kremlius

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja. Ji perspėjo, kad Maskva atsakys „asimetrinėmis priemonėmis“, nors ir nenurodė, ką konkrečiai neva padarė Baltijos šalys.

Kremlius pareiškė, kad artėjančios taktinių branduolinių ginklų pratybos, apie kurias Rusija paskelbė kiek anksčiau pirmadienį, yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), komentarus dėl karių siuntimo į Ukrainą. „Akivaizdu, kad kalbame apie pono Macrono ir Britanijos atstovų pareiškimus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kas paskatino surengti pratybas.

Rusija jau ne vieną savaitę prieš Baltijos šalis vykdo hibridinę ataką, kurios metu trikdo ir blokuoja komercinių skrydžių GPS signalus. Nors ši ataka paveikia visas Baltijos šalis, labiausiai trikdžius kol kas jaučia Estija, į kurios miestą Tartu iki gegužės pabaigos skrydžius sustabdė Suomijos oro linijos „Finnair“. „Facebook“ grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ parodė, kaip žemėlapyje atrodo GPS ryšio trukdymas.

Rusijos vyriausybės atstovas perspėjo Vakarus dėl bandymų konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą ir pagrasino galimais atsakomaisiais veiksmais. Galimybė konfiskuoti Rusijos turtą aptarinėjama Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje. Yra pasigirdę raginimų panaudoti šiuos pinigus padedant Ukrainai. Sekmadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas užsiminė, kad Maskva galėtų konfiskuoti užsienio turtą Rusijoje, jei būtų imtasi veiksmų konfiskuoti Rusijos turtą užsienyje.

Pirmadienį Kremlius perspėjo, kad imsis „būtinų“ priemonių „savo saugumui garantuoti“, jei Lenkija priims branduolinius ginklus. Prieš tai Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi tai padaryti, jei NATO nuspręstų dislokuoti šiuos ginklus. „Kariškiai, žinoma, išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų būtinų atsakomųjų veiksmų, kad garantuotų mūsų saugumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

2002 m. spalio 23 d. po sunkios darbo dienos, kuri, atrodė, galėjo tęstis amžinai, rusai turėjo galimybę pasižiūrėti dramos kupiną istorinį miuziklą „Nord Ost“. Nuo lietaus lašų spindintis šaligatvis vedė meno mylėtojus tiesiai į Dubrovkos teatrą Rusijos sostinėje – Maskvoje. Įpusėjus graudžiai operai, žiūrovai įsikibę į kėdes laukė dramos kulminacijos. Tačiau vietoje dainuojančių aktorių, stebėtojai išvydo į sceną išbėgusių 40 kaukėtų ir ginkluotų vyrų.

Kremliui Ukrainoje dislokavus naują sparnuotąją raketą, kilo susirūpinimas, kad Vladimiras Putinas turi galimybę naudotis ginklu, kuris yra „pavojingesnis“ už greitesnę hipergarsinę balistinę raketą „Kinžal“, kuria Rusijos režimo lyderis anksčiau gyrėsi. JAV Karo studijų institutas (ISW) praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija gamina ir dislokuoja naują sparnuotąją raketą, pavadintą „Ch-69“, skirtą Ukrainos energetikos infrastruktūros bombardavimui.

Rusijos režimas rimtai svarsto galimybę panaudoti Ukrainoje branduolinį ginklą – mat, jis nebegali sustoti ar mažinti karo apsukų, o tik kuo labiau eskaluoti. O dabartinis tempas ir „pasiekimai“ Kremliaus, esą, netenkina. Taip video laidai „ELTA zoomas“ remdamasis savo informacija tvirtino Baltarusijos opozicijos atstovas Valerijus Saskaščikas.

Kremlius aktyviai bando pasinaudoti prorusiškais veikėjais Moldovoje, kad destabilizuotų Moldovos demokratiją ir visuomenę. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW). Tokiu būdu Rusija nori užkirsti kelią Moldovai įstoti į Europos Sąjungą ar net pateisinti būsimas hibridines ar konvencines operacijas prieš Moldovą.

Kremlius penktadienį nepriimtinais pavadino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginius, kad Rusija vykdydama dezinformacijos kampaniją bando pakenkti Paryžiaus olimpinių žaidynių organizavimui. E. Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva bando skleisti naratyvą, jog Prancūzija nesugebės surengti žaidynių ir kad renginys kels riziką. „Tai visiškai nepagrįsti kaltinimai“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Pamaskvėje praėjusią savaitę netikėtai įvykus teroro aktui, kuris nusinešė 143 žmonių gyvybes, rusai pasipiktino, kodėl išpuolio nenumatė ir jam kelio neužkirto šalies specialiosios tarnybos. Pasak „The New York Times“ (NYT), tam įtakos turėjo rusų spec. tarnybų nepasitikėjimas užsienio žvalgyba, dėmesys Ukrainai ir politinės represijos šalies viduje.

Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad vyksta diskusijos dėl galimo „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho, kuris beveik prieš metus buvo sulaikytas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, paleidimo mainais į rusų kalinį. 32-ejų JAV pilietį 2023 metų kovą sulaikė saugumo tarnybos FSB kontržvalgybos agentai ir apkaltino šnipinėjimu. Tai pirmas toks kaltinimas Vakarų šalies žurnalistui Rusijoje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Nuo pat pirmųjų karo dienų nuožmiai atsilaikanti Ukraina neketina sustoti – Kyjivas aktyviai naikina Rusijos Juodosios jūros laivyną. Trys pažeisti vertingojo Juodosios jūros laivyno laivai yra aiškus Ukrainos sėkmės ženklas. Ukrainos kariškiai užsiminė, kad trys Rusijos laivai – du dideli desantiniai laivai ir žvalgybos laivas, į kurį anksčiau taikėsi Ukraina, – galėjo nukentėti nuo Ukrainos raketų smūgių Krymo uostamiestyje Sevastopolyje.

Kremlius antradienį pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „savotišku žydu“, kai buvo paklaustas, kaip pastarasis gali būti susijęs su Islamo džihadistų įvykdytu išpuoliu. Rusų valdžios atstovai toliau teigia, kad Kyjivas buvo kažkaip susijęs su penktadienį Maskvos koncertų salėje įvykdytu išpuoliu, per kurį žuvo mažiausiai 139 žmonės. V. Zelenskis šiuos kaltinimus atmeta kaip absurdiškus.

Kremlius pareiškė, kad Rusija Ukrainoje yra karo padėtyje, ir tai žymi reikšmingą oficialių valdžios kalbų apie šį konfliktą pokytį. „Esame karo padėtyje. Taip, ji prasidėjo kaip specialioji karinė operacija, bet kai tik ten susidarė ta banda, kai kolektyviniai Vakarai tapo dalyviais Ukrainos pusėje, mums tai jau tapo karu“, – penktadienį paskelbtame interviu prokremliškam laikraščiui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius pirmadienį sumenkino opozicijos protestus per savaitgalį vykusius Rusijos prezidento rinkimus, kuriuos triuškinamai laimėjęs pasiskelbė Vladimiras Putinas, ir pareiškė, kad mirusio opozicijos lyderio našlė Julija Navalnaja „atitrūko nuo tėvynės“ ir prarado savo rusiškas „šaknis“. „Yra daug žmonių, kurie... visiškai atitrūko nuo tėvynės, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad penktadienį prasidedant tariamiems Rusijos prezidento rinkimams Kremlius gali išnaudoti šį laiką įvairioms provokacijoms. „Rytoj Rusijoje prasideda taip vadinami rinkimai, kurie truks iki sekmadienio. Be abejo, kuomet yra pakankamai vangus Rusijos visuomenės noras dalyvauti tuose rinkimuose, visada siekiama sumobilizuoti rinkėjus – kad jiems būtų aktualios temos, kad jie vienaip ar kitaip pasirodytų rinkimuose.

Kariuomenės analitikai pernai fiksavo net pusketvirto tūkstančio propagandos ir dezinformacijos atvejų. Pradedant Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu ir mūsų istorijos iškraipymu, baigiant informacinėmis atakomis vakaruose, kur rusai aiškina, kad kilus karui Lietuvos ginti neverta. Rusai bando skleisti ir žinutes, kad Lietuvos kariai bus siunčiami kariauti į Ukrainą.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas neva didina Prancūzijos įsitraukimą į Maskvos karą Ukrainoje, šiam prakalbus apie galimybę nusiųsti ten  karių. Antradienį E. Macronas savo komentarais dar kartą patvirtino prieštaringai vertinamas praėjusios savaitės pastabas, kuriomis jis neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Rusijos vyriausybė pavadino keletą Vokietijos nepelno, mokslinių tyrimų ir aktyvistų grupių „nepageidaujamomis“. Daugelio manymu, toks sprendimas – eilinis Kremliaus bandymas užgniaužti kritiką. Viena iš organizacijų, kurioms dabar priklijuota ši Rusijos teisingumo ministerijos etiketė - Friedricho Eberto fondas, su Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo centro ir kairiųjų socialdemokratų partija susijusi ekspertų grupė.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nutekintas oficialių Vokietijos asmenų pokalbis apie galimus smūgius Kryme įrodo, kad Vakarų šalys dalyvauja Ukrainoje vykstančiame konflikte. Penktadienį socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas nutekinto pokalbio įrašas, pridarydamas keblumų spaudimą aprūpinti Kyjivą raketomis patiriančiam Berlynui. Vokietija pranešė mananti, jog įraše girdėti „perimtas“ karinių oro pajėgų atstovų pokalbis, tačiau negalinti pasakyti, ar jis nebuvo pakeistas.

Moldovos prezidentė Maia Sandu, komentuodama Uždniestrės deputatų suvažiavimo rezultatus ir jų kreipimąsi į Rusiją, pareiškė, kad Tiraspolis tikisi gauti iš Kremliaus pinigų. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Tiraspolis paprašė pinigų, mačiau, kad jis kreipėsi į Maskvą ir kitas tarptautines struktūras bei organizacijas.

Kremlius penktadienį įspėjo nerengti jokių „nesankcionuotų susibūrimų“ per opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno laidotuves Maskvoje, pranešė rusų naujienų agentūros. „Bet kokiais nesankcionuotais susibūrimais bus pažeistas įstatymas, o tie, kas juose dalyvaus, bus patraukti atsakomybėn“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jo žodžius citavo naujienų agentūra TASS.

Didžiausias rusų nerimas kyla dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino senyvo amžiaus, o Kremliui – dėl jo mirties, įsitikinęs ukrainiečių politologas Vadymas Denysenka, kalbėjęs „Ukrinform“ laidoje.  Pasak jo, rusams jau darosi aktualu žinoti, kas bus V. Putino įpėdinis.  „Didžiausias rusų susirūpinimas dėl Putino yra jo amžius. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, 71 metai yra laikas, kai miršta dauguma rusų.

Netikėtai mirusio garsiausio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno komandai Rusijos Federacijoje ne kartą neleista patekti į laidojimo namus, kur būtų galima surengti atsisveikinimą su Kremliaus kritiku. Keliose Rusijos vietose atsisakoma rengti Aleksejaus Navalno atsisveikinimo ceremoniją, pareiškė Kremliaus kritiko atstovė spaudai Kira Jarmyš.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad karių siuntimas į Ukrainą neatitinka Vakarų šalių interesų. Tai jis sakė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) atsisakius atmesti tokią galimybę. „Tai absoliučiai neatitinka šių šalių interesų, jos turėtų tai žinoti“, – sakė D. Peskovas, paklaustas apie E. Macrono pareiškimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidėjo planuotą kelionę į Turkiją susitikti su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu iki prezidento rinkimų pabaigos, pirmadienį pranešė Kremlius.

Įkalinti, nušauti gatvėje, iškritę pro langus ar apnuodyti arbata su radioaktyvaus polonio-210 priemaiša. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikus dažnai ištinka tragiškas likimas. Prezidentu tapęs KGB šnipas jau du dešimtmečius vadovauja Kremliui ir yra ne kartą susilaukęs aštrios oponentų kritikos. Daliai jų kritika kainavo gyvybę ar ilgus metus tarp kalėjimo sienų.

Praėjus daugiau nei savaitei po Aleksejaus Navalno mirties Arkties pataisos kolonijoje, Rusijos opozicijos lyderio kūnas buvo perduotas jo motinai, šeštadienį pranešė jo atstovė spaudai. 47 metų A. Navalnas – garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas – mirė vasario 16-ąją, praleidęs trejus metus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui. „Aleksejaus kūnas perduotas jo motinai.

Rusijos policija šeštadienį sulaikė mažiausiai keturis žmones, tarp jų ir žurnalistus, kurie dalyvavo kas savaitę prie Kremliaus vykstančioje Ukrainoje kariaujančių mobilizuotų karių žmonų protesto akcijoje, pranešė viena nepriklausoma žiniasklaidos priemonė. Mobilizuotų karių žmonos rengia retus protestus Maskvoje, reikalaudamos, kad jų sutuoktiniai būtų grąžinti namo iš Ukrainos.

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja antradienį pareiškė, kad jai nerūpi Kremliaus reakcija į jos kaltinimus, jog už jo mirties stovi prezidentas Vladimiras Putinas. „Man nerūpi, kaip žudiko spaudos sekretorius komentuoja mano žodžius“, – rašė J. Navalnaja, kuri pažadėjo tęsti savo vyro darbą.

Antradienį Kremlius atmetė praėjusią savaitę kalėjime mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlės pareikštus kaltinimus, kad už jo mirtį yra atsakingas prezidentas Vladimiras Putinas. „Savaime suprantama, šie Rusijos valstybės vadovui pareikšti kaltinimai yra visiškai nepagrįsti ir vulgarūs. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Julija Navalnaja vos prieš keletą dienų prarado sutuoktinį, aš nieko nekomentuosiu“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Po to, kai kalėjime mirė Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, pirmadienį kelių Europos šalių vyriausybės iškvietė Rusijos diplomatus. Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Stephane Sejourne lankydamasi Argentinoje sakė, kad bus kviečiamas Rusijos ambasadorius Paryžiuje, tuo tarpu Norvegijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame teigė iškviesianti aukščiausio rango rusų diplomatą šalyje „pakalbėti“ apie A. Navalno mirtį.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad tyrimas dėl Aleksejaus Navalno žūties tęsiamas, ir pasmerkė „vulgarius pareiškimus“ dėl Kremliaus atsakomybės už jo mirtį.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikę su Rusijos kalėjime mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno žmona pasiųs paramos žinutę Kremliaus oponentams, pareiškė bloko vyriausiasis diplomatas. „Turime pasiųsti paramos žinutę Rusijos opozicijai“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Rusijos tyrėjai informavo mirtinai nukankinto opozicijos lyderio Aleksandro Navalno motiną ir advokatus, kad jo mirties kalėjime aplinkybių tyrimo terminas „buvo pratęstas“, pirmadienį pranešė A. Navalno atstovė. „Nėra žinoma, kiek jis truks. Mirties priežastis vis dar yra „nenustatyta“. Jie meluoja, tempia laiką ir to nė neslepia“, – socialiniame tinkle „X“ rašė atstovė Kira Jarmyš.

Rusijos teismai skyrė trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes dešimtims Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno atminimo mitinguose sulaikytų asmenų, rodo oficialūs teismų pranešimai. Vien Sankt Peterburge nuteisti 154 asmenys. Šeštadienį ir sekmadienį miesto teismų tarnybos paskelbtose nutartyse nurodyta, kad 154 asmenims už griežtų Rusijos įstatymų, nukreiptų prieš protestus, pažeidimą skirta iki 14 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Atšiaurią žiemą Rusijoje genda šildymo sistemos, todėl daugelis žmonių šąla, o Maskva toliau leidžia lėšas karui Ukrainoje. Kai kuriose Rusijos dalyse žiemą neįprastai šalta – Sibire gruodžio mėnesį temperatūra siekė 70 laipsnių šalčio, skelbia portalas „Business Insider“. Žiaurios sąlygos dar labiau pablogėjo, nes Rusijos infrastruktūra yra prastai prižiūrima, o daugelis jos įrenginių yra sovietinių laikų.

Užtemdytas Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno mirties Rusijoje prasidėjo naujas teismo procesas prieš kitą karo priešininką – Olegą Orlovą iš Nobelio taikos premiją pelniusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“, kuri Rusijoje yra uždrausta. O. Orlovo teismas prasidėjo penktadienį Maskvos Golovinskio apygardos teisme. Šeštadienį jo organizacija pagerbė mirusį žmogaus teisių aktyvistą. „Aleksejaus Navalno mirtis yra tragedija.

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno staigi mirtis kalėjime šeštadienį nesulaukė jokios Kremliaus reakcijos, nors Vakaruose reiškiama vis daugiau kaltinimų, kad už jo mirtį yra atsakingas Rusijos režimas. 47-erių metų A. Navalnas trejus metus praleido už grotų vis blogėjančiomis sąlygomis, kol penktadienį kalėjimo vadovybė staiga paskelbė, kad „po pasivaikščiojimo jis blogai pasijuto“ ir mirė.

Netrukus po žinios apie kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno mirtį nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą opozicionierius užfiksuotas ketvirtadienį nuotoliu vykusiame teismo posėdyje. Likus vos dienai iki savo mirties A. Navalnas, atsižvelgiant į aplinkybes, dar atrodė „linksmas, sveikas ir žvalus“, penktadienį „Telegam“ tinkle rašė kanalo „Sota“ žurnalistai.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas penktadienį mirė pataisos kolonijoje Arktyje, kur atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę, sakoma Rusijos federalinės įkalinimo įstaigų tarnybos pranešime. Jam buvo 47 metai. „Po pasivaikščiojimo Navalnas blogai pasijuto ir beveik iš karto prarado sąmonę. Nedelsiant atvyko medicinos personalas ir buvo iškviesta greitosios pagalbos komanda. Buvo atliktos gaivinimo priemonės, kurios teigiamų rezultatų nedavė. Medikai patvirtino nuteistojo mirtį.

Beveik trims dešimtims Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų – netikėta žinia iš Kremliaus. Rusija paskelbė kultūros ministro Simono Kairio, Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, buvusio Vilniaus vadovo Remigijaus Šimašiaus tarptautinę paiešką. Paviešintame sąraše – esami ir buvę miestų tarybų nariai, istorikai, taip pat – ir Estijos premjerė Kaja Kallas. Politikai sako smarkiai nenustebę dėl tokio, kabutėse, įvertinimo. Rusija taip reaguoja į sovietinių paminklų griovimą Lietuvoje.

Įkalinti, nušauti gatvėje, iškritę pro langus ar apsinuodiję arbata su radioaktyvaus polonio-210 priemaiša. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikus dažnai ištinka tragiškas likimas. Prezidentu tapęs KGB šnipas jau du dešimtmečius vadovauja Kremliui ir yra ne kartą susilaukęs aštrios oponentų kritikos. Daliai jų kritika kainavo gyvybę ar ilgus metus tarp kalėjimo sienų.

Nepaisant milžiniško dirbtinai sukelto ažiotažo dėl Vladimiro Putino interviu Tuckeriui Carlsonui, absoliučiai nieko naujo jame nebuvo pasakyta. Net ir pats T. Carlsonas vėliau pripažino nuobodžiavęs, klausydamasis ilgų V. Putino pseudoistorinių postringavimų apie Ukrainos valstybingumą ir nuklydimų į 1654-uosius.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad „daug“ užsienio žiniasklaidos priemonių norėjo gauti prezidento Vladimiro Putino interviu, paneigdamas pokalbių laidos vedėjo Tuckerio Carlsono teiginį, kad jis buvo vienintelis to paprašęs Vakarų žurnalistas. Buvęs „Fox News“ laidų vedėjas, kuris šią savaitę lankėsi Maskvoje, sakė, kad nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios nė vienas Vakarų žurnalistas „nesivargino“ prašyti galimybės susitikti su Kremliaus vadovu.

 Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) sureagavo į Kremliaus akibrokštą Baltijos valstybėms, kai pastarosios buvo apkaltintos „bandymu sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.

Maskvos teismas antradienį už akių nurodė suimti garsų rašytoją Borisą Akuniną už tariamą dezinformacijos apie kariuomenę skleidimą. Praėjusių metų gruodį 67-erių vyrui buvo pateikti kaltinimai po to, kai jis išreiškė paramą Kyjivui per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apsimetusiais rusų pokštininkais.