laidojimas

Anglijos miesto Lidso teismas nuteisė Lenkijos pilietį kalėti 20 metų už tai, kad šis kartoninėje dėžėje buvo palaidojęs gyvą savo sužadėtinę. Marčinas Kaspšakas (26 m.), kurio sužadėtinė Michelina Levandovska sugebėjo ištrūkti iš kapo duobės ir paskambinti į policiją, prisipažino ją pagrobęs, taip pat nelegaliai turėjęs ginklą. Jo bendrininkas, aštuoniolikmetis Patrikas Borisas, merginą padėjęs pagrobti, gavo 4 su puse metų laisvės atėmimo, o bausmę atliks nepilnamečių pataisos kolonijoje.

Penktadienį Rietave bus perlaidojami Lietuvos partizanai – 1952 m. sausį Žadvainų miške žuvę Butigeidžio rinktinės nariai. Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už žuvusiuosius bus aukojamos šv. Mišios, garbės sargybon stos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Apeigas bažnyčioje atliks Telšių vyskupas Jonas Boruta. Partizanų palaikai bus perlaidojami Rietavo kapinėse.

Kolumbariumai populiarūs daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje jų atsirado XX amžiuje. Jų yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet jie visi jau užpildyti. Kaune ketinama statyti keletą naujų. Kolumbariumų poreikis darosi vis aktualesnis, nes vis daugiau mūsų tautiečių pareiškia valią, kad po mirties jų palaikai būtų sudeginti. O praėjusių metų pabaigoje Kėdainiuose ėmus veikti krematoriumui kolumbariumų poreikis dar labiau padidėjo.

Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas su verslo įmone pasirašė sutartį, kuri gali prieštarauti įstatymams. Kas turėtų į tai reaguoti? Sveikatos apsaugos ministerija rodo į ligoninės steigėją – savivaldybę. Tuo tarpu savivaldybės merė mano, kad tai – ne jos rūpestis.

Ketvirtadienį Kauno miesto taryba turėtų apsispręsti dėl kolumbariumų įrengimo kai kuriose miesto kapinėse. Siūloma kur tik įmanoma, juos kapinių pusėje „prilipdyti“ prie kapines juosiančių tvorų. Planuojama, jog pirmasis kolumbariumas mieste bus pastatytas iki kitų metų Vėlinių, ir taip bus iš dalies sumažinta šiuo metu ypač aktuali laidojimo vietų stygiaus problema Kaune.

Kaip praneša internetinis puslapis „Guardian.co.uk“, Leedso miestą visai neseniai sukrėtė keista žinia apie tai, jog viena miesto gyventoja buvo gyva palaidota kartoninėje dėžėje. Michelina Lewandowska Leedso teismui papasakojo šiurpią istoriją apie savo kančias bei mėginimus prasikasti pro žemes ir išsilaisvinti iš kartoninio karsto, į kurį nelaimėlė buvo įkišta gyva. Be jokios abejonės, galimybė būti palaidotam gyvam yra vienas labiausiai žmones bauginančių dalykų.

Po vis pasitaikančių palaikų vagysčių viena Italijos bendrovė nusprendė pasiūlyti klientams karstus su signalizacija, praneša agentūra AFP. Laikraštis „Echo von Bergamo“ trečiadienį rašo, kad „Mike“ karstų, apsaugančių lavonus nuo vagysčių, galima įsigyti laidojimo paslaugų įmonėje „Art Funeral Italy“. Šiuose karstuose įmontuota sistema, automatiškai pasiųsianti signalą saugumo tarnyboms, jei karstas būtų kresteltas ar kiltų kokių kitų įtarimų.

Miesto tarybos posėdyje, kuris įvyks ketvirtadienį, Kauno politikai turės apsispręsti, ar pritarti valstybės lėšų skyrimui kompensuoti išlaidas užsienyje, Didžiojoje Britanijoje, žuvusio jauno vyro artimiesiems, parsigabenusiems palaikus laidojimui Lietuvoje. Sprendimas šiuo klausimu šiemet bus priimamas jau devintą kartą. Pernai per visus metus Kauno miesto taryba savo sprendimais nulėmė kompensacijų skyrimą trylikos užsienyje žuvusių ar mirusių kauniečių artimiesiems.

Pasaulyje vis garsiau ir daugiau kalbant apie ekologiją neaplenkiama tema – ekologiškos laidotuvės. Nuo paskutinio XX a. pradžios dešimtmečio Didžiojoje Britanijoje jau atsirado beveik 200 tokių kapinių. Ekologiškesnį laidojimą propaguoja ir vokiečiai, šveicarai bei prancūzai. Tuo metu mūsų šalyje tą norėję įvesti lietuviai pastebi, kad nors toks laidojimas net pigesnis, tam dar reikia nemažai laiko – baiminamasi, ką pagalvos kaimynai ir artimieji.

Viena trumpiausių Tauragės miesto gatvių – Stoties gatvė. Gal ji trumpiausia, kad ja daugiau nei šimtą metų tauragiškiai iš vienos ir kitos bažnyčios pagal išgales – vienus karstus vežimuose, arkliais kinkytuose, kitus – vyrai rankomis, ant pečių, nešdavo į miesto kapines.

Gruodį Kėdainiuose pradės veikti pirmasis šalyje krematoriumas. Apklausos rodo, kad kremavimą kaip laidojimo būdą rinktųsi tik 18 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau manoma, kad ateityje tradicijos keisis. Krematoriume Kėdainiuose, kuris pradės veikti gruodį, baigiami deginimo įrenginio degiklių, šilumokaičio, karščio mažinimo ir kitos įrangos montavimo darbai. Kol kas savininkai ketina paleisti tik vieną liniją. Per metus čia bus galima kremuoti 4 tūkst. mirusiųjų palaikų.

Floridos laidojimo namai siūlo alternatyvą laidojimui žemėje ir kremavimui - kūno suskystinimą. Nerūdijančio plieno mašinoje kūnas susmulkinamas per viso labo 3 valandas ir paverčiamas rudu skysčiu, kuris nutekinamas viešąja kanalizacijos sistema. Žmogaus kaulai gali būti susmulkinami į dulkes ir grąžinami mirusiojo artimiesiems. Pasak BBC reporterės, tokia kūnų skystinimo technologija yra ekologiška alternatyva laidojimui žemėje ar kremavimui.

Į Balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Grigorijus, kuris papasakojo neįtikėtiną istoriją: prieš kelias dienas buvo palaidotas jo kaimyno Lionido uošvis, kurio kūnas buvo rastas praėjus kelioms dienoms po mirties. Šiandien išaiškėjo, kad minėtasis kūnas vis dar guli morge, tad artimųjų lėšomis palaidotas svetimas žmogus. Velionio giminaičiams mirusiojo kūną tarnybos darbuotojai įteikė įvyniotą į plastikinį maišą, ant kurio buvo parašyta velionio pavardė.

Statistikos departamento duomenimis, kasmet mūsų šalyje miršta per 40 tūkstančių žmonių. Artimo netektis – ne vien liūdnos atsisveikinimo minutės, bet ir rūpesčiai: kur bus supiltas naujasis žemės kauburėlis, kaip jį lankysime ir prižiūrėsime. Bepigu buvo seniau, kai daugelis mūsų gyvenome čia pat: kartą ar du per metus vistiek nuvažiuodavome, kad ir į kitą Lietuvos pakraštį – pavasarį gėlių pasodinti, o vėlyvą rudenį ir žvakutę uždegti.

Daugiau nei dešimt partijų Teisingumo ministerijai nepateikė savo narių sąrašų arba jų pateikti duomenys neatitiko reikalavimų. Regis, dalis šių partijų jau “mirusios" ar balansuojančios ties šia riba. Teisingumo ministerija rengiasi inicijuoti įstatymų pakeitimus, kad būtų nustatyta aiški tokių partijų likvidavimo procedūra. Pagal Politinių partijų įstatymą iki kovo 1 dienos Lietuvoje registruotos politinės partijos Teisingumo ministerijai (TM) privalo pateikti savo narių sąrašus.

Justinas Marcinkevičius atvėrė paprastumo stebuklą, skleisdamas didžiųjų meno paslapčių nuojautą, šeštadienį atsisveikinant su Poetu teigė literatūros kritikas Valentinas Sventickas. „Jis kalbėjo ir rašė gražiai ir išmintingai. Jis buvo geras žmogus ir tas gerumas sklido kaip šviesa. Jis mokėjo ne tik įteigti, bet ir užtarti, paguosti, apkabinti žmogų ir gyvenimą tokį, koks jis yra.

Vakar vykusioje seniūnaičių sueigoje Rėkyvos gyventojai svarstė, ką daryti su apgriuvusiu pastatu, kuriame įsikūręs policijos patrulių postas ir Pagyvenusių žmonių asociacija. Senjorai čia norėtų steigti gedulo namus. Kol kas joks sprendimas nepriimtas. Aistros dėl patalpų Rėkyvos pagyvenusių žmonių asociacija pasiūlė Pirties gatvės 3 name įkurti gedulo namus, nes Rėkyvoje tokių paslaugų niekas neteikia.

„Akistatos“ tyrimas atskleidė, kad Kauno gangsteriai nešykšti kelionei į amžinybę. Vėlinės – gilaus susimąstymo apie žmogaus būties trapumą laikas prieš didžiąsias ir linksmąsias besibaigiančių metų šventes. Bet mirtis nepripažįsta jokių švenčių. Per 20 nepriklausomybės metų Kaune žuvo daugiau negu 50 prieštaringos reputacijos, organizuotų nusikaltėlių grupuotėms priklausančių asmenų. Tik keletas iš šių nekokia veikla policijai žinomų kauniečių paslaptingai dingo be žinios.

Lapkričio pradžioje pirmojo Lietuvoje krematoriumo statybvietę Kėdainių pramoniniame parke pasieks įranga iš Vokietijos: pirmoji kremavimo linija ir valymo įrengimai. Įrangą specialiai Lietuvos krematoriumui pagamino IFZW kompanija, kurios kremavimo paskirties įrenginiai eksploatuojami daugelyje Vakarų Europos šalių.

Prieš 30 metų suformuluota hipotezė, jog pagonių palaidojimai galėjo būti vandenyje, tada gerokai nustebino archeologų visuomenę. Išsakytai Vytauto Urbanavičiaus minčiai buvo sunku pritarti – jo vykdyti kasinėjimai Obeliuose tik iškėlė problemą. Ir štai naujoji archeologų karta jau atranda patvirtinančių argumentų šiomis dienomis vykstančiuose kasinėjimuose. Tyrimai Marvelėje, Bajoruose, Kernavėje leidžia manyti, kad buvo itin savitas viduramžių laidojimo būdas.

Prezidento Lecho Kaczynskio ir jo žmonos Marios kūnus atpažino jo brolis Jaroslawas Kaczynskis, rašo „Gazeta Wyborszca“. J. Kaczynskis išsyk po atpažinimo procedūros grįžo į Lenkiją. Kol kas jis atsisako ką nors komentuoti. Šiandien, apie pusę keturių Lietuvos laiku, L. Kaczynsckio, buvusio prezidento išeivijoje Ryszardo Kaczorowskio bei parlamentaro Krysztofo Putry kūnai bus pargabenti į Lenkiją.

Nors Lietuvoje palaikų kremavimas nebėra naujiena, šią paslaugą pasirinkę mirusiųjų artimieji vis dar nesiryžta keisti laidotuvių tradicijų. Su mirusiuoju atsisveikinama ir vežant kremuoti, ir parvežus urną. Tikimasi, kad Lietuvoje šiemet pradėsiantis veikti krematoriumas keis ir laidojimo tradicijas - jos taps trumpesnės. Vakarų šalyse jau seniai egzistuoja tradicija atsisveikinimą rengti tik kartą ir vietoje glėbio gėlių pasidomėti, kokios realios pagalbos reikėtų artimiesiems.