ktu

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius pagrįstai pripažino buvusio Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko habilitacinį darbą plagiatu, trečiadienį paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teisėjų kolegijos sprendimą paskelbusi teisėja Liudmila Zaborovska teigė, kad P. Baršausko skundas atmetamas.

Mokslininkai iš Kauno technologijos universiteto sukūrė unikalų aukščiausios kokybės, ypatingai stipraus betono receptą. Pagamintas iš vietinių ir perdirbtų žaliavų, jis pasižymi panašiomis mechaninėmis ir ilgalaikiškumo savybėmis, kaip ir alternatyvūs konkurentų produktai, tačiau jo savikaina yra beveik du kartus mažesnė.

„Šis kursas – pirmasis žingsnis didelės svajonės link“, – taip Technologijų antreprenerystės verslumo ugdymo modulį apibūdina jame dėstanti Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė Rita Jucevičienė. Šio kurso studentų komanda „NanoLens“, vykusi į Silicio slėnį pristatyti inovatyvaus produkto idėjos – ištirpstančių akių lęšių, skirtų glaukomos gydymui, ir grįžusi su tarptautiniu pripažinimu, tuo tikrai neabejoja.

Kauno technologijos universitetas (KTU) pirmadienį pradėjo ieškoti naujo rektoriaus. KTU paskelbtame tarptautiniame konkurse potencialių kandidatų paraiškų laukiama iki kitų metų kovo 30 dienos. Universitetas nurodo, jog rektoriaus konkurse dalyvausiantys kandidatai turi turėti vadovavimo didelei organizacijai, mokymo ir pokyčių valdymo patirties. Taip pat turi turėti patirties užsienio švietimo institucijose. Be to, kandidatai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

 Pirmadienį turėtų būti paskelbtas Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus konkursas. Kaip BNS praėjusią savaitę sakė KTU tarybos pirmininkas Dalius Misiūnas, naują rektorių tikimasi išrinkti iki šių mokslo metų pabaigos. „Pirmadienį, gruodžio 11 dieną, paskelbsime rinkimus, tai bus tarptautinis atviras konkursas, stengsimės jį padaryti pagal geriausias praktikas, kokias matome užsienyje, ir nuosekliai, tvarkingai atrinkti geriausią kandidatą“, – sakė jis.

Kauno technologijos universitetas (KTU) kaip Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) steigėjas sako, jog „labai atsakingai ir rimtai vertina susiklosčiusią situaciją“ gimnazijoje, bendruomenei pasipiktinus aplinkybėmis, dėl kurių darbą paliko istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius. „Klausimas yra labai jautrus, keliantis daug emocijų, todėl skuboti sprendimai negali būti priimami.

Ketvirtadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) tarybos nariai pradėjo naujo universiteto rektoriaus rinkimų procesą, taip pat paskyrė laikinai einančias pareigas studijų bei mokslo ir inovacijų prorektores.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas žada teismui skųsti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos sprendimą dėl etikos taisyklių nesilaikymo habilitaciniame darbe, o kaltinimus dėl plagiato vadina politiniu susidorojimu. „Šiuo metu kartu su teisininkais rengiu atsakymus. Ginsiuosi teisme“, – teigia P. Baršauskas KTU išplatintame pranešime.

Naujoji Kauno technologijos universiteto (KTU) taryba tenkina rektoriaus Petro Baršausko prašymą atleisti jį iš pareigų. Tarybos sprendimu, rektorius atleidžiamas nuo spalio 25 dienos. Nuo spalio 26 dienos rektoriaus pareigas laikinai eis Jurgita Šiugždinienė, šiuo metu užimanti Studijų prorektorės pareigas, pranešė KTU. Trečiadienį prisiekė ir darbą pradėjo nauja KTU taryba. Pirmojo posėdžio metu buvo išrinktas Tarybos pirmininkas. Juo tapo SBA koncerno viceprezidentas Dalius Misiūnas.

Plagijavimu rašant habilitacinį darbą apkaltintas Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas atsistatydina iš pareigų. Apie tai KTU bendruomenei trečiadienį pranešė pats P. Baršauskas. „Įvertinęs ir gerai apgalvojęs įvairias aplinkybes, pažvelgęs į susidariusią situaciją iš šalies, šiandien paskelbiau, mano galva, patį teisingiausią sprendimą – traukiuosi iš užimamų pareigų“, – išplatintame pranešime teigia P. Baršauskas.

Politikai neturėtų kištis į tyrimą dėl Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko habilitacinio darbo, o kilusiame galimo plagiato skandale ne paskutinį vaidmenį vaidina ir aukštųjų mokyklų jungimosi kontekstas, teigia prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė. Antradienį interviu Žinių radijui M. Lingė teigė, kad kol kas anksti vertinti P. Baršausko situaciją akademinės etikos kontrolieriui dar nebaigus tyrimo.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija nutarė rengti naują dokumentą dėl akademinės etikos reikalavimų. Penktadienį Šiauliuose posėdžiavę rektoriai apie akademinę etiką kalbėjo aptardami Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriui Petrui Baršauskui mestus kaltinimus dėl plagijavimo, tačiau konkrečiai dėl jo atvejo nepasisakė – bus laukiama akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimo.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba tiria skundą dėl Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko habilitacinio darbo – kreipimosi autorių teigimu, P.Baršausko monografijoje yra daugybė plagijavimo atvejų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto Apskaitos katedra kartu su Lodzės Universitetu (Lenkija), Linnaeus Universitetu (Švedija) ir Kylio Taikomųjų Mokslų Universitetu (Vokietija), organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Trends in Accounting Research Conference“ (TARC 2017). Pagrindinis konferencijos tikslas - sukviesti tyrėjus iš įvairių šalių diskusijai, skirtai naujausioms apskaitos mokslo problemoms ir tendencijoms aptarti.

„Nejaugi nėra kito būdo? Tai – tuščias laiko gaišimas! Jau turėjome atvykti prieš valandą.“ Tikriausiai sunku būtų suskaičiuoti, kiek kartų taip pagalvojote užstrigę transporto spūstyse ar pasirinkę kelią, kuris tuo metu remontuojamas. Gali būti, jog, dėl vienokių ar kitokių kelionės metų iškilusių kliūčių, nespėjote į keltą, pavėlavote į lėktuvą, sugriuvo suplanuotas atostogų grafikas.

Transporto priemonių detales, komponentus, mazgus, priekabas bei puspriekabes gaminančios įmonės generuoja apie pusės milijardo eurų apyvartą per metus. Ir ta suma metai iš metų auga. „Ją sukuria apie pusšimtis įmonių, kurios neišsiverstų be inžinierių“, – teigia Baltijos automobilių detalių klasterio vykdantysis direktorius Darius Lasionis.

„Svajonių darbdavys“ – viliojanti etiketė, kurios siekia tiek mažos, tiek didelės Lietuvos ir pasaulio įmonės. Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas Roman Baryšnikov, beveik 6 metus dirbantis kompanijos „Tesla“ padalinyje Norvegijoje, būtent taip apibūdina šią JAV elektrinių automobilių ir atsinaujinančios energijos gamintoją.

Manoma, kad finansines ir kitas operacijas pradėta registruoti prieš 4 tūkstančius metų, o įvairūs apskaitos būdai į Europą atkeliavo iš Indijos, Kinijos ir arabų šalių. Šiandien tokiai sričiai yra rengiami profesionalūs specialistai, kurie atitiktų visus darbo struktūros bei žinių keliamus reikalavimus, gebėtų dirbti ne tik savo, bet ir užsienio šalyse. Apskaita atlieka svarbų vaidmenį tiek žmogaus kasdieniame gyvenime, tiek šalių gamybos sektoriuose.

Skaitmeninė era jau prasidėjo. Vis daugiau verslininkų naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, ūkininkai automatizuoja savo ūkius, mokslininkai kuria išradimus, kurie pagerina kasdienio gyvenimo kokybę. Galima teigti, kad technologijos formuoja mūsų gyvenseną, keičia ją. Sunkiai šiandien rastumėme asmenį, kuris nesinaudoja industrinių technologijų produktais. Technologijos sutaupo mūsų laiką, kurį galime skirti kitiems savo poreikiams ar malonumams pildyti.

Pagal W. Strausso teoriją, žmonių kartos keičiasi kas 20 metų, o žmonės gimę iki 2003 metų yra laikomi Y kartos atstovais. Tai – iššūkių nebijanti ir kūrybinę laisvę dievinanti karta, kuri šiomis savybėmis grindžia ir požiūrį verslą. Galimybė pačiam spręsti, kaip save realizuoti, kaip dirbti ir būti pačiam sau vadovu yra ne tik didelė privilegija, bet ir atsakomybė, kurią pasak jaunosios verslininkės Eglės Karpavičiūtės, būtina prisiimti.

 Lietuvos, o ir visos Europos, aukštojo mokslo sistemai yra būtinos radikalios inovacijos. Terminas „radikalios“ reiškia tai, kad nebegalime apsiriboti elementaria universitetų pertvarka efektyvinant valdymą ar mažinant universitetų skaičių. Nemažai Europos universitetų, kaip ir Lietuvos universitetai, išgyvena demografinius pokyčius.

KTU Vadybos krypties studijų programų vadovė doc. dr. Lina Užienė Šiandien Europoje, o ir Lietuvoje, vis daugiau studijuojančiųjų renkasi tarpkryptines studijų programas arba derina dviejų studijų krypčių alternatyvas. Vis dažnesni atvejai, kai fizikos bakalaurą įgijęs absolventas magistrantūros studijoms pasirenka studijuoti chemiją, inžinerinių studijų absolventai magistrantūroje gilinasi į inovacijų ar projektų vadybą, o vadybos bakalaurai pasuka psichologijos žinių gilinimo keliu.

„Gera jauniems žmonėms duoti, patarti, nukreipti reikiama linkme ir pamatyti jų degančias akis“, – taip dalyvavimo KTU mentorystės programoje patirtį apibūdina karjeros mentorė Vilma Deltuvaitė, kuri kasmet su studentais dalijasi savo profesine patirtimi, sukaupta įmonėse „Galintos grūdai”, „Galinta ir partneriai” ir „Švyturys-Utenos alus”. Jaunimui svarbu profesiniai padrąsinimai KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentė Rimantė Mišeikaitė teigia, kad dalyvavimas karjeros...

Lietuvos darbo rinka pasipildė daugiau nei 2 tūkstančiais jaunų specialistų – šį penktadienį diplomus atsiėmė Kauno technologijos universiteto (KTU) bakalaurai, magistrai ir mokslo daktarai. Į įspūdingą diplomų teikimo šventę Kauno „Žalgirio“ arenoje susirinko per 10 tūkst. dalyvių – absolventų, jų artimųjų, akademinės bendruomenės narių bei garbingų svečių.

Naujai įsigaliosiantis darbo kodeksas vis dar tebekelia daug diskusijų. Įžvalgomis apie darbo apmokėjimo sistemą, pareigybių nustatymą bei motyvacijos svarbą darbuotojui dalinasi Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros profesorė Violeta Šilingienė. Darbo apmokėjimo sistema Šiandieniniam perspektyvų darbe siekiančiam žmogui neretai rūpi nuoseklus ir kryptingas profesinis tobulėjimas.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Inovacijų valdymo ir antreprenerystės magistratūros studijų programos studentė Agnė Randytė neslepia – didžiuojuosi būdama šio Universiteto bendruomenės dalimi. Studijos padėjo ugdyti verslumo kompetencijas „Esu įsitikinusi, kad norint būti paklausiu ir, svarbiausia, geru specialistu, tiesiog būtina turėti žinių ir patirties kuo įvairesnėse srityse. Bakalauro studijose Kauno technologijos universitete gilinausi į ekonomikos ir marketingo sritis.

„Multidisciplininės studijos ir mokslinė veikla, orientacija į tarpdisciplininį pasirengimą, galimybės studentui pačiam formuoti savo studijų modelį, platus išsilavinimas...“ Kaip manote, kuris universitetas taip pristato savo studijas? Teisingai, visi. Skiriasi tik raktažodžiai: „artes liberales“, „gretutinės studijos“, „lanksti studijų organizavimo sistema“, „pasirenkamas kompetencijų blokas“. Ir tai joks atsitiktinumas ar sutapimas.

Ateities darbo rinką lemia vykstantys ekonominiai procesai, todėl profesijos pasirinkimas tampa svarbiu ir esminiu pasirinkimu. Verslo studijos, atrodo, žadančios karjeros galimybes bei užtikrinančios puikią ateitį. Visgi kaip yra iš tiesų? Kokių savybių reikia, norint būti geru šios srities specialistu? Apie tai pasikalbėjome su Kauno Technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Verslo studijų krypties programų vadove doc. Rita Jucevičiene.

 „Šiandien lyderystė yra neatsiejama nuo inovacijų. Jeigu anksčiau užteko būti charizmatišku vadovu ir aplink burti žmones, šiandien lyderis yra tas, kuris geba įžvelgti ateities perspektyvą ir inicijuoja pokyčius“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos krypties studijų programų vadovė docentė Lina Užienė.

Tobulėjant informacinėms technologijoms dalijimosi ekonomikos principu veikiančių įmonių skaičius sparčiai auga, o sėkmingas startuolių įsitvirtinimas rinkoje sulaukia vis daugiau investuotojų susidomėjimo. Atsakingai plėtojamas verslo modelis sukuria naujas galimybes vartotojams ir verslui, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Apie dalijimosi ekonomikos bumą, jos perspektyvas ir tarpusavio skolinimąsi kalbėjomės su KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) prof. dr.

Reaguodamas į rinkos pokyčius bei siekdamas stiprinti studentų kompetencijas KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas (EVF) rinkodaros krypties studijų programos studentams suteikia puikią galimybę tapti pasaulyje prestižiniu laikomu ir marketingo profesionalus vienijančio tinklo CIM (The Chartered Institute Marketing) nariais. Išplėstas partnerių ratas „Universitetui ir jo bendruomenei narystės organizacijoje yra siejamos su galimybėmis.

Kauno technologijos universitete (KTU) magistrantūrą studijuojanti Tamara Machitadzė iš Gruzijos prisipažino, kad didžiausią įspūdį Lietuvoje jai paliko neapsakomo grožio dangus ir rudeniški Kauno parkai. Ji stebisi, kad jaunimas Lietuvoje anksti pradeda savarankišką gyvenimą ir pripažįsta, kad susidraugauti su vietiniais studentais nėra lengva – šie pernelyg uždari.

Svarbiausių kompetencijų, reikalingų verslui, trejetuke – kūrybiškumas. Kūrybiškas požiūris šiandieninėje darbo rinkoje neretai nurungia užtikrintą tradicinę mintį, ypač, kai siekiama ypatingo išskirtinumo margame pasiūlymų ir informacijos triukšme. Kūrybiškumas yra asmeninė savybė ar profesinė kompetencija? Kaip svarbu išvystyti perspektyvias idėjas ir susitelkti ties svarbiausia? Apie tai dažnai kalba mokslininkai ir verslininkai, tačiau retam pavyksta rasti atsakymus į visus klausimus.

Gegužės 18 d. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas (KTU EVF) ir Kauno Jono Jablonskio gimnazija pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Abi šalys sutarė aktyviai įsitraukti į moksleivių verslumo gebėjimų ugdymą ir verslumo klasės gimnazijoje kūrimą.

Balandžio 29 d. vyko Lietuvos Projektų valdymo čempionato (PVČ) 2017 finalas, kurio metu varžėsi 6 komandos iš 4 skirtingų aukštųjų mokyklų. Šiemet čempionate dalyvavo ir savo jėgas išbandyti nusprendė 32 komandos iš 10 skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Tarptautiniame projektų valdymo čempionate dalyvavo KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) prof.

„Dėl pritraukiamų pajamų srautų ir įtakos šalies įvaizdžiui, turizmo skatinimą prioritetu įsivardija beveik visos šalys. Visgi, pritraukti turistus, ypač mažoms šalims, nėra paprasta – vien oficialių traukos vietų aprašymų nepakanka. Vietinės iniciatyvos gali likti bevaisės, jei nepažinsime pasaulinių turizmo sektoriaus kaitos tendencijų“, – teigė KTU Ekonomikos ir verslo fakultete viešėjęs Prahos Ekonomikos universiteto lektorius dr.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Ekonomikos studijų programos magistras Andrius Januškevičius, 2016 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse už savo darbą „Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai“ pelnęs Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premiją yra įsitikinęs, kad euro įvedimas sąlygoja didesnį Lietuvos finansų rinkų stabilumą ir patikimumą.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas palaimino Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą. KTU rektorius Petras Baršauskas įsitikinęs, jog už šių universitetų jungimo slepiasi savanaudiškų interesų ausys. Įdomu tai, kad jungimo plane nebeliko anksčiau minėtos įspūdingos 54 mln. eurų sumos. Dabar kalbama „tik“ apie kelis milijonus eurų.

Vyriausybė, deklaravusi skubią ir būtiną aukštojo mokslo pertvarka, pati rankas nusiplauna ir sėdi kamputyje. Iki tol, kol bus išgirsti visi pačių aukštųjų mokyklų pasiūlymai. Tuo metu, universitetai džiaugdamiesi pasitelkia fantaziją ir pertvarkas planuoja patys. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas planuoja, kad 15 aukštųjų mokyklų būtų sujungtos į vieną bendrą universitetą, taip mokyklas paverčiant akademijomis.

  Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis Kauno technologijos universitete (KTU) buvo įdarbintas netinkamai, teigia akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius. Kovo pradžioje paskelbtoje išvadoje kontrolierius Vigilijus Sadauskas teigia, kad ekonomistas R.Kuodis nedėstė studentams reguliarių paskaitų, nors gavo reguliarų atlyginimą. Pagal 2012 ir 2014 metais sudarytas darbo sutartis, R.Kuodis 0,25 etato buvo įdarbintas docento pareigoms.

Skyla Lietuvos universitetų rektorių konferencija – keturios aukštosios mokyklos įkūrė atskirą asociaciją. Vilniaus universiteto (VU), Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją, antradienio rytą pranešė universitetai.

Vasarą puikiai veikęs ir jokių gedimo simptomų nerodęs automobilio akumuliatorius atėjus žiemai ne vienam vairuotojui gali tapti tikru galvos skausmu. Dažniausiai taip nutinka dėl laiku nepatikrinto jo galingumo, kai nuo vėsaus oro baterija tiesiog išsikrauna, aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai.

Termometrų stulpeliams nukritus gerokai žemiau nulio, neužsivedantis dyzelinis automobilis – dažno vairuotojo galvos skausmas. Viena pagrindinių to priežasčių – degalų bake likęs vasarinis kuras. Nors atšiauri žiema lietuviams – anokia naujiena, vis dar pasitaiko vairuotojų, kuriuos ji, kaip ir kelininkus staiga iškritęs sniegas, „užklumpa netikėtai“. Šaltą rytą neužvedus automobilio, specialistai pataria palikti jį nejudinamą iki pavasario.

Ar įmanoma žmogaus balsą nufotografuoti? O nanopalydovą pakelti viena ranka? Kaip atsispausdinti 3D rašiklį? Apie šias ir daugybę kitų inovacijų galima sužinoti tiesiai iš jų kūrėjų lūpų ir jas išbandyti dviejose „Inovacijų svaitės“ parodose.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba paskelbė, kad profesorė Ilona Bučiūnienė į Kauno technologijos universiteto (KTU) senatą išrinkta pažeidžiant statutą. Anot kontrolieriaus, jos išrinkimas prieštarauja universiteto statuto nuostatai, kad teisę būti renkamas senato nariu turi kiekvienas mokslininkas ir pripažintas menininkas, universitete einanti pagrindines pareigas ir dirbantis ne mažiau kaip 0,5 etato.

Lietuvai jau daugiau nei dešimtmetį esant Europos Sąjungos (ES) nare, šioje struktūroje vykstantys procesai buvo pradėję vis mažiau dominti lietuvius. Tačiau pastaruoju metu ES ir joje vykstantys įvykiai vis dažniau patenka į naujienų srautus.

Prognozuojama, kad nuo šių metų privalomas matematikos egzaminas paskatins abiturientus dažniau rinktis tiksliųjų mokslų specialybes. Išties, šiemet valstybinį matematikos brandos egzaminą laikė ženkliai didesnis skaičius moksleivių nei anksčiau – net 3,5 tūkstančio abiturientų daugiau nei prieš metus pasiryžo įsivertinti savo matematines žinias. Specialistų teigimu, šis pokytis gerokai išplės pasirinkimų galimybes neapsisprendusiems ir abejojantiems dėl studijų programos iki paskutinės minutės.

Abiturientų nenoras savo ateitį sieti su Lietuva neramina – kasmet trečdalis Lietuvos moksleivių gyvenimo planus kuria svetur. Gabiausius privilioja prestižiniai universitetai, tačiau tokių abiturientų mažuma. Visgi, daugelis renkasi vidutinio arba žemesnio lygio universitetus manydami, kad bet koks išsilavinimas užsienyje geresnis nei Lietuvoje.

Vieni sako, kad įgyjant aukštąjį išsilavinimą svarbiausia praktinės žinios, kurios vėliau padėtų darbe. Kitiems atrodo, kad universitete svarbiausia stiprus teorinis pamatas, kuris mums vėliau suteikia plačias samprotavimo ir informacijos analizavimo galimybes bei ugdo kritinį požiūrį. KTU studijų programų strategija rodo, kad svarbiausia šių dviejų aspektų derinys.