krizė

 Dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia prieš porą metų buvo atsidūrusi gilioje emocinėje ir finansinėje krizėje. Vienu metu garsenybė išgyveno ne tik restorano bankrotą Druskininkuose ar nesąžiningų darbuotojų viešą šmeižtą, bet ir skyrybas su vyru. Mia jautėsi išduota, apgauta ir viešai pažeminta. Laidai „Prieš srovę“ išskirtinį interviu davusi garsi atlikėja atskleidė, kad vis dažniau jos veide galima pastebėti ir šypseną.

2009 metų krizės aplinkybes tiriantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas oficialiai pateikė klausimus prezidentei Daliai Grybauskaitei. „Klausimai suderinti su komiteto nariais. Juos nusiunčiau komiteto vardu. Prezidentės prašome atsakyti per mėnesį“, – BNS pirmadienį sakė komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Prezidentė yra pasiruošusi atsakyti į klausimus raštu, BNS sakė jos patarėjas Liudas Zakarevičius.

Nuo praėjusios didelės ekonominės krizės praėjo 10 metų ir pastaraisiais mėnesiais visi jau sujudo, kad pasibaigus ekonominiam ciklui turėtų prasidėti kita krizė. Artėjant naujiems, 2019 metams, kyla vis daugiau diskusijų dėl to, kokie bus nauji metai ekonomikoje. „Swedbank“ ekonomistas Baltijos šalims Nerijus Mačiulis sako, kad kitais metais tikėtis krizės galima, bet nereikia.

Praėjus dešimtmečiui nuo viso pasaulio ūkį sudrebinusios 2008 m. finansų krizės, šnekos apie artėjantį naują ekonomikos sukrėtimą darosi vis garsesnės. Tačiau skirtingų Lietuvos ekonomikos sektorių atstovai į kalbas apie krizės pradžią 2019 m. žiūri nepatikliai. Esą blogiausia, kas mūsų šalies ekonomikai gali nutikti kitąmet, tai sulėtėti jos augimo apsukos. Atsargesni metai „Visame pasaulyje yra etatinių krizės prognozuotojų, kurie visą laiką įžvelgia artėjančias krizes ir kai kada pataiko.

Vyriausybės krizės nėra, yra valdančiosios daugumos santykio su visuomene krize, teigia prezidentė. „Manau, kad tai daugiau valdančiosios daugumos santykio su visuomene krizė, ne Vyriausybės krizė“, – trečiadienį LRT laidai „Dienos tema“. Valstybės vadovės teigimu, užuot bendravusi su įvairių sričių specialistais, visuomenės atstovais, įsiklausiusi į jų pastabas, kritiką, Vyriausybė arogantiškai buldozeriu stumia reformas. Anot jos, taip buvo patvirtinta ir mokytojų etatinio apmokėjimo tvarka.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė paskutinę liudininkę – tuometinę finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Ji pamena, kad tuo metu Finansų ministerija rengė įvairias ekonomines prognozes Lietuvai, tarp jų ir pesimistines, tačiau kitos finansinės institucijos, net Tarptautinis valiutos fondas, neįžvelgė, kad Lietuva skaudžiai nukentės nuo krizės.

2009–2010 metų ekonominės krizės priežastis tyrinėjantis Seimo komitetas apklausė ekspremjerą konservatorių Andrių Kubilių. Tuometinis premjeras pripažįsta krizės kvapą pajutęs anksti, tačiau teigia, kad Lietuvai skolinti iš Tarptautinio valiotos fondų būtų buvę keblu. A. Kubilius nuo 2008 metų gruodžio iki 2012 metų lapkričio vadovavo 15-ajai Vyriausybei.

Lietuvą 2009–2010 metais apėmusią ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė ilgametį SEB banko ekonomistą Gitaną Nausėdą. Jo teigimu, ekonomistai apie galimą krizę politikus įspėjo dar 2006 metais, tačiau į šiuos perspėjimus niekas neįsiklausė. G. Nausėda 2000–2018 m. ėjo SEB banko vyriausiojo ekonomisto pareigas.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.

Ekonominio sunkmečio daužomai įmonei besąlygiškai liks ištikimi du dirbantieji iš dešimties, o kiek daugiau nei septyni procentai paliks laivą vos pajutę, kad padėtis suprastėjo. Tokius apklausos duomenis pateikia darbuotojų paieškos portalas CVMarket.lt, rašoma pastarojo pranešime spaudai. „Viešojoje erdvėje vis daugėja prognozių, kad netrukus ir vėl susidursime su nauja ekonomine krize.

Jungtinių Valstijų sankcijos, kurios, kaip tvirtina Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, tapo „savęs realizavimo“ ir „stimulo plėtrai“ šaltiniu, kelia baimę daugumai Rusijos verslininkų. 86 proc. Rusijos didžiųjų įmonių savininkų ir aukščiausio lygio vadybininkų sankcijų išplėtimą laiko rimta rizika verslui Rusijoje, rašo finansz.ru. Kaip rodo Adizo instituto apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 1000 įmonių savininkų ir generalinių direktorių, rezultatai, tik 3 proc.

Ar ekonominė krizė Lietuvoje jau už kampo, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ buvo klausiama Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko. Pasak jo, šiuo metu situacija palanki, bet krizės galima tikėtis per artimiausius 2-3 metus. Laidoje jis kalbėjo, kad yra žinoma, kad ekonomika vystosi cikliškai, tad natūralu, kad kažkada galima tikėtis tam tikro lėtėjimo stadijos. „Dabar mes gyvename gerų (ekonominių – red. past.

Ekonomine krizę tiriančio Seimo komiteto apklaustas Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas mano, kad bankų neatsakingai „tarsi bandelės“ dalinamos paskolos prisidėjo prie sunkmečio Lietuvoje. Vis tik jis pripažįsta, kad ir Lietuvos bankas turėjo prisiimti daugiau atsakomybės suvaldant situaciją. Parlamentinį tyrimą apie 2009–2010 metų krizę atliekantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė nuo 2011 m. Lietuvos bankui vadovaujantį Vitą Vasiliauską.

Lietuvoje pirmadienį darbą baigę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai teigiamai įvertino trejų metų perteklinius viešuosius finansus, valdžios reformas, tačiau kartu pabrėžė fiskalinių rezervų kaupimo poreikį, pranešė Finansų ministerija. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad ministerija atsižvelgs į TVF įžvalgas. „Lietuvoje viešėję TVF ekspertai palankiai įvertino mūsų vykdomas reformas mokesčių, švietimo, sveikatos, pensijų srityse ir patikino, kad judame gera kryptimi.

Lietuvoje kils ekonominė krizė, tačiau kol kas sunku pasakyti, kas ją sukels ir kada tiksliai ji prasidės. Visgi, Lietuvai yra ir gerų žinių. „Klausimas, ar bus krizė, yra labai lengvas, nes atsakymas yra labai lengvas: krizė tikrai bus. Lietuvos ekonomika yra labai cikliška, labai atvira ir labai priklausoma nuo pasaulinių išorinių tendencijų.

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius, dabar atstovaujantis Lietuvai Europos Audito Rūmuose, liudys paskutinės ekonominės krizės priežastis analizuojantiems Biudžeto ir finansų komiteto nariams. R. Šadžius finansų ministru dirbo nuo 2007 metų iki 2008 metų gruodžio. 2009 metais jis prisipažino 2008-aisiais sąmoningai nutylėjęs apie artėjančią krizę.

Liberalų sąjūdžio valdyba trečiadienį Seime tarsis dėl situacijos skilusiame Vilniaus miesto skyriuje. Viena skyriaus dalis su sostinės meru ir partijos vicepirmininku Remigijumi Šimašiumi priešakyje praėjusią savaitę paskelbė artėjančiuose savivaldos rinkimuose dalyvausianti naujai kuriamo rinkimų komiteto sudėtyje. Kita dalis Vilniaus liberalų žada teikti atskirą partinį sąrašą.

Seimo komitetui ėmus narstyti praėjusios Lietuvos ekonominės krizės priežastis ir jos metu priimtus sprendimus, politologai ir ekonomistai diskutuoja, kuo siekiama šiuo tyrimu. Kol vieni čia įžvelgia politinį atspalvį, artėjant trejiems rinkimams, kiti mano, kad būtina šiuo klausimu diskutuoti, bet ne ieškoti kaltųjų.

  Krizės akivaizdoje Lietuvos bankui buvo siūloma didinti kapitalo pakankamumo rodiklį komerciniams bankams iki 8 proc., bet to nebuvo padaryta, sako buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė.   Pasak jos, toks žingsnis būtų pristabdęs Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pinigų išvežimą į savo motininius bankus. „Pati kalbėjau su Lietuvos banko valdybos nariais ir prašiau, kad pakeltų tą kartelę, nes tada tuos pinigus ne taip greitai būtų galima iš Lietuvos išvežti.

Pastarosios Lietuvos ekonominės krizės metu premjero pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas pateikė savo liudijimą krizę tyrinėjančiam Seimo komitetui. Jis pripažino nežinojęs apie prastas ekonomines prognozes, nors tokių įtarimų buvo, tačiau pabrėžė, kad būtent Seimas, priimant 2008 metų biudžetą, reikalavo didesnių išlaidų. Savo ruožtu G. Kirkilas siūlo pasimokyti iš šios klaidos ir griežtinti įstatymus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas Seime stojo ginti savo vadovaujamą parlamentinį tyrimą, nagrinėjantį 2009–2010 metų finansų krizę. Parlamentaras tyrimą gina sakydamas, kad šis nukreiptas ne prieš konkrečius krizės kaltininkus, juo esą siekiama pasimokyti iš krizės klaidų. Šis tyrimas viešojoje erdvėje susilaukė nemažai kritikos, kritikams teigiant, kad juo bandoma susidoroti su politiniais oponentais prieš artėjančius rinkimus.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, analizuojantis paskutinės ekonominės krizės priežastis, kitą savaitę apklaus septintą kadenciją Seime dirbantį buvusį premjerą Gediminą Kirkilą ir buvusią europarlamentarę, finansų ekspertę Margaritą Starkevičiūtę. G. Kirkilas 2006–2008 metais vadovavo Vyriausybei. „Jis buvo premjeras tuo metu, kai buvo informacija apie galimą krizę, priimti tam tikri sprendimai, tame tarpe ir Vyriausybės, dėl išlaidų didinimo.

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas „Lehman Brothers“ ir visą pasaulį sukrėtė dar viena krizė. Abi jos supurtė ir Lietuvos ekonomiką, privertė persiorientuoti tiek mūsų verslininkus, tiek valdžią.

Praėjus lygiai 10 metų nuo vieno didžiausių pasaulio investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties, ekonomistai mato vis daugiau krizės ženklų pasaulio ekonomikoje. Anot Nerijaus Mačiulio, pasaulis visuomet gyvena nuo krizės iki krizės, tačiau šįkart ekonomistas įvardijo, koks politinis veikėjas dėl ekonominių neramumų gali prisiimti atsakomybę. „Pasaulis juda nuo vienos krizės prie kitos nuolat.

Po aštuonerių metų skausmingų aukų, kurių pareikalavo tarptautinių kreditorių pagalbos programos, Graikija pagaliau perėmė savo likimą į savo rankas, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Aleksis Cipras.

Graikija šią savaitę oficialiai užvers paskutinį savo ilgos skolų krizės istorijos puslapį, tačiau euro zona tebėra pažeidžiama nuo būsimų krizių, o ypatingą nerimą ekonomistams kelia padėtis Italijoje. Po ilgų aštuonerių metų ir trijų pagalbos programų, dėl kurių teko įgyvendinti daugybę griežto taupymo priemonių, Atėnai pirmadienį oficialiai pasitrauks iš savo kreditorių iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos prieglobsčio.

Praėjusią savaitę įvykusiame A lygos valdybos susirinkime buvo nagrinėjama susidariusi krizinė situacija Klaipėdos „Atlanto“ klube. Jo metu patvirtinti terminai, kuriais remiantis Klaipėdos klubas privalo informuoti A lygą apie krizės sprendimo eigą. „Klubas kurį laiką neteikė būtinos informacijos, tačiau pastarąsias kelias dienas bendravimas vyksta normaliai, kaip ir sutarta. Ketvirtadienį ryte gavome atnaujintą informaciją iš klubo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sudarė susitarimą dėl migracijos su savo maištinguoju vidaus reikalų ministru Horstu Seehoferiu ir išsprendė aštrų ginčą, kėlusį pavojų šalies vyriausybei. Abi pusės priėmė „išties gerą kompromisą... po sunkios kovos ir sudėtingų dienų“, sakė A. Merkel ir pridūrė, kad, be kitų priemonių, numatoma prie Vokietijos sienų įkurti centrus prieglobsčio ieškotojams laikyti ir tikrinti.

Socialiniuose tinkluose plinta šokiruojantis vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip šalia konteinerio kone pačiame Vilniaus centre matosi dešimtys bėgiojančių žiurkių. Vaizdo įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Elana Stankevič. „Vakar dar mačiau jas“, - tv3.lt patikino moteris. „Vilniaus miesto širdyje“, - po įrašu rašo moteris. Šiuo vaizdo įrašu jau pasidalijo beveik 2 tūkstančiai internautų.

Rusijos gyventojai yra ruošiami dideliems pokyčiams. Šalies vyriausybė ruošiasi paskelbti muitus užsienio valstybių technologijoms, kurios yra naudojamos duonos, pieno ir nealkoholinių gėrimų gamyboje. Įvesti muitus siūlo Pramonės ir prekybos ministerija (PPM), motyvuodama tuo, kad „reikia palaikyti vietos gamintojus“. Apie šiuos planus, susipažinę su apie pokyčius informuojančiu laišku, praneša televizijos RBC žurnalistai.

Baltijos šalys šiuo metu yra kur kas atsparesnės ekonominiams sukrėtimams nei prieš dešimtmetį, sako Latvijos „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Martino Kazako teigimu, tiek verslas, tiek gyventojai išmoko praėjusios krizės pamokas, todėl naujas ekonominis sukrėtimas nebus toks skausmingas. „Šiandien Baltijos šalyse kreditavimas nėra toks paplitęs, o tai reiškia, kad nėra tokių burbulų, kurie buvo susiformavę per ekonomikos krizę prieš 10 metų.

Artėjant metams Lietuvos ekonomiką paralyžiavusios krizės dešimtosioms metinėms, Seime imtas rutulioti tyrimas dėl to, kaip tuometinė Vyriausybė skolinosi lėšas. Vis dėlto tyrimui, kaip teigia parlamentarai, koją kišą institucijų nenoras bendradarbiauti. Seimas ėmėsi parlamentinio tyrimo dėl 2009–2010 metų krizės ir viešųjų finansų būklės Lietuvoje. Šį tyrimą per metus pavesta atlikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

Į „TV pagalbą” paskambino susirūpinę artimieji. „Tai, kas vyksta mano žmonos sesers šeimoje yra baisu ir toliau taip tęstis negali. Daug metų Stasio broliai ir seserys bando jį pastatyti ant kojų, kad nustotų gerti ir susitvarkytų gyvenimą. Blogiausia, kad geria ir Stasio žmona. Paskui namuose kyla muštynės. Stasį nuolat muša žmonos broliai, vyriškį talžo ir ji pati. O namuose yra trys maži vaikai”, - Rūtai Felejevai pasakojo sunerimęs Juozas.

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje Nerijus Mačiulis kalbėjo apie euforiją kriptovaliutų ir finansų rinkose. Būtent čia ir pasėtos pirmosios krizės sėklos, sako ekonomistas.

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad niekas negali ginčytis, jog krizė bei recesija anksčiau ar vėliau į Lietuvą ateis, tačiau svarbiausia atsakyti, ar esame pasiruošę atremti šiuos iššūkius.

Santykių krizę šiuo metu išgyvenantys Monika ir Andrius Šedžiai – pasiekė teismą. Šią žinią pirmadienį patvirtino ir Vilniaus apylinkės teismo darbuotoja. 2013-ųjų vasario 23-iąją susituokę Andrius ir Monika santuokoje prabuvo beveik penkerius metus. Vis dėlto Vilniaus apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Airinė Šerelytė-Skirstymienė patvirtino, kad kaltinimai dėl griūvančios santuokos pateikti A. Šedžiui.

Trys Nobelio taikos premijos laureatės pradėjo savaitės trukmės vizitą Bangladeše ir ketina susitikti su rohinjų moterimis, kurias kankino ir žagino Mianmaro kariai prieš joms pabėgant iš šios šalies.

Panevėžio miesto savivaldybė planuoja mieste steigti naujus globos namus, skirtus padėti šeimoms įveikti krizes. Šv. Juozapo globos namuose veikiant vieno langelio principui žadama teikti kompleksines paslaugas šeimoms – rengti pozityvios tėvystės mokymus, dirbti konsultavimo grupėse, skirtose išgyvenantiesiems krizines situacijas, netektis, užsiimti terapija neįgalius, elgesio bei emocijų sutrikimų turinčius vaikus auginančioms šeimoms.

Lietuvoje įsibėgėja demografinė krizė. Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvoje gims rekordiškai mažai vaikų. Ekspertai aiškina, kad naujagimių skaičius mažėja ne tik dėl emigruojančių tėvų, bet ir dėl kintančios kultūros. Esą šeimos vaikų susilaukia vėliau, nes pirmiau rūpinasi karjera, finansais ir būstu. Anot ekspertų, norint sustabdyti demografinės krizės traukinį, valdžiai reikia pasirinkti, ar finansiškai labiau padėti jaunoms šeimoms, ar įsivežti darbingų gyventojų iš užsienio.

 Popiežius Pranciškus šeštadienį sakė apsiverkęs, kai iš pačių rohinjų pabėgėlių lūpų Bangladeše klausėsi, ką jiems teko patirti. Jis sakė, kad šis susitikimas buvo viena iš jo kelionės į Mianmarą ir Bangladešą sąlygų. Susitikimas su rohinjais buvo itin simboliškas solidarumo su šia musulmonų mažuma gestas. Rohinjai bėga iš Mianmaro dėl čia patiriamo smurto. Pontifikas skrisdamas atgal į Romą žurnalistams sakė, kad susitikę su juo rohinjai taip pat verkė.

 Europos Sąjunga tęs planus dėl euro reformų po „Brexit“, nors Vokietijoje žlugo kanclerės Angelos Merkel koalicijos derybos, antradienį paskelbė Europos Komisija. „Europa šiuo periodu pauzės nedarys“, – per trumpą spaudos konferenciją Briuselyje sakė atstovas Margaritis Schinas. „Mes, kaip buvo skelbta, gruodžio 6 dieną teiksime savo pasiūlymus dėl naujos Europos pinigų sąjungos architektūros … prieš euro zonos viršūnių susitikimą vėliau gruodį“, – sakė jis.

 Ar lytinių santykių problemos yra tai, kas griauna santuoką? Jei iškyla toks klausimas, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis ženklus. Jei bent vienas iš šių žemiau pateiktų ženklų jums tinka, jūsų santuokiniame gyvenime atsirado problemų. 1. Jūs sekso norite 2 kartus per savaitę, o jūsų partneris tik 2 kartus per metus. 2. Nepamenate, kada paskutinį kartą mylėjotės. 3. Pamiršote, ką reiškia mylėtis. 4. Vis dažniau pagalvojate apie seksą su bendradarbiu.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje – po pasaulį sklinda blogiausia visų laikų „reklaminė kampanija“ – rizikuojame pagarsėti priešiškumu žydams. Jei laiku nesiimsime tinkamų priemonių, liksime užribyje, mano ekspertai. Nors Lietuvos žydų bendruomenė atsiribojo nuo rašytojos Rūtos Vanagaitės pareiškimų apie tariamą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vaidmenį Holokauste, Europos žydų kongresas ją užstojo.

Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos banga.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį praneš gerokai mažinantis savo vykdomos kiekybinio švelninimo programos apimtis, prognozuoja analitikai. Tai bus pirmas žingsnis atpratinant euro zoną nuo „vaistų“, kurių jai duodama nuo finansų krizės laikų. Regiono ekonomika atsigauna, o nedarbas mažėja. Todėl ECB yra įsitikinęs, kad euro zona jau gali tvirtai stovėti ant abiejų kojų. Visgi nerimą dar kelia tai, kodėl infliacija niekaip neauga iki tikslinio lygio.

Ispanijos vyriausybė šeštadienį ketina atlikti precedento neturintį žingsnį – atimti įgaliojimus iš Katalonijos separatistinės vyriausybės, Madridui užsitikrinus tvirtą karaliaus ir Europos Sąjungos palaikymą jo pastangoms užkirsti kelią šalies skilimui. Premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) 10 val. vietos (11 val.

Pasirodo, ne visi po iniciatyva tirti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi politiką krizės metais pasirašę politikai ją palaiko. R. Žemaitaitis, nors ir padėjo savo parašą, tyrimą tiesiai šviesiai vadina absurdu. Tuo tarpu politologai siūlo ne tirti XV Vyriausybės klaidas, bet iš jų mokytis.