kviečiai

Lietuvoje sumažėjo visų grūdų, išskyrus maistinių kviečių, supirkimo kainos. Maistinių kviečių vidutinė supirkimo kaina trečiąją birželio savaitę, palyginti su ketvirtąja gegužės savaite, padidėjo 1,2 proc. iki 754,3 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Pašarinių kviečių kainos sumažėjo 9 proc. iki 675,6 lito, pašarinių miežių ir kvietrugių - po 12 proc. - atitinkamai iki 584,1 lito ir iki 660,4 lito už toną, rapsų - 2,3 proc.

Ukraina uždraus kviečių eksportą nuo lapkričio 15 dienos, nes baiminamasi deficito ir šalyje augančių duonos kainų, praneša su situacija artimai susipažinę šaltiniai. Oficialios informacijos apie apribojimus kol kas negauta. Ukraina - viena iš šalių, nukentėjusių dėl šių metų prasto derliaus. Kviečių derlius sumažėjo iki 15,5 mln. tonų. Per metus šalis suvartoja 12 mln. tonų. Nors oficialiai ši informacija nepatvirtinta, tarp vyriausybės ir tiekėjų pasirašytas memorandumas.

Nors šiais metais permaininga vasara ir nelepino ypač geru oru, tačiau derliumi žemdirbiai tikrai negalės skųstis. Šalies laukuose nukūlus beveik visas grūdines kultūras jau galima konstatuoti – šiųmetis derlius (taip pat ir ankštinių) yra ketvirtadaliu didesnis už pernykštį ir gali siekti 4137,1 tūkst. t, o rapsų didesnis trečdaliu – 627,7 tūkst. t. Dėl brendimo ypatumų, kiek vėliau nei javai šiuo metu dar tebekuliami grikiai ir kukurūzai grūdams.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)  vidurio vakaruose  mėnesį besitęsiantys  karščiai į rekordines aukštumas kelia kukurūzų ir sojos pupelių kainas. Kviečių kainos taip pat pasiekė tokias aukštumas, kokiose buvo tik 2008 m. per maisto krizę. Didžiausia sausra nuo 1956 m. niokojanti svarbiausią Amerikos žemės ūkio regioną sužlugdė  dar prieš porą mėnesių rusenusias viltis, kad šiemet bus sulaukta gausaus derliaus.

„Saxo“ banko ekspertai gruodžio mėnesį paviešino drąsias finansinių tendencijų prognozes 2012 metams. Kasmetis „Saxo“ pranešimas susilaukia didžiulio dėmesio, nes skaitytojai gali susipažinti su tokiomis prognozėmis, kurių išsipildymo tikimybė nėra itin didelė, bet daug didesnė negu tradiciškai įsivaizduoja rinkos dalyviai. Pirmasis panašaus pobūdžio „Saxo“  pranešimas buvo publikuotas prieš dešimt metų.

Sveikas grūdas – neapdorota grūdinė kultūra, kurią sudaro visos grūdui būdingos dalys – sėlenos, endospermas ir gemalas. Dauguma kultūrų, kurias šiandien valgome – rafinuotos, t. y. netekusios dalies naudingųjų medžiagų. Sveikuose grūduose, priešingai nei apdorotuose, gausu vitaminų, skaidulų ir mineralų. Beveik kiekviename prekybos centre dabar gausu įvairių grūdinių kultūrų, tarp jų ir egzotinių rūšių, tokių kaip bolivinė balanda.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai - 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai - 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Lietuvoje prasidėjus javapjūtei, Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiemet grūdų turėtų būti prikulta panašiai, kaip ir pernai – beveik 3 milijonai tonų. Ukmergės rajono žemdirbiai skaičiuoja grūdų prikulsiantys mažiau nei pernai, o jų supirkimo kainos taip pat kiek mažesnės nei pernykštį sezoną, praneša LTV „Panorama“. Bene gražiausias žemdirbiui paveikslas – nugeltęs kviečių laukas.

Vakarų Europoje prasidėjus sausroms pranašaujama, kad būsimojo derliaus grūdų supirkimo kainos bus didesnės nei pernai, rašo „Lietuvos rytas“. Kai kurie rinkos dalyviai su viltimi žvelgia į Rusiją ir Ukrainą. Už toną maistinių kviečių - per 700 litų. Pernai rugpjūtį tokios grūdų supirkimo kainos vos neįvarė infarkto grūdų supirkėjams. O šiuo metu grūdų perdirbimo bendrovės už kviečių toną moka ir 900 litų. „Prancūzija yra viena didžiausių maistinių kviečių eksportuotojų pasaulyje.

Po trijų prekybos smukimo sesijų ketvirtadienį pasaulio grūdų rinkose vėl brangsta kviečiai. Kainų augimą paskatino pranešimai apie sustiprėjusią sausrą Kinijos Šanduno provincijoje. Čikagos biržos prekyboje kviečių bušelis (27,3 kg) pabrango 8,7775 JAV dolerio. Pasak Kinijos valdžios pranešimų, antra didžiausia kviečių augintoja Šanduno provincija išgyvena kaip niekad smarkią sausrą, nuo kurios nukentėjo 2,3 mln. hektarų, arba apie 70 proc. visų pasėlių.

Pasaulinės maisto kainos gruodį pasiekė rekordines aukštumas ir sumušė 2008 metais pasiektą rekordą, praneša „BBC“, cituodama Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos pranešimą. Kainų lygį pakėlė brangstantis cukrus, grūdai ir nafta. Maisto kainų indeksas, matuojantis kiek per mėnesį pabrango krepšelis, gruodį siekė 214,7 punktų. Tuo tarpu lapkritį jo dydis buvo 206 punktai, o rekordinę 2008-ųjų liepą – 213,5 punktai.

Dėl šalyje plintančios pavojingos kviečių ligos pavojus iškilo daugeliui Švedijos regionų, kuriuose auginami  kviečiai. Švedijos Žemės ūkio taryba (Jordbruksverket), patarinėjanti šalies vyriausybei agrarinės politikos klausimais, baiminasi, kad keli aptikti šios ligos – nykštukinės kūlės (Tilletia controversa) – židiniai gali išplisti po visą centrinę Švediją ir į kitus regionus.