kreditas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame nelegaliai vartojimo kreditus teikęs kaunietis įtariamas daugiau kaip 600 tūkstančių litų neteisėtu praturtėjimu. Kauno apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje 66-erių metų vyras ir jo sutuoktinė įtariami ir neteisėtu vertimusi finansine veikla.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ vakar padidino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo BBB+ iki A-. Tokiu būdu šios agentūros Lietuvai suteiktas reitingas susilygina su prieš keletą mėnesių kitos tarptautinės agentūros „Standard&Poor's“ suteiktu reitingu. Tiesa, kol kas trečios pagrindinės reitingų agentūros „Moody's“ suteiktas ilgalaikio skolinimosi reitingas išlieka laipteliu žemesnis.

Greitųjų paskolų palyginimo portalas Cred24 sukūrė unikalią greitųjų paskolų paieškos ir palyginimo sistemą, kuri leidžia vartotojui, norinčiam skolintis, lengvai ir patogiai pamatyti visus greitųjų kreditų pasiūlymus vienoje vietoje. Naujas Cred24 paieškos ir palyginimo įrankis leidžia vartotojui ne tik peržiūrėti visus greitųjų paskolų pasiūlymus, bet ir realias palūkanų normas.

Šalies gyventojai, besinaudojantys smulkiųjų kreditų paslaugomis, lengviau grąžina tokius kreditus, fiksuoja Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija. Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiau kaip 2 kartus sumažėjo nutrauktų vartojimo kreditų sutarčių, kai gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų – nuo 7,8 tūkst. tuo pačiu laikotarpiu pernai iki 3,4 tūkstančių. Viso smulkiaisiais vartojimo kreditais, LSVKA duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį pasinaudojo beveik 100 tūkst.

Remiantis neaudituotais duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį specializuoto estiško kapitalo vartojimo paskolų banko „Bigbank“ AS Lietuvos filialo paskolų portfelis sumažėjo 2 proc., o lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, paaugo 26 proc., ir pasiekė 115,9 mln. Lt. Grynasis banko pelnas šį ketvirtį sudarė 1,32 mln. Lt, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu bankas buvo patyręs 0,28 mln. Lt nuostolį.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Aršėja konkurencija tarp vartojimo kredito teikėjų. Ekspertų teigimu, tai rodo vieni kitų veiklos stebėjimas ir tarpusavio kaltinimai. Kredito unijos neseniai pareiškė, kad greitųjų kreditų bendrovės ėmė maskuotis kitomis veiklos formomis ir taip klaidina žmones. Greitųjų kreditų bendrovės atkerta, kad nesąžiningai elgiasi pačios unijos, nes mėtosi nepagrįstais įtarinėjimais.

Lietuvoje jau susiformavo verslo įprotis patikrinti asmens kreditingumą prieš suteikiant paslaugas. Pernai aktyviausiai užklausas mokumui vertinti teikė telekomunikacijų ir smulkiųjų kreditų bendrovės, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenų analizė. Šalyje veikiančios smulkiųjų kreditų bendrovės pernai pateikė per 800 tūkstančių užklausų dėl mokumo, jas lenkė tik telekomunikacijų sektorius, pateikęs 900 tūkst. mokumo užklausų. Trečioje vietoje rikiuojasi vartojimo lizingo bendrovės (590 tūkst.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Graikija su trenksmu grįžo į kreditų rinkas, pardavusi vyriausybės obligacijų už 3 mlrd. eurų. Prieš ketverius metus siekdama išvengtų bankroto Graikija turėjo prašyti ES ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, jai suteikta beveik 250 mlrd. eurų paskolos, o privatūs bankai nurašė 100 mlrd. eurų skolų. Dar prieš dvejus metus Graikijai grėsė būti išmestai iš euro zonos.

„Šiandien Lietuvoje renkantis būsto kredito paslaugos teikėją – banką – praktiškai nėra galimybių iš anksto susipažinti su bendrosiomis būsto kredito sutarties sąlygomis, tačiau, kaip numatoma 2014 m. kovo 20 d. įsigaliojusioje Direktyvoje „Dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto“ Nr.

Kartais daugiau išmokstame iš savo klaidų nei laimėjimų, rašo portalas Businessinsider.com. Mary Hunt, „Debt–Proof Living“ įkūrėja, savo naujausioje knygoje „Protingos moters gidas kaip planuoti pensiją“ (angl. – „The Smart Woman‘s Guide to Planning for Retirement“) pristato kelis pagrindinius dalykus, kurių turėtumėte vengti, norėdami nepatirti finansinių nesėkmių. Štai kelios dažnai žmonių daromos klaidos: 1. Gyvenimas iš kreditų.

Būsto renovacijos vajus sugundė ir politikus: ūkine veikla neužsiimanti Finansų ministerija išsikovojo teisę tarpininkauti skirstant renovacijai skirtas lėšas. Naujai sukurto padalinio tikslas – perimti Europos investicijų banko (EIB) renovacijai skirto JESSICA fondo valdymo funkcijas. Pozicija ir opozicija gali būti tik viešose diskusijose.

Šalies gyventojai skolinasi atsakingiau – pastebi Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Pasak jos, 2013 metų Lietuvos banko paskelbta naujausia statistika rodo, jog per paskutinį ketvirtį pernai sumažėjo beveik visų pradelstų mokėjimų už smulkiuosius vartojimo kreditus. Labiausiai mažėjo daugiau kaip 2 mėn. pradelstų smulkių kreditų – jų sumažėjo 26 proc., 3 proc. sumažėjo ir pratęstų vartojimo kreditų suma.

Kovo 10–17 d. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ji bus gausi vaikams skirtų renginių: paskaitų, viktorinų ir ekskursijų. „Su vaikais apie pinigus reikia kalbėti nuo mažų dienų, kad paaugę jie turėtų daugiau gebėjimų išmintingai tvarkyti finansus, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Už pinigus visko nenusipirksi, bet gali nusipirkti naują „Bentley“ arba mažą salą. Nenusipirksi humoro jausmo, bet gali sumokėti žmonėms, kad šie juoktųsi iš tavo pokštų. Už pinigus nenusipirksi laimės, bet geriau jau verkti naujame „Bentley“ nei ant dviračio. Žmonės mėgsta kalbėti apie pinigus, dėl to ir randasi daug mitų apie juos. Portalas „Business Insider“ išsklaido 6 mitus šia tema. Reikia palaikyti likutį kreditinėje kortelėje Geresnė idėja yra sąskaitų apmokėjimas laiku kiekvieną mėnesį.

Kreditiniai santykiai tapo vienu svarbiausių bankų ir kitų kreditinių organizacijų pajamų šaltiniu – milijonai žmonių visame pasaulyje išsimoketinai perka prekių ir paslaugų bei prisiima atsakomybę kreditoriams sumokėti nemažus procentus. Tačiau kad gautų kreditą, potencialus kredito gavėjas turi įrodyti galintis kiekvieną mėnesį mokėti dalį kredituojamos sumos. Grežčiausius reikalavimus paprastai kelia dideli bankai.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai parengė apžvalgą, atskleidžiančią kreditus siūlančių šlamštlaiškių ypatumus ir grėsmes bei įvardijo atsargumo priemones, kurios padės neužkibti ant brukalų siuntėjų kabliuko.

Sėkmingiausiai veikiantys pasaulio verslininkai vienbalsiai trimituoja, kad svarbiausia versle – gera idėja. Tačiau vien idėja sotus nebūsi, o norint šią paversti turtu neišvengiamai prireiks investicijų. Čia ir prasideda verslas. Nevertėtų stebėtis, kad vienas pagrindinių sveikos ekonomikos indikatorių – aktyvus verslo noras skolintis. Prekybos aktyvumui keliant sparnus, kyla ir noras plėsti veiklą, o norams apyvartinių lėšų pakanka ne visada.

Lietuvos banko duomenimis, III ketvirtį smulkiųjų vartojimo kreditų (iki 1000 litų) šalyje išduota beveik penktadaliu mažiau (19,36 proc. kritimas) – apie 166 tūkstančius. Pozityvi tendencija – antrus metus mažėjanti paskolų metinių palūkanų norma: per šį ketvirtį ji smuktelėjo 2,65 proc. punkto iki 99 proc.

Lietuvos bankui pateiktų vartojimo kreditų davėjų (ne kredito įstaigų) ataskaitų duomenimis, nuo metų pradžios vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės, skaičius išaugo 41 % ir trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 156 tūkst., o suma padidėjo trečdaliu ir sudarė 270 mln. Lt.

Nors dauguma žino, kad greitasis kreditas - vienas brangiausių finansinių produktų, greitieji kreditai imami ganėtinai dažnai. Prieš naudojantis tokia paslauga, svarbu įvertinti tokio kredito reikalingumą ir savo galimybes jį laiku grąžinti.

Kredito unija „Vilniaus kreditas“ šiais metais tęsia stabilų ir užtikrintą augimą - didėjo unijos turtas ir pajinis kapitalas, sėkmingai vykdomi Lietuvos banko nustatyti riziką ribojantys normatyvai. Trečiąjį 2013 metų ketvirtį unija dirbo pelningai ir uždirbo 70 tūkst. Lt pelno. Per šiuos metus unijos turtas paaugo 43 mln. Lt ir spalio 1 d. sudarė 89,33 mln. Lt. Pajinis kapitalas per trečiąjį šių metų ketvirtį padidėjo 0,768 mln. Lt ir viso sudaro 5,388 mln. Lt.

Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybai pirmininkaujantis Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime pristatė ES patirtį, siekiant užtikrinti geresnį mažų ir vidutinių įmonių kreditavimą ir taip prisidedant prie ilgalaikių investicijų į ekonomiką.

LR Seimui pritarus svarstyti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį nustatyti naujas maksimalias bendros vartojimo kredito kainos metinės normos (BVKKMN) ribas, specializuotas estiško kapitalo vartojimo paskolų bankas „Bigbank“ kreipėsi į atsakingas institucijas. „Bigbank“ sutinka, kad būtų peržiūrėtos BVKKMN ribos, tačiau jas koreguojant siūlo remtis ekonominėmis prielaidomis ir užsienio patirtimi.

Būsto ar kitokio kredito ėmimas iš banko – vienas iš svarbiausių sprendimų, kurį tenka priimti šiuolaikiniam žmogui. Dažnai imdami kreditą mes įsipareigojame bankams didžiulėmis sumomis ir ilgam laiko tarpui, todėl neprotingai paėmę kreditą galime sugadinti ir savo, ir artimųjų gyvenimus. Deja, tokį atsakingą sprendimą neretai priimame gerai neįsigilinę į situaciją, nežinodami visų savo teisių ir aklai pasitikėdami tuo, ką mums sako bankas.

Laiku neapmokėta sąskaita už pokalbius telefonu gali pakenkti asmens kredito istorijai nemažiau nei delsimas mokėti lizingo ar bet kurias kitas įmokas. Įrašai apie pradelstus mokėjimus ateityje gali apsunkinti galimybę gauti paskolą ar išsimokėtinai įsigyti buitinę techniką. „Pastebime, kad dalis gyventojų pakankamai ribotai supranta pasekmes, jei vėluos vykdyti savo įsipareigojimus. Neretas užmiršta, kad jo įsiskolinimai yra fiksuojami ir matomi kitoms bendrovėms.

Panašu, kad visi ženklai, kreipiantys žvilgsnį į Kinijos ekonomiką, šį kartą neklysta – Kinija didelėje bėdoje. Kinijos režimas jau sumažino šių metų BVP augimo prognozę nuo 8% iki 7,5% (II-jį šių metų ketvirtį, lyginant su praeitais metais, tokiu tempu augo Kinijos ekonomika), tačiau ekspertai pradeda abejoti, kad pavyks pasiekti ir tokį augimo tempą. II-sis š.m. ketvirtis jau devintasis per pastaruosius dešimt ketvirčių, kai Kinijos BVP augimas mažėja.

Finansų įstaigos „General Financing“ užsakymu kovo-balandžio mėnesiais atliktas rinkos tyrimas parodė, kad šalies gyventojai vartojimo kreditus dažniausiai ima būsto remontui ar renovacijai, automobilio pirkimui ar jo remontui, taip pat stambiai buitinei technikai įsigyti. Tyrimą atliko rinkos tyrimų agentūra SIC. Didžioji dalis – 41 proc. tyrimo metu apklaustų šalies gyventojų, kurie yra naudojęs vartojimo kredito paslaugomis, teigė skolinęsi būsto remontui, rekonstrukcijai ar renovacijai.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Lietuvoje daugėja iniciatyvų, renginių, programų žmonių finansiniam raštingumui didinti. Skaičiai rodo, kad ir patys gyventojai susirūpinę – jau 4 tūkst. paprašė jiems nebesuteikti kreditų, net jeigu patys paprašytų. Apriboja savo galimybes Antradienį startavo Lietuvos banko finansinio visuomenės švietimo iniciatyva – svetainė Pinigubite.lt.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Startavo projektas „Atsisakyk greituko“, kurio tikslas – informuoti visuomenę, o ypač greitųjų kreditų skolininkus, apie alternatyvias skolinimosi paslaugas ir galimą pagalbą jau įsiskolinusiems – paskolos arba kredito refinansavimo galimybę. Tokią galimybę suteiks projekto partnerės – trys kredito unijos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

Panevėžyje sukčius, pasinaudojęs aštuoniolikmetės elektroninės bankininkystės duomenimis, paėmė kelis greituosius kreditus. Apie nusikaltimą panevėžietė D. M. pranešė trečiadienį. Nusikaltimas buvo įvykdytas nuo sausio iki kovo 6 d. Mergina teikė nusikaltimą įvykdžiusį 19-metį G. M. pažįstanti "iš matymo". Nuostolis - 1500 litų.

2012 m. socialinio būsto poreikis didėjo 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 31 584 asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir įrašyti į savivaldybėse sudaromus sąrašus, pageidavo išsinuomoti socialinį būstą – tai 4 procentais daugiau negu 2011 m., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepakankamos asmenų (šeimų) pajamos nuosavam būstui įsigyti.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius yra kaltinamas piktnaudžiavęs tarnyba, t. y padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 str.

Pirmajame Ukrainos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) derybų etape pasiekta "didelė pažanga", atnaujinant Ukrainai kreditavimo programą ir skatinant šalies ekonomikos augimą. Apie tai antradienį kalbėjo TVF misijos vadovas Ukrainoje Kristoferis Džarvis (Christopher Jarvis). Šalies ekonomika dabar susiduria su "rimtais sunkumais", teigė jis.

Dėl milijoninių nuostolių su „DnB“ banku bylinėtis pasiryžusių penkiolikos asmenų ieškinį iš esmės pradėjo nagrinėti Panevėžio apygardos teismas. Prieš penketą metų tuomečio „DnB Nord“ skolintomis lėšomis įsigiję jo platintų obligacijų investuotojai, užuot praturtėję, išėjo elgetomis – praskolino ne tik savo, bet ir giminaičių turtą.

63 vienoje sistemoje veikiančios kredito unijos 2012 metus baigė su 2 mln. litų pelnu, o unijų valdomas turtas per metus padidėjo 15 proc. iki 1,65 mlrd. litų. Finansinius praėjusių metų rezultatus skelbia Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kuri prižiūri ir vienija 63 iš 75 Lietuvoje veikiančių kredito unijų. „Nors 63 kredito unijų turtas bei indėlių ir paskolų portfeliai augo lėtesniais tempais nei 2011 m., tačiau svarbiausia, jog LCKU sistemos augimas liko tvarus ir subalansuotas.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Šiandien“ Panevėžio apygardos teisme po metų pertraukos pradėta nagrinėti precedento šalyje neturinti penkiolikos asmenų byla prieš Norvegijos DNB banką. Susigundę banko lėšomis įsigyti to paties banko obligacijų ir taip uždirbti, jie dabar priversti mokėti palūkanas arba atiduoti įkeistą turtą, todėl žmonės kaltina banką nuslėpus informaciją. Penkiolika vilniečių ir kauniečių iš banko siekia prisiteisti per 11 mln. litų, nes jaučiasi apgauti.

Praėjusį mėnesį įmonėms įregistruoti 980 laikini apribojimai valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, turto areštų atvejų padaugėjo 94, o areštuoto turto suma išaugo 23 mln. Lt ir pasiekė 119 mln. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Išaugęs turto areštų skaičius transporto veikloje buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl areštų statistika kyla aukštyn.

 Per 2012 m. gruodžio mėn. pinigų finansinių institucijų (PFI) grynasis išorės turtas sumažėjo 402,0 mln. litų ir buvo lygus 9,7 mlrd. litų. Pinigai P3 per mėnesį padidėjo 858,5 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje buvo 7,2 procento. Pinigų P3 padidėjimą daugiausia lėmė 1,3 mlrd. litų padidėję vienadieniai indėliai. Vidaus kreditas per mėnesį išaugo 486,5 mln. litų padidėjus kreditui kitiems rezidentams ir valdžiai, o per metus jis padidėjo 1,7 mlrd. litų.

  Lietuvos kredito unijas spaudžia vis griežtesnė prievaizdų ranka. Į centrinio banko akiratį patenka vis stambesni šios rinkos dalyviai, praneša „Lietuvos rytas“. Praėjusią savaitę Lietuvos bankas kirto iš karto dviem kredito unijoms: sustabdyta Nacionalinės kredito unijos ir „Švyturio“ taupomosios kasos veikla. Jos įtariamos pernelyg dosniai dalijusios paskolas. Tačiau dėmesio sulaukė ir viena didžiausių rinkos dalyvių Vilniaus taupomoji kasa.

Europos bankai anksčiau nei planuota sumokės Europos centrinio banko (ECB) per pirmąjį trejų metų aukcioną 2011 m. suteiktus kreditus už 137,2 mlrd. eurų. Tai skelbiama penktadienį Frankfurte prie Maino paviešintame Vokietijos centrinio banko pranešime. Analitikai tikėjosi, kad bus apmokėta daug mažesnė suma - 50-100 mlrd. eurų. Paraiškas apie tai, kad kitą savaitę grąžins ECB pinigus, pateikė 278 bankai.

Ukrainos oro linijų bendrovė „Aerosvit“ tikisi, kad teismine tvarka jai bus atlikta sanacija. Tikimasi, kad pagerės finansinė ir ekonominė situacija įmonėje, ji vėl taps moki ir galės atnaujinti įsipareigojimus kreditoriams. Apie tai kalbama oro linijų bendrovės pareiškime, kurį penktadienį paviešino jos spaudos tarnyba. „Aerosvit“ siūlo kelis būdus susidoroti su sunkumais.

Nacionalinės kredito unijos ir „Švyturio taupomosios kasos“ veiklos sustabdymas palies apie 3600 indėlininkų, skaičiuoja Lietuvos banko Valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Tačiau turimų lėšų pakaks VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti draudimo išmokoms. „Pajininkų Nacionalinėje kredito unijoje buvo 3 100, o „Švyturio taupomojoje kasoje“ – šiek tiek daugiau kaip 500“, – žurnalistams sakė R. Kuodis. Tiesa, nukentės tie, kurių įnašai unijose viršijo 100 tūkst. eurų sumą.

Rusija suteiks Kiprui kreditą tik tokiu atveju, jei taip pasielgs ir Europos Sąjunga (ES), interviu "Bloomberg" teigė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas. "Paskolinsime tik tuo atveju, jei būsime tikri, kad ES taip pat priima ekonominius sprendimus, t.y. jei mūsų partneriai Europoje taip pat kažką duos Kiprui", - sakė D. Medvedevas. 2011 metais Rusija suteikė Kiprui 2,5 mlrd. eurų paskolą 4,5 metams palyginti nedideliais procentais - 4,5 proc. per metus.

 Potencialus banko „Finasta“ ir „Snoro lizingo“ pirkėjas traukiasi iš įsigijimo proceso, rašo „eVersus“. Anot interneto portalo, praėjusių metų rugpjūtį kreditorių komiteto vienbalsiai pasirinktas investuotojas sausio pradžioje pasitraukė iš konkurso. Kreditorių komitetui teks rinktis naują pirkėją iš esamos pirkėjų eilės arba skelbti naują konkursą.

 Šiemet paklausa verslo paskoloms augs, tačiau, bankų teigimu, skolinimo mastus riboja inovatyvių investicijų trūkumas ir maža Lietuvos rinka. Artimiausiais mėnesiais Lietuvos bankai žada švelninti skolinimą didelėms įmonėms bei prognozuoja, kad paklausa įmonių paskoloms bei kredito linijoms augs, rodo Lietuvos banko atlikta šalies finansinių įstaigų apklausa. Bendras paskolų portfelis turėtų augti apie 3 procentais, teigia finansų įmonės.

Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino naujas taisykles, numatančias, kada ir kaip kredito reitingų agentūros gali reitinguoti valstybės skolą ir privačių įmonių finansinę būklę. Neužsakyti valstybės skolos reitingai galės būti pateikti tik iš anksto nustatytą dieną, o privatūs investuotojai galės agentūras paduoti į teismą dėl aplaidumo. Be to, bus apribotos kredito reitingų agentūrų galimybės disponuoti reitinguojamų subjektų akcijomis.

 Į Kauno policiją kreipėsi moteris, kuri teigė, jog Vilniaus policininku prisistatęs asmuo išviliojo internetinės bankininkystės kodus ir paėmė 1810 litų kreditą. 64 metų nukentėjusioji pasakojo, kad jai į namų telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Vilniaus policijos pareigūnu ir pasakė, kad sukčiai gviešiasi į S. B. sąskaitas banke, prašė padiktuoti internetinės bankininkystė kodus. Po kurio laiko moteris sužinojo, jog jos vardu paimtas greitasis kreditas už 1810 litų.

Fizinių asmenų bankrotu Lietuvoje galėtų pasinaudoti daugiau nei 12 500 šalies gyventojų, kurių pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 25 000 litų. Iš viso gyventojai, kurie galėtų bankrutuoti, bendrai delsia padengti įsiskolinimų už 2,49 mlrd. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys.

Nuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamo Atviro kreditų fondo (AKF) veiklos pradžios iki 2012 m. pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės investicijoms ir plėtrai jau panaudojo kiek daugiau nei 100 mln. litų. Pakeitus dalį paskolų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygų, pratęsus skolinimo terminą ir sumažėjus kreditavimo kainai, atsivers daugiau galimybių verslo plėtrai Lietuvoje.