krymas

„Sakote, Rusija laukia mūsų? – į rinkėjų teiginį klausimu atsakė pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose Rolandas Paulauskas, besilankydamas Utenoje. – Jeigu jūs man galėtumėte pasakyti bent vieną motyvą, kodėl Rusija turėtų mūsų laukti, būčiau jums labai dėkingas.“ „Ne tik laukia, ji pati ateis“, – replikavo vienas iš susitikimo dalyvių. „Juk griebė Ukrainą, griebs ir mus“, – iš salė ataidėjo dar viena frazė.

„Lietuvos verslas pastaruoju metu metu pažėrė nemažai įrodymų, kad VSD susirūpinimas yra pagrįstas. Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje garsiai nuskambėjo stambaus verslininko Viliaus Kaikario pareiškimai kaltinant Lietuvos valdžią, kad ji užima ir garsiai reiškia principinę poziciją Rusijos agresijos Kryme atžvilgiu“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Abejotinas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio lojalumas Lietuvai galėtų būti panaudotas prieš mūsų šalį, tačiau Vilniaus kraštą paversti lietuvišku Krymu Rusija šansų – mažai, sako politologas Tomas Janeliūnas. Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai sutaria, kad įsiklausymas į tautinių mažumų problemas ir jų sprendimas Rusijos agresijos akivaizdoje yra itin svarbus, nes tuomet Kremliaus „tėvynainių politika“ atramos Lietuvoje nesurastų.

Joana Lapėnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyšegrado grupės valstybės – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – prašo Jungtines valstijas skubiai pradėti suskystintųjų dujų eksportą į Europą. Jungtinių Valstijų skalūnų dujos šešis kartus pigesnės, iš rinkos išstumtų „Gazprom“, o tai esą smogtų Maskvai stipriau nei visos kitos sankcijos kartu sudėjus: beveik pusę Rusijos valstybės iždo sudaro pajamos iš naftos ir dujų eksporto.

Buvęs Liuksemburgo premjeras ir kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus Jeanas-Claude'as Junckeris sekmadienį perspėjo Europos Sąjungą (ES) neleisti, kad Moldova taptų „kita auka“ po Ukrainos. J.-C.Junckeris vokiečių laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė, kad ES turėtų greitai pasiūlyti Moldovai asociacijos sutartį, tokią, kokią praėjusią savaitę pasirašė su Ukraina.

Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas sakė, kad buvo sulaikytas šalies oro pajėgų aukšto rango vadas, kai prorusiškos pajėgos įsiveržė į jo bazę Kryme. Pulkininkas Julijus Mamčuras yra Belbeko aviacijos bazės netoli Sevastopolio vadas. Šeštadienį šią bazę užėmė pajėgos, kurių šarvuočiai pralaužė bazės sienas, o kariai šaudė į orą ir svaidė kurtinamąsias granatas. Pranešta, kad per užėmimą buvo sužeistas vienas ukrainiečių karys.

(papildyta 17.15)  Krymo separatistų lyderis sekmadienį paragino rusus visoje Ukrainoje sukilti prieš Kijevo valdžią ir sutikti Kremliaus pajėgas, kurios jo pusiasalį užėmė nepaisydamos Vakarų pasipiktinimo.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sekmadienį kritikavo Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir sakė, kad tai yra „blogas precedentas“, bet pridūrė, kad tas Ukrainos regionas dabar „de facto“ yra Rusijos dalis. Minske kalbėdamasis su žurnalistais, A.Lukašenka, kuris yra artimas Rusijos sąjungininkas, sakė, kad Ukraina, kuri su Baltarusija turi ilgą sausumos sieną, „turi išlikti vieninga šalis, nedaloma ir blokams nepriklausanti valstybė“. „Federacija – tai labai pavojinga valstybei.

Kijeve sekmadienį rengiamas mitingas už vienybę – po to, kai Rusijos elitinės pajėgos šturmavo vieną paskutinių Ukrainos bazių Kryme, nepaisant nei sankcijų, nei pasaulinės izoliacijos. Ukrainiečiai ragina laikytis vienybės po Rusijos pajėgų įsiveržimo į bazę Kryme bei ramiai kovoti už savo šalį.

Lilija Ševcova, geopolitika.lt Po Krymo „referendumo“ prasidėjo naujo laiko skaičiavimas. Ir Rusijai, ir aplinkiniam pasauliui. Tik patikslinkime, kad svarbiausia čia visai ne tai, jog Maskva bando susigrąžinti Krymą. Kremliuje nieko nejaudina „rusakalbių gyventojų“ teisės – nei Kryme, nei pietrytinėje Ukrainos dalyje. Prestižo problema Maskvai taip pat – antraeilis klausimas. Tai kurgi esmė? O reikalas tas, kad Kremliuje, matyt, suvokė, jog išsisėmė vienvaldystės galimybės.

Vykintas Pugačiauskas, LRT laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Rusijos prezidento žodžiai, kad kaip ir Krymą, istorines rusų žemes bolševikai neteisingai prijungė prie Ukrainos, šią savaitę privertė pasaulį dar atidžiau svarstyti, ar kitas Vladimiro Putino taikinys yra Rytų Ukraina. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, šią savaitę pavadinęs įvykius Kryme didžiausia grėsme Europos saugumui nuo Šaltojo karo, pareiškė, kad nežino, kur V. Putinas sustos.

Kanados premjeras Stephenas Harperis šeštadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kenkimu pasaulio saugumui, kai Maskva pasiuntė savo pajėgas į Krymą ir galiausiai aneksavo šį Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį. S.Harperis tapo pirmuoju iš Didžiojo septyneto (G-7) lyderių, aplankiusiu Kijevą po to, kai praeitą mėnesį Ukrainoje buvo nuverstas Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.

Rusijos kariai apsupo Kryme esančią Belbeko oro pajėgų bazę ir pateikė ultimatumą, kuriame reikalaujama, kad ten esantys kariai pasiduotų, šeštadienį nurodė netoli Sevastopolio esančios bazės vadas. Bazė, kurioje tebebuvo iškelta žydros ir geltonos spalvos Ukrainos vėliava, yra vienas iš nedaugelio Ukrainos vis dar kontroliuojamų karinių objektų Kryme, kurį aneksavo Rusija. „Rusijos kariai mūsų aerodrome suteikė mums valandą, per kurią turime pasiduoti – arba jie pradės šturmą.

Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Aleksandras Gruško penktadienį pareiškė, kad Vakarų šalims pirmiausiai reikėtų spręsti pilietybės neturinčių Baltijos šalių gyventojų problemą, o ne „dėl nesuprantamų tikslų“ dislokuoti jose papildomus Aljanso naikintuvus. „Mūsų dienomis daug kalbama apie naują NATO vaidmenį – jog Aljansas turi demonstruoti raumenis. Eskaluojama Baltijos valstybių pažeidžiamumo tema.

Netikėta įvykių Ukrainoje eiga, pasibaigusi Krymo de facto okupacija, atnešė nemažai nerimo ir į pasaulio finansų rinkas. Konflikto eskalacijos pradžioje kritus investuotojų pasitikėjimui nuvertėjo daugelis pasaulio akcijų rinkų, šoktelėjo aukso ir naftos kainos. Atslūgus pirmai nerimo bangai vėl suklusti investuotojus privertė referendumo dėl Krymo rezultatai ir Vakarų šalių reakcija.

Šią naktį Kryme netoli Sevastopolio miesto esančiame kariniame oro uoste „Belbek", kurį saugo Ukrainos kariai, šią naktį aidėjo šūviai, skebia unian.net. Tai pirmas kartas kai ukrainiečiai gynybos tikslais panaudojo ginklą. Karinio dalinio vado pranešimu, grupė žmonių be atpažinimo ženklų, naudodami šviesos ir garso granatas, bandė įsibrauti į dalinio teritoriją. Kariams pradėjus šaudyti, provokatoriai pasitraukė už dalinio ribų.

Buvęs Rusijos naftos magnatas, po dešimties metų kalėjimo neseniai į laisvę išleistas Michailas Chodorkovskis, prieš savaitę Kijeve pasakė emocingą kalbą. Jis tikino Maidaną, kad „yra ir kita Rusija“ – ta, kuri nepritaria kariniams veiksmams Ukrainoje. Šią nuomonę palaiko ir rusų rašytojas ir žurnalistas Andrejus Ostalskis, tačiau jis teigia, kad tai – maža ir užguita bendruomenė.

Iš Ukrainos grįžę Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Ginklų kontrolės skyriaus inspektoriai trečiadienį sakė negalėję įvertinti neteisėtų karinių veiksmų Ukrainoje, nes jiems nebuvo leista patekti į Krymą. Tarptautinėje stebėjimo misijoje dalyvavę ekspertai savo veiklos rezultatus pristatė krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui.

LRT.lt Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija smerkia kovo 18 dieną Rusijos Federacijos pasirašytą susitarimą su Ukrainos Autonomine Krymo Respublika ir Ukrainos Sevastopolio miestu kaip šiurkščiai pažeidžiantį tarptautinės teisės normas: JT Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas, 1994 metų Budapešto memorandumą bei kitus tarptautinius susitarimus, taip pat Rusijos ir Ukrainos dvišales sutartis.

Komentaro autorė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Neramumai Ukrainoje neaplenkia ir maistinių žaliavų rinkos – 10 maistinių žaliavų apimantis indeksas „CRB Foodstuff“ nuo šių metų sausio pakilo daugiau kaip 15 proc. Maistinių kultūrų kainas biržose augina ne tik geopolitinė įtampa Rytų Europoje – atšiauri žiema JAV bei sausi orai Brazilijoje taip pat lėmė šiųmetinį maistinių žaliavų kainų šuolį.

 Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius sutartį su Krymo lyderiais dėl Juodosios jūros pusiasalio ir jame esančio Sevastopolio uostamiesčio prijungimo prie Rusijos Federacijos, tarptautinės teisės specialistas Justinas Žilinskas sako, kad tarptautinė teisė niekada nebuvo galinga, o kai Jungtinės Amerikos Valstijos imdavosi „pasaulio policininko“ vaidmens, žmonės reikšdavo atvirą nepasitenkinimą. „Tarptautinė teisė niekada nebuvo ta, kuri turėtų labai daug jėgos.

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienio vakarą atvyko į Lietuvą, siekdamas pademonstruoti JAV įsipareigojimus kolektyvinei NATO gynybai. JAV viceprezidentas trečiadienį Vilniuje susitiks su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Latvijos vadovu Andriu Bėrziniu. Į Vilnių J.Bidenas atskrido iš Varšuvos, kur pasmerkė Rusijos vykdomą Krymo okupaciją ir perspėjo dėl papildomų sankcijų.

Krymo vadovas Sergejus Aksionovas ir Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Krymo stojimo į Rusijos Federaciją sutartį. Garsiojoje Kremliaus aikštėje Maskvoje šiuo metu džiūgauja daugiau nei 110 tūkst. žmonių. Taip pat sutelktos didelės policijos pajėgos.

Ukrainos Krymo regioną aneksuojanti Rusija klampina save į tarptautinę izoliaciją, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministras pabrėžė, kad Rusijos veiksmus smerkia ne tik Europos Sąjunga (ES), bet ir Jungtinės Valstijos, Kanada, Japonija, sustabdytas Rusijos dalyvavimas Didžiajame aštuonete, kuriam priklauso didžiosios pasaulio ekonomikos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirinko „izoliacijos kelią“, pasirašydamas Krymo aneksavimo sutartį, antradienį pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as.

Ukraina niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, pareiškė laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienį, kai Maskva pasirašė su separatistais šio pusiasalio prijungimo prie Rusijos teritorijos sutartį. „Ukraina ir visas pasaulis niekada nepripažins Ukrainos žemės aneksavimo“, – sakė O.Turčynovas. Anksčiau taip pat kalbėjo ir Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Premjeras Algirdas Butkevičius Jungtinių Valstijų viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizitą Lietuvoje vadina NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų patvirtinimu ir signalu tiems, kurie yra suinteresuoti destabilizuoti padėtį regione.

Lietuvos rusų dramos teatras atšaukė gastroles į Sankt Peterburge vyksiantį teatrų festivalį, kurio organizatorius Sergejus Šubas pasirašė pareiškimą, remiantį Maskvos veiksmus Ukrainos Krymo regione. „Visam civilizuotam pasauliui yra akivaizdu – pasirašę šį laišką Rusijos kultūros veikėjai palaiko kitos šalies dalies aneksiją“, - rašoma teatro vadovo režisieriaus Jono Vaitkaus laiške.

Kai vadinamajame referendume Kryme už prisijungimą prie Rusijos oficialiais duomenimis pasisakė 96,77 proc. gyventojų, o Krymo parlamentui nusprendus, kad oficialia valiuta Kryme taps Rusijos rublis, Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas sako, kad tai jau buvo įvertinta finansų sektoriuje. Esą buvo tikimasi, kad Krymas suks Rusijos pusėn. Jis nurodo, kad nors Krymo įtaka pasaulio ekonomikai yra labai menka, tačiau grėsmės, galinčios pasireikšti per Krymą – didelės.

16 val. 32 min. Rusijoje skubiai atšauktas įstatymų, dėl supaprastintų priėmimo į federaciją sąlygų, svarstymas Įstatymų projektas dėl supaprastintų sąlygų, pagal kurias į Rusijos Federaciją galėtų patekti naujas subjektas, kurį turėjo svarstyti Rusijos Dūma, buvo atšauktas, praneša „ITAR-TASS“. Atitinkami įstatymų projektai buvo pateikti šiandien ryte grupės „Spravedlivaja Rosija“ frakcijos deputatų.

Seimo vicepirmininkas liberalas Petras Auštrevičius sako, kad po įvykusio neteisėto referendumo Kryme Lietuva turėtų apsvarstyti galimybę priimti su persekiojimo grėsme susiduriančius šio regiono gyventojus. „Krymo totoriai neparėmė „referendumo“ dėl jų Tėvynės aneksijos. Šiai tauta Kryme šiandien kyla ir ateityje kils nemažų grėsmių.

Investuotojų reakcija finansų rinkose rodo, kad sekmadienį Kryme nieko svarbaus ir netikėto neįvyko – dar iki referendumo daugelis valstybių pareiškė, jog jis yra neteisėtas. Tačiau vienai valstybei – Rusijai – šie rezultatai yra svarbūs, nes, tikėtina, galėtų atrišti rankas tolesniems veiksmams.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prorusiškas Krymo „premjeras“ Sergejus Aksionovas pranešė, kad jau pirmadienį Krymo delegacija vyksta į Maskvą derėtis dėl prisijungimo prie Rusijos. Nėra ko slėpti, Krymo valdžia švęsti rengėsi iš anksto – dar prieš referendumą buvo paskelbta, kad pirmadienis bus šventinė, nedarbo diena. Praėjus vos septynioms minutėms po balsavimo apylinkių užsidarymo, S. Aksionovas jau skelbė, kad neva 93 proc. balsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Krymo referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos yra neteisėtas ir jo rezultatai nebus pripažinti, sekmadienį bendrame pareiškime nurodė Europos Sąjungos (ES) aukščiausio rango pareigūnai. Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) taip pat paragino Rusiją sumažinti savo pajėgas iki to dydžio, koks buvo iki krizės, ir atšaukti jas į įprastas dislokavimo vietas.

(papildyta 00.22) Krymo lyderis Sergejus Aksionovas sekmadienį vakare pareiškė džiūgaujančiai miniai, kuri susirinko Lenino aikštėje pusiasalio sostinėje Simferopolyje, kad po referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos regionas „grįžta namo“. Tūkstantinė minia sugiedojo Rusijos himną po to, kai buvo paskelbta, kad, preliminariais duomenimis, per ginčijamą plebiscitą 95,5 proc. žmonių pritarė Krymo išstojimui iš Ukrainos ir prisijungimui prie Rusijos. (papildyta 23.16) Net 95,5 proc.

Rusiją pradeda faktinę Krymo okupaciją, apie sekmadienį čia įvykusį Vakarų nepripažįstamą referendumą sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Krymo referendumas ir jo rezultatai neteisėti, nes prieštarauja Ukrainos konstitucijai, pažeidžia tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją. Rusija pradeda faktinę Krymo aneksiją“, - prezidentės poziciją sekmadienio vakarą paskelbė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, jog neteisėtą referendumą Kryme įvertins pirmadienį posėdžiausiantys Europos Sąjungos ministrai, tarp klausimų - ir galimos sankcijos Rusijos pareigūnams.

Dabar, kai aplink zvimbia naikintuvai, O geriausias B. Bradausko draugas – A. Lukašenka leidžia Rusijai naudoti savo šalies teritoriją kaip bazę, mes turime sutikti su prezidente D. Grybauskaite: „Kai kas kalbėjo, kad negalima šiuo metu perspausti Rusijos – tam, kad būtų galima jai neva leisti išsaugoti veidą ir palikti „išėjimo strategiją“. Europai reikia išsaugoti veidą, o ne Rusijai – ji nesiruošia saugoti savo veido.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko sekmadienį paragino Vakarų galias susivienyti ir laikytis griežtos linijos prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Krymo krizės klausimu.

(papildyta 14.03) Rusija toliau didina savo pajėgas Ukrainos Krymo pusiasalyje ir dabar jas sudaro iki 22 tūkst. karių, sekmadienį sakė Ukrainos gynybos ministro pareigas einantis Ihoris Teniuchas. Interviu naujienų agentūrai „Interfax“ jis sakė, kad pagal susitarimus dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimo Kryme Rusija 2014 metams Kryme yra nustačiusi 12,5 tūkst. savo karių limitą. „Deja, per labai trumpą laiką šie 12,5 tūkst. išaugo iki 22 tūkstančių.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sekmadienį vykstant referendumui dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos yra Bakčisarajuje - referendumo nepripažįstančių Krymo totorių daugiausiai gyvenamame mieste. Pasak P.Vaitiekūno, Krymo totoriai su nerimu stebi besiklostančią situaciją referendumui vykstant, jo žodžiais, „po automatų vamzdžiais“. „Pagrindinis dalykas, kad mes nepripažįstam, nei paties referendumo, nei jo rezultatų, iškart.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry (Džonui Keriui), su kuriuo šeštadienį kalbėjosi telefonu, pakartojo, kad, Rusijos nuomone, referendumas Kryme atitinka tarptautinę teisę, sakoma sekmadienį paskelbtame pareiškime. Minimą skambutį, kuris, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, buvo S.Lavrovo ir J.Kerry penktadienio derybų Londone tąsa, inicijavo amerikiečiai.

Maskvos pajėgų kontroliuojamame Kryme prasidėjo balsavimas referendume dėl išstojimo iš Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos. Daugiau nei 1 200 balsavimo punktų atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val. vakaro, o preliminarius referendumo rezultatus numatoma paskelbti netrukus po jo pabaigos. Plebiscito rezultatai bus teisėti, jei jame dalyvaus daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Pagal 2012 metų rinkėjų sąrašus, tokių asmenų yra apie 1,5 mln.

Ukrainos Ivano Frankivsko srityje provakarietiškai nusiteikę protestuotojai renkasi į mitingus, protestuodami prieš rytdienos referendumą Kryme ir norėdami pasisakyti už nepriklausomą Ukrainą. Ivano Frankivsko meras lietuvis Viktoras Anuškevičius paskelbus mobilizaciją vienas pirmųjų užsirašė į savanorių gretas ginti tėvynę. O vietos Maidaną kontroliuojantis Dešinysis sektorius neneigia ignoravęs valdžios reikalavimą ir ginklų neatidavęs.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai atskrido į Ukrainos uostamiestį Sevastopolį Krymo pusiasalyje, jis aplankė kelias vietas, susijusias su audringa to regiono istorija. Vilkėdamas tamsų kostiumą, jis padėjo vainiką prie didžiulio sovietinio paminklo Antrojo pasaulinio karo aukoms, aplankė katedrą, laikomą Rusijos krikščionybės lopšiu, taip pat apžiūrėjo Rusijos Juodosios jūros laivyną, pelniusį šlovę carinės imperijos ir Sovietų Sąjungos laikais.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pakėlė į orą aviaciją ir pasiuntė oro desantininkus, kad atremtų Rusijos pajėgų mėginimą patekti į ilgą neriją, priklausančią regionui, esančiam šalia Krymo, pranešė Ukrainos gynybos ministerija. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai šiandien ... atrėmė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų narių mėginimą įžengti į Chersono regiono teritoriją Arabato nerijoje, – sakoma ministerijos pranešime. – Tie (veiksmai) buvo nedelsiant atremti.

Prorusiški Krymo lyderiai šeštadienį baigia paskutinius pasiruošimus referendumui, kuris, kaip daugelis prognozuoja, leis Maskvai perimti šio Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio valdymą, nors Vakarų valstybės grasina sankcijomis ir pasmerkimu.

Ukrainos Aukščiausioji Rada pirma laiko nutraukė Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Rados įgaliojimus. Už tokį sprendimą balsavo 278 deputatai iš 296 užsiregistravusių posėdyje šeštadienį.

Dešimtys tūkstančių maskviečių „Taikos marše“ išreiškę pasipiktinimą Rusijos valdžios veiksmai Ukrainoje bei įvedimu į jos teritoriją kariuomenę. „Putiną į teismą!“, „Putinai! Nekurstyk pilietinio karo Ukrainoje“, „Baisu gyventi šioje šalyje“, „Ukraina, atleisk mums“, „Už Rusiją ir Ukrainą be Putino“, - tokiais tokiais plakatais ir šūksniais rusai išreiškę savo nuomonę.