kurtieji

Stebuklui prilygstantis proveržis medicinoje, kurio medikai siekė daugiau nei du dešimtmečius. Jungtinėse Valstijose genų inžinerijos dėka aplinkos garsus ėmė girdėti nuo gimimo kurčias vienuolikmetis. Medikams pavyko ištaisyti itin retą geno anomaliją, o tai teikia vilčių tūkstančiams kurčiųjų visame pasaulyje. 11-metis Aissamas pirmą kartą gyvenime gali girdėti aplinkos garsus ir dėkingas už tai berniukas turi būti genų terapijai.

Mokykloje mokinių dvigubai mažiau nei juos aptarnaujančių darbuotojų. Tokia neeilinė situacija šiemet susiklostė Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje. Kone trečdaliu sumažėjus mokinių skaičiui, tris dešimtmečius skaičiuojančios įstaigos likimas pakibo ant plauko. Tai paveiktų daugybės mokinių gyvenimus. Ar liks Panevėžyje kurčiųjų mokyklą – spręs savivaldybė.

Lietuvos rinktinė, antradienį 52:61 (11:18, 16:8, 18:18, 7:17) pralaimėjusi Lenkijos ekipai, pasaulio kurčiųjų moterų krepšinio čempionato, vykstančio Graikijoje, paskutinėse rungtynėse žais dėl 7-osios vietos. Mačą su kaimynėmis Lietuvos komanda pradėjo smagiai – išsiveržė į priekį 7:0. Tačiau varžovės gana greitai pavijo mūsų penketuką, o laimėjusios tarpsnį 11:0, triumfavo po pirmojo kėlinio 18:11. Lietuvių žaidybinė duobė tęsėsi ir prasidėjus antrajam ketvirčiui.

Lietuvos kurtieji krepšininkai po dramatiško trilerio, kvapą gniaužiančios paskutinės atakos ir taiklaus metimo aidint finalinei sirenai, išplėšė pergalę 76:74 (19:24, 21:20, 12:16, 24:14) rungtynėse su lenkais. Nerealiai daug džiaugsmo atnešusi sėkmė įteikė Lietuvos komandai bilietą į pasaulio kurčiųjų vyrų krepšinio čempionato pusfinalį, kuriame teks susiremti su Izraelio rinktine. Mačas su lenkais klostėsi ne taip, kaip laukta.

Lietuvos krepšininkai, 64:44 (16:10, 17:11, 19:8, 12:15) įveikę Argentinos penketuką, iškovojo trečiąją pergalę pasaulio kurčiųjų vyrų krepšinio čempionate Graikijoje. Užėmę savo grupėje pirmąją vietą, lietuviai pateko į pirmenybių ketvirtfinalį. Argentiniečiai, kad neliktų grupėje treti, siekė bet kokiais būdais laimėti. Pirmosios minutės jiems buvo sėkmingos – išsiveržė į priekį 8:1, 10:4, tačiau įsižaidę Rolando Rakučio auklėtiniai sustabdė varžovus.

Lietuvos komandos lengvomis pergalėmis pradėjo pasaulio kurčiųjų vyrų ir moterų krepšinio čempionatus.Vyrai sutriuškino pirmą kartą į planetos pirmenybes atvykusius Libano krepšininkus 101:20 (23:5, 31:8, 28:6, 19:1), o moterys kiek kuklesniu skirtumu – 85:18 (22:2, 17:4, 30:6, 16:6) pranoko Kenijos atstoves. Vyrų rungtynėse pirmosios minutės, kaip ir laukta, buvo chaotiškos. Kiek besistengė lietuviai, rezultatas nebuvo didelis.

Birželio 13-24 dienomis Graikijoje vyksiančiam pasaulio kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatui pradėjo rengtis Lietuvos krepšininkai, turintis klausos negalią.

Sukčiai pasitelkia įvairias taktikas viliodami iš žmonių pinigus. Paskutinė „mada“ – apsimesti kurtiems ir prašyti paramos netikroms neįgaliųjų organizacijoms. Neapsigaukite – tokie pinigų prašytojai darbuojasi prekybos centruose ir kitose viešose vietose. Į rankas brukdami lapą, jie reikalauja aukoti dešimtis eurų. Lietuvos kurčiųjų draugija įspėja gyventojus, kad pagal tokią schemą veikia tikrų tikriausi sukčiai.

Antradienį Austrijoje prasidėjusiame 5-ajame Europos kurčiųjų moterų paplūdimio tinklinio čempionate kovoja dvi Lietuvos ekipos. Moterų pirmenybėse rungtyniauja 10 komandų, suskirstytų į dvi grupes. A grupėje, kurioje žaidžia Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė, dar yra austrės, čekės, italės ir lenkių 2-oji ekipa. B grupėje, kurioje tarptautinių varžybų krikštą gavo Dorotėja Keraitė ir Martyna Jurgilaitė, dar žaidžia vengrės, švedės, ukrainietės ir lenkių 1-oji pora.

Pirmą kartą šalies kurčiųjų moterų paplūdimio tinklinio istorijoje mūsų valstybės garbę tarptautinėse varžybose gins ne viena, o dvi komandos. Kartu su tituluotomis Birute Aleknavičiūte ir Ingrida Milkintaite antradienį Austrijoje prasidėsiančiame 5-ajame Europos čempionate rungtyniaus ir jaunosios Dorotėja Keraitė bei Martyna Jurgilaitė. „Pats nekantriai laukiu šių 16-mečių mergaičių debiuto, – tvirtino treneris Paulius Matulis.

Pirmadenį į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją rinkosi neseniai iš Pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynių Brazilijoje grįžę Lietuvos sportininkai. Šalies atletai jose iškovojo iš viso 10 medalių: 2 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos. Sportininkams už šiuos laimėjimus dėkojo ir padėkas įteikė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Jūsų pergalės – sunkaus darbo, atsidavimo, kantrybės, ištvermės, nuoseklumo pavyzdys.

Baigiantis Kurčiųjų vasaros žaidynėms Lietuvos taupyklė pasipildė devintuoju medaliu, nukaltu paplūdimio tinklininkių Birutės Aleknavičiūtės ir Ingridos Milkintaitės.  Lietuvės varžybose dėl 3-iosios vietos 2:0 įveikė Čekijos atstoves Anną Pavlovovą ir Oldriską Židkovą.  B. Aleknavičiūtė ir I. Milkintaitė susikaupusios pradėjo mačą, greitai pabėgo į priekį, o setą laimėjo 21:9. Antrasis setas vyko kiek atkakliau.

Trečiadienį Brazilijoje padangę virš Lietuvos delegacijos vėl nutvieskė dviejų medalių – auksinio ir sidabrinio – spalvos.  Graikų ir romėnų imtynių atletas Mantas Kazimieras Sinkevičius (svorio iki 77 kg grupė), išvakarėse įveikęs Rezą Esmaeilį iš Irano, Nikolaosą Iosifidį iš Graikijos bei įsirašęs pergalę prieš nepasirodžiusį kubietį R. Plutiną Castį, trečiadienį turėjo vieną, tačiau lemiamą kovą.  Sauliaus Liaugmino auklėtinis dėl aukso susikibo su turku Muhammetu Akdenizu.

Gegužės 9-oji aukso raidėmis bus įrašyta į Lietuvos kurčiųjų sporto istoriją. Tądien pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėse Brazilijoje net du lengvaatlečiai iškovojo vertingiausius medalius rutulio stūmimo rungtyje: Vytenis Ivaškevičius – aukso, Mindaugas Jurkša – sidabro.

Lietuvos rinktinė suklupo ties Italijoje vykstančio Europos kurčiųjų moterų krepšinio čempionato finalo slenksčiu. Linos Dambrauskaitės ir Birutės Zakienės auklėtinės, pusfinalyje 61:69 pralaimėjusios Rusijos komandai, šeštadienį kovos dėl bronzos medalių.  Po grupės varžybų tris poilsio dienas turėjusios lietuvės gerai pradėjo rungtynes – 4:0, 12:4. Tačiau esant rezultatui 14:8, užstrigo mūsų krepšininkių puolimo mechanizmas.

Lietuvos kurčiųjų vyrų ir moterų krepšinio rinktinės po gana ilgų kelionių atvyko į Italiją.  Krepšininkams įspūdį padarė tai, kad iš Romos į čempionato miestą – Peskarą vežė Italijos karinių oro pajėgų autobusas, vairuojamas ir lydimas kariškių.  Šiuo metu Apeninų pusiasalyje toks oras, koks būna Lietuvoje rugpjūtį, todėl žaidėjai į pirmenybių vietą buvo vežami atvirais autobuso langais.

Į pasaulio kurčiųjų lengvosios atletikos čempionatą, vykstantį Lenkijoje, išlydėti trys lietuviai – Vytenis Ivaškevičius, Mažvydas Paurys ir Šarūnas Zdanavičius.  Antradienį jiems, taip pat treneriui Sigitui Liepinaičiui, sėkmės, aukštų rezultatų ir medalių palinkėjo Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) prezidentas Edvinas Kriūnas bei generalinis sekretorius Marius Minkevičius.  Delegaciją lydi ir ja čempionate rūpinsis LKSK atstovas Mantas Stankevičius.

1951 m. Pasaulio kurčiųjų federacija paskutinį rugsėjo sekmadienį paskelbė Tarptautine kurčiųjų diena. Šią dieną dėmesys sutelkiamas į kurčiųjų bendruomenę, jos problemas, į kurčiųjų kultūros savitumą, gestų kalbą.  Visą paskutinę rugsėjo savaitę, kuri vadinama Pasauline kurčiųjų savaite, kurčiųjų asociacijos visame pasaulyje organizuoja susitikimus ir renginius, kuriuose kalbama kurčiųjų bendruomenei aktualiomis temomis.

Ar kada nors susimąstėte, ką norėtumėte veikti išėję į pensiją? Arba – ką darytumėte, jei likus tik keleriems metams iki išėjimo į užtarnautą poilsį netektumėte darbo? Kol Jūs galvojate, kiti ėmė ir sugalvojo, kad geriausia, ką jie gali padaryti dėl savęs, – padėti kitiems.  Susipažinkite su ką tik senatvės pensijos sulaukusia Liljana. Moteris beveik 35 metus dirba lėlininke „Lėlės“ teatre Vilniuje.

Prie vieno VšĮ Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ kabineto durų pasitinka lentelė „Prašome netrukdyti. Vyksta egzaminas“. Kai į jį pagaliau leista įžengti ir pašaliniams, juos sutinka džiugios šypsenos. Iš jų galima spėti, kaip pasisekė pirmai Lietuvoje kosmetiko paslaugų profesiją įgijusiai kurčių ir neprigirdinčių merginų grupei. „Ar lengvai atsivėrė profesinės paslaptys?“ – pasmalsavau. Asta Grigaitienė per gestų kalbos vertėją greitakalbe išbėrė: „Šiandien atrodo, kad labai sunku nebuvo.

Turbūt dar ne visi žino, kad poezija gali skambėti ir tyloje. Tuo buvo galima įsitikinti šį rugsėjį Kaune pirmą kartą Lietuvoje vykusiame Kurčiųjų poezijos festivalyje, įrodžiusiame, kokia turtinga gestų kalba, kiek daug ji turi meninės raiškos priemonių.  Girdintiems žmonėms sunku suprasti, kaip vien rankų judesiais ir veido mimika gali būti sukuriamas eilėraštis. Kurtiesiems poezijos kūrimas yra išskirtinė saviraiškos forma, padedanti atskleisti įvairiausius jausmus ir patirtis.

Rankos, kojos sveikos, akys mato, kodėl tada kurtieji darbo rinkoje konkurencingumu neprilygsta negalių neturintiems? Štai kas liko nesuprasta net ir, atrodytų, po gana išsamaus Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro (VKRC) prisistatymo sostinės bendruomenei.  Jeigu toks klausimas kirbėjo jautriai į kito rūpesčius įsiklausančiai Vilniaus miesto savivaldybės Neįgaliųjų reikalų komisijai (NRK), tai ką jau kalbėti apie visuomenę.

„Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“ – taip pavadinta praėjusią savaitę vykusi tarptautinė konferencija, pradėjusi Tarptautinės kurčiųjų savaitės minėjimą Lietuvoje. Į Vilnių pasidalyti patirtimi atvyko svečių iš Suomijos ir Nyderlandų – valstybių, kurioms tam tikrose srityse pavyko nuveikti daugiau.  Štai Suomija viena pirmųjų pasaulyje gestų kalbą prilygino sakytinei suomių kalbai ir jos statusą įtvirtino šalies konstitucijoje.

Tarptautinė kurčiųjų savaitė pradėta tarptautine konferencija, į kurią pasidalyti patirtimi atvyko svečių iš Suomijos ir Nyderlandų. Dauguma konferencijoje gvildentų problemų, akivaizdu, turi nemenką „stažą“, vienų sprendimai pasistūmėję daugiau, kitų – nuolat stringa. Tačiau kurčiųjų bendruomenė, sprendžiant iš kalbų, nė neketina pasiduoti ir stengiasi kurti gerovę visiems. Aptarti ir du iki šiol palyginti mažai viešai diskutuoti klausimai.

Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija (KKJO) – viena iš nedaugelio, kurioms Neįgaliųjų reikalų departamentas patikėjo savarankiškai įgyvendinti socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą. 60 narių burianti KKJO projektinį finansavimą per miesto savivaldybę nepertraukiamai gauna nuo 2013 m.  „Visuomet svajojome patys įgyvendinti savo idėjas, įdomiai, nepasiduodami rutinai, – pradeda pasakojimą pirmininkė Dovilė Matulienė.

Liublino mieste (Lenkija) šeštadienį baigėsi pasaulio kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktine atiteko sidabro medaliai. Titulą gynę lietuviai didžiajame finale 77:105 (20:31, 24:22, 18:30, 15:22) nusileido JAV rinktinei. Lietuviai po prasto starto buvo atsitiesę ir antrajame kėlinuke komandas vėl beskyrė keli taškai. Deja, po pertraukos JAV rinktinė surengė galingą spurtą ir susikrovė triuškinantį pranašumą. Ketvirtasis kėlinukas tapo tik formalumu.

Praėjusią savaitę oficialaus vizito į Lietuvą atvykusi ES užimtumo, socialinių klausimų, įgūdžių ir darbo jėgos judumo komisarė Marianne Thyssen rado laiko apsilankyti ir Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre (VKRC). Čia garbi viešnia ir ją atlydėję EK atstovybės Lietuvoje vadovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) atstovai buvo supažindinti su VKRC įgyvendinamu ir ESF finansuojamu projektu „KARTU“. Projektą „KARTU“ SADM ir ESFA ...

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos (LGKVA) 10-mečio sukakčiai surengtoje tarptautinėje konferencijoje Seime renginio globėja parlamentarė Raminta Popovienė akcentavo: „Informacija gestų kalba reikalinga pirmiausia mums, girdintiesiems, kitaip kurtieji būtų izoliuoti.“ Gestų kalbos vertėjai iš tiesų yra tie asmenys, kurių rankos kuria komunikacijos tiltus ir neleidžia ryšiams tarp kurčiųjų ir likusios visuomenės trūkinėti. Šiuo metu Lietuvoje gyvenantiems kurtiesiems (6–8 tūkst.

Sukako 30 metų, kai 1989 m. tuometinis Lietuvos kurčiųjų draugijos pirmininkas Algirdas Jakaitis pirmąkart pasilabino su kurčiųjų laikraščio „Akiratis“ auditorija: „Sveikas, mielas skaitytojau!“ „Per tuos metus keitėsi laikraščio forma, puslapių skaičius, tiražas <...>, nepakitęs liko tik prasmingas ir gražus pavadinimas – „Akiratis“, – tokį laikraščio evoliucijos įvertinimą istorijai palieka kurčiųjų bendruomenės metraštininkai knygoje „Gestų kalbos metamorfozės Lietuvos kurčiųjų dra...

Dvi jaunutės merginos iš Lietuvos Kalifornijoje išsinuomoja automobilį ir leidžiasi į kelionę kalnuotais joms nepažįstamos šalies keliais. Atrodytų, nieko keista, bet Emilija Kisnieriūtė ir jos draugė Ieva Šimulynaitė yra kurčios nuo gimimo. Ši kelionė į JAV joms buvo dar vienas iššūkis. O iššūkių kurčių merginų gyvenime būta nemažai. Vilniuje su Emilija kalbėjomės ne tik apie keliones po JAV, bet ir apie kurčios mergaitės ryžtą gyventi tokį gyvenimą, apie kokį svajojo.

Gestų kalbos neturi rašto, o kurtieji, nors ir būdami dvikalbiai, paprastai pirmenybę teikia „skaitymui“ gimtąja kalba. Tad gal iš tiesų kurčiojo ir knygos sąjunga tėra iliuzija – to turbūt ne kartą savęs klausė kurčiųjų tėvai ir mokytojai, nerimaudami dėl vaiko nenoro skaityti. Žmonijai sugalvojus interaktyvųjį skaitymą, knyga pagaliau užkariauja kurčiųjų simpatijas.

Kol esame darbingi ir sveiki, nemąstome, kas bus, kai pasensime. Ką darysime, kai jėgų liks nedaug, kai priges akys, nebegirdės ausys, nebeklausys kojos? Atrodo, ką čia prigalvosi – kai taip nutiks, teliks vargingai vegetuoti ir su nostalgija prisiminti laikus, kai viską galėjai. Tačiau ar tikrai senatvė turi būti nuspalvinta tik liūdnomis nieko negalėjimo spalvomis? Jei galėtume apsitarnauti patys, turbūt ir senatvė neatrodytų tokia baisi. Vienas iš tai palengvinančių dalykų – aplinka.

Jam tik 27-eri, bet jis – jau pasaulyje pripažintos gatvės šokių grupės narys, vienintelis kurčiasis tarp girdinčių. Taip pat visiškai originalios meno šakos propaguotojas, dviejų šalių televizijos talentų šou dalyvis ir laureatas, aktorius. Jis – kūno plastikos ir šokių mokytojas bei treneris, o tarp jo mokinių – žymiausių pasaulio universitetų studentai.

Įsivaizduokite, kad už stiklo verda gyvenimas, o jūs tik atokiai stovintis stebėtojas. Liūdnoka, tiesa? Ir netikėtai prieina Kakė Makė, Netvarkos nykštukas ir gestų kalba sako: „Labas, pažaisk su mumis.“ Na, čia tie girdinčių vaikų mylimi herojai iš to paties pavadinimo Linos Žutautės knygelės, kartą per savaitę besisveikinantys su mažaisiais draugais ir iš TV8 ekrano.

Nors visa Indrės Petkevičienės šeima ir giminė yra girdintieji, jos sūnus Kristijonas gimė kitoks. Medikai tada jiems pasiūlė išeitį – įstatyti kochlearinį implantą. Mažylio šeima nepasidavė vyraujantiems stereotipams – kad vaikas gali virsti robotu, kad gali nepritapti nei prie girdinčiųjų, nei prie kurčiųjų, kad magnetas vaiko galvoje trauks geležį – ir Kristijonui buvo atlikta operacija. „Kai Kristijonui buvo 6 mėn., pastebėjome, kad jis negirdi.

 Šiandien jau nieko nebestebina pokalbiai gestais. Taip bendrauja žmonės su klausos negalia. Gestų kalbai – dvidešimt metų. Jaunesnieji klausos negalią turintys žmonės puikiai kalba gestais. O vyresnieji primena, kad tai didelis pasiekimas. Kad ir kaip būtų keista, dar visai neseniai gestais kalbėti buvo draudžiama, todėl gestų kalbos 20-mečio minėjimas – svarbi šventė.

Lietuva prašys Taivano atstovų pasiaiškinti dėl sovietino himno, kuris nuskambėjo Lietuvos vyrų rinktinei laimėjus aukso medalį Taivane vykusiame pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate. „Mes privalome reaguoti ir reaguosime, politikos direktorius išsiųs artimiausiu metu laišką Taivano misijai Rygoje. Neturime diplomatinių santykių, bet, be abejo, protestuosime prieš šitą veiksmą ir reikalausime, kad būtų paaiškinta“, - BNS pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Taivane sekmadienį pasibaigęs Pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionatas buvo sėkmingas Lietuvai. Vyrai iškovojo auksą, moterys – sidabrą. Algimanto Šato auklėtiniai čempionato finale po dramatiškos kovos 78:75 (20:27, 16:7, 15:16, 27:25) parklupdė JAV krepšininkus. Tiesa, džiugiai nusiteikusiems lietuviams turnyro organizatoriai pateikė nemalonią staigmeną - keliant prizininkų vėliavas užgrojo LTSR himną.

Lietuvos televizijos, ypač visuomeninis transliuotojas, turėtų daugiau dėmesio skirti laidų vertimui į gestų kalbą, po susitikimo su kurčiųjų bendruomenės atstovais Kaune sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Džiaugiuosi, kad žmonės buriasi, mėgina vienas kitiems padėti.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Konferencijoje Seime aptartos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, problemos. Konferencijos organizatorių teigimu, šią negalią turinčių žmonių padėtis gerėja, bet pagrindinė problema jau daug metų išlieka ta pati – klausos aparatų įsigijimas ir jų kompensavimo tvarka.

JAV ambasada Lietuvoje dovanojo Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinei mokyklai mikroautobusą. Amerikiečiai šią mokyklą remia jau dešimt metų. Mokykloje mokosi beveik 60 moksleivių iš visos Panevėžio apskrities, todėl naujausia ambasados dovana – aštuonių vietų mikroautobusas mokyklai, iki šiol vaikus vežiojusiai lengvaisiais automobiliais – labai reikalingas. „Mokinius atsivežame ir iš atokiausio šiaurės krašto – Biržų ir Pasvalio.

„Rašyk knygą“, – dažnai paragina Danguolę Dragūnienę tie, kurie žino jos gyvenimo istoriją. Galbūt kada nors tai nutiks, bet šiandien knygai – dar ne laikas. Gestų kalbos vertėja dirbanti moteris svajoja daug ką gyvenime nuveikti. Galbūt įkurs įmonę, teikiančią pagalbą klausos negalią turintiems žmonėms. Kitaip Danguolė gyventi nemoka – tik darbas po dviejų vaikų žūties jai padėjo prisikelti iš kančios ir depresijos.

Turintiesiems klausos negalią gestų kalbos vertimo paslaugos galės būti teikiamos vaizdo skambučiais. Per mėnesį Panevėžio apskrities gestų vertėjų centro paslaugų prireikia maždaug šešiems šimtams kurčiųjų. Vertėjai lydi kurčiuosius į poliklinikas, mokyklas, teismus, savivaldybes, įvairias kitas institucijas. „Ko gero, nėra įstaigos, kurioje neteko apsilankyti vertėjams“, – sako centro direktorė Sandra Kemeraitienė. Žingsnis naujovių link Panevėžyje dirba dešimt gestų kalbos vertėjų.

Artėjant paskutiniam rugsėjo sekmadieniui, kai minima Pasaulinė kurčiųjų diena, Seimo nariai Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Rimantas Jonas Dagys atkreipia dėmesį, jog iki šiol Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija transliuoja kai kurias svarbias visuomenei laidas, jų neverčiant į gestų kalbą. „Mes sveikiname kurčiuosius su Pasauline kurčiųjų diena. Tačiau kartu turime priminti, jog jų teisės gauti informaciją vis dar pažeidžiamos“, - teigia Seimo nariai.

Antalijoje (Turkija) pirmąkart istorijoje vykusiame kurčiųjų pasaulio paplūdimio tinklinio čempionate Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė iškovojo sidabro medalius. Lietuvaitės finale turėjo pripažinti čempionėmis tapusių ukrainiečių Julijos Jaroševskos ir Olenos Onokalo pranašumą 0:2. Čempionato pusfinalyje B. Aleknavičiūtė ir I. Milkintaitė rezultatu 2:0 nugalėjo kitą Ukrainos duetą Aliną Zagrebelko ir Kateryną Poliščiuk, kurios pasidabino bronzos medaliais.

Lietuvos tinklininkės Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė Antalijoje (Turkija) vykusiame pirmajame pasaulio kurčiųjų paplūdimio tinklinio čempionate pelnė sidabrą. 25-erių metų kaunietės šeštadienį finale 0-2 nusileido 2009 metų kurčiųjų olimpinių žaidynių čempionėms ukrainietėms Julijai Jaroševskajai ir Alionai Onokalo. Bronzą pelnė kitos Ukrainos atstovės - Alina Zagrebelko ir Katerina Poliščiuk.

Penktadienį Lietuvos atstovės Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė pateko į Antalijoje (Turkija) vykstančio pirmojo pasaulio kurčiųjų paplūdimio tinklinio čempionato finalą. Lietuvės pusfinalyje penktadienį 2-0 (21:10, 21:19) įveikė ukrainietes Aliną Zagrebelko ir Kateryną Poliščuk.

Antalijoje (Turkija) vykstančio pirmojo pasaulio kurčiųjų paplūdimio tinklinio čempionato aštuntfinalyje trečiadienį Lietuvos atstovės Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė 2-0 nugalėjo amerikietes Čeritę Sanders (Charity Sanders) ir Kristalę Berigen (Krystle Berrigan). Ketvirtfinalyje penktadienį lietuvės kovos su brazilėmis Karolina Longman (Carolina Longmann) ir Elizabeta de la Roza Borges (Elizabeth da Rosa Borges). Mūsiškės Brazilijos tinklininkes nugalėjo grupės varžybose.

Antalijoje (Turkija) vykstančiame pirmajame pasaulio kurčiųjų paplūdimio tinklinio čempionate Lietuvos atstovės Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė pateko į aštuntfinalį. Lietuvės vienodais rezultatais 2-0 nugalėjo Brazilijos, Lenkijos ir Turkijos paplūdimio tinklininkes. Kurčiųjų pasaulio paplūdimio tinklinio čempionato moterų varžybose iš viso dalyvauja 24 komandos iš 13 šalių.