laidotuvės

Artimo žmogaus netektis – skaudus išgyvenimas. Žmogus ne tik jaučia didelį dvasinį netekties skausmą, bet ir patiria neplanuotų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios išmokos gali būti skiriamos mirus artimam žmogui. Laidojimo pašalpa Netekus artimo žmogaus, skiriama vienkartinė 320 eurų laidojimo pašalpa. Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per 12 mėn. nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Dviguba senolių panevėžiečių sutuoktinių mirtis namuose pareigūnams užminė mįslę. Dviejų negyvų aštuoniasdešimtmečių kūnai bute jau buvo pradėję irti. Persigandę kaimynai iš anksto puolė dezinfekuoti laiptinę nuo covido užkrato, jei po skrodimo paaiškėtų, kad virusas pražudė porą. Greitosios medikai pastebi, kad konstatuoti žmonių mirtis namuose, kai visiškai neaiškios priežastys, jiems per karantiną tenka net du kartus dažniau.

Kauno Jonavos gatvėje baigti pirmųjų Lietuvoje modernių atsisveikinimo namų „Rekviem“ įrengimo darbai. Išsiskiriantys savo filosofija, 30 arų sklype ant Neries kranto įkurti jaukūs atsisveikinimo namai atveria duris jau nuo vasario 5 dienos. Jų įkūrėja, įmonių grupė „K2 LT“, valdanti „Lietuvos krematoriumą“ bei visoje šalyje veikiančią laidojimo ceremonijų organizavimo sistemą „Rekviem“, šiuo projektu nori pakeisti atsisveikinimo su artimaisiais stereotipus.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi moteris, kurios vyras nuolat nusuka „į kairę“. Nors Kristina tikina, kad jau pavargo nuo besikartojančios vyro neištikimybės, bet dar tiki, kad jis gali pasikeisti ir išpirks savo nuodėmes prieš ją.  Kristina su Evaldu kartu gyvena jau septynerius metus. Per juos moteris išduota buvo 2-3 kartus, bet spėja, kad šis skaičius gali būti ir didesnis.  „Patį pirmą kartą jis mane išdavė su mano buvusia bendradarbe.

Gyvenimas stebina net ir sulaukus garbaus amžiaus. Po kelių dešimtmečių grįžusiai žmonai Jonas atidavė beveik 30 tūkstančių eurų, nes norėjo po mirties atgulti šalia jos. Tačiau vyras dėl savo sprendimo apsigalvojo, bet pinigų buvusi sutuoktinė atiduoti jau nebenorėjo. Situacija domėjosi TV3 laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Rūta.  „Susitaupiau per 40 metų, jaunas dar, kai dirbau. Buvau atsidėjęs laidotuvėms ir iš viso turėjau 28 tūkstančius eurų“, – pasakojo Jonas.

Išskirtinėmis sąlygomis nuo koronaviruso paskiepytais ne medikais išgarsėjusi Šilalė, vėl dėmesio centre. Policija ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai aiškinasi, ar nebuvo pažeisti karantino reikalavimai laidojant šio miestelio ligoninės vadovą. Esą į šarvojimą ir išlydėti velionį į paskutinę kelionę susirinko apie šimtas žmonių. Tai patvirtina ir Šilalės meras bei laidojimo namų vadovas, tačiau abu tvirtina, esą susirinkusieji laikėsi visų saugumo reikalavimų.

Dar prieš naujuosius nuo COVID-19 miręs Šilalės ligoninės vadovas buvo išlydėtas kaip prieškarantininiais laikais – laidotuvėse dalyvavo minios žmonių, o velionį laidojo visi miestelio kunigai. Dėl laidotuvių pradėtas tyrimas. Dar vakar pranešėme, kad praėjusių metų pabaigoje nuo COVID-19 miręs Šilalės rajono ligoninės direktorius Antanas Damulis amžinojo poilsio buvo išlydėtas taip, lyg pandemija neegzistuotų.

Naujas skandalas Šilalėje. Dar gruodį nuo koronaviruso miręs Šilalės rajono ligoninės direktorius amžinojo poilsio buvo išlydėtas taip, lyg karantino nebūtų. Laidotuves matę žmonės sako, kad jose dalyvavo šimtai žmonių, karstas buvo nešamas į bažnyčią, o pačiose laidotuvėse dalyvavo net keli kunigai. Dar prieš naujuosius nuo COVID-19 mirė Šilalės rajono ligoninės direktorius Antanas Damulis.

Lietuvoje jau kelis mėnesius iš eilės vien nuo koronaviruso kasdien miršta kelios dešimtys gyventojų. Tai jaučia ir laidotuvių ritualinius reikmenis gaminančios įmonės. Karstų gamintojai sako, kad užsakymų srautai – padidėję, todėl dažnai dėl to tenka suktis sparčiau. Tiesa, beveik visi kalbinti gamintojai sako, kad vis paklausesni tampa kremavimo karstai – nors jie ir „kartoniniai“, pagaminti tokį užtrunka tiek pat, kiek ir įprastą laidotuvių karstą.

Koronavirusas ir toliau kelia sumaištį ir atsisveikinant su į paskutinę kelionę išlydimais mirusiais artimaisiais. Ritualinių paslaugų teikėjai dejuoja, kad laidotuvės virto konvejeriu. Per pandemiją karstus masiškai keičia urnos, mat daug daugiau mirusiųjų kremuojama. O sergantieji koronavirusu iš vis atideda laidotuves, nes neturi galimybių palaidoti urnų su pelenais.

Grupė Seimo narių siūlo leisti kremuotų palaikų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje toliau nuo kranto, upėse, išskyrus gyvenamąsias teritorijas. Pagal dabartinę tvarką, kremuoti palaikai yra laidojami dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, pelenai gali būti išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke. Taip pat kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose.

COVID-19 pandemija negrįžtamai pakeitė visų gyvenimus. Žmonės ne tik turėjo prisitaikyti prie naujų apribojimų, bet ir išmokti daugiau laiko praleisti namuose ir kiek įmanoma sumažinti susitikimų skaičių. Gedulingų apeigų vedėja, videografė Birutė Ambložiejė taip pat pastebėjo pokyčius ir laidojimo srityje, apie kuriuos ji papasakojo tv3.lt portalo skaitytojams. Anapilin velionio išlydėjimo laikas itin skausmingas kiekvienam.

Karantinas pakeitė daugelį gyvenimo sričių. Laidotuvės ne išimtis. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi kremuoti palaikus. Ypač jeigu žmogus mirė nuo koronaviruso. Be to, kremuotus palaikus dalis žmonių tiksi palaidoti vėliau, pasibaigus karantinui. Dar laidojimo namų atstovai pastebi, kad laidotuvėse dažnai dalyvauja iki 5 žmonių, todėl nebereikia gedulingų pietų.

Praėjusių metų pabaigoje vieną lietuvių šeimą sukrėtė skaudi ir netikėta brolio mirtis. Neseniai šeima buvo palaidojusi ir abu savo tėvus, o prasta finansinė padėtis šiandien neleidžia jiems parsivežti savo brolio palaikų iš Ukrainos. Situacija „TV Pagalbos“ studijoje domėjosi Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas.  Kad žuvusio vyro kūną būtina kuo skubiau parvežti į Lietuvą susirūpino ne broliai ir sesuo, o jų kaimynė Areta.

Koronavirusas Lietuvoje nusinešė jau šimtus gyvybių. Dar beveik perpus tiek mirusiųjų buvo užsikrėtę koronavirusu. Nors daugiausia viruso aukų kremuojama, nusprendę artimuosius laidoti karste, mirusiojo veido negalės pamatyti. Nuo COVID-19 mirę žmonės yra laidojami maišuose. Visai neseniai rašėme, kad laidojimo namuose susidarė eilės. Statistikos departamentas paskelbė, kad mirčių kiekiai dar padidėjo, tad vis daugiau žmonių laidojama.

Koronaviruso pandemija pristabdė mūsų, gyvųjų, gyvenimus, įnešė daugiau sumaišties ir neužtikrintumo. Tačiau gamta ir toliau gyvena savo gyvenimą įprastu ritmu – keičiasi metų laikai, kartos – vieni gimsta, kiti miršta... O mes turime tiesiog prie to prisitaikyti. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems – sunkiau, bet deramai į Amžinąjį poilsį išlydėti artimąjį norime kiekvienas.

Pandemijai varžant gyvenimą, o koronavirusui ir toliau guldant žmones, pastebima, kad Lietuvoje staigiai daugėja mirčių. Pirmą kartą nuo kovo spalį mirė tiek daug žmonių – daugiau nei pusketvirto tūkstančio. Nors lapkričio ir gruodžio statistikos dar nėra, galima tikėtis, kad skaičiai dar šoktels. Laidojimo namai sako gaunantys daugybę užsakymų, o eilės į krematoriumą kartais siekia net savaitę.

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios kremuota beveik 200 palaikų žmonių, kurie sirgo COVID-19 ar jiems buvo įtarta ši liga, informavo „Lietuvos krematoriumas“. „Per šiuos metus kremuoti 184 palaikai. Prieš mirtį šie asmenys arba sirgo koronavirusu, arba jiems buvo įtariama ši liga, bet nebuvo atliktas tyrimas dėl covido“, – BNS sakė bendrovės „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“ ir ritualinių paslaugų centrą „Rekviem“, direktorius Bernardas Vilkelis.

Vos trims dienoms nuo teigiamo Covid-19 testo rezultato praėjus JAV mirė 38-erių mokytojas. Miestelis, kolegos, buvę mokiniai ir jų tėvai gedi. Mokytojas Jasonas Englertas lapkričio 5 d. sužinojo, kad serga koronavirusu. Po dviejų dienų į jo namus buvo iškviesta policija, nes jis nebeatsiliepė į skambučius ir žinutes. Atvykę pareigūnai namuose jį rado mirusį. Prieš kelias dienas, spalio 29 d., jo mieste buvo paskelbtas koronaviruso protrūkis.

Koronavirusas ir toliau stingdo gyvenimą Lietuvoje. Kasdien fiksuojama apie tūkstantis naujų užsikrėtimų, daugėja ir nuo infekcijos mirusių asmenų. Karantino pasekmes jau spėjo pajusti ir Lietuvos laidojimo namai – žmonės vis dažniau renkasi kremuoti mirusius artimuosius, į antrą planą nugula šimtmečius skaičiuojančios lietuvių laidojimo tradicijos.

Baltarusiai atsisveikina su Lukašenkos režimo auka – jaunu vyru, kurį mirtinai sumušė pareigūnai. Tuo metu Europos Sąjunga apsisprendę dar labiau išplėsti sankcijas Baltarusijai ir įtraukti į jas verslus bei institucijas. Prie Kristaus prisikėlimo bažnyčios Minske – minia žmonių. Čia baltarusiai plūsti pradėjo jau nuo pat ankstyvo ryto. Jie atsisveikina su režimo auka – 31-erių Romanu Bondarenka.

Su avarijoje žuvusiu Jungtinės Karalystės gyventoju atsisveikinti susirinkę žmonės buvo priversti palikti laidotuvių procesiją – net ir tokiais atvejais galioja su koronavirusu susiję apribojimai.   Pranešama, kad policija įsikišo į romų tautybės žmogaus laidotuves Ketteringe, esančiame už 20 mylių į pietvakarius nuo Peterborougho. Pirmadienį ryte buvo laidojamas 47 metų Joe Rooney’us, kuris žuvo tragiškos avarijos metu.

Koronaviruso pandemija Lietuvoje jau nusinešė 221 žmogaus gyvybę, o 74 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių. Jų artimiesiems tenka ne tik gedėti, bet ir rūpintis laidojimo išlaidomis, kurios sirgusiems koronavirusu bus didesnės. Laidojimo namų atstovai teigia, kad papildomai gali tekti sumokėti iki 200 eurų. Galutinė suma priklauso ir nuo velionio svorio.

Penktadienį Vilniuje į amžino poilsio kelionę buvo išlydėtas kompozitorius Faustas Latėnas. 64-erių sulaukęs kompozitorius amžino poilsio atgulė Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kompozitorius Faustas Latėnas mirė eidamas 65-uosius metus. Šią žinią pranešė menininko dukra, aktorė Elžbieta Latėnaitė. „Čia aš ir mano tėtis Faustas Latėnas. Nuo šio vakaro man teks toliau gyventi jau be Jo šilto glėbio ir rūpesčio. Tėtis mirė.

Prieš trejus metus Birutė Ambložiejė ramų pajūrio bangų ošimą iškeitė į nuolatos lekiantį sostinės tempą ir įsikūrė Vilnuje. Pajūrį Birutė nusprendė palikti vardan gedulingų apeigų vedimo idėjos. „Jei mirsime, tai mirsime kaip žmonės – gražiai“, – prieš daugelį metų rašė poetas Antanas Miškinis. Ir iš tiesų, kiekvienas iš mūsų be išimties nusipelnome savo didžiąją gyvenimo sceną palikti išdidžiai ir elegantiškai.

Daugeliui žmonių laidotuvės ir viskas, kas su jomis susiję, sukelia blogas emocijas ir šiurpą. Tačiau ne tanatopraktikui Remigijui Diečkui. Į paskutinę kelionę mirusiuosius ruošiantis vyras su mirtimi susiduria kone kasdien. Tanatopraktiko profesijos pavadinimą tikriausiai girdėjo ne visi. Šių specialistų darbas iš tiesų neįprastas. Jie ruošia kūnus šarvojimui ir laidojimui: užsiima balzamavimu, grimavimu, o kartais įgyvendina ir neįprastus mirusiojo artimųjų prašymus.

Kai kaunietė Zina Jakaitienė pasakoja apie savo mylimą veiklą, daugelis į ją žiūri kreivai. Moteris jau 10 metų gieda laidotuvėse ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be šios veiklos. Ji džiaugiasi galėdama padėti žmonėms išgyventi skaudžiausias akimirkas, o geriausiu atlygiu vadina padėkos žodžius.  Moteris dirba slaugytoja psichiatrinėje ligoninėje, o laidotuvėse gieda laisvu nuo darbo metu. Ir, nors tai nėra pagrindinis moters darbas, ji tam atiduoda visą savo širdį.

Vyras išgarsėjo tviteryje, kai papasakojo, kad jo vaikinas gimtadienio proga 2017 metais jam surengė laidotuves. Eli McCannas pasidalino šios šventės nuotraukomis ir papasakojo, kaip atvykęs į savo 33 gimtadienio šventę rado savo paties laidotuves. E. McCanno tuometinis partneris, o dabartinis vyras Skylaras Westerdahlis nusprendė jam surengti laidotuves – jis pagalvojo, kad „žmonėms nebūtina mirti tam, kad jų draugai visi susirinktų ir sakytų, kaip juos mylėjo.

Žmonės po mirties dažnai palieka testamentu žinutę artimiesiems. Kiti įrašo savo mintis ir liepia jas perskaityti laidotuvių metu, kad likusieji jam brangūs žmonės žinotų, ką jis galvojo tuo metu, ar kaip jautėsi. Tačiau kai kuriais atvejais tenka pasirinkti ir gana neįprastą būdą susisiekti su „šiuo pasauliu“ jau po savo mirties.  Australas Billas Edgaras kalba mirusių balsu. Ne, jis nėra žiniuonis ar mediumas, paprasčiausiai žmonių, kurie patikėjo jam savo paskutinį žodį, patikėtinis.

Tūkstančius eurų kainuojantys karstai iš užsienio, prabangūs kostiumai ir akylai stebimos laidotuvės. Ne, tai nėra epizodas iš veiksmo filmo. Būtent tokioje pompastikoje buvo ir yra laidojami garsiausi Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovai. Niekam nėra paslaptis, kad bene daugiausia pinigų laidotuvėms išleisdavo ir vis dar išleidžia Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovai. Jie trokšdavo ne vien prabangių karstų, įspūdingų kostiumų ar pompastiško išėjimo.

Deramas atsisveikinimas su brangiu žmogumi padeda lengviau išgedėti sudėtingą laikotarpį. Nors ilgą laiką ši jautri sritis sunkiai įsileido naujoves, pastebima, kad keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos. Vienas ryškiausių pokyčių, pasak laidojimo ceremonijų organizavimo sistemos „Rekviem“ konsultantės Evelinos Kotrynos Gailės, yra sutrumpėjęs laikas, skirtas atsisveikinti su velioniu.

Laidoje „Lūžis“ žurnalistė Renata Šakalytė kalbina verslininkę, alternatyvių laidojimo paslaugų projekto „Balta drobulė“ įkūrėją Vaidą Ribinskaitę. Jos idėja paprasta – išlydėti mirusįjį jaukioje aplinkoje, be didelės dramos ir prisimenant, koks jis buvo gyvas, o ne kelias dienas žiūrint į karste gulintį kūną. Šį Vaida ragina kremuoti ir vietoje paminklo sodinti medelį.  „Mes labai sureikšminame fizinį kūną.

Artėjant Vėlinėms vis dažniau susimąstome apie išėjusius artimuosius, o neretai atmintyje iškyla ir vaizdai iš paskutinio atsisveikinimo su artimu žmogumi. Ruoštis paskutinei artimojo kelionei yra be galo skaudu ir sunku, nes neretai mirtis šeimą užklumpa netikėtai, tad visą šį procesą palengvinti padeda profesionalai.

Prancūzija iškilmingai palaidojo istorijos mokytoją, kuriam islamistas prie mokyklos praėjusią savaitę nupjovė galvą. Atsisveikinimas su kovos dėl žodžio laisvės auka vyko Paryžiaus Sorbonos universitete. Jame dalyvavo ir prezidentas Emmanuelis Macronas. Skambant legendinės grupės „U2“ dainai „One“ į Sorbonos universiteto kiemą Prancūzijos Garbės sargybos kariai įneša žiauriai nužudyto mokytojo Samuelio Paty karstą.

Artimo žmogaus netektis – sukrečiantis ir dažnu atveju daug sumaišties sukeliantis įvykis. Nemažai klausimų kyla ir tiems, kurie ruošiasi eiti į šermenis ir laidotuves: ar reikėtų nešti piniginę paramą, ką daryti su gėlėmis, galiausiai – kaip apsirengti, kad nebūtų prašauta pro šalį? Laidotuvių metu nesuklysti padeda etiketo specialistas Giedrius Drukteinis.

Nuo seno tikima, kad miręs žmogus atgimsta žvaigžde danguje. Tokią mintį savo kūryba įprasminti bando dizaineriai vilniečiai Greta ir Jonas. Pomirtinio gyvenimo paslaptimis besidominti pora savo rankomis lipdo urnas. Kūrėjų teigimu, jos tarsi vartai, pro kuriuos sielos gali ramiai iškeliauti anapilin. Nėra nė vienos tokios pat urnos, kaip ir nėra vienodų žmonių, sako kūrėjai. Kiekviena urna unikali savo paviršiumi – tai tarsi gyvenimo gijomis išvagoti daiktai.

Mirtis yra gąsdinantis, bet kartu ir visiškai natūralus reiškinys. Jūs mirsite. Bet ar jums svarbu, kas nutiks su jūsų kūnu? Kompanija „Loop“ siūlo atiduoti savo kūną grybams. Visą laiką esame skatinami gyventi ekologiškai, bet retai kas susimąsto, kaip teršiame aplinką po mirties. Vis daugiau mirusiųjų kūnų yra balzamuojami, kad gražiau atrodytų ilgose ceremonijose. Vėliau su visais chemikalais jie kišami į žemę. Jau nekalbant apie lakuotus, dažytus ir klijuotus karstus.

Tėvą palaidoję broliai pasipiktino tuo, kad atsisveikinimo ceremonijos metu negalėjo palaikyti garbaus amžiaus motinos – tai jiems uždrausta dėl saugaus atstumo reikalavimo. Anglijoje pastarosiomis dienomis išplito šiuos jų žodžius patvirtinantis vaizdo įrašas iš Milton Keynese esančio krematoriumo, kuriame praėjusį penktadienį į paskutinę kelionę palydėtas Alanas Wrightas.

Laidotuvės – viena iš tų dienų, kai suklysti nesinori. Reikia tinkamai apsirengti, nusiteikti, nusipirkti gėlių ir apgalvoti, ką įdėti į vokelį. Būtent pinigai ir gėlės einantiems į laidotuves kelia didelį stresą: kiek įdėti, ar nebus per mažai, kiek gėlių pirkti, o gal užsakyti puokštę? Į klausimus apie laidotuvių etiketą atsako ekspertas. Laidojimo namų „Anapilis“ vadovas Marius Serčenka sako pastebintis, kad pinigus vokeliuose žmonės vis dar neša.

Vyriausybė trečiadienį leido į Lietuvą atvykti trečiųjų šalių užsieniečių, susituokusių ar sudariusių partnerystės sutartį su Lietuvos piliečiais, vaikams. Taip pat be kliūčių leista užsieniečiams atvykti į artimųjų laidotuves. Vidaus reikalų ministerijos parengtuose pakeitimuose nurodoma, kad atsižvelgiant į „praktikoje pasitaikančias situacijas“ taip būtų atsisakoma kliūčių atvykti su užsieniečiais susituokusių ar partnerystėje gyvenančių asmenų vaikams ar įvaikiams.

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą leisti į Lietuvą atvykti trečiųjų šalių užsieniečių, susituokusių ar sudariusių partnerystės sutartį su Lietuvos piliečiais, vaikams. Taip pat be kliūčių būtų leista užsieniečiams atvykti į artimųjų laidotuves. Vidaus reikalų ministerijos teikiamuose pakeitimuose nurodoma, kad atsižvelgiant į „praktikoje pasitaikančias situacijas“ taip būtų atsisakoma kliūčių atvykti su užsieniečiais susituokusių ar partnerystėje gyvenančių asmenų vaikams ar įvaikiams.

Tris mėnesius trukęs karantinas dvigubu išbandymu tapo tiems, kas jo metu neteko artimų žmonių, nes laidotuvių apeigoms buvo taikomi griežti apribojimai, neleidę su artimaisiais atsisveikinti taip, kaip buvo įprasta anksčiau. Ritualines paslaugas teikiančių įmonių atstovai sako, kad laidotuvių apeigų tradicijos Lietuvoje yra itin giliai įsišaknijusios ir kelių mėnesių trukmės apribojimai joms jokios ilgalaikės įtakos nepadarė.

Scenos uždanga paskutinį kartą nusileido legendinei aktorei Gražinai Balandytei. Kaunas gausiais plojimais atsisveikino su išskirtinio talento kūrėja. Daugiau kaip pusšimtį metų savo vaidmenimis ir atvira širdimi ji žavėjo kolegas teatralus ir aplinkinius žmones, o jos aistra vaidybai stebino ne vieną režisierių. Ketvirtadienį aktorė palydėta jautriais žodžiais ir amžinojo poilsio atgulė šalia savo mamos Petrašiūnų kapinėse.

Ketvirtadienį Lietuva atsisveikina su legendine aktore Gražina Balandyte. Pirmadienį Anapilin iškeliavusi 83-ejų sulaukusi nusipelniusi moteris amžino poilsio atgulė Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Primename, kad legendinė aktorė Gražina Balandytė po ligos mirė pirmadienio dieną. Trečiadienį ir ketvirtadienį jos kolegos, bičiuliai ir artimi žmonės rinkosi atsisveikinti su aktore Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

„Man taip patiko laidotuvės“. Ar įsivaizduojate, kad galėtumėte šiuos žodžius ištarti garsiai? O kaip reaguotumėte juos išgirdę? Laidotuvių palydėtojai Norai Išganaitienei tokie žodžiai yra įrodymas, kad ji padarė viską, jog sunkią akimirką žmonės nesuktų galvos dėl organizacinių dalykų, nesijaustų blogai norintys ką nors daryti kitaip nei įprasta. Šie žodžiai jai yra įrodymas, kad moteris tiesiog savo buvimu, apkabinimu ar tinkamu žodžiu kitiems palengvino netekties akimirką.

Nuo šiol surasti mirusio giminaičio amžinojo poilsio vietą nuotoliniu būdu bus greičiau ir paprasčiau, o prašymai ir leidimai laidoti bus išduodami elektroniniu būdu: Vilniaus savivaldybė užbaigė pirmąjį sostinėje esančių kapinių skaitmenizavimo etapą – sistemoje jau matyti trijų miesto kapinių duomenys iš Karveliškių (78 ha), Rokantiškių (40 ha) ir Verkių (3,6 ha). Interaktyviame žemėlapyje  https://zemelapiai.vplanas.

Pasaulyje vis labiau populiarėja ekologiški atsisveikinimo su mirusiuoju būdai ir šalia tradicinio laidojimo į žemę bei kremavimo atsiranda vis daugiau netikėtų laidojimo būdų – tokių kaip kūno užšaldymas, laidojimas kosmose ar po vandeniu, atminimo medžio išauginimas iš palaikų. Nors tokių naujovių Lietuvoje dar nėra, ekologiškumo tendencijos atkeliauja ir į mūsų šalį – žmonės ieško mažiau aplinkai kenksmingų sprendimų ir kaip laidojimo į žemę alternatyvą renkasi kremavimą.

Kaunietės Vaidos Ribinskaitės netradicinių laidotuvių idėja sulaukė didelio žmonių palaikymo ir susidomėjimo. „Reikia pagalvoti, kas geriau: ar likti medžiu tėviškėje, ar šaltu akmeniu Romainių kapinėse“, – sako mergina. Apie tai ją susimąstyti privertė ne tik senelio netektis, bet ir supratimas, kad rytojaus gali ir nebūti. „Neapkraukime Žemės papildomu svoriu bei tarša bent išeinant. Virskime pelenais, gėles palikdami pievoms, karstus – medžiams, o drabužius gyviesiems.

Jos širdis neturėjo jokių ribų – būtent tokiais žodžiais scenos primadoną Nelly Paltinienę apibūdina tarti paskutinį sudie sostinės Bernardinų bažnyčioje susirinkę draugai ir artimieji. Moteris anapilin iškeliavo Vokietijoje prieš keturis mėnesius, tačiau dėl karantino atlikėjos laidojimo iškilmės gerokai nusikėlė.