krizė

Graikų futbolo klubai griebiasi šiaudo, kad įveiktų finansinio nepritekliaus laikotarpį. Regioninės lygos komandos „Paliopyrgos“ žaidėjai nuo sezono pradžios vilki juodus marškinėlius su užrašu „Laidojimo paslaugos Karaiskaki 53“ ir žydru kryžiumi.

Augant nerimui dėl Ispanijos ekonominės ateities, šalies vyriausybė ketvirtadienį pristatys naujas taupymo priemones, praneša AP. Dauguma mano, kad priemonės, tarp kurių tikriausiai bus didesni mokesčiai ir pokyčiai pensijų sistemoje, bus pranašiškas ženklas, kad šalis prašys Europos centrinio banko (ECB) pagalbos. Ispanijos vyriausybė jaučia spaudimą dalyvauti ECB obligacijų išpirkimo programoje, skirtoje apriboti šalies skolinimosi kainą.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad Jungtinių Valstijų ekonomika tikrai atsigaus, tačiau Kongresas turi susivienyti dėl reformų, o Europa – išspręsti savo finansines problemas, informuoja AFP. „Europa vis dar kelia daug abejonių ir yra didžiausias stabdis. Didžiausias rūpestis tebėra Europos krizės sprendimas“, - per forumą Niujorke sakė T. Geithneris.

Dažnai viešumoje kalbant apie Lietuvos ir Šiaurės šalių ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ironiškai pabrėžiamas pasiturinčios ir kuklius išteklus turinčių šalių santykis, vis tik ši partnerystė tvirtėja ir jau galima pamatyti labai konkrečių rezultatų. Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje rugsėjo 25 d. surengė šventinį renginį Vilniaus Mažajame teatre, skirtą 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės paramos įgyvendinimo pradžiai pažymėti.

Vynuogynų derlingumas smarkiai mažėja kai kuriose Europos šalyse - pagrindinėse vyno gamintojose, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija, Italija, Graikija. „Kai kuriuose regionuose derlingumas sumažėjo daugiau nei 40 proc.“, - teigia vienas iš Portugalijos vyndarių Deividas Beverstokas (David Beverstock). Dar blogesnė situacija Burgundijoje: čia kruša sunaikino beveik 80 proc. vynuogynų. Luaroje tik dabar pradėta rinkti derlių, bet vyndariai jau dabar teigia, kad jis bus daug mažesnis.

Graikijai gali prireikti papildomos 13-15 mlrd. eurų paramos, jeigu biudžetinių planinių rodiklių vykdymo terminas bus atidėtas dvejiems metams, sakė Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras), pridūręs, kad šalis šią spragą ketina užpildyti neužkraudama našta Europos mokesčių mokėtojų. Ministras taip pat patvirtino, kad šaliai trūksta 13,5 mlrd. eurų norint pasiekti 2013 ir 2014 m. biudžeto planinius rodiklius.

Pasaulio finansinės priežiūros tarnybos atsisakė idėjos keisti naftos prekybos taisykles, praneša „The Financial Times“. Pagal Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) vidaus memorandumą, pasiūlymas sugriežtinti naftos prekybos reguliavimą buvo atmestas.

ES vidaus rinkos ir paslaugų komisro Michelio Barnierio vardas kelia baimę Europos finansų institucijoms, rašo „Spiegel“. Šis Briuselio valdininkas jau spėjo paruošti 30 teisės aktų, kurie ateityje griežčiau reglamentuos bankų veiklą. Vis dėlto iki šiol M. Barnieris vengė struktūrinių reformų, kurios nepatiktų didžiausiems Europos kreditoriams.

JAV gyvena toli gražu ne viena ir ne dvi šeimos, kurios baiminasi, jog netolimoje ateityje gali susidurti su geriamojo vandens, maisto ar degalų stygiumi. Ir jos tam ruošiasi labai rimtai. Šie žmonės būgštauja, kad netrukus gali ateiti laikai, kai pinigai nuvertės, o įstatymų niekas nebesilaikys. „Neketiname tapti aukomis“, – tvirtina jie. Šie žmonės pasiruošę katastrofai, kuri sunaikintų tokį pasaulį, koks jis yra dabar.

Kinijoje pirmą kartą per septynerius metus sumažėjo milijardierių skaičius. Teigiama, kad to priežastis – nekilnojamojo turto sektoriaus krizė ir krentančios akcijų kainos. Kinijoje yra 251 žmogus, kurio turtas vertinamas milijardu dolerių ar daugiau. Tai dvidešimčia mažiau nei pernai, praneša sąrašą sudarantis žurnalas „Hurun Report“. Kasmet skelbiamame sąraše – tūkstantis turtingiausių Kinijos žmonių. Teigiama, kad šešerius metus iš eilės augęs milijardierių skaičius šiemet smuko.

Pirmadienį ryte Vyriausybėje surengtoje bendroje Lietuvos ir Vengrijos ministrų pirmininkų Andriaus Kubiliaus ir o spaudos konferencijoje abu Premjerai nešykštėjo komplimentų vienas kitam ir vienas kitą vadino draugais. V. Orbanas teigė, kad A. Kubiliaus ekonominė politika ir tai, kaip Lietuva susidorojo su krize, yra sektinas pavyzdys Vengrijai. „Mums, politikams, vadovams yra užduotis – suprasti ateitį.

Praėjusią savaitę vėl pasigirdo gąsdinimai dėl didelės antrosios krizės tikimybės ir būtinybės jai ruoštis. Ar šiandien Lietuvos ekonomika geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei buvo prieš ketverius metus pasaulinės finansų krizės išvakarėse? Kaip turėtų vyriausybė, įmonės ir gyventojai ruoštis galimam išoriniam Lietuvos ekonomikos šokui? Skirtumai tarp šiandieninės ir 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos yra ne „kosmetiniai“, o esminiai – gerąja prasme.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) penktadienį sakė, kad papildomos finansinės pagalbos be gelbėjimo paketo bankams Ispanijai nereikia. „Ispanijai programos nereikia, nes ji elgiasi teisingai, ir jai pavyks. Ispanijai reikia finansų rinkų pasitikėjimo, ir štai čia jai sekasi sunkiau“, - žurnalistams Berlyne sakė ministras. Siūlymus, kad Ispanijai reikia suteikti pilną bankų rekapitalizacijai skirtą 100 mlrd.

Italijos premjeras Mario Monti penktadienį paragino Graikijos premjerą Antonį Samarą įgyvendinti reformas ir kartu su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy per susitikimą Romoje pabrėžė, kad sprendžiant skolų krizę reikia daugiau solidarumo, informuoja AFP. M. Montis ir M. Rajoy per savo susitikimą pabrėžė, kad euro zonoje reikia veikti solidariai ir konstruktyviai, nes tik taip galima stabilizuoti finansų rinkas.

Kinijos premjeras Wen Jiabao ketvirtadienį gyrė Europą ir sakė, kad regionas yra teisingame kelyje sprendžiant euro zonos skolų krizę, bei pažadėjo tolesnę paramą įveikiant nuosmukį, informuoja AFP. Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos viršūnių susitikime Wen Jiabao teigė, kad Kinija per pastaruosius mėnesius ir toliau investavo į Europos vyriausybių obligacijas bei aptarė bendradarbiavimą su nauju euro zonos gelbėjimo fondu – 500 mlrd.

Lietuva yra viena stipriausių šalių Europoje – taip teigia šalyje viešintis „Swedbank“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelas Wolfas. Jis teigia, kad šalies gyventojai turi galimybių skolintis, tačiau po ekonominės krizės tą daro vangiai. Pagrindine bankų klaida prieš krizę M. Wolfas įvardija jų požiūrį: visas rinkas jie vertino vienodai.

Kanados finansų ministras Džimas Flahertis (Jim Flaherty) trečiadienį pakartojo, kad pasaulio ekonomikai didžiausią grėsmę vis dar kelia įvykiai euro zonoje, tačiau pripažino, kad JAV įstatymų kūrėjai veiksmų dėl šalies fiskalinės politikos turi imtis nedelsiant po lapkričio 6 d. rinkimų. „Nedingsta nerimas dėl įvykių Europoje ir būtinybės regionui išspręsti savo problemas“, – žurnalistams sakė ministras.

Lenkijos ekonomikos viceministras Andrzejus Dycha, lankydamasis Vilniuje, su Lietuvos atstovais aptarė dvišalius ekonomikos, prekybos, transporto, energetikos bei investicinius klausimus. Naujienų agentūra ELTA viceministro teiravosi apie Lietuvos vaidmenį Lenkijos ekonomikoje, euro zonos problemas galimus jų sprendimo būdus ir apie abiejų valstybių investicinę aplinką.

Augant nepasitikėjimui šalies bankininkystės sistema ir gilėjant euro zonos skolų krizei, Didžiosios Britanijos miestas Bristolis įveda savo valiutą – Bristolio svarą, kuri, tikimasi, skatins vietos verslo plėtrą ir palengvins kompanijoms konkurenciją su tarptautinėmis korporacijomis. Bristolio svarą vietos įmonėms buvo planuojama įvesti gegužę, tačiau dėl didelio susidomėjimo šia permaina nuspręsta ją pristatyti tik rugsėjo 19 dieną.

Švedijos centrinio banko vadovai antradienį sakė, kad euro zonos perspektyvą vertina pesimistiškai bei pažymėjo, kad Europos politiniai lyderiai iki šiol dar nepasiūlė jokių patikimų krizės sprendimo būdų, informuoja AFP. "Visi centrinio banko komiteto nariai mano, kad situacija euro zonoje tebėra neaiški ir kad krizė regione tęsis", - teigiama susitikimo protokole.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Arba kaip konservatoriai Seime vėją sėjo, o audrą tautą gavo. Pirmoje Lietuviškos krizės anatomijos dalyje jau esu rašęs, kaip krizės išvakarėse valstybės biudžeto išlaidos išaugo beveik vienu milijardu litų. Tai lėmė Seimo sprendimas nuo 2008 metų padidinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį nuo 442 litų iki 490 litų.

Europos automobilių pardavimai sausio-rugpjūčio mėnesiais sumažėjo 7,1 proc. – taip rinka skaudžiai reagavo į euro zonos skolų krizės ekonominius padarinius. Kaip rodo antradienį Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys, rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, naujų automobilių įregistruota 8,9 proc. mažiau, o šių metų liepą – 7,8 proc. mažiau nei 2011 m. liepą.

Lietuvoje ekonomika atsigauna ir gyvenimas gerės, bet lėtai. Jei norime, kad jis gerėtų greičiau, turime mažinti šešėlį, geriau dirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Gyvenimas gerės, bet truputį lėčiau, negu mes norėtume. O iš tikrųjų gyvensime geriau, kai dirbsime geriau, kai mažiau vengsime mokėti mokesčius, tai yra save apgaudinėti“ , – antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė Prezidentė.

Dėl protestų Graikijoje teismai, ligoninės ir universitetai pirmadienį liko uždaryti. Protestuotojai taip išreiškia nepritarimą naujoms griežtoms taupymo priemonėms. Daugiau nei 22 tūkst. viešojo sektoriaus gydytojų pradėjo neribotą streiką dėl nesumokėtų pinigų už dirbtus viršvalandžius. Gydytojai paslaugas žada teikti tik sunkiausiems ligoniams. Universitetų dėstytojai ir teisėjai streiką ketina tęsti iki mėnesio pabaigos. Jie piktinasi atlyginimų mažinimais.

Tarptautinis taikos pasiuntinys Lakhdaras Brahimis po susitikimo su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu šeštadienį įspėjo, kad gilėjantis konfliktas šalyje kelia pavojų regionui ir visam pasauliui. „Ši krizė pavojinga ir ji toliau gilėja. Tai grėsmė Sirijos žmonėms, regionui ir pasauliui“, – kalbėjo taikos Sirijoje siekiantis Jungtinių Tautų ir Arabų lygos pasiuntinys L. Brahimi, neseniai šiame poste pakeitęs buvusį JT vadovą Kofi Annaną.

Penktadienį prasidėjusioje kasmetinėje Rygos konferencijoje Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pabrėžė, kad ekonominė krizė pirmiausiai paveikė tas šalis, kurios buvo ne euro zonoje, o ypač mažesnes. „Mūsų (euro zonos) padėtis yra geresnė nei kitų šalių. Turime labiau vertinti savo galimybes, nei mes tai darome dabar“, – sakė Estijos prezidentas.

Laikytis sąlygų, kurias iškėlė Vokietijos valdžia, kad įsigaliotų antikrizinis euro zonos fondas ESM, nekils sunkumų. Tokią nuomonę penktadienį išsakė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Pasak W. Schaeuble, Vokietijos įsipareigojimai neviršys 190 mlrd. eurų, net jeigu kuri nors šalis - fondo dalyvė - nesugebės sumokėti savo indėlio. Tokiu atveju bus sumažintas paties ESM dydis, pažymėjo ministras.

Holivudo žvaigždė Andželina Džoli (Angelina Jolie) pareiškė nerimaujanti dėl Sirijos pabėgėlių likimo. Siaubingi pabėgusių moterų ir vaikų pasakojimai ją sujaudino ir pripildė nerimo, pareiškė „Oskaro“ laureatė, apsilankiusi Satario pabėgėlių stovykloje Jordanijoje. „Veria širdį, kai sirai klausia, ar aš žinau, kodėl niekas nesprendžia jų problemos“, - sakė aktorė. Ji teigė norinti parodyti savo solidarumą su kenčiančiais ir atkreipti dėmesį į jų situaciją.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume įgauti daugiau pasitikėjimo ir tikėti euru“, - sakė Zhu Minas per Pasaulio ekonomikos forumo renginį Kinijoje.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi, informuoja CNBC. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume tikėti ir turėtume tikėti euru“, - Pasaulio ekonomikos forumo renginyje Kinijoje sakė Zhu Minas.

Naujoje Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad Rytų Europa turi pažaboti šešėlinę ekonomiką, kad atsilaikytų prieš siaučiančią Europos skolų krizę ir skatintų augimą, informuoja AFP. "Per daug Rytų Europos darbuotojų ir bendrovių užsiima šešėline ekonomika.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris netiki, kad Slovėnijai prireiks tarptautinės finansinės paramos, tačiau perspėjo apie rimtą finansinę situaciją šalyje.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) netiki, kad Slovėnijai prireiks tarptautinės finansinės paramos, tačiau perspėjo apie rimtą finansinę situaciją šalyje.

Vienas žymiausių šių laikų ekonomistų, 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas parašė populiarią ir išskirtinę knygą apie šiuolaikinę ekonomiką, pasaulinę recesiją, finansų, skolų bei euro krizę, lėtą atsigavimą ir pavojus, slypinčius netikusiuose valdžios ir bankininkų sprendimuose.

JAV ekonomika rugpjūtį sukūrė 96 tūkst. naujų darbo vietų, o nedarbo lygis sumažėjo nuo 8,3 proc. liepą iki 8,1 proc. rugpjūtį, informuoja BBC. Daugiau žmonių įdarbinta maisto ir gėrimų paslaugų, sveikatos apsaugos sektoriuose. Tačiau duomenys nepateisino lūkesčių. Ekonomistai tikėjosi, kad bus sukurta 125 tūkst. naujų darbo vietų. Amerikiečių, kurie arba dirba, arba ieško darbo, dalis sumažėjo iki 63,5 proc. - žemiausio lygio nuo 1981 metų.

Europos Sąjunga ieško būdų, kaip skubiai spręsti nedarbo problemą. Bedarbių skaičius Europoje muša rekordus. Šiuo metu darbo Europos Sąjungoje neturi 25 milijonai žmonių. Statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, liepą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bedarbių visoje Bendrijoje padaugėjo 43 tūkstančiais.

Remiantis naujausiais duomenimis galima daryti išvadą, kad Vokietijos pramonė kol kas užtikrintai atlaiko euro zonos skolų krizės audrą. Eksportas liepą, palyginus su birželiu, išaugo 0,5 proc., o pramonės gamyba – 1,3 proc. Pramonės užsakymai liepą išaugo 0,5 proc. „Tai geros naujienos, pagal kurias galima spręsti, kad Vokietijos kompanijų būklė siaučiant skolų krizei išlieka gera“, - teigia banko „Unicredit“ ekonomistas Andreasas Reesas.

Vladimiras Putinas savo politiką kreipia į Tolimuosius rytus, kur tikisi sustiprinti ryšius su Ramiojo vandenyno žiedu ir įgyvendinti ambicingą Rusijos plėtrą. Pradžia – paversti buvusią slaptą karinę tvirtovę Vladivostoką į prekybos laivais centrą, rašo „New York Times“. V. Putino pasirinktas laikas negalėtų būti geresnis.

Graikijos prezidentas Karolos Papouliasas kreipėsi į šalies Finansų ministeriją, prašydamas sumažinti jam atlyginimą ir pensiją, pranešė finansų ministro pavaduotojas Christos Staikouras per parlamento biudžeto komiteto posėdį. Valstybės vadovas taip pat pasiūlė sumažinti pensijas visiems buvusiems Graikijos prezidentams. Ministerijos paskaičiavimais, tokios priemonės sutaupytų valstybės biudžetui apie 350 tūkst. eurų per metus, praneša Graikijos televizijos kanalas SKY.

Tarptautinių organizacijų atstovai ir politikai sunerimę dėl padėties maisto produktų rinkose. Nuogąstaujama, kad greitai gali įsisiūbuoti maisto krizė, kokia purtė pasaulį 2007–2008 metais, kai neramumai kilo 30 šalių. Išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtuko (G20) atstovai rugpjūčio pabaigoje surengė telekonferenciją, kur bandyta susitarti dėl aukštesnio lygmens susitikimo siekiant užkirsti kelią krizės gilėjimui.

JAV ir ekonominis augimas nuolat žengė koja kojon. Šalies istoriją nuolat lydėjo ekonominis progresas, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV BVP vidutiniškai augo po 3 proc. per metus, rašo „Time“. Žinoma toks augimas neauga ant medžių. JAV plėtros amžius sutapo su pačiu technologiškai įspūdingiausiu periodu žmonijos istorijoje.

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi sako, kad valdžios pareigūnai sutiko neribotai obligacijui pirkimo programai, kuri turėtų sukontroliuoti palūkanų normas euro zonoje ir pabaigti spekuliacijas dėl euro zonos skilimo, skelbia „Bloomberg“. Programa leis kovoti su dideliu valstybių obligacijų rinkos iškraipymų, kuris pagrinde kilo dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo galimybės, sakė M. Draghi po to, kai ECB nusprendė nemažinti rekordiškai žemos 0,75 proc.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Ekonomistai ir investuotojai laukia iš Europos centrinio banko (ECB) vadovo aiškaus euro gelbėjimo plano, nuo to priklauso valdininko reputacija, ketvirtadienį praneša „Bloomberg“. Daugiau nei prieš mėnesį ECB vadovas Mario Draghi pažadėjo padaryti visa, kas būtina, kad bendroji Europos valiuta būtų išgelbėta, ir dabar jam daromas spaudimas, nes investuotojai nori išsamesnės informacijos apie valstybinių obligacijų pirkimus siekiant sumažinti Ispanijos ir Italijos skolinimosi kainą ir užkirsti k...

Į Europą ateina skurdas. Tokį perspėjimą praėjusią savaitę išsakė kompanija milžinė – pasaulinė kosmetikos ir maisto gamintoja „Unilever“. Ir paskelbė: „Mažinsime pakuotes.“ Lietuvos gamintojai tikina ateinančios krizės ženklų nejaučiantys. Lietuviai perka kaip įprato pirkti užklupti pirmosios krizės bangos. Tiesa, jeigu praskleistume tokio pirkėjo prekių maišelį, greičiausiai jame būtų bent viena, o kartais ir daugiau akcijos ženklu pažymėta prekė.

Rugsėjo 12 dieną Nyderlandų gyventojai rinksis prie balsadėžių išreikšti savo valią parlamento rinkimuose. Šie rinkimai gali pakreipti ne tik Olandijos, tačiau ir visos Europos plėtros bei integracijos raidą. Lietuvoje rinkimai į Seimą vyks tik spalio 14-ąją, tačiau pirmieji debatai jau kaitina politines aistras dėl svarbiausių šalies ūkio klausimų.

Trumpam atlėgusi liepą nekilnojamojo turto rinka praėjusį mėnesį vėl ėmė didinti sandorių apsukas: rugpjūtį užfiksuotas rekordinis butų pardavimų skaičius. Preliminariais duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje įsigyta beveik 2200 butų daugiabučiuose namuose. Paskutinį sykį panašūs butų perleidimų mastai fiksuoti 2008 m. spalį. Negalutiniais duomenimis, rugpjūtį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, maždaug 4,5 proc.

Pasaulinė finansų krizė neaplenkė ir brangakmenių pramonės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad deimantas ir sunkmečiu išlieka deimantas. Tai siekia įrodyti didžiausi šios pramonės šakos veikėjai. Ekonomikos nuosmukis neigiamai paveikė ir brangakmenių paklausą, o finansavimo apribojimas apsunkino deimantų specialistų galimybes įsigyti nešlifuotų deimantų. Belgijoje esantis Antverpeno miestas laikomas prekybos deimantais sostine.