kosulys

Svogūnai yra puiki daržovė salotoms, bet kiti gali nurodyti ir daug naudingesnių svogūno panaudojimo būdų. Svogūnai yra natūralus vaistas , prisodrintas antiseptikais ir antibiotinėmis savybėmis. Svogūnai taip pat padeda jūsų kūnui kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie sukelia chroniškas ligas – tokias kaip vėžį. Svogūnai gali sustiprinti tavo imunitetą, sustabdyti vėmimą, padėti gydyti diabetą, problemas, susijusias su širdimi, žemą cholesterolį ir artritą.

O štai ir ligų sezonas su nuolatiniu palydovu – kosuliu. Vos atvėsus orams, nekosintis vaikas atrodo išties retenybė. Ne paslaptis, kad kosulys dažnai tampa rimtesnių ligų pranašu. Vis dėlto nesinori vos kostelėjusio mažylio paversti tikru ligoniu ir suskubti guldyti į lovą bei pulti girdyti stiprių vaistų.

Kosulys – vienas iš tų negalavimų, kurie pasireiškia itin dažnai. Atrodytų, jau tikrai šia populiaria tema žinome viską. Tačiau kodėl tuomet kosulį ne visada gydome teisingai? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja dr. Eglė Tamulevičienė. - Kas yra kosulys – liga ar simptomas? - Kosulys yra simptomas.

Kosulį vis dar gaubia nemažai mitų. Ar susirgus peršalimo liga mikrobai gali patekti į skrandį? Ar galima kosulį gydyti alkoholiu?  Gydytojai pateikia dešimt įdomiausių faktų apie kosulį ir jo gydymo būdus. 1. Kosulys yra ne liga, o gynybinis refleksas, siekiantis pašalinti iš kvėpavimo takų skreplius, dūmus, dulkes, svetimkūnius. Tačiau kai kosulys tampa nuolatiniu, jį galima vadinti ligos simptomu.

Itin sunkia plaučių liga – idiopatine plaučių fibroze – sergantys pacientai nuo šių metų birželio vidurio Lietuvoje jau gali būti gydomi inovatyviais vaistais. Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, paciento būklę stabilizuojantis ir ligos progresavimą lėtinantis vaistas pirfenidonas yra kompensuojamas 100 proc. Idiopatinė plaučių fibrozė – tai negrįžtamus pakitimus plaučiuose sukelianti liga.

Išlindusi pavasario saulė išginė visus į lauką – popietėmis ir savaitgaliais žaliose miesto erdvėse „įsikuria“ šeimos su klegančiais vaikais. Bėgiojantys mažyliai prasegtomis striukėmis, perpūsti vis dar stipraus vėjo, nejučia pradeda kosėti, kiek vėliau – sloguoti ir karščiuoti. Išsiilgę šilumos tėvai pernelyg dažnai įtiki, kad žiemos, atitinkamai ir ligų, sezonas pasibaigė, tačiau medikai perspėja – pavasarį sergamumas kvėpavimo takų ligomis neišnyksta.

Daugelis iš mūsų kosulį gydosi namuose. Vaistinėse galima įsigyti nemažai priemonių, padedančių kovoti su šia problema. Natūralių priemonių – dar daugiau. Kaip sau padėti? 1. 1 šaukštą džiovintų ir susmulkintų šalavijo lapelių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palikite 30 min. atvėsti, nukoškite, įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį medaus. Gerti reikėtų šiltą, 3 kartus per dieną po 1/3 stiklinės. 2. Keletą skiltelių česnako sumaišykite su medumi ir palaikykite tamsioje vietoje.

...

Kai pradeda atšalti orai, žmonės pirmiausia neturėtų bijoti susirgti, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė, žolininkė Danutė Kunčienė. Jeigu visgijauti, kad griebia liga, pašnekovė pažeria galybę tikrai veiksmingų būdų ją išvaryti lauk: pradedant aviečių arbata, baigiant pirtimi, lietuvišku imbieru – krienu ar savimasažu. „Rudenį žmonėms sakau pirmiausia nepradėti galvoti, kad jie turi susirgti.

 Kasmet kovo 24 d. minima Tarptautinė tuberkuliozės diena, kuri kalendoriuje pasirinkta neatsitiktinai – data siejama su tuberkuliozės bakterijos atradimu. Šią dieną sveikatos darbuotojai, medikai ne tik primena apie šios infekcinės ligos pavojų, bet ir džiaugiasi padaryta pažanga diagnozuojant ir gydant tuberkulioze sergančius asmenis.  Tuberkuliozė – tai bene labiausiai paplitusi infekcinė liga.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt   Pagrindiniai lėtinės obstrukcinės plaučių ligos požymiai – ilgiau nei du mėnesius be aiškios priežasties trunkantis kosulys ir skrepliavimas, ypač būdingas rūkaliams, sako Vilniaus universiteto profesorius Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro direktorius Edvardas Danila.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus apskrityje išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Pastarąją – 37-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šoktelėjo iki 56,69 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis tesiekė 27,55 atv./10 tūkst. gyventojų. Į balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris piktinasi kolegų neatsakingumu, kai jie sergantys eina į darbą ir sukelia grėsmę kolegoms.

Gydytojai ir vaistininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nemažėja ir vasarą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis šių metų birželį sergamumo rodikliai yra didesni nei tokiu pačiu metu pernai. Tai patvirtina ir pastaruoju metu vaistinėse išaugę antivirusinių preparatų pardavimai.

Minėdami tarptautinę imunologijos dieną, gydytojai šiais metais pasirinko temą: „Ką mes žinome apie kokliušą“, nes ši klastinga infekcinė liga, pasireiškianti sunkiu kosuliu ir neretai sunkiomis komplikacijomis, naujagimiui ar kūdikiui gali būti labai pavojinga ar netgi mirtina. Pasak Vaikų ligoninės Pediatrijos centro direktoriaus prof.

Be česnakų neįsivaizduojame lietuviškos virtuvės. Jais gardiname dešras, įvairius žuvies, mėsos ir daržovių patiekalus. Kitų šalių kulinarai česnakais aromatizuoja aliejų ir actą, juos marinuoja. Britai salotas mėgsta gardinti česnakų lapais. Be česnakų neįsivaizduojama ir graikų, ispanų, italų, vengrų bei serbų virtuvė. Česnakai – nepakeičiami greitai gendančių produktų konservantai. Bet ajurvedos specialistai jums pasakys, kad česnakai – ne maisto produktas, mat jie skatina pyktį.

Pasibaigus šiltajam metų sezonui, vis žvarbėjantis oras priverčia susirūpinti savo sveikata ir saugotis gresiančio peršalimo. Tačiau ne visiems pavyksta išvengti lietingo ir vėjuoto rudens keliamų pavojų. Dažną iš mūsų ima kankinti peršalimas. Balsas.lt pateikia penkis būdus, kurie padės palengvinti kosulį ir jo keliamus nemalonius pojūčius. Medus ir citrina Medus nuo seno buvo vartojamas ne tik kaip maisto pagardas, bet ir kaip vaistas.

Kosulį kartais galima išgydyti ir natūraliomis priemonėmis. Reikia tik žinoti, kokia tvarka jas naudoti ir kaip – juk kiekvienas vaistas turi paskirtį ir misiją. Degintas cukrus ir karštas vynas Peršalus pirmos trys ligos dienos – pačios nemaloniausios: sausa ir peršinti gerklė, kankinantys, bronchus draskantys kosulio priepuoliai... Kaip viso to atsikratyti? Jei nesate pratę gerti tablečių, belieka ledinukai su mentolu ir senas geras mūsų močiučių laikų vaistas – degintas cukrus.

Jau viena savaitė, kai kamuoja sausas kosulys, atrodo tarsi amžinybė, tačiau ekspertai tvirtina, jog greičiausiai teks laukti dar ilgiau, kol jis praeis. Kaip rodo naujas tyrimas, kosulys, dažnas peršalimo ar kitų kvėpavimo takų ligų palydovas, vidutiniškai trunka beveik 18 dienų, rašo MyHealthNewsDaily.com. Tačiau mokslininkai taip pat nustatė, kad žmonės tikisi, jog kosulys praeis daug greičiau. Apklaustieji tvirtino manantys, kad jų kosulys truks apie 6–9 dienas.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas kokliušu. Pernai iki gruodžio sirgusiųjų šia liga buvo 11 kartų daugiau nei užpernai per visus metus. Dažniausiai sirgo neskiepyti vaikai ir paaugliai, kuriems vakcina jau nebeveikia. Todėl medikai rekomenduoja skiepytis nuo kokliušo paauglius ir vyresnius žmones, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Suskubkite rūpintis savo sveikata ir gydykite prasidėjusį kosulį žolelių arbatomis bei į pagalbą pasitelkite senolių patarimus. Beržo pumpurus ir liepų žiedus užpilti 1/2 litro verdančio vandens, 2 min pavirti ir nukošti. Į nuovirą sudėti smulkiai supjaustytus alavijo lapus, medų ir alyvuoges. Viską gerai sumaišyti ir vartoti po valgomąjį šaukštą mišinio triskart per dieną.

Temperatūrų svyravimai silpnina imunitetą, todėl lengviau gali prikibti ligas sukeliantys virusai ar bakterijos. Lauke karšta, o automobilyje, biure ar bute nustatyta 18 °С temperatūra. Nuo karščio gelbėjamės darydami skersvėjus, gaivindamiesi lediniais gėrimais, mirkdami šaltame vandenyje. Visa tai – labai palankios sąlygos peršalti.

Jei jūs ne kosmonautas, tai vargu ar reguliariai darotės medicininius tyrimus. Deja, dauguma iš mūsų atidedame vizitą pas gydytoją iki to paskutinio momento, kai nepastebėti skausmo jau tampa neįmanoma. Bet būna ir priešingai: medikai jus įtikinėja, kad viskas tvarkoje, bet intuityviai jūs tiksliai žinote: kažkas ne taip. Aplinkinių abejonės: „Na iš kur tu žinai, kas su tavimi?“ „Tu juk ne daktaras!“ – išmuša jus iš vėžių ir trukdo įsiklausyti į signalus, kuriuos jums siunčia organizmas.

Deja! Visa tai atėjo: šalti orai ir peršalimas. Jiems nesvarbu, kad jūs nuo pat pirmų rūgštynių lapelių iki paskutiniųjų kopūstų gūžių rūpinotės organizmo vitaminų atsargomis. JIE vėl įrodė: savaitė prie jūros jums greičiau buvo stresas, nei imuniteto stiprinimas. Ir štai! Bjaurūs simptomai jau čia! Kūną krečia šaltis, nosis užgulta, gerklėje dar nestiprus, bet jau įkyrus skausmas.

Peršalome: sloga, kosulys, skausmas gerklėje? Lašai į nosį erzina, sirupai nuo kosulio – kartūs, garstyčios ant nugaros – degina. Pasirodo, gydytis galima ir patiriant malonumą. Išbandykite. Tačiau siūlomi metodai tik palengvins simptomus, jei kūno temperatūra pakilusi, stipri sloga, plaučiuose jaučiami karkalai, kreipkitės į gydytojus. Pradėkime nuo to, kad peršalimo infekcijos neatsilaiko prieš humoro jausmą ir gerą nuotaiką.

Retas kuris iš mūsų atšalus orams nesiskundžiame peršalimu. Anot specialistų, nežiūrint šio negalavimo pavadinimo, šaltis nėra pagrindinė peršalimo ligų priežastis. Stiprūs temperatūros ir drėgmės svyravimai turi neigiamos įtakos žmogaus organizmui. Dėl to sumažėja jo atsparumas įvairiems virusams, infekcijoms. Ką iš tiesų žinome apie peršalimą, kas jį sukelia, kaip nuo jo saugotis ir kas padeda įveikti šią ligą, teiraujamės gydytojos, vaistininkės ir žolininkės.

Sergančiųjų eilės nutįso prie gydytojų kabinetų durų. Daugiausia jose – moksleivių, kuriems diagnozuojamos ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dėl kurių dažniausiai vargina sloga, užgulta nosis, kosulys, galvos ir gerklės skausmas, čiaudulys, akių gleivinės paraudimas. Praėjusią savaitę medikų pagalbos prireikė net 571 šiauliečiui ir tai – dvigubai daugiau, nei prieš tai buvusią savaitę.

Kosulys yra pagrindinis daugelio kvėpavimo takų ligų simptomas, taip pat jį gali sukelti alergija arba emocinė įtampa. Persišaldžius ir pradėjus kosėti, būtina vartoti vaistus nuo kosulio, tačiau antibiotikai yra nereikalingi. Tuo tarpu susirgus bronchitu, juo labiau plaučių uždegimu yra atvirkščiai - gydytojas pirmiausia skirs antibiotikų ir bus visiškai teisus: dabar svarbiausia sunaikinti mikrobus, sukėlusius uždegimą. Žinoma, kartu su antibiotikais bus skirta vaistų, padedančių atsikosėti.

Kada vaikų kosulį galima įveikti „naminėmis“ ir kokiomis priemonėmis? Išmokykite vaiką kvėpuoti tik pro nosį Įkvepiamas oras nosyje labai greitai sušyla nuo -5 0C iki +30 0C. Kai vaikas kvėpuoja tik pro burną, oras nesušyla ir dirgina gleivinę. Įvertinkite pobūdį Sausas kosulys yra vienas pirmųjų virusinės kvėpavimo takų infekcijos požymių. Drėgnas kosulys liudija apie tai, kad kvėpavimo takuose prasidėjo uždegimas ir jis gali pasiekti bronchus ir net plaučius.

Sezoninio gripo atvejai kol kas tik pavieniai, tačiau žmones vargina infekcinės kvėpavimo takų ligos. Gydytoja Jūratė Ivanauskienė teigia, kad pacientams didžiausią baimę kelia kosulys. Kodėl? Pasirodo, žmonės šį peršalimo ligų ir gripo palydovą ėmė laikyti didele grėsme sveikatai ir net gyvybei. „Pacientai, sužinoję, kad viena dažniausių gripo komplikacijų – plaučių uždegimas, ėmė paniškai bijoti kosulio, – pasakojo J.Ivanauskienė.

Brittany Murphy (†32) mirė nuo plaučių uždegimo, geležies trūkumo ir anemijos. Tokias mirties išvadas pranešė Los Andželo apygardos koronerio tarnyba. Pranešama, kad aktorės kūne rasta vaistų pėdsakų, skirtų nuo mėšlungio bei sirupo nuo kosulio. Teigiama, kad jei Murphy būtų tinkamai gydžiusi, tuomet galėjo išvengti mirties.