvirtadienį Seimo priimtu sprendimų pakeisti teisėjų atlyginimų skaičiavimo tvarką ir taip padidinti algas. „Galiu vertinti tiktai teigiamai ir, aišku, džiaugsmingai. Nes šiandien teisėjai po balsavimo Seime iš tikrųjų vaikšto gerai nusiteikę, kadangi Seimas pagaliau išsprendė šitą problemą, kuri tęsėsi daug metų.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjui Gintarui Seikaliui nusprendus nebetylėti ir nusišalinant nuo vienos bylos svarstymo išlieti visas nuoskaudas dėl Seimo darbo teismų atžvilgiu, ieškovas šioje byloje Alvydas Sadeckas sako, kad teisėjas, matyt, turi „problemų“, ir neatmeta galimybės kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą.

Teismų sistemą sudrebino dar vienas skandalas. Seimo nario ieškinį nagrinėjęs Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis teismo tribūna pasinaudojo įtūžiui išlieti. Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“, G.Seikalis nagrinėja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo.

Pora metų tyrimo prokuratūroje. Septyneri metai teismuose. Nelaukdama, kuo jos byla baigsis, ukmergiškė Lina Sukackienė nusprendė atsiduoti žmonių teismui – balotiruotis rinkimuose į Seimą. Tačiau praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija jos teisinę neliečiamybę panaikino.

Vyriausybė antrą kartą mėgins grąžinti skolą teisėjams. Tačiau Temidės tarnai labiau laukia, kada Seimas pagaliau ryšis pertvarkyti jų atlyginimų sistemą. Ji leistų teisėjams uždirbti daugiau, rašo „Lietuvos žinios“. Negautos atlyginimo dalies grąžinimo teisėjams įstatymo projektą numatoma svarstyti artimiausiame ministrų kabineto posėdyje. Priminsime, kad pirmąjį projekto variantą Vyriausybė palaimino dar birželio viduryje, tačiau jis nepatiko Seimui, todėl buvo grąžintas tobulinti.

Europarlamentaras Aloyzas Sakalas siūlo Teisėjų garbės teismui perduoti teisėją, kuri kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl prezidento Valdo Adamkaus dekreto iš verslininko, Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo atimti S.Dariaus ir S.Girėno medalį. „Šį teisėjo poelgį turėtų įvertinti Teisėjų taryba (TT), kuriai vadovauja Laima Garnelienė, ir galbūt ji nuspręs perduoti šitą teisėją Teisėjų garbės teismo Drausmės komisijai“, – per LTV laidą "Redakcija" pirmadienį sakė A.Sakalas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjo Stasio Gudyno elgesį vertins jo vadovybė, o prireikus - Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Tokio dėmesio teisėjas sulaukė dėl to, kai jo vadovaujama kolegija byloje priėmė sprendimą, palankų tai pusei, kuriai atstovavo ir jo sūnus advokatas Simas Gudynas. Sprendimas - ne už kalnų Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė vakar  teigė, kad taryba gavo administracinę bylą pralaimėjusio vilniečio Vytauto Petrausko skundą.

Daugėja pranešimų, jog Nacionalinis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija (LRT) gali atsisakyti Dariaus Kuolio laidų.  Pranešama, jog naujasis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius „D.Kuolio atvejį“ žada nagrinėti labai griežtai.

Teisėjus į užtarnautą poilsį siūloma išleisti jiems nesulaukus pensinio amžiaus. Nors valstybei tektų papildoma finansinė našta, Temidės tarnai iniciatyvą vertina teigiamai, rašo "Lietuvos žinios" (LŽ).Prieš kelias dienas parlamentaras Julius Sabatauskas Seime įregistravo Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektą. Jame numatoma, kad teisėjai į pensiją galėtų išeiti nesulaukę pensinio amžiaus. Tačiau jiems vis tiek būtų mokamos valstybinės pensijos.Teisėjai palaiko tokį siūlymą.

Teisėjų tarybai pavaldi Nacionalinė teismų administracija (NTA) panoro valdyti visiems Lietuvos teismams skirtas lėšas, tik apie tai „pamiršo“ pranešti šiuo metu už teismų materialinį aprūpinimą atsakingai Teisingumo ministerijai (TM) ir netgi Teisėjų tarybai (TT), rašo Delfi.lt.Tokiais NTA vadovų planais pasipiktino Teisingumo ministerijai vadovaujantis Petras Baguška ir teigė apie tai turėsiantis informuoti Vyriausybę.

Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme rengiamas masažo kabinetas: nupirktas masažinis stalas, kėdės. Sprendžiama, kur perkelti kelias teismo darbuotojas, kad atsirastų laisva vieta masažo kabinetui, rašo „Respublika“. Teismo pirmininkas Valdas Bugelevičius tvirtina, kad tokiems pirkiniams nepritaria, o kūniškais malonumais be jo žinios pasirūpino pavaduotoja. Prieš metus trys Vilniaus apylinkės teismai įsikėlė į naujai statytą pastatą.