kurdai

Turkijoje su vizitu besilankanti Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hilari Klinton (Hillary Clinton) šeštadienį pareiškė esanti susirūpinusi dėl žiniasklaidos laisvės ES nare siekiančioje tapti Turkijoje. Šią savaitę Europos Taryba paragino Turkiją imtis skubių priemonių žodžio ir žiniasklaidos laisvei užtikrinti.

Irake rasta masinė kapavietė su 900 Saddamo Husseino eros aukų palaikais. Pirmaisiais duomenimis, tai yra kurdai. Kapavietė aptikta į vakarus nuo Divanijos šalies centrinėje dalyje. Spėjama, kad aukos nužudytos jau devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, sakė tyrimui vadovaujantis Dachilas Saihudas. Palaikai jų tapatybei nustatyti nugabenti į laboratoriją Nedžefe. Iraką valdant buvusiam diktatoriui S. Husseinui kurdai buvo persekiojami dėl savo autonomijos siekių.

Nedidelė bomba sprogo prie karinės būstinės Dijarbakyro mieste Turkijos pietryčiuose, sužeisti du žmonės, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra. Ketvirtadienį Stambule sprogus prie dviračio pritvirtintam sprogmeniui, buvo sužeisti septyni žmonės, tarp kurių buvo policijos pareigūnas. Kaip sakė Turkijos ministras pirmininkas Tayyipas Erdoganas, įtariama, jog už šį išpuolį atsakinga kurdų kovotojų organizacija. Asmens, susprogdinusio bombą Dijarbakyro mieste, tapatybė nenustatyta.

Į klausimus jis atsako mefistofelišku juoku. Akis slepia po tamsiais saulės akiniais, galvą – po juoda skrybėle. Įvaizdžio atributas? Ne, – atsakė, – gyvenimo. Išgyvena pauzę Lietuva vis dar gyvena krepšiniu, jūs – taip pat? Džiaugiuosi lietuvių pasiekimu, bet nežiūriu krepšinio. Ne dėl to, kad man nepatinka, dabar mano gyvenime kitas etapas. Klausausi kitokios muzikos, valgau kitus patiekalus. Koks šis laikotarpis? Ramus ar atvirkščiai? Ir audringas, ir ramus.

Įtampa tarp Turkijos vyriausybės ir kurdų mažumos gali ilgai netverti. Pirmi foreignpolicy.com žurnalisto pašnekovo, gerai žinomo kurdų intelektualo O.Miroglu, žodžiai kaitrią rugpjūčio dieną Stambule atsisėdus išgerti puodelio kavos buvo apie jo trijų pusbrolių žūtį jų protėvių kaime Batmane, esančiame kurdų regiono širdyje, Turkijoje. Praėjusią naktį jo pusbroliai ir ketvirtas vyras buvo išėję apžiūrėti įtartinos ugnies kaimo pakraštyje. Jiems prisiartinus sprogo mina.

Prieš Turkiją kovojančios kurdų sukilėlių grupuotės lyderis pareiškė, kad jo vadovaujami kovotojai sutiktų sudėti ginklus, jei Turkija įgyvendintų tam tikrus reikalavimus. Kurdistano darbininkų partijos lyderis Muratas Karayilanas teigia, kad jo kovotojai sudėtų ginklus, jei Turkija sutiktų skelbti paliaubas ir įvykdytų kai kuriuos prašymus. Kurdistano darbininkų partija prieš Turkiją kovoja nuo 1984 metų. Per tą laiką kruvinas konfliktas jau pareikalavo 45 tūkst. gyvybių.

Kurdų sukilėliai netoli sienos su Iraku užpuolė Turkijos karinę bazę ir nužudė šešis karius. Skelbiama, kad Kurdistano darbininkų partijos kovotojų ataka buvo surengta naktį, netoli pasienyje esančio Cukurčos miestelio. Buvo taikomasi į karinį dalinį, kuris į regioną buvo atsiųstas po to, kai jame itin suintensyvėjo kurdų sukilėlių atakos. Per pirmadienio naktį kilusius susirėmimus šeši kariai buvo nušauti, o dar keli sužeisti.

Pietrytinėje Turkijos dalyje per susirėmimus tarp Turkijos karių ir kurdų sukilėlių žuvo 15 žmonių, skelbia BBC. Skelbiama, kad žuvusiųjų yra 11 sukilėlių, vienas Turkijos karys ir 3 vyriausybę remiančių kovotojų atstovai. Susirėmimai naktį prasidėjo Sirto provincijoje. Pietrytinėje Turkijos dalyje šiuo metu smurto itin padaugėjo, nes kurdų sukilėliai birželio 1 dieną nutraukė metus galiojusias paliaubas.

Per kurdų sukilėlių įvykdytą išpuolį netoli sienos su Iraku žuvo 8 Turkijos kariai ir dar 14 buvo sužeisti. Separatistinės Kurdistano darbininkų partijos nariai išpuolį prieš karių postą surengė netoli Semdinlio miesto, esančio Hakario provincijoje. Skelbiama, kad kariams pavyko nukauti 12 sukilėlių, o Turkijos karinės oro pajėgos bombardavo ir kurdų pozicijas Irake. Kurdistano darbininkų partija už nepriklausomą kurdų valstybę kovoja nuo 1984 metų.

Šis laiškas, kuris pateikiamas apačioje yra rašytas kurdės Shirin Alam Hooli, kuri laukia mirties bausmės viename iš Irano kalėjimų. Mirties bausmė moteriai skirta dėl tariamos jos narystės kurdų opozicinėje grupuotė „Pejak“. Laiškas buvo paskelbtas tinklaraštyje, kurį sukūrė moters rėmėjai: Civiliai drabužiais apsirengę agentai mane suėmė 2008 metų pavasarį ir nedelsiant nugabeno į revoliucinės gvardijos būstinę. Aš nedelsiant buvau sumušta.

Irake mirties bausmė pirmadienį buvo įvykdyta Ali Hassanui al-Majidui, kuris geriau yra žinomas „Cheminio Ali“ pravarde. Pasmerktasis, kuris buvo vienas aukščiausių per JAV invaziją nuversto diktatoriaus Saddamo Husseino režimo pareigūnų, mirties bausmė skirta už musulmonų šiitų žudynes 1991 ir 1999 metais. Mirties bausmė jam taip pat buvo skirta ir už 1988 metais Chalabdžoje įvykdytas kurdų žudynes, kai dujomis buvo nunuodyti 5 tūkst. žmonių, kurių dauguma buvo moterys ir vaikai.

Turkijos teismas kalėti iki gyvos galvos nuteisė kurdą, kuris 2005 metais surengė bombos išpuolį, per kurį žuvo 5 žmonės, įskaitant ir turistus iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. Bomba visiškai sumaitojo mikroatuobusą, kuris Egėjo jūros Kusadasio kurorte gabeno turistus į paplūdimį. Kaip minėta, dvi aukos buvo užsieniečiai, o dar 3 žuvusieji buvo turkai.  Be to, dar buvo sužeisti 13 žmonių.