Kovo 11
Kovo 11-oji – Lietuvos laisvės atkūrimo diena
Tai svarbi valstybinė šventė, žyminti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais. Tą dieną Aukščiausioji Taryba, vadovaujama Vytauto Landsbergio, paskelbė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, taip nutraukiant ryšius su Sovietų Sąjunga.
Ši diena simbolizuoja laisvę, tautinį atgimimą ir tautos siekį gyventi nepriklausomoje valstybėje. Kovo 11-oji švenčiama su pasididžiavimu: vyksta renginiai, koncertai, vėliavos pakėlimo ceremonijos. Tai proga prisiminti tautos istoriją, demokratijos vertybes ir laisvės kainą.
Visas šventes, nedarbo dienas, vardadienius ir kitą informaciją rasite tv3.lt kalendoriuje!
Kovo 11-osios minėjime Seime – skandalingi deputatės pareiškimai, palydėti šūksniais „gėda“
Kovo 11-osios minėjimas Seime neapsiėjo be incidentų. Daug atgarsio sulaukė Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės kalba, kurioje ji kritikavo siekį įteisinti Stambulo konvenciją, LGBT teisių gynimą bei gyrė „Šeimų maršo“ renginius. To neapsikentę dalis renginio dalyvių paliko salę.
Viktorija Čmilytė-Nielsen: šiandien mes visi – ukrainiečiai
Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, kiekvienas šiandien esame ukrainietis, sako Lietuvos Seimo pirmininkė.
Penktadienį minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines ji tvirtino, kad šios grėsmės akivaizdoje ypač matyti, kiek daug Lietuva pasiekė per tris dešimtmečius.
„Agresija kaip mirtinas užkratas smaugia laisvą tautą, laisvą šalį. Todėl šiandien mes visi – ukrainiečiai.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Seime
Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Seime vyksta iškilmingas šios visai Lietuvai svarbios dienos minėjimas ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija Kovo 11-osios Akto salėje.
Karas Ukrainoje parodo mums laisvės svarbą, sveikinimuose pabrėžia šalies vadovai
Karas Ukrainoje iš naujo parodo mums laisvės svarbą, teigia šalies vadovai, sveikindami Lietuvą su Kovo 11-ąja, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
„Prieš 32 metus garsiai paskelbėme, kad esame laisvi. Sudavėme lemtingą smūgį blogio imperijai. Narsiai atlaikėme daugelį mums tekusių išbandymų. Šiandien padedame broliams ukrainiečiams, kurie priversti kovoti už savo šalies ir visos Europos ateitį“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Šių metų „Lietuvos garbės“ apdovanojimuose – nepaprasti paprastų žmonių darbai ir palaikymas Ukrainai
Jau tradicija tapę TV3 televizijos rengiami nacionaliniai apdovanojimai „Lietuvos garbė“ kiekvienų metų Kovo 11-ąją kviečia atsigręžti į didžiausius mūsų tautos herojus – paprastus žmones, kurie daro nepaprastus darbus. Šventinį vakarą visi kartu padėkokime jiems už kasdienius žygdarbius, kurie daro pasaulį geresnį, o mūsų visų šalį – dar gražesnę. Šie metai – ne išimtis.
Protestuotojai neketina sustoti: toliau taikosi į valstybines šventes – ragina rinktis Kovo 11-ąją
Valstybinės Lietuvos šventės tapo taikiniu protestuotojų akiratyje. Sausio 13-ąją prie keliems šimtams susirinkusiųjų nušvilpus prie Seimo kalbas sakiusias Seimo pirmininkę, premjerę ir Laisvės premijos laureatę, buvo tikimasi šį scenarijų pakartoti ir Vasario 16-ąją Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, profesoriui Vytautui Landsbergiui sakant tradicinę kalbą iš Signatarų namų balkono. To padaryti nepavykus, protestuotojai ragina rinktis ir Kovo-11-ąją.
Kovo 11-oji pažymėta skaudžia nelaime: vėliavos kabinimą prisimins ilgai
Gražius Kovo 11-osios įspūdžius Gargžduose sudrumstė nelaimė. Nukabindami nuo pastato milžinišką trispalvę, iš 6 metrų aukštyje iškelto bokštelio iškrito du darbininkai. Dėl vyrų gyvybės kovoja medikai, o darbo inspektoriai sako, kad nelaimės buvo galima išvengti, tačiau darbininkai bokštelyje dirbo neprisirišę.
Gargždai turi gražią tradiciją, per Lietuvai svarbias šventes ant savivaldybės pastato pakabinti milžinišką trispalvę. Ji kabėjo ir Kovo 11-osios proga.
Lietuva švenčia gimtadienį: nors masinių renginių atsisakyta, žmonių noro švęsti tai nesumažino
Lietuva švenčia gimtadienį – nepriklausomybės atkūrimo dieną Kovo 11-ąją. Nors dėl galiojančio karantino masinių renginių atsisakyta, žmonių noro švęsti tai nesumažino. Žmonės laiką leido lauke, būriavosi pagrindinėse miestų aikštėse. Prezidentas Gitanas Nausėda tautai palinkėjo neprarasti kovo 11-osios dvasios, nepasiduoti neigiamai pendemijos įtakai ir kantriai sulaukti geresnių laikų.
Lietuvos miestuose – automobilių paradas: įprastas žmonių Kovo 11-osios eitynes pakeitė „važiuotynės“
Įprastai vykstančias Kovo 11-osios tautininkų eitynes šiemet dėl pandemijos pakeitė „važiuotynės“ – keliuose Lietuvos miestuose vykęs automobilių paradas.
Į renginį, kuris sostinėje prasidėjo prie parodų centro „Litexpo“, susirinko apie 200 automobilių. Renginio pradžia buvo numatyta 14 val., tačiau pirmieji automobiliai iš aikštelės pajudėjo apie 14.40 valandą.
Dauguma dalyvių buvo iškėlę Lietuvos bei istorines vėliavas, renginį sergėjo keletas policijos ekipažų.
LNOBT dainininkai originaliai pasveikino Lietuvą: įvertinkite patys
Klausydamiesi giesmės „Lietuva brangi“, tikriausiai manote, kad jos atlikimui į teatro Didžiąją salę sukvietėme mažiausiai šimtą dainininkų. Tačiau įsižiūrėkite į vaizdo įrašą atidžiau ir pastebėsite, kad visų dainuojančiųjų veidai salėje kartojasi ne vieną kartą... Karantino taisyklėms draudžiant salėse repetuoti chorams, režisierius Gediminas Šeduikis surado būdą, kaip teatro dainininkai galėtų bendra giesme pasveikinti tautiečius Kovo 11-osios proga jokių taisyklių nepažeisdami.
REKLAMA
REKLAMA
Čmilytė-Nielsen: išmokome ne tik minėti, bet ir švęsti savo valstybingumą
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad išmokome ne tik minėti, bet ir švęsti savo valstybingumą ir nebereikia svarstyti, kuri valstybingumo atgavimo data svarbesnė – Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji.
Ketvirtadienį Lietuvai minint 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines parlamento vadovė priminė 1992-uosius, kai tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis svarstė, kurią datą labiau tiktų iškilmingai švęsti.
Nausėda: „Anksčiau svajojome grįžti į Vakarus – šiandien esame klestinčių, demokratinių Vakarų dalis“
2021 m. kovo 11-oji – 31 kartas, kuomet Lietuva švenčia nepriklausomybės atkūrimo gimtadienį. Šią dieną savo sveikinimais jau pasidalijo šalies vadovės: Ingrida Šimonytė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Savo sveikinimo žodžiu pasidalijo ir Gitanas Nausėda, kuris kreipėsi į žmones.
Pateikiame visą prezidento sveikinimą.
„Mieli Lietuvos žmonės,
sveikinu Jus su Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Kovo 11-oji mums yra svarbus atskaitos taškas. Tai – ne tik pavasario diena.
Dizaineris Lekeckas įsitikinęs – tautinis kostiumas gali tapti kasdienybės dalimi
Kūrybinių idėjų nestokojantis dizaineris Kęstutis Lekeckas šiuolaikinės mados sekėjams pateikė staigmeną – pademonstravo, kad tautinio kostiumo elementai gali atrasti vietą šiuolaikinėje vyrų ir moterų aprangoje.
Autorius įsitikinęs – mūsų šalies paveldo simboliai gali puošti tiek dalykinių kostiumų, tiek laisvalaikio aprangos, tiek gotiškojo ar net punk stiliaus aprangos mylėtojus.
Atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – trys dešimtmečiai: atskleidė, kokie vardai per šį laiką buvo populiariausi
Nuo istorinės visai Lietuvai datos – kovo 11-osios – praėjo daugiau kaip trys dešimtmečiai, valstybė nuėjo įspūdingą pažangos kelią, o pasiektais rezultatais šiandien galime didžiuotis visi. Šis virsmas modernia ir šiuolaikiška valstybe atsispindi ir pagrindiniuose Registrų centro tvarkomuose šalies registruose, kuriuose kaupiama ir saugoma svarbiausia informacija apie Lietuvos gyventojus ir verslus.
Lietuva mini 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines
Ketvirtadienį Lietuva mini 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines.
Ta proga tradiciškai bus padėta gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, aukojamos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Dėl epidemiologinės situacijos kasmetinio iškilmingo minėjimo Seime nebus.
Landsbergis apie svarbų vizitą SSRS: trispalvė Gorbačiovo akivaizdoje, garsioji kalba ir supykdytas „šefas“
Prieš 31 metus Lietuvos istorijoje buvo atverstas naujas lapas. 1990 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuris tapo viena iš paskutinių vinių Sovietų Sąjungos (SSRS) karste.
Nors gali pasirodyti, kad Lietuvos valstybės nepriklausomybė atkurta pakankamai greitai, link to eita kone pusę amžiaus.
Įspūdingas reginys Los Andžele: Ramusis vandenynas nušvito trispalve
Santa Monikos paplūdimyje Los Andžele – tamsu, tačiau šis Ramiojo vandenyno lopinėlis vilnija trispalvėmis bangomis. Štai tokiu įspūdingu reginiu Lietuvos konsulatas Los Andžele pakvietė čia gyvenančius lietuvius paminėti Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Vėlų vakarą į paplūdimį sutraukę vietos lietuviai grožėjosi geltonai, žaliai ir raudonai nusidažiusiomis vandenyno bangomis, klausėsi lietuviškų dainų ir šildėsi lietuviškų žolelių arbatos puodeliu.
Lietuva besipiktinantiems lietuviams Oželytė turi tik vieną klausimą: „Jie tada užsičiaupia“
TV3 Žinių „Dienos komentare“ Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė kalbėdama apie Kovo 11 d. teigė, kad dabartinė Lietuvos padėtis ir situacija jai patinka, o skeptiškai nusiteikusiems asmenims reikia užduoti tik vieną klausimą.
Koks tai klausimas N. Oželytė atskleidė žurnalistei Jolantai Svirnelytei.
Jau ryt – Kovo 11 d. Vieni džiaugiasi, kad jau 30 gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, kiti piktinasi, kad ne dėl tokios Lietuvos kovojome.
Šventinės dienos išvakarėse – stulbinanti lietuvių staigmena: atkūrė įvykius prieš 30 metų
Vaikų choras ir jo vadovas Vadimas Kamrazeris kartu su grupe „Rondo“ siunčia Lietuvai išskirtinį sveikinimą Kovo 11 proga. Prieš 30 metų atliktą dainą buvę choro vaikai sudainavo ir vėl, tik šį kartą – iš įvairiausių Lietuvos kampelių.
V. Kamrazeris pasakojo, kad idėja vėl suburti buvusius choro vaikus kilo netikėtai. „Rondo“ grupės narys Gintautas Tautkus prieš Vasario 16-ąją pasidalijo įrašu, kuriame dainą kartu su grupe atlieka ir Vadimo vadovaujamas choras.
Pakelkite akis: Vilniaus televizijos bokštas rytoj bus kitoks
AB Lietuvos radijos ir televizijos centras (Telecentras) informuoja, kad rytoj, kovo 11 d., 9 val. į aukščiausią Lietuvos statinį – Vilniaus televizijos bokštą – bus iškelta didžiausia šalyje Trispalvė.
Vėliavos išmatavimai yra 18x30 m, bendras plotas 540 kv. metrų. Vėliavos pakėlimo aukštis – 150 metrų, kėlimo laikas – apie 15 min., rašoma Lietuvos radijo ir televizijos centro pranešime.
Kad visi matytų – gyventojai negaili ir 200 eurų už aukštai iškeltą trispalvę
Įprastai parduotuvės prieš valstybines šventes stebi padidėjusius vėliavų ir valstybinės atributikos pardavimus. Intensyviausias prekybinis laikotarpis prasideda dar prieš vasario 16-ąją, o iki liepos 6-osios natūraliai sulėtėja. Visgi pardavėjai sako, kad šiemet atributikos ir vėliavų pirkimo bumo nėra, tačiau kai kurie pirkėjai negaili ir apvalios sumos naujai vėliavai.
Nacionaliniai apdovanojimai „Lietuvos garbė“ jau rytoj pagerbs šalies herojus
Nacionaliniai apdovanojimai „Lietuvos garbė“ jau rytoj aplankys savo herojus – paprastus Lietuvos žmones, darančius nepaprastus dalykus. Skirtingos istorijos, skirtingos vietos, tačiau tikslas vienas – padėkoti tiems, kuriuos vadiname Lietuvos garbe. Iškilminga apdovanojimų transliacija – rytoj, kovo 11 d., 19.30 val.
Išvyskite: Kovo 11-osios proga Ramusis vandenynas suspindo trispalvės spalvomis
Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Los Andžele pakvietė Los Andželo lietuvius stebėti įspūdingą reginį – specialiai kovo 11-osios proga Santa Monikoje sukurtą interaktyvią šviesų instaliaciją, nušvietusią Ramųjį vandenyną trispalvės spalvomis.
„Šis trispalvis kelias per Ramųjį vandenyną – kaip švyturio šviesa, mėnulio atspindys bangose, tamsoje nušviečiantis kelią namo“, - instaliaciją pristatė idėjos autorė Vaida Kidykaitė.
Viešasis transportas kovo 11 d. Vilniuje: nemokamai važiuoti negalėsite, ragina atkreipti dėmesį į tvarkaraščius
Kovo 11-ąją viešasis transportas Vilniuje kursuos pagal sekmadienio ir šventinės dienos tvarkaraščius. Miestiečiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-ąsias metines kviečiami minėti šventiškai, tačiau saugiai ir atsakingai. Keleivių srautus intensyviausiose stotelėse stebės ir reguliuos viešojo transporto keleivių kontrolė, primins apie kaukių dėvėjimą ir kitas tebegaliojančias saugumo taisykles.
Pernai metų talentu pripažintas 19-metis stebina iki šiol: kaip jis gyvena dabar?
Tautvydas Ribinskas iš Naujosios Akmenės – visus nustebinęs jaunasis mokslininkas – pernai „Lietuvos garbės“ apdovanojimuose žiūrovus žavėjo ne tik savo pasiekimais, bet ir kuklumu. „Metų talentu“ pripažintam vaikinui tvirtai žengti savo svajonės link nesutrukdė ir pasaulinė pandemija. Dabar jis tikisi tapti gydytojų, kuris ne tik taikytų mediciną, bet ir ją kurtų.
VSD tėvas Jurgis Jurgelis: gerbiu baimę ir žmones, kurie nepasitraukė
Matematikos mokytojas, tapęs signataru, o vėliau – Valstybės saugumo departamento vadovu (VSD), kelių ministrų patarėju, vadovavęs Valstybės sienos apsaugai, Jurgis Jurgelis prisimena, kad laisvės kelias Lietuvai nebuvo lengvas, bet tikrai įdomus. Prie VSD įkūrimo prisidėjęs J. Jurgelis matė politikus, maišais nešančius KGB dokumentus iš archyvų, ir tikrino Lietuvos tremtinių, galvas padėjusių Igarkos lageriuose, sąrašus. „Mano CV buvo ilgas“, prisipažįsta jis.
Andrius Kubilius: naminukė mus atvedė į Europos Sąjungą
Nuo tvarkdario Sąjūdžio mitinguose iki Lietuvos premjero – Andriaus Kubiliaus karjera per pirmuosius dešimt nepriklausomybės metų šovė į viršų kaip raketa. Naujienų portalui tv3.lt buvęs Vyriausybės vadovas pasakojo, kad pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės dešimtmetis buvo paženklintas purvo ir skandalų, tačiau taip pat buvo romantinis laikas, kai šalis turėjo aiškią kryptį.
REKLAMA
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-ečio proga žinomos moterys paleido „102 šūvius už Lietuvą“
Šiais metais švęsti Kovo 11-osios tradiciškai jau ketvirtą kartą sportinio šaudymo klubas „Leičiai“ kvietė įvairių profesijų moteris į miškuose įrengtą šaudyklą. Nepaisant lietaus, purvo ir žvarbaus pavasariško oro čia netrūko šventiškos nuotaikos ir geros energijos.
Kovo 11-osios minėjimas iššūkius mėgstančioms moterims
„102 šūvis už Lietuvą“ – Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas iššūkius mėgstančioms moterims.
Tautininkų eitynėse žygiavo ir Neringa Venckienė
Kovo 11-osios pavakarę tradicines savo eitynes Vilniaus centre surengė tautininkai, kurie vėl skandavo nacionalistinius šūkius. Šį kartą jų gretose žygiavo ir pareigūnų iš Jungtinių Valstijų pargabenta Neringa Venckienė.
Eisenos nuo Katedros iki Lukiškių aikštės dalyviai nešėsi istorines vėliavas, nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atvaizdus. Eiseną stebėjo policijos pareigūnai, incidentų neužfiksuota.
Įspūdingas laisvės 30-metis šalies miestuose: trispalvė iš spurgų ir 30 valandų trunkanti estafetė
Kovo 11-oji ne ką mažiau įspūdingai atšvęsta ir kituose Lietuvos miestuose, ne tik Vilniuje. Kas kepė trispalves spurgas, kas vėliavomis apkarstė tiltus, o kas – trispalvę net po vandeniu panardino.
Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje tradiciškai vyko Kovo 11-ajai paminėti skirti reginiai. Sodelyje susirinko tūkstančiai kauniečių ir svečių.
Šiemet skubančiųjų į šventinį renginį laukė staigmena- šalia plytinčioje Vienybės aikštėje išskleista milžiniška trispalvė.
Laiko mašina atgal į praeitį: politinės intrigos, apraizgiusios Kovo 11-ąją
Istorinė 1990-ųjų Kovo 11-oji ir tos dienos kulminacija – atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Taip Lietuva atsikrato penkis dešimtmečius ją slėgusios okupacinės naštos ir tampa pirmąja šalimi, pradėjusia griauti Sovietų Sąjungą.
Anot istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Lietuvai Kovo 11-oji – ne tik Nepriklausomybės atkūrimo, bet ir istorinės misijos diena.
„1990 m. Kovo 11 d. iš esmės tuometinei Sovietų sąjungai reiškė, aš manau, geopolitinę katastrofą.
Lietuva švenčia neeilinę dieną – laisvės 30-metį: laimingi tautiečiai ir graudinosi, ir gyrė lietuvius
Lietuva švenčia neeilinę dieną – laisvės 30-metį – ir daro tai triukšmingai, šypsenų pilnais veidais ir neišsigandusi koronaviruso. Tiesa, jis kiek sujaukė jubiliejaus planus ir renginiai Vilniuje iš Seimo persikėlė į lauką. Tačiau, pasak žmonių, tai net išėjo į naudą.
Neišsigandusi nei virusų, nei lietaus tūkstantinė minia rankomis nešė įspūdingo dydžio trispalvę, o laimingi tautiečiai ir graudinosi, ir gyrė lietuviUs už drąsą ir ryžtą kurti valstybę.
700 žemaičių pasveikino Lietuvą: vaizdo įrašas virpina širdį
Lietuvos pajūryje įsikūrusio Kretingos miesto ir rajono žmonės sužavėjo vienybe. Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, daugiau nei 700 žemaičių susivienijo jautriai patriotiškai iniciatyvai: 30 Trispalvių – 30 skirtingų miesto ir rajono vietų, rašoma pranešime spaudai.
Tautinės kretingiškių iniciatyvos – vaizdo klipo filmavimai prasidėjo likus lygiai mėnesiui iki Kovo 11-osios. Trispalvių, tiesa, turėta kone 100 kartų daugiau nei trisdešimt.
Keli šimtai žmonių žygiavo tautininkų eitynėse Vilniuje
Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną maždaug 300–400 žmonių trečiadienį žygiavo tautininkų surengtose eitynėse Vilniaus centre, skandavo nacionalistinius šūkius ir ragino apriboti Konstitucinio Teismo (KT) galias.
Tada ir dabar: sunku patikėti, kokios buvo algos ir kainos
Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.
Lietuvoje švenčiama Kovo 11-oji: gatves užtvindė tūkstančiai žmonių
Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, tūkstančiai žmonių trečiadienį Vilniuje dalyvavo šventinėse eitynėse.
Eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ prasidėjo Nepriklausomybės aikštėje, po Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos.
Kviečiame pasižvalgyti po minėjimo akimirkas nuotraukų galerijoje:
Gedimino prospektu kariai, civiliai gyventojai, signatarai, politikai, moksleiviai nešė 400 metrų ilgio trispalvę. Tarp jų vienas pirmųjų buvo prezidentas Gitanas Nausėda.
Dėl netekties ceremonijoje nedalyvavęs Landsbergis perdavė žinią Lietuvai
Lietuva prieš 30 metų paskelbusi nepriklausomybę atsiėmė pasirinkimo laisvę ne tik sau, bet ir kitiems, ir šis Lietuvos kvietimas – laisvę visiems – išlieka aktualus ir toliau, sako pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.
„Padarėm. Prieš 30 metų kažkas atsitiko. Pasaulio užkampy Lietuvoj gimė ir veikė gyvenimo, padoresnio gyvenimo troškimo Sąjūdis. Pražydo mažytė laisvės gėlė.
Pranckietis: prieš 30 metų būti lietuviu reikėjo drąsos
Negalime nesididžiuoti per 30 nepriklausomos Lietuvos metų pasiekta pažanga, sako Seimo pirmininkas.
„10 tūkst. 958-oji nepriklausomos valstybės diena – tai 30 metų“, – trečiadienį Nepriklausomybės aikštėje per trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė Viktoras Pranckietis.
„Trys laisvos šalies dešimtmečiai – vieniems jie „prabėgę“, kitiems „praėję“ ar net „praslinkę“ – išaugino įvairialypę modernaus lietuvio tapatybę.
Naujausia orų prognozė: Lietuva susidurs su galingais ciklonais
Per Šiaurės Europą pradeda keliauti energingi ciklonai, keldami vėjus ir dažnas orų permainas.
Kovo 11-os dieną, trečiadienį, bus debesuota su nedideliais pragiedruliais. Protarpiais palis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s, pajūryje iki 23 m/s. Aukščiausia temperatūra 5–10 laipsnių šilumos.
Pasak sinoptiko Naglio Šulijos, ketvirtadienį vėjas dar labiau sustiprės, dieną pajūrį talžys rimta audra. Naktį palis nedaug, dieną orai bus lietingi.
Dovana žvejams: kovo 11-osios proga leidžiama žvejoti nemokamai
Šiemet pirmą kartą Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11-ąją – galima nemokamai žvejoti, be mėgėjų žvejybos leidimų.
Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, šia teise galima pasinaudoti visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, išskyrus Krokų lankos botaninį-zoologinį draustinį.
Lietuva mini 30-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines: vadovų sveikinimai
Trečiadienį sueina 30 metų, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
„Kaskart šią dieną į mus prabyla išdidžios ir nepalaužiamos tautos balsas, sukūręs Lietuvai stebuklą, tapusį reikšmingu XX amžiaus pasaulio istorijos faktu“, – teigiama prezidento Gitano Nausėdos sveikinime.
„Jo skambų atgarsį girdime kiekvienas – kaip galimybę, kaip įkvėpimą, kaip įpareigojimą toliau nepaliaujamai stiprinti laisvę savyje ir savo valstybėje.
Kaip atsirado Kovo 11-osios aktas? Teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio
Daugelis Lietuvos gyventojų matė dokumentą, kuriuo prieš lygiai 30 metų atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė – Kovo 11-osios aktą. Tačiau nedaugelis žino, kaip ir kada užgimė dokumento tekstas, kokie sunkumai kilo jo rengėjams, kaip deputatams teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio dokumente ir kad Akto versijos yra net dvi. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Kovo 11-osios akto kūrimo ir pasirašymo užkulisiais.
Kovo 11-oji pasitinkama įspūdingai: Kalnų parke renginio nepraleido ir ministras Karoblis
Antradienį vakare Kalnų parke, ant istorinio Stalo kalno kariūnams kurstomas laužas – tai laukimo, budrumo ir lojalumo šaliai simbolis, suburiantis visus ir kartu primenantis, kaip prieš 30 metų Lietuvos žmonės laukė nepriklausomybės. „Ir mūsų įžiebiami Nepriklausomybės laužai suteikia visiems galimybę pajusti, kad esame vieningi ir stiprūs, – sako kariūnai. – Todėl tradicija taip minėti Kovo 11-ąją sėkmingai gyvuoja ir įkvepia kiekvieną naują kariūnų laidą, kelia jos dvasią.
Vagnorius apie tuos, kurie priešinosi Lietuvos nepriklausomybei: viskas įvyko per stebuklą
Pirmą kartą už Vyriausybės vairo Gediminas Vagnorius stojo 1991 metais, kai jam tebuvo 33-eji. Iki šiol už jį nebuvo jaunesnio ministro pirmininko, kuriam, žinoma, teko dirbti ypač sudėtingomis sąlygomis – Lietuvai paskelbus apie savo nepriklausomybę ir bandant tapti visapusiškai savarankiška. Buvęs premjeras pripažįsta, kad į politiką įžengė chaoso metu, kai teko dorotis ne tik su ekonominėmis blokadomis, sovietinėmis provokacijomis, bet ir nežinia, kaip klostysis Lietuvos ateitis.
Į politiką iš pareigos pasukęs Bronislovas Lubys – jį gerbė ir Landsbergis, ir Brazauskas
Bronislovas Lubys labiausiai prisimenamas kaip vieną didžiausių verslo imperijų Lietuvoje sukūrusių verslininkų. Tačiau svarbų vaidmenį B. Lubys suvaidino ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrime, kai dėjo parašą ant Kovo 11-osios akto ar vadovavo Vyriausybei itin sunkiu laikotarpiu. Vieno turtingiausių šiuolaikinės Lietuvos žmonių gyvenimas buvo paženklintas pagalba vargstantiems, įspūdingais turtais ir iki šiol neįmintomis paslaptimis.
Dalis Kovo 11-osios renginių perkelti į gegužę
Dėl koronaviruso grėsmės dalis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio renginių nukelti į gegužę, tačiau plenarinių posėdžių Seimas neplanuoja atšaukti.
„Perkeliame Kovo 11-osios renginius, kurie programoje buvo numatyti uždarose erdvėse, patalpose, į gegužės 14–15 dienas, į Steigiamojo Seimo šimtmečiui skiriamų renginių programą“, – trečiadienį po Seimo valdybos posėdžio BNS sakė pirmoji parlamento vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.
Minint nepriklausomybės atkūrimą, Lietuvos vėliavos spalvomis nušvis Romos Koliziejus
Kitą savaitę Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, šalies vėliavos spalvomis nušvis Romos Koliziejus, pranešė Kultūros ministerija.
Pasak ministerijos, ši simbolinė Lietuvos ambasados ir Romos miesto rengiama akcija vyks šventės minėjimo išvakarėse, kovo 10-ąją – Koliziejus geltona, žalia ir raudona spalvomis nušvis 19 valandą 45 minutės.
Seimo valdyba atšaukė šventinius Kovo 11-osios renginius uždarose patalpose
Penktadienio vakarą, gavusi sveikatos apsaugos ministro rekomendacijas, Seimo valdyba dėl koronaviruso grėsmės atšaukė visus renginius parlamento rūmuose, tarp jų – ir Kovo 11-osios trisdešimtmečio minėjimą.
Apie tai BNS informavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Žmonės renkasi tie, kurie priklauso rizikos grupei šio viruso akivaizdoje, dėl to atšaukėme pagal rekomendaciją“, – sakė jis.
Pavojus Kovo 11-osios renginiams: Seimo valdyba laukia atsakymo dėl atšaukimo
Seimo valdyba penktadienį kreipėsi į Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą prašydama atsakyti, ar dėl koronaviruso grėsmės atšaukti Kovo 11-osios renginius.
„Nusprendėme kreiptis į Ekstremalių situacijų valdymo centrą, su konkrečia rekomendacija dėl Seimo renginių ir dėl Lietuoje renginių, kokią jie turi nuomonę dabar.
REKLAMA
Kovo 11-ąją žymios Lietuvos moterys šventė su ginklais rankose
Kovo 11-osios proga miškuose įrengtoje šaudykloje vyko renginys „101 šūvis už Lietuvą“. Trečius metus sportinio šaudymo klubo „Leičiai“ rengiamas originalus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas jau tampa tradicija. Išbandyti praktinį kovinį šaudymą ryžtasi vis daugiau gražiosios lyties atstovių iš kultūros, verslo bei pramogų pasaulių.
