kūryba

Nagingomis rankomis išgarsėjęs Palangos menininkas Vytautas Kusas pristato naujausius savo darbus. Sako, pirmą kartą pamėgino ką nors sumeistrauti panaudodamas metalą. Ar jam pavyko?  Miniatiūrų kūryba pagarsėjęs menininkas iš Palangos Vytautas Kusas pusės žmogaus nago dydžio inkilui klijuoja laktą. Nors darbas su medžiu menininkui įprastas, su metalu jis nėra dirbęs. Tad nusprendė save išbandyti. „Buvo prie piršto prikibęs, nes aš užmiršau, kad jis kaista, metalas.

Vienas paprastas žodelis „taip“ į gyvenimą gali atnešti pačių netikėčiausių dalykų. Tuo įsitikino vos prieš metus iš Vengrijos į Lietuvą gyventi sugrįžusi Gintautė Neverauskaitė. Jos istorija – puikus įrodymas, kad svajonės iš tiesų pildosi, jei pats jomis tiki ir nesėdi sudėjęs rankų. Gintautė yra išskirtinių papuošalų dizainerė ir prekės ženklo „Ginte“ įkūrėja.

Gražiausios progos dažniausiai neįsivaizduojamos be skanaus torto gabalėlio. Lazdijuose gyvenanti Živilė Gražulevičienė jau daugiau nei dešimtmetį gamina želė tortus, kurie puošia šventinius stalus, o ragautojai išskirtinės išvaizdos skanumynams iki šiol negaili komplimentų. 34-erių valstybės tarnautoja apie šį savo pomėgį kalba itin entuziastingai. Ji neslepia, kad tortų gaminimas praskaidrina jos kasdienybę ir leidžia save realizuoti.

Pasaulį dėl koronaviruso ir toliau kaustant griežtoms karantino taisyklėms, priversti namuose likti žmonės neretai griebiasi įvairiausios veiklos prablaškyti nuobodulį. Tačiau, kai kuriems laikas namuose – puikus metas atskleisti netikėtus talentus. Kviečiame pamatyti, kokius stebuklus tiesiog iš degtukų kuria vienas egiptietis. Radiologas rytais ir menininkas vakarais.

Suomijoje gyvenančią lietuvę, dviejų mergaičių mamą Kristiną Tuholą tikrai galima pavadinti auksaranke. Kai jos dukra paprašė lėlių namelio, moteris neskubėjo į parduotuvę, o pasiėmusi į rankas medieną ir įrankius, dukros svajonių žaislą pagamino pati. Lėlių namelį Kristina pagamino prieš penkis metus savo pirmagimei Nellai, kuriai šiuo metu aštuoneri.

Kol pasaulyje siaučia pandemija ir esame skatinami likti namuose, daugelis į karantiną žiūri kaip į laikotarpį, kurio metu nėra galimybės pramogauti ar užsiimti mėgstama veikla. O štai kaunietė Gintautė pirmojo karantino metu savo gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Mergina pasinėrė į kūrybinę veiklą ir, atradusi savo užslėptą talentą, išsiuvinėtais darbais stebina aplinkinius.

Nuo seno tikima, kad miręs žmogus atgimsta žvaigžde danguje. Tokią mintį savo kūryba įprasminti bando dizaineriai vilniečiai Greta ir Jonas. Pomirtinio gyvenimo paslaptimis besidominti pora savo rankomis lipdo urnas. Kūrėjų teigimu, jos tarsi vartai, pro kuriuos sielos gali ramiai iškeliauti anapilin. Nėra nė vienos tokios pat urnos, kaip ir nėra vienodų žmonių, sako kūrėjai. Kiekviena urna unikali savo paviršiumi – tai tarsi gyvenimo gijomis išvagoti daiktai.

Kaunietė Edita (46) juokiasi, kad vilna jai visada asocijavosi su pirties kepurėmis ir veltiniais batais, tačiau vėliau ji pamatė, kad iš vilnos galima pagaminti kur kas daugiau. Moters kuriamos vilnonės segės yra tokios tikroviškos, kad tiesiog atima amą, o jomis susigundo ir garsenybės. Prieš pustrečių metų vartydama internetinius puslapius, Edita pamatė mažą iš vilnos nuveltą ežiuką. Jis buvo toks mielas, kad moteris pradėjo ieškoti ir kitų, panašių, iš vilnos pagamintų kūrinių.

Išvydus Svetlanos rankdarbius, galima pagalvoti, kad tai – tikros uogos ar gėlės. Iš polimerinio molio rankdarbius gaminanti moteris viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo dirbti su šia medžiaga ir be šios veiklos neįsivaizduoja savo gyvenimo. Dabar ji ne tik kuria išskirtinius dirbinius, bet ir savo žiniomis dalijasi su norinčiais išmokti lipdymo meno.  Gamyba iš polimerinio molio Svetlana susidomėjo prieš aštuonerius metus.

Šiais laikais kone kiekvieno žmogaus mobiliajame telefone galima rasti šimtus nuotraukų, kuriose užfiksuotos svarbiausios gyvenimo akimirkos ir, žinoma, jis pats. Tačiau vis dažniau norima prisiminimus kurti ir kitokiomis, originalesnėmis formomis. Vieną iš variantų – dėmesį prikaustančių iliustracijų piešimą – žmonėms siūlo Londone gyvenanti lietuvė Vaida Mikutytė (30). Jos darbai be žado palieka ne vieną ir susidomėjimą jau kelia visame pasaulyje.

Kone kiekvienas po darbų ar kitokių veiklų nori sugrįžti į jaukius ir išpuoselėtus namus. Šį troškimą įgyvendinti padeda Daiva Zuehlke, kuri namus atnaujina taip, kad kai kuriems būna net gaila į juos įžengti. Moteris turi išskirtinį braižą ir iki menkiausių smulkmenų apgalvoja kiekvieną detalę, todėl po jos prisilietimo namai tampa unikalia ir išskirtine vieta. Daiva jau 28-erius metus gyvena Vokietijoje, o vasaromis kiek ilgiau nei mėnesiui sugrįžta pailsėti į Lietuvą.

Sakoma, paversk savo pomėgį darbu ir tau niekada nereikės dirbti. Iš Kėdainių kilusi, šiuo metu Kaune gyvenanti vos 21 metų Laura Grybauskaitė dar žingsniuoja iki to, kad jos hobis virstų pragyvenimo šaltiniu, ir svajoja apie savo tapybos studiją, tačiau daro tai užtikrintai ir sėkmingai. Pasirinkusi dirbti su aliejiniais dažais mergina kuria nuostabaus grožio paveikslus, kurie jau skinasi kelią į kitų žmonių namus.

Iš Utenos krašto kilusi ir ten šiuo metu gyvenanti Edita Kušleikienė savo darbais žavi ne vieną. Moteris piešia, kuria sages-lėlytes, neria, užsiima floristika bei dekupažu – visus jos talentus ir sugebėjimus sunku net išvardinti. Pastaruoju metu Edita gana daug dėmesio skiria ir drabužių atnaujinimui. Mylimus, bet kiek pabodusius rūbus ji tarsi prikelia antram gyvenimui sukurdama iš jų tikrus meno kūrinius.

Šiais laikais parduotuvių lentynos tiesiog lūžta nuo įvairiausių žaislų. Lėlės, konstruktoriai, žaisliniai ginklai, gyvūnų figūrėlės, dėlionės – tai tik keli dalykai, kuriuos išsirenka vaikai ir noriai su jais žaidžia. Tačiau, ko gero, nė vienas žaislas iš parduotuvės niekada neatstos rankomis pagaminto, į kurį tėvai ar kiti artimieji įdeda daug širdies. Tuo neabejoja ir kaunietė Indrė Derškuvienė, kuri savo dukrytei sukūrė nuostabaus grožio lėlių namelį. „Mintis jį padaryti kilo jau senai.

Nors karantinas daugeliui žmonių ir buvo tam tikras iššūkis, jis suteikė ir nemažai naudingų dalykų. Vienas jų – ugdė kūrybingumą. Netekę įprastos veiklos, žmonės suko galvas, kuo užpildyti kasdienybę ir ką veikti. Viena pora šį laiką išnaudojo itin originaliai – savo katinui iš dėžių kūrė unikalius dalykus. 29-erių Jen Prior ir jos 31-erių vaikinas Niall Sullivan jau senokai buvo pastebėję, kad jų katinui, vardu Toltex, patinka žaisti su dėžėmis, likusiomis nuo siuntinių.

Daugeliui išgirdus žodį mezgimas, prieš akis greičiausiai iškyla toks vaizdas: vyresnio amžiaus moteris sėdi supamajame krėsle, nuobodžiauja ir dienas leidžia ką nors megzdama. Mažame kaimelyje gyvenanti 29-erių Monika Peganova šį gana stereotipinį įsivaizdavimą sudaužo į šipulius. Dar mokykloje pradėjusi megzti, šiandien ji turi savo prekės ženklą ir aplinkinius žavi nepaprasto grožio darbais. „Kai kurie žmonės mano, kad mezga tik mūsų mamos arba močiutės neturėdamos ką veikti.

Mažeikių rajone, Šerkšnėnų kaime, gyvenančios Jurgitos Kesminienės vaikai ketverių metukų Amelija ir vienerių sulaukęs Kristupas turi priežastį didžiuotis savo seneliu. Vyras ne tik be galo myli savo anūkus, bet ir visai neseniai jiems pastatė tikrų tikriausią svajonių namelį, kuris internete tapo tikra sensacija.

Kai dar vaikystėje klaipėdietė Sandra Stalmokaitė (23) pirmą kartą į rankas paėmė pieštuką, tuomet mergina net nebūtų pagalvojusi, kad piešimas jos gyvenime ateityje užims tokią ypatingą ir svarbią vietą. Šiandien dienai jauna mergina savo rankomis kuria neeilinio grožio piešinius, kurie susilaukia gausybės pagyrų.

Argi nėra taip buvę? Tikriausiai kiekvienas esame matęs tokį konditerijos gaminį, kurio valgyti nesinori. Ir visai ne todėl, kad abejotume skoniu, tačiau saldėsis atrodo taip gražiai, kad paprasčiausiai būna gaila pjauti! Tortų kepimą ir dekoravimą pamilusi kėdainietė Rita KMITĖ neslepia, jog tortai – jos hobis, meilė, meditacija, atsipalaidavimas ir stimulas kurti bei eiti tolyn.

Kas ketvirtas vyresnis nei 56-erių lietuvis visiškai nesinaudoja internetu. Nauji tyrimai rodo, kad pagal senjorų kompiuterinį raštingumą gerokai atsiliekame nuo Europos. Tad jau kurį laiką Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose rengiami nemokami kursai. Visgi suvilioti senolius tenka ir kūrybiškais būdais – štai kad ir papasakojant, jog internetu galima stebėti net šventas mišias. Balsiuose Vilniuje gyvenantis 74-erių Vytautas sėda prie kompiuterio.

Nors Kasparui Jasui vos 10 metų, tačiau jo piešti paveikslai jau kabo žinomo menininko Algio Krikščiūno bei dainininkės, reklamos specialistės Dovilės Filmanavičiūtės namuose. Jis domisi Japonijos kultūra, renesansu ir kompiuteriniais žaidimas, kad bent šiek tiek priartėtų prie to, kuo domisi jo amžiaus vaikai. Kasparo mama Atėnė Jasaitė pasakoja, kad berniukas pradėjo piešti vos tik išmokęs sėdėti. Jų namuose yra šūsnis piešinių, kuriuos piešti berniukas pradėjo vos dvejų metų.

Virtualioje erdvėje už milžinišką sumą bandoma parduoti žinomo lietuvių poeto Bernardo Brazdžionio archyvo dalį. Amerikietis už jį prašo 2,5 milijono dolerių. Muziejininkai sako, kad tai neadekvati suma ir esą tai ne pirmas kartas, kai kažkas bando pasipelnyti iš aptiktos nedidelis dalies autoriaus palikimo. Tačiau didžioji dalis jo unikalaus archyvo jau prieš 16 metų pargabenta į Kauną.

Jau rugsėjo 8 dieną TV3 eterį užlies improvizacijų ir skonių jūra – startuos nauja kulinarinė laida „La Maistas“. Garsiausi Lietuvos šefai Tomas Rimydis, Vylius Blauzdavičius ir kviestinis svečias dalinsis kulinarinėmis idėjomis, laužys nusistovėjusius standartus ir kvies į maisto gamybą žiūrėti kaip į kūrybą. Kiekvienoje laidoje 3 skirtingų kulinarijos krypčių atstovai pateiks savas vieno patiekalo ar kulinarinės temos interpretacijas.

Pasakų namelis – taip trumpai galima apibūdinti namelį, kurį Jurgis Senda savomis rankomis sukūrė savo anūkėlei vos per kelis mėnesius. Terasa su kėdutėmis, balkonėlis su gėlėmis, viduje – laiptai, vedantys į antrą aukštą, šalia – smėlio dėžė bei kelių rūšių sūpynės. Spalvotas, ryškus, stilingas ir toks, į kurį norėtų koją įkelti ne tik mažieji, bet ir suaugę. Būtent tokį namelį savo anūkams sukūrė Jurgis, kilęs iš Punsko.

„Tavo akys man primena tėvynę. Tavo stilius, jos trys spalvos. Tavo juokas man primena laisvę. Laisvę ginti ir saugoti tik tave. O gi tas nenumalšinamas troškulys tėvynės. O, kad grįžti atgal pas tą tėvynę tavyje“, – štai tokias savo sielos mintis balto popieriaus lape užrašo vilnietis VGTU doktorantas, lektorius Sebastjanas Kurčevskis (27). Vilniaus mieste gyvenantis Sebastjanas Kurčevskis (27) kaip ir daugelis šio amžiaus veiklių žmonių turi iš tiesų įtemptą rutiną.

Scenos išdykėlei Aušrinei Gerikienei artėjanti šv. Valentino diena bus ypatinga. Ji nusprendė savo vyrui įteikti tokią dovaną, kurios jis nepamirš visą gyvenimą.  Moteris Valentino dienos proga pristato naujutėlę dainą ir sako, kad būtent ji yra meilės įrodymas jos vyrui.  „Aš be meilės neįsivaizduoju savo gyvenimo. Savo vyrą esu įsimylėjusi 18 metų, todėl labai norėjau įteikti jam ypatingą dovaną. Parašiau jam dainą.

Ilgametis žurnalistas ir TV laidų vedėjas, rašytojas Algimantas Čekuolis, neleidžia sau nugrimzti į senatvę ar ilgus apmąstymus apie gyvenimo prasmę. 87-uosius metus skaičiuojantis garsus vyras sako, kad yra būdų patraukti senatvę šalin ir gerai jaustis net tada, kai įkopi į devintą dešimtį. Kūryba neleidžia mirti  Algimantas neslepia – kiekvieną dieną jis pradeda rašydamas knygas. Tik jos, pasak žurnalisto, jam padeda gyventi ir nepasiduoti senatvei.

Alvydas Valenta neseniai išleido šeštąją savo poezijos knygą „Hormonai visi išsislapstė“. Jo kūryba patraukia intelektualumu. Tai – nuolatinis ieškojimas atsakymų į sudėtingus egzistencinius klausimus, kurie niekada nebus atsakyti. Ir nesvarbu, ar žmogus turi negalią, ar ne – visiems jie tie patys.

 Remiantis tyrimais, vaikai ir jų tėvai, kurie mėgsta paįvairinti kasdieninę veiklą, turi aukštesnio lygio įgūdžius. Mes visi norime, kad mūsų vaikai taptų sėkmingais ir gerai organizuotais, tačiau kartais lengvus gyvenimo būdai gali būti efektyvesni ir daug įdomesni. Jei norite, kad jūsų vaikai sektų jūsų pėdomis, kalbėkite jų kalba ir pridėkite šiek tiek kūrybiškumo.

Tikriausiai kiekvienas esame turėję tų dienų, kai dirbti tikrai nesinori. O galbūt tądien darbo nėra tiek jau ir daug. Kiekvienas turime užrašų knygelę, ar lapą popieriaus, kuriame kartais nupiešiame kokį namelį. Tačiau šie žmonės pranoko patys save. Savo kūrybiškumo ir darbingumo resursus jie panaudojo visai ne tam, už ką jiems moka algą. Nuotraukas rasite galerijoje.

Vienas garsaus grafitininko Banksy paveikslas susinaikino praėjus kelioms akimirkoms po to, kai jis penktadienį vakare buvo parduotas "Sotheby's" aukcione už 1,04 mln. svarų (1,4 mln. JAV dolerių arba 1,18 mln. eurų). Atrodo, kad šį pokštą gudriai surežisavo pats slapusis gatvės meno kūrėjas. Aerozoliniais dažais ant drobės nupieštas paveikslas „Mergaitė su balionu“ (Girl With Balloon) buvo parduotas už rekordinę kainą, kada nors sumokėtą už Banksy kūrinį.

Pernai savo 60 metų jubiliejų atšventęs Ovidijus Vyšniauskas, šiemet džiaugiasi visiškai kitokiu, ramesniu, tačiau širdžiai mielu gyvenimo laikotarpiu: atlikėjas nusprendė nebekurti dainų kitiems, tačiau atnaujinti savo repertuarą ir prikelti gyvenimui jau seniai į stalčių sugulusias savo dainas. Šiemet O. Vyšniauskas nežada rengti didelių koncertų, tačiau džiaugiasi galėdamas susitikti su savo klausytojais liepos 19 d. Palangoje. Pernai atšventėte savo jubiliejų.

Vilniuje gyvenanti dviejų mergaičių mama Julija niekada negalėjo pagalvoti, kad tapusi mama nuspręs nerti į veiklą, kurios anksčiau niekada nebuvo bandžiusi. Banke programuotoja dirbusi moteris save atrado netikėtu amplua – ji tapo kūdikių aksesuarų kūrėja. Kokios priežastys nulėmė tokius pokyčius, tv3.lt portalui papasakojo dviejų mergaičių mama. Pagal specialybę esate programuotoja, tačiau šiuo metu nedirbate šioje srityje. Kodėl? Situacija tikrai labai įdomi.

 Beveik du mėnesius trukęs Gyčio Paškevičiaus konkursas sulaukė didžiulio dėmesio – atlikėjo gerbėjai viso atsiuntė arti 100 dainų melodijų ir tekstų. Intensyviai koncertiniam turui besiruošiantis muzikantas tikina, kad išrinkti nugalėtoją buvo beprotiškai sunku, bet viską atidžiai išklausęs ir perskaitęs Gytis Paškevičius priėmė sprendimą. Atlikėjas praneša, kad pergalės vainiką uždėti galime šiauliečiui. „Vis negaliu atsistebėti, kiek daug dainų melodijų ir tekstų sulaukiau.

Į Lietuvos muzikos padangę kylanti jauna dainininkė Ema Aukščenytė įsitikinusi, jog sunkiausias dalykas dainininko karjeroje – įkvėpimas. O kurti dainas paskatina svarbūs gyvenimo įvykiai. „Tai pirmoji mano asmeninės kūrybos daina, kurios žodžius sukūriau man sunkiu laikotarpiu. Ne veltui sakoma, kad dainos rašomos iš gyvenime patirtų įvykių.

Kaip prisistatyti darbdaviui, kad jis pastebėtų tave, neturintį daug patirties, bet norintį dirbti, siekti žinių ir karjeros? Jaunimo garantijų iniciatyvos rėmuose skelbiamas konkursas, kuris 15-29 metų jaunimui padės tą padaryti originaliai ir įdomiai. „Jauni, energingi, tačiau nepastovūs ir nežinantys, ko nori, stokojantys motyvacijos dirbti“, „Neturi patirties, turėsiu daug į tokį darbuotoją investuoti“ – taip dažnai darbdaviai apibūdina jaunuolius, ieškančius išsvajotos darbo vietos.

Nustebsite, tačiau menininkų Šiaulių universitete išties netrūksta. Studentė Roberta Stonkutė kasdien eidama Povilo Višinskio gatve sutinka talentingų muzikantų, besitampančių gitaras, nuolat besijuokiančių aktorių – estrados meno studijų programos studentų, taip pat geležinkelio stotį, medžius ir viską, kas tik pakliūva į objektyvą, paveiksluojančius fotografus, aplinką ramiai stebinčiais dizainerius. Visgi, šį kartą kalbėsime apie tuos, kurių pagrindinis kūrybos įrankis – žodis.

Kaip atrodo vieta, kurioje pamiršti susikaupusius darbus, miesto šurmulį ir kosminį gyvenimo tempą? Galbūt tai vakaras klausant gyvos muzikos? Galimybė išlaisvinti kūrybines galias meno pagalba? Išsitaškyti sporto aikštelėje? Atrasti bendraminčių? O galbūt šėlti iki ryto su draugais bei pasisemti energijos visiems metams? Vidurvasario savaitgalį „LEMPAfest“ organizatoriai kviečia pasisemti šviesių emocijų jaukiame ir blaiviame festivalyje.

Neretai kavos gėrimas yra viena iš rytinių tradicijų. Ar kada pagalvojote, kaip skirtinga kavos rūšis atrodytų iliustruota ant popieriaus? Ne? O štai rusų menininkei šovė geniali mintis. Rusaitė Elena Efremova kuria neįtikėtinus darbus – moteris skirtingą kavą iliustruoja skirtingomis katėmis. Kava jai tapo įkvėpimo šaltiniu, o jos darbus su malonumu seka tūkstančiai internautų. Jos profilį socialiniame tinkle „Instagram“ seka beveik 20 tūkst.

Menas laikomas itin abstrakčiu dalyku, todėl net ir šios menininko kuriamos lėlės susilaukia įvairių reakcijų. Pats autorius prisipažįsta, kad jo darbai žmonėms sukelia nepatogumo jausmą. Maskvoje, Rusijoje gyvenantis Michailas Zajkovas savo rankomis kuria itin realistiškas lėles. Jas sukurti vyras naudoja polimero molį, akims – stiklą iš Vokietijos, plaukams – prancūziškus moheros siūlus. Įdomu tai, kad net drabužius ir aksesuarus lėlėms kuria pats jų sumanytojas, rašo dailymail.co.uk.

Ji dainavo apie pro langą išskrendantį agurką, imbierinį sausainį, kuris jai liepė kalbėti prancūzišku balsu ir verkiantį Kiyoko. Tokią Miglę Vilčiauskaitę, muzikinėje terpėje žinomą kaip Migloko, žinojau aš. Unikalaus balso savininkė išgarsėjo mokykloje, kai dar neturėjau galimybės ją pakalbinti. Po penkių metų pertraukos, prieš kelias dienas, ją sutinku vieno žurnalo pristatyme.

VšĮ „Creativitas“ kviečia 3 jaunimo darbuotojus dalyvauti mokymo kursuose „New Vie: Visual Innovative Education“ Italijoje apie grafinį fasilitavimą. Mokymų tikslas – įgalinti dalyvius naudoti grafinį fasilitavimą ir kitas kūrybiškas priemones Europiniu lygmeniu sukuriant patrauklesnes mokymosi galimybes jauniems žmonėms.

 Trys ketvirtadaliai baigusiųjų aukštąjį mokslą tiki, kad diplomas garantuos jiems darbą. Ir tik 22 proc. darbdavių užmeta akį į baigimo pažymėjimą. Ne diplomas ir ne konkrečios žinios bus ateities garantas dabar pradedantiems, o ir baigiantiems mokyklą. Technologinio perginklavimo amžiuje, kai robotai keičia žmones daugelyje sričių, gebėjimas būti kūrybingiems bus esminė savybė, kuria šiandien mūsų švietimo sistema tinkamai nesirūpina.

 LRT Televizijos laida „Gyvenimas“, LRT.lt Aktoriaus Rolando Kazlo sausio mėnesio interviu LRT Televizijos laidai „Gyvenimas“ iki šiol išlieka vienu iš trijų žiūrimiausių šių metų LRT Mediatekos įrašų. Nemačiusiems šio interviu siūlome jį ne tik pasižiūrėti, bet ir paskaityti. Žiūrovai jį vadina labiausiai pasiilgtu eterio veidu, o jis pats tarė griežtą „ne“ televizijai. „Žvelgdamas į dabartį, aš labai dėkingas praeičiai.

 Kultūra yra tokia sistema, kuri meną adaptuoja plačiajai visuomenei, sako Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas fotomenininkas Algirdas Šeškus, jauniems menininkams patariantis laikytis kuo atokiau nuo kultūros. „Menininkas visą laiką turi būti avangarde, turi atrasti. Tai, kas jo atrasta, dar yra neaišku. Po truputį kultūra, tai adaptuodama, apšnekėdama ir paaiškindama, pateikia žmonėms, publikai. Jauniems menininkams sakau – saugokitės kultūros.

Susipažinkite, Vilma Statkuvienė odos dirbinių dizainerė, kurios darbai kalba patys už save: „Paprastumas yra didžiausias rafinuotumas“, - mėgsta sakyti autorė, kuriai svarbiausias dalykas yra žmonių išskirtinumas, drąsa ir polėkis. Taigi daugiau apie menininkės kūrybos kelio istoriją, odos gaminių pradžiamokslį ir svarbiausia apie modernias moteris ir jų stilių.

Šaltą penktadienio vakarą į Šiaulių universiteto Dailės galeriją susirinkę meno gerbėjai atvyko pasižiūrėti grafiko Romualdo Čarnos darbų. Galerijoje visus šiltai priėmė ir pats autorius – jis su visais bendravo, juokavo, pasakojo apie savo darbus.

Agnė Žagrakalytė – Lietuvos edukologijos universiteto absolventė. Baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas, savo gyvenimą susiejo su kūryba. Išleidusi ne vieną poezijos knygą, poetė savo gerbėjus pradžiugino prozos kūriniu ,,Eigulio duktė: byla 117“. Studijavote Vilniaus pedagoginiame universitete (dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete). Ar norėjote būti mokytoja? Norėjau būti dailininke, biologe, istorike, aktore, keramike arba veterinare. Ir šis universitetas mane priėmė.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Aš esu prieš siaurą tautiškumą, manau, kad ir Lietuvoje daroma klaida, kai apsiribojama vietiniu siužetu, 1971 m. „Amerikos balso“ žurnalistui Alfonsui Petručiui sakė poetas Jonas Aistis. „Net kovojau su jūsų bendradarbiu Vaičiulaičiu – sakiau, kad šalia originalių dalykų turi eiti ir vertimai, nes tada savo gyvenimą įtrauki į bendrą gyvenimą. Ir tada visai kitaip dalykai stovi“, – tikino lietuvių išeivijos lyrikas.