kroviniai

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas susitarė plėsti bendradarbiavimą krovinių perkrovimo srityje, naujienų agentūrai BNS pranešė Latvijos susisiekimo ministerija. T. Linkaitis ketvirtadienį telefonu su A. Adamczyku aptarė Latvijos ir Lenkijos uostų bendradarbiavimą. Pasak ministerijos atstovų, Lenkijos ministras teiravosi apie Latvijos uostų pajėgumus importuoti anglis į Lenkiją.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ birželį pervežė apie 2 mln. tonų krovinių – 52 proc. mažiau nei prieš metus. Pervežimus smukdė karas Ukrainoje bei Rusijai ir Baltarusijai Vakarų paskelbtos sankcijos.  „LTG Cargo“ duomenimis, birželį bendrovė į Klaipėdos uostą ir iš jo pervežė beveik 0,5 mln. tonų krovinių, į Kaliningrado sritį ir atgal – 0,6 mln. tonų. Vietiniais maršrutais gabenta apie 0,5 mln. tonų, kitomis kryptimis – 0,3 mln. tonų.

Vilkikų eilės Lietuvos pasienyje su Baltarusija penktadienį padidėjo visuose kontrolės punktuose, o didžiausia eilė buvo Medininkuose. Tuo metu Baltarusijos pusėje automobilių eilės ir toliau mažėja. Didesnė nei įprasta eilė Lietuvos pusėje susidarė dėl Baltarusijoje stabdomo pralaidumo, sako Muitinės departamento atstovė. „Pastarąsias kelias paras Baltarusijos muitinės darbas vyko labai lėtai.

Per praėjusią parą į Lietuvą iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos neįleista dar 11 vilkikų su sankcionuojamais kroviniais, penktadienį pranešė Muitinės departamentas. Pasak jo, po patikros vilkikai apgręžti. „Apgręžti ir grąžinti į Rusijos ir Baltarusijos pusę vilkikai gabeno medienos, plieno ir kitus metalo gaminius, plyteles, kartoną“, – rašoma BNS atsiųstame pranešime.

Estijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Eesti Raudtee“ pranešė per šešis šių metų mėnesius pergabenusi apytikriai 4,5 mln. tonų krovinių – 38 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį. Trąšos, mineralinis kuras ir skalūnai buvo pagrindinės gabentos prekės, tačiau dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai trąšų srautai jau yra nutrūkę, sakė įmonės atstovė spaudai. Bene labiausiai išaugo TEU konteinerių srautai – 46 proc. iki 31,8 tūkstančio.

Naujasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) generalinis direktorius 49-erių Egidijus Lazauskas tiki, kad jo vadovaujamai įmonei pavyks diversifikuoti krovinių vežimo verslą ir po kelerių metų atstatyti šiemet dukart smukusį krovinių srautą. Pasak naujojo LTG vadovo, vienas svarbiausių jo uždavinių šiuo metu – įtikinti bankus bei kitus potencialius investuotojus, kad įmonė gali įsitvirtinti kitose rinkose ir kad jai galima skolinti.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ informavo Rusijos Kaliningrado srities geležinkelių pareigūnus, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, pranešė regiono gubernatorius. Jį šeštadienį cituoja naujienų agentūra „Reuters“ ir britų transliuotojo BBC Rusijos redakcija. Gubernatorius Antonas Alichanovas teigė, kad apribojimai palies 40–50 proc.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė penktadienį pranešė, kad šią savaitę pasirašė pirmąsias sutartis su Kazachstano bendrovėmis dėl krovinių vežimo ir lokomotyvų nuomos. Taip tikimasi sukurti naujas krovinių transportavimo alternatyvas iš Azijos į Klaipėdos uostą. „Su Kazachstano įmonėmis kalbame apie projektą, kuris galėtų Lietuvą sujungti su Tolimaisiais Rytais ir Centrine Azija aplenkiant Rusiją“, – pranešime sakė „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

Pradėjus planinį remontą geležinkelio atkarpoje Kalvarija-Šeštokai, iki birželio 28-osios čia bus sustabdytas traukinių eismas, laikinai sustos krovinių iš Ukrainos gabenimas į Klaipėdos uostą.

Krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ dukterinė bendrovė „LTG Cargo Ukraine“ atnaujina veiklą Ukrainoje. Šis sprendimas priimtas įvertinus reikšmingai išaugusį verslo klientų iš Ukrainos poreikį gabenti grūdus ir kitus krovinius iš šalies. Veiklą atnaujinusi bendrovė teiks ekspedijavimo paslaugas Ukrainoje bei padės klientams organizuoti krovinių gabenimą geležinkeliais per Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos teritorijas.

Viena didžiausių šalies vežėjų bendrovė „Vlantana“ teigia, kad siekiant sušvelninti vežėjų veiklą griežtinančio Mobilumo paketo pasekmes ji tikisi padidinti importo ir eksporto krovinių srautus.  Anot bendrovės, pardavimo savikaina per metus augo daugiau nei dešimtadaliu. Tam įtakos turėjo išaugusios kuro sąnaudos, teigiama „Vlantanos“ Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Krovinių pervežimo įmonės darbuotojai, kaip manoma, su legaliais kroviniais iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą atveždavo dideles grynųjų pinigų sumas. Pinigai buvo slepiami puspriekabės slėptuvėse. „Sulaikymo operacija buvo atlikta Kauno rajone, kai vienas iš bendrininkų tokiomis aplinkybėmis atgabeno daugiau nei 415 tūkstančių eurų.

Praėjusį penktadienį įsigaliojus penktajam Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketui šių šalių vežėjai iki balandžio 16 dienos turi išvykti iš ES šalių teritorijos. Lietuvos Muitinės departamentas svarsto, jog pasienyje laukiantiems vilkikams būtų leista išvykti ir po šio termino.  „Absoliuti dauguma tarp išvykstančiųjų – 70-80 proc.

Praėjusio penktadienio vakarą įsigaliojus penktam Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketui, į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos iki pirmadienio ryto neįleista apie 250 vilkikų su Rusijos ir Baltarusijos kroviniais, BNS informavo Muitinės departamentas. „Mes neįleidome į Lietuvą iš Baltarusijos pusės ir Kaliningrado 250 sankcionuotų vilkikų – nuo penktadienio vakaro iki šio ryto“, – pirmadienį BNS sakė Muitinės departamento komunikacijos skyrius vedėjas Vitas Volungevičius.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrais bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) transporto komisarę Adiną Valean ir ES susisiekimo ministrus, ragindami uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją bei iš šių šalių, taip pat apriboti Rusijos ir Baltarusijos laivų galimybes įplauti į ES uostus.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Minsko sprendimas uždaryti kelią krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos buvo tikėtinas. Anot jo, Lietuvos verslas turėtų prisitaikyti ir ieškoti kitų kelių kroviniams išvežti. „Šių priemonių buvo galima tikėtis, be abejonės, turime galvoti apie tai, kad turi būti ieškoma alternatyvių koridorių, ne per Baltarusijos teritoriją.

Lietuva stebės, ar Minsko pareiškimai drausti geležinkeliais gabenamų krovinių tranzitą iš Lietuvos yra tikri, ar tai – tik spaudimo priemonė, sako prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius.

Minskui trečiadienį pranešus apie geležinkeliais gabenamų krovinių tranzito iš Lietuvos draudimą, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia, kad grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vertina galimybes šiuos krovinius vežti per Lenkiją. Įmonė šiemet planavo per Baltarusiją gabenti iki 0,9 mln. tonų naftos ir jos produktų bei maždaug 0,5 mln. tonų trąšų. „Šiuo metu informuojame klientus, kuriems aktualus šių krovinių tranzitas per Baltarusiją.

Pirmadienį 24 val. turėtų sustoti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą – nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos uosto. Tai reiškia, kad nutrūks daugiau nei dešimtmetį nuolat augęs ir JAV sankcijų sustabdytas trąšų vežimas, pastaraisiais metais siekęs apie 11 mln.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) gavus trijų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšas, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas sako, jog remiantis tarptautine vežimo geležinkeliais konvencija reikia labai rimtos priežasties nesuteikti leidimo norintiems per Lietuvą vežti krovinius. „Nelabai yra techninių ir juridinių galimybių tą uždrausti ar neleisti.

Lenkijos sieną per Baltarusiją pasiekusi pabėgėlių kolona gali sutrikdyti krovinių judėjimą dviejų valstybių. Lenkijos transporto sektoriaus organizacijos atkreipė dėmesį į susidariusią situaciją ir ragina vairuotojus vengti probleminiame ruože esančių pasienio praleidimo punktų. Šalies transporto sektoriaus darbdavių profesinės sąjungos „Transportas ir logistika Lenkija“ prezidentas Maciejus Vronskis ragina apsvarstyti laikino krovinių tranzito per Baltarusiją atsisakymo galimybę.

Klaipėdos uostas pagal krovą išlieka vienvaldis lyderis Baltijos valstybėse, ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, rodo jo direkcijos paskelbti duomenys. Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 29,350 mln. tonų krovinių – 2,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šis rezultatas – solidesnis nei visų Latvijos uostų, krovai juose palyginamuoju laikotarpiu sumenkus 10,7 proc. iki 26,549 mln. tonų. Krova vien tik Rygos uoste sunyko 16,3 proc. iki 13,273 mln.

Vilniaus krovinių vežimo įmonė „Cargo Vilnius“ bendrovės Lietuvos paštas prašymu įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos paštas ir „Cargo Vilnius“ buvo pasirašiusios 399,3 tūkst. eurų vertės sutartį, pagal kurią „Cargo Vilnius“ įsipareigojo iki 2023 metų vasario paštui teikti transporto paslaugas.

Baltarusijos vyriausybė nusprendė įvesti privalomas navigacines plombas krovinių įvežimui automobilių keliais iš Lietuvos. „Navigaciniai įtaisai (plombos) yra privalomi įvežant prekes į Baltarusijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos teritorijos automobilių keliais“, – rašoma vyriausybės nutarime, kuris penktadienį paskelbtas Baltarusijos nacionaliniame teisinės informacijos portale.

Praėjusią savaitę muitinės pareigūnai sulaikė du stambius cigarečių kontrabandos krovinius. Trečiadienį, Medininkų kelio poste rentgenu patikrinus medienos krovinį, aptiktos slėptuvės su 100 tūkst. pakelių rūkalų. Dar daugiau cigarečių sulaikyta Elektrėnų apylinkėse – čia muitinės pareigūnų patruliui patikrinus vilkiką, mašinos puspriekabėje rasta net 600 tūkst. pakelių cigarečių.

Sekmadienį paleidusi į kosmosą raketą „Falcon 9“ su rekordiniu – 143 – palydovų kroviniu, privati JAV bendrovė „SpaceX“ iškėlė ir lietuvių įmonės „NanoAvionics“ kūrinį.  Kaip pranešė bendrovė, Lietuvoje sukurtas mažasis palydovas „Charlie“ yra pirmasis iš dviejų „NanoAvionics“ palydovų, sukurtų JAV radijo dažnių ir duomenų analizės bendrovės „Aurora Insight“ užsakymu. Jis pakils į Saulės sinchroninę orbitą (SSO), esančią 600–800 km aukštyje.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino „užsiimti“ krovinių srautais iš Lietuvos ir Latvijos, pareikšdamas, jog dėl to šios Baltijos kaimynės patirs didelių nuostolių. „Kaip jūs man pranešate, beveik 40 proc. vilkikų šiais metais atvyksta iš Lietuvos ir Latvijos. Tai yra didžiulis srautas. Jei mes užsiimsime šiuo srautu, Lietuvos logistikos punktai negaus maždaug ketvirtadalio“, – kalbėjo A. Lukašenka, išklausęs muitinės vadovo Jurijaus Senko ataskaitą.

Krovinių vežimo per Baltarusiją sąlygos prastėja, sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas. Anot Romo Austinsko, vien Minsko muitinėje kai kurie vilkikai praleidžia po tris paras.  R. Austinkas sako, jog trikdžiai Baltarusijoje Lietuvos vežėjams kainuoja apie 280 tūkst. eurų per parą – kainuoja prastovos, krovinių patikra.

Baltarusija yra pasirengusi perorientuoti savo krovinių srautą iš Baltijos šalių uostų į Sankt Peterburgą, jei Rusija pasiūlys panašias sąlygas, trečiadienį pareiškė Aliaksandras Lukašenka. „Taip pat labai rimtai kalbėjome apie krovinių srauto perorientavimą iš Baltijos šalių į Peterburgą.

Baltarusija parengė atsakomąsias sankcijas Lietuvai, Latvijai ir Estijai ir patvirtino „juodąjį“ sąrašą, kuriame esantiems asmenims bus uždrausta atvykti, trečiadienį pranešė baltarusių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus.

Rugpjūčio 24 – 28 dienomis Medininkų ir Raigardo kelio postų muitininkai sulaikė tris krovininius automobilius su didelėmis cigarečių kontrabandos siuntomis. Paslėpus vilkikų puspriekabių grindyse ar gabento krovinio imitacijoje (tarp gipso lakštų ar metalinių sijų), į Lietuvą įvežta beveik 500 tūkst. pakelių nelegalių rūkalų, kurių vertė – apie 1,6 mln. eurų.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kontrabanda – vis dar opi problema, su kuria siekiama susitvarkyti. Lietuvos policija ir pasienio postų pareigūnai dažnai skelbia informaciją apie sulaikytus asmenis, gabenusius kontrabandą. Sulaikytas krovinys konfiskuojamas, o kiek vėliau ir sunaikinamas. Lietuvos policija savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nedaug kam matytais vaizdais. Paviešino akimirkas, kuriuose matoma, kaip vyksta kontrabandinių krovinių sunaikinimas.

Iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuoti laukia apie 1,1 tūkst. krovininių automobilių. Apie susiklosčiusią situaciją lrt radijui sakė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.   Anot jo, vilkikų vairuotojai laukia nuolat judančioje eilėje, jiems nesudaromos sąlygos pailsėti.    „Pastaruoju metu situacija labai sudėtinga, nes tris su puse paros prarasti pasienyje yra per didelė prabanga.

Lietuvos krovinių vežėjų automobiliais verslas šiemet gali smukti 17 proc., darbo netektų apie 43 tūkst. žmonių, o viso sektoriaus praradimai galėtų siekti 829 mln. eurų.  Tokį labiausiai tikėtiną pandemijos poveikio transporto sektoriui scenarijų piešia tyrimą atlikusi bendrovė „Baltic Institute for Research and Development“.  „Galima manyti, kad Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektorius trauksis apie 17 proc.

Šiauliuose veikiančios bendrovės direktorius bus teisiamas už tai, kad iš Rusijos įsivežtą dyzelinį kurą perpildavo į Europos Sąjungos šalis vykstančius vilkikus. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), krovinių gabenimu tarptautiniais maršrutais po visą Europą ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis užsiimanti bendrovė į buhalterinę apskaitą neįtraukė daugiau kaip 33 tonų dyzelinio kuro.

Lietuvoje per šešis šių metų mėnesius visų rūšių transportu vežta 80,847 mln. tonų krovinių – 7,6 proc. daugiau nei 2018-ųjų sausį–birželį. Vien antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, pervežtų krovinių kiekis išaugo 8 proc. iki 42,5 mln. tonų, pranešė Statistikos departamentas. Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta antrąjį ketvirtį, palyginti tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, padidėjo 16,8 proc.

Rusijos koncernui „Volga-Dnepr Group“ priklausanti oro bendrovė „Atran Airlines“ pradėjo pirmuosius Baltijos šalyse reguliariuosius krovininius skrydžius iš Kinijos Hangdžou miesto į Rygą. „Аtran Airlines“ skrydžius iš Rygos į Hangdžou daugiau kaip 23 tūkst. tonų krovinių galinčiu gabenti orlaiviu „Boeing 737-800 BCF“ vykdys kiekvieną ketvirtadienį, pranešė Rygos oro uostas. Bendrovė gabens logistikos bendrovės „Alibaba Group - Cainiao Network“ komercinius krovinius.

Ministrų kabinetas pirmadienį spręs dėl valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ išskaidymo į tris atskiras bendroves, atsakingas už keleivių ir krovinių pervežimą bei infrastruktūros valdymą. Vyriausybė pasitarime svarstys Susisiekimo ministerijos siūlymą atskirti geležinkelių infrastruktūros valdymo, krovinių ir keleivių vežimo veiklas bei įsteigti atskiras bendroves.

Rusijos valstybės kontroliuojama geležinkelių bendrovė „Rossijskije železnye dorogi“ (Rusijos geležinkeliai) atidarė reguliarų konteinerių traukinį ES-Kinija - jo maršrutas eina iš Lenkijos per Kaliningrado sritį ir Lietuvą. Pasak Rusijos įmonės, „Lietuvos geležinkeliai“ suteikė tarifų nuolaidas. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS patvirtino, kad suteikta nuolaida, tačiau jos dydžio įmonė neatskleidžia.

Naujajai bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei iškėlus tikslą tapti viena didžiausių Europoje krovinių vežėjų, birželį jau aplenkė vieną konkurentę - Latvijos geležinkelių bendrovę. Anot įmonės atstovo, atotrūkį planuojama ir toliau didinti. Lietuvos įmonė birželį pervežė 4,38 mln. tonų krovinių, Latvijos - 3,106 mln. tonų. Anot „Lietuvos geležinkelių“ atstovo Manto Dubausko, bendrovė tikisi ir toliau didinti krovinių apimtis bei aplenkti konkurentus.

Konkurencinė kova tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Rygos uosto tik stiprėja, tačiau kyla abejonių, ar Lietuvai ilgai pavyks šioje kovoje išsilaikyti, mat krovinius turintys vežti lokomotyvai stovi sugedę ir netaisomi. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi asmuo, norėjęs išlikti anonimu, papasakojęs, kad tarptautinėje vežėjų konferencijoje geležinkeliečiai pasakojo, jog Klaipėdos uoste – tam tikrai baimė, jog nebus spėta išvežti kai kurių krovinių.

Per Lietuvos teritoriją krovinius vežantys Rusijos vežėjai nuo gruodžio 21 dienos privalės mokėti už kelius. Vyriausybė trečiadienį pritarė naujam mokesčiui kaip atsakui į tai, kad Rusija apmokestino kelius Lietuvos vežėjams. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, jog anksčiau norėta 2 centų mokestį už kilometrą Rusijos vežėjams taikyti nuo gruodžio 15 dienos, tačiau esą reikia daugiau laiko kaimyninę šalį informuoti apie pasikeitimus.

Rusijos vežėjai, vežantys krovinius per Lietuvos teritoriją, nuo gruodžio 15 dienos mokės kelių mokestį. Sprendimas priimtas nutarta po to, kai Rusija nuo lapkričio 15 dienos apmokestino kelius Lietuvos ir kitų šalių vežėjams. Vyriausybė trečiadienį pritarė Transporto ir tranzito komisijos siūlymui taikyti kelių mokesčius Rusijoje registruotoms krovininėms transporto priemonėms, pranešė Susisiekimo ministerija.

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame keleivių ir krovinių pervežimu į Skandinavijos šalis ir iš jų užsiimančios bendrovės direktorius įtariamas apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ar turtą pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Prieš skelbiant oficialius pusmečio rezultatus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš operatyvinių skaičių jau mato krovinių vežimo mažėjimo tendencijas, tačiau pelną prognozuoja didesnį nei 2014 m. pirmąjį pusmetį. Tranzitas į Karaliaučiaus sritį iš Rusijos, palyginanti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 18 % - 1 mln. tonų, kurie sumažino bendrovės pajamas 6,6 mln. EUR. Didžiausi neigiami pokyčiai stebimi naftos ir jos produktų pervežimuose - jie krito 23 %, arba 0,4 mln.

 Filmas skirtas vienam didžiausių pasaulio statinių – Panamos kanalui, jungiančiam Atlanto ir Ramųjį vandenyną. Kanalo ilgis 81,6 km, iš jų 16,4 km eina pagilintu Panamos ir Limono įlankų dugnu. Atlanto vandenyno šlaite kanalas eina Čiagreso upės slėniu, kuriame sudarytas Gatuno ežeras. Kanalas turi šešias pakopas porinių šliuzų – po tris kiekviename vandenskyros šlaite. Tai yra 19 a. inžinerinis stebuklas, kuris privalo atitikti 21 a. reikalavimus.

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas šiandien Prahoje Kinijos–Centrinės ir Rytų Europos šalių investicijų forumo dalyviams pristatė Lietuvos siūlymą sujungti Rytų Europos ir Azijos geležinkelius ir siekti, kad Lietuva būtų bendro Eurazijos geležinkelių logistikos tinklo – Naujojo šilko kelio – dalis. „Lietuvai labai svarbi transeuropinio transporto tinklų plėtra.

Trys Baltijos šalių premjerai šią savaitę turėtų padėti galutinį tašką derybose dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Dėl šios sutarties nuostatų vakar sutarė šalių derybininkai. Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo ir finansų departamento direktorius Arenijus Jackus „Žinių radijui“ sakė, kad du trečdalius ekonominės „Rail Baltica“ projekto naudos generuos krovinių pervežimas. „Suplanuota, kad dieną turėtų važiuoti keleiviai, o naktį kroviniai.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB Lietuvos paštas bendromis jėgomis sieks dalį tarp Europos ir Kinijos transportuojamų krovinių srauto vežti per Lietuvą. Tai šiandien savo parašais patvirtino bendrovių vadovai Stasys Dailydka ir Lina Minderienė. „Tikimės, kad siuntos tarp Kinijos ir Lietuvos ateityje bus transportuojamos geležinkeliais. Lietuvos paštas šioje logistikos grandinėje veiktų kaip siuntų paskirstymo centras, įsikūręs Lietuvoje.