kurdistanas

Irano saugumo pajėgos šeštadienį per protestus vakarinėje Kurdistano provincijoje, kuriuos išprovokavo Mahsos Amini mirtis, nušovė mažiausiai tris žmones, pranešė žmogaus teisių grupė. „Vyriausybės represinės pajėgos atidengė ugnį į protestuotojus Divanderės mieste ir nužudė mažiausiai tris civilius“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Hengaw“, stebinti teisių pažeidimus kurdų teritorijose.

Turkijos vidaus reikalų ministras apkaltino Kurdistano darbininkų partiją (PKK) dėl sprogimo judrioje Stambulo prekybos gatvėje, per kurį žuvo šeši žmonės, ir pirmadienį pranešė, kad buvo suimta daugiau nei 20 žmonių. Sekmadienio popietę sprogimas nugriaudėjo Istiklalo gatvėje, populiarioje vietos gyventojų ir turistų apsipirkimo vietoje, ir 81 žmogų paliko sužeistą. Įtariamoji buvo suimta ankstyvą pirmadienį.

Irako šiaurėje esančio autonominio Kurdistano regiono parlamentas sekmadienį nubalsavo už savo kadencijos pratęsimą metams, atidėdamas rinkimus visą šalį ištikus politiniam paralyžiui. Kurdistano parlamento rinkimai turėjo vykti šį mėnesį, ketveri metai po ankstesnio balsavimo. Tačiau 111 vietų regioninis parlamentas 80 balsų nusprendė pratęsti kadenciją. Opozicijos nariai per balsavimą susilaikė. Nauji regiono rinkimai dabar planuojami 2023 metų pabaigoje.

Kurdistano regiono (Irakas) premjeras Masrouras Barzani pripažino dabartinį migracijos srautą Baltarusijoje Aliaksandro Lukašenkos politinio žaidimo prieš ES dalimi. Jis taip pat pažymėjo, kad atvykstantieji iš jo valdomo regiono žmonės yra geresnio gyvenimo ieškantys ekonominiai migrantai, o ne pabėgėliai. Interviu „Sky News Arabic“ metu politikas pažymėjo, kad Minskas naudojasi migrantais tam, kad spaustų Europos Sąjungą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viešai pareiškė, kad tarp Lietuvoje esančių migrantų nustatyta „keliolika“ asmenų, kurie siejami su viena ar kita teroristine organizacija bei grupuote. Tačiau Migracijos departamentas, kuris gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, per šiuos metus teišsiuntė vos 2 asmenis ir daugiau informacijos apie kitų asmenų galimai keliamą grėsmę neturi.

Lovos bei čiužiniai palapinėse, pasieniečių kabinetuose, pasitarimų salėse ir garažuose. Maistas – tik iš konservų dėžutės ar karštu vandeniu užpilamos sriubos. Dušų, tualetų ir karšto vandens trūkumas. Visiška nežinia, kas laukia, informacijos stoka ir absoliutus nuobodulys. Taip pasieniečių užkardose gyvena migrantai, o šalia jų tarsi kokie socialiniai darbuotojai sukasi pasieniečiai.

Per Baltarusiją į Lietuvą plūstantys Irako gyventojai mūsų šalies institucijų iš esmės yra laikomi ekonominiais migrantais, ieškančiais geresnio gyvenimo. Nors Irake iš tiesų nevyksta karinis konfliktas ir situacija yra nelyginama su tąja, kai „Islamo valstybė“ buvo užėmusi iki trečdalio šalies teritorijos bei prieš kameras pjaustė galvas sučiuptiems priešams, bet pats Irakas neprimena to, kas Europoje vadiname stabilia valstybe.

Per Baltarusiją plaukiant migrantų srautams, Lietuva greito recepto, kaip išspręsti problemą, neturi. Tačiau mūsų šalis ėmėsi dvilypės strategijos. Viena vertus, suskubo ieškoti pinigų išmanioms sienos stebėjimo sistemoms, prakalbo apie fizinį barjerą ties Baltarusija, kita vertus – ketina trumpinti prieglobsčio prašymo svarstymo procedūras ir pradėjo pokalbius su Turkija dėl pagalbos nustatant migrantų tapatybes bei Iraku dėl asmenų grąžinimo, jeigu jiems nebus suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

Jungtinės Valstijos „nepripažįsta“ Irako kurdų „vienašališkai“ surengto referendumo dėl jų regiono nepriklausomybės ir ragina visas susijusias šalis atsisakyti jėgos naudojimo bei plėtoti dialogą, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas). „Jungtinės Valstijos nepripažįsta Kurdistano regioninės vyriausybės vienašališko referendumo, surengto pirmadienį, – sakoma jo pranešime.

Turkijos pietiniame Antalijos regione antradienį per sprogimą vietos prekybos ir pramonės rūmų automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sužeisti mažiausiai dešimt žmonių, pranešė vietos žiniasklaida. Antalijos meras Menderesas Turelis visuomeniniam transliuotojui NTV sakė, kad 10-12 žmonių buvo nesunkiai sužeisti stiklo šukių. Į įvykio vietą atskubėjo keli greitosios pagalbos automobiliai. Sprogimo priežastis kol kas nežinoma.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paragino Europos šalis liautis rėmus uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK). Šį raginimą prezidentas paskelbė praėjus kelioms dienoms po 35 gyvybes nusinešusio sprogdinimo Ankaroje, už kurį atsakomybę prisiėmė kurdų sukilėliai. R.T.Erdoganas sakė, jog nėra priežasties, dėl kurios Europos miestai galėtų jaustis apsaugoti nuo tokių atakų, kokios buvo įvykdytos Turkijoje.

Stambule paskelbtas teroro išpuolio pavojus, kuris gali būti nukreiptas prieš Vokietijos atstovybę ir vokiečių mokyklą, praneša CNN Turk. Radikali kurdų grupuotė prisiėmė atsakomybę dėl pražūtingo sprogdinimo Ankaroje Viena radikali kurdų grupė, palaikanti ryšius su Turkijoje uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK), ketvirtadienį prisiėmė atsakomybę dėl Ankaroje mirtininko įvykdyto automobilio sprogdinimo, per kurį žuvo 35 žmonės.

Turkija pagrasino Sirijos kurdams karine operacija jeigu šie nuspręstų įkurti savo autonomiją netoli Turkijos sienų, šalies prezidentą Recepą Erdoganą cituoja „Reuters“. Jo teigimu, Turkija „padarys viską, kas įmanoma“ tam, kad neleistų Sirijos teritorijoje atsirasti kurdų autonomijai, kurią šie perėmė iš „Islamo valstybės“ smogikų Tell Abiado apylinkėse. Prieš kelias dienas turkų karinės oro pajėgos smogė kurdų pešmergų savanoriams (YPG) Sirijoje šiems kirtus Eufratą.

Du Turkijos kariai ir 34 kurdų sukilėliai žuvo per susirėmimus šalies pietryčiuose, kuriuose nuo liepos mėnesio, kai žlugo paliaubos, atsinaujinusių neramumų aukomis jau tapo dešimtys žmonių, penktadienį pranešė armija. Kariai ketvirtadienį žuvo per dvi atskiras Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atakas netoli Beitiušėbapo rajono Širnako provincijoje, sakoma armijos vadovybės paskelbtame pranešime.

Turkijos karo lėktuvai naktį vėl smogė Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėlių taikiniams šalies pietryčiuose ir šiaurės Irake, tęsiant aviacijos smūgių kampaniją prieš tą kurdų separatistų grupuotę, trečiadienį pranešė premjero biuras. „Aviacijos operacijos buvo vykdomos naktį iš liepos 28-osios į 29-ąją prieš PKK teroristų grupuotę Turkijoje ir už jos ribų“, – sakoma pranešime, kuriame išvardytos šešios atakuotos vietos šiaurės Irake.

Indrė Urbaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt   Dabar reikėtų svarstyti ne apie tai, ar Irakas suskils, bet ką daryti su jau suskilusiu Iraku ir ar įmanoma iš naujo jį suvienyti, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. „Iš naujo sulipdyti tą puodą gal ir galima, gal jis nepraleistų vandens, bet sunku tai įsivaizduoti – puodas jau sudaužytas“, – įsitikinęs politologas.

Kurdų sukilėliai trečiadienį pradėjo seniai lauktą atsitraukimą iš Turkijos į savo bastionus Irako šiaurėje – tai itin svarbus žingsnis siekiant užbaigti jau tris dešimtmečius vykstantį konfliktą, kuris pasiglemžė dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių. Šis atsitraukimas yra pirmas akivaizdus ženklas, kad daugelį mėnesių trukusios derybos tarp valstybės ir už įstatymo ribų paskelbtos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) galėtų užbaigti šį jau 29 metus trunkantį partizaninį karą.

Septyniolika žmonių žuvo sudužus kariniam sraigtasparniui Turkijos pietvakariuose, pranešė „Reuters“. „Sikorsky“ markės sraigtasparnis lapkričio 10 dieną rėžėsi į uolą Turkijos Siirto mieste. Siirto provincijos gubernatoriaus duomenimis, lakūnas nesuvaldė sraigtasparnio dėl blogų oro sąlygų. Visi žuvusieji – specialiojo Turkijos kariuomenės padalinio nariai. Jie vyko į į Siirto Pervario sritį, kur jau tris dienas vyksta sausumos operacija prieš kurdų sukilėlius.

Irako Kurdistano regiono energetikos ministras Ashtis Hawramis sekmadienį sakė, kad Bagdadas Kurdistanui perves užmokestį už naftą ir bent jau laikinai užbaigs dėl to kilusius ginčus. Bagdadas ir Kurdistano regionas šį mėnesį susitarė išspręsti ginčą dėl užmokesčio už naftą. Kurdistanas pažadėjo nenutraukti naftos eksporto, o Bagdadas – sumokėti ten dirbančioms užsienio bendrovėms.

Praėjusią savaitę, kai visų dėmesys buvo sutelktas į mūšius Damaske, beveik nepastebimai kurdai, gausiai gyvenantys Šiaurės rytų Sirijoje, į savo kontrolę perėmė pagrindinius šio regiono miestus, rašo „The Guardian“. Teigiama, kad jokio pasipriešinimo iš vyriausybės pajėgų kurdų karinės grupuotės nesutiko.

Turkijos karinės pajėgos praneša subombardavusios taikinius Šiaurės Irake, kur, jų spėjimu, slėpėsi kurdų sukilėliai, rašo BBC. Turkų kariniai lėktuvai, vėlų šeštadienį grįždami į bazę, nusitaikė ir subombardavo urvus ir slėptuves Zapo ir Hakurko regionuose, sako šalies karinės pajėgos. Daugiau detalių apie operaciją nepateikiama. Sukilusi Kurdistano darbininkų partija (PKK) nuo 1984 metų kovoja dėl autonomijos Turkijos pietryčiuose, kur gausiai gyvena kurdų.

Politikų įtaka tiek valstybės sektoriuje, tiek tarptautinėje arenoje. Šalies turimi naudingieji ištekliai ir galimybės jais naudotis siekiant didinti valstybės finansinį pranašumą. Geografiškai patogi valstybės padėtis ir kosmopolitiškas verslininkų gebėjimas tuo naudotis ne tik gaunant pelną savo biudžetui, bet ir mokant mokesčius valstybei. Tai – keletas sėkmingos valstybės kriterijų.

Vietos pareigūnas ketvirtadienį pranešė, kad naktį per Turkijos karo lėktuvų antskrydį Turkijos pietryčiuose, netoli Irako sienos, žuvo 35 žmonės. Turkijos karo lėktuvai reguliariai puola Kurdistano darbininkų partijos partizanus šalies pietryčiuose. Kariai tikriausiai supainiojo grupę kontrabandininkų su kurdų kovotojais. „Yra 30 lavonų. Visi sudegę. Valdžia žinojo, kad šie žmonės užsiima kontrabanda. Toks incidentas yra nepriimtinas“, – sakė miestelio Širnako provincijoje meras.

Nuo artilerijos ir oro puolimų prieš kurdų separatistų grupuotę pradžios praeitą savaitę per Turkijos karines operacijas Šiaurės Irake žuvo 90-100 kurdų partizanų. Naujausieji antskrydžiai prieš sukilėlius kalnuotoje Irako šiaurėje yra pirmieji puolimai per daugiau nei metus. Konfliktas tęsiasi jau 27 metus. Per šešias dienas Turkijos lėktuvai pataikė į 132 Kurdistano darbininkų partijos (PKK) taikinius.

Turkijos energetikos ministerijos pareigūnas penktadienį pranešė, kad dėl naktį Turkijoje įvykusio sprogimo nutrūko dujų tiekimas iš Irano į Turkiją. „Pradėta tvarkyti dujotiekį. Remontas užtruks savaitę ir tuo metu dujos nebus tiekiamos“, - sakė pareigūnas. Pasak jo, Turkija papildomai perka dujas iš Azerbaidžano ir Rusijos, kad kompensuotų dėl sprogimo atsiradusį trūkumą. Anot valstybinės naujienų agentūros, sprogimas nugriaudėjo rytinėje Turkijos Agro provincijoje.

Žydai ir kurdai turi kur kas daugiau sąsajų, negu būtų galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio – daug bendrumų tarp šių tautų galima rasti tiek pažvelgus į praeitį, tiek į šiandienos situaciją. Pirmiausia juos jungia kilmė.