kosmosas

Turtingiausiam pasaulio žmogui Jeffui Bezosui savo kompanijos erdvėlaiviu atlikus sėkmingą komercinį skrydį į kosmosą, amerikiečių liaupsės ir susižavėjimas visgi atiteko 82-ejų metų kosmoso turistei. Savo svajonę įgyvendinusi pilotė veteranė sako mielai į kosmosą pakiltų ir dar kartą.  Bene labiausiai istoriniu skrydžiu į kosmosą su turtingiausiu pasaulio žmogumi Jeffu Bezosu, jo broliu ir 18-mečiu olandų milijonieriaus sūnumi, mėgaujasi 82-jų lakūnė veteranė Wally Funk.

Praėjus vos savaitei po to, kai į kosmosą pakilo milijardierius Ričardas Bransonas, turtingiausias pasaulio žmogus Jeffas Bezosas, kartu su broliu, 18-mečiu bei 82-ejų metų senole, taip pat pakilo į kosmosą ir turėjo galimybę iš daugiau nei 100 kilometrų aukščio pasidairyti į žemę pro didžiausią kada nors įrengtą erdvėlaivio langą.

„Simpsonų“ kūrėjai ir vėl tai padarė – jie išpranašavo Ričardo Bransono skrydį į kosmosą. Jų nepakartojami pranašiški sugebėjimai buvo dar kartą patvirtinti liepos 11 d., kai „Virgin Galactic“ įkūrėjas, milijardierius Ričardas Bransonas išskrido į kosmosą. Bransono kelionę prognozavo ilgai trunkanti „Fox“ animacinė komedija dar 15-oje 25 sezono dalyje, kuri buvo rodoma 2014 m. kovo 23 d, rašoma deadline.com.

Užfiksuoti išskirtiniai vaizdai iš pirmojo turistinio skrydžio į kosmosą. Pasauliui iš erdvėlaivio siuntė virš Žemės skriejęs milijardierius Ričardas Bransonas, kuris išpildė pačią didžiausią savo gyvenimo svajonę. 70-metis milijardierius Richardas Bransonas kartu su trimis bendrakeleiviais ir dviem pilotais skriejo daugiau nei 80-ies kilometrų aukštyje.

Sekmadienį britų milijardierius Richardas Bransonas iš kosmodromo JAV Naujosios Meksikos valstijoje bendrovės „Virgin Galatic“ erdvėlaiviu pakilo į kosmosą. Turtuolis tikisi neseniai susikūrusią kosminio turizmo sritį pakelti nuo žemės. Erdvėlaivis pakilo iš „Spaceport America“ kosmodromo 14.40 val. Grinvičo laiku (17.40 Lietuvos laiku) ir maždaug valandą kils į 15 km aukštį, kuriame lėktuvo nešėjas atsiskirs ir paleis mažesnį erdvėlaivį.

Du Kinijos astronautai sekmadienį pirmąkart išėjo dirbti į savo šalies naujosios kosminės stoties „Tiangong“ išorę. Trijų žmonių įgula į orbitinę stotį buvo atskraidinta birželį ir dirbs ten tris mėnesius. Jų misija yra iki šiol ilgiausia per Kinijos kosmoso programos istoriją. Sekmadienį ryte du įgulos nariai išėjo į atvirą kosmosą iš stoties pagrindinio modulio, nurodė Kinijos pilotuojamųjų kosminių skrydžių agentūra.

Milijardierių kosmoso lenktynės tęsiasi. Štai „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas į savo liepos 20-osios odisėją pakvietė prisijungti 82-ejų amerikietę, kuri taps vyriausiu kada nors orbitoje pabuvojusiu žmogumi. Tačiau tokią istorinę šventę nori apkartinti kolega milijardierius Richardas Bransonas, planuojantis kosminį laivą užkurti dar anksčiau ir aplenkti varžovą. Emocijos užplūsta 82-ejų pilotę Wally Funk. „Brangusis, tai geriausias man kada nors nutikęs dalykas.

Jeigu esate lėktuve, bet dėl nesuprantamų priežasčių tikite, kad skristi yra neįmanoma, ir nusprendžiate, jog geriausias būdas išreikšti šią savo poziciją yra ginčas su lėktuvo pilotu, galite tikėtis vienintelio rezultato: jūs būsite pažemintas. Nedarykite to. Jeigu teigiate, kad Žemė yra plokščia – nesvarbu, ar tai darote norėdami pajuokauti, ar tikrai tuo tikite – ir nusprendžiate susiginčyti su astronautu, rezultatas bus lygiai toks pat.

Kai už Žemės ribų gims pirmasis kūdikis, tai bus toks pat svarbus įvykis, kaip ir pirmieji žmonijos žingsniai ne Afrikoje. Toks gimimas žymėtų daugiaplanetinę civilizacijos pradžią žmonių rūšiai. Pirmąjį kosmoso amžiaus pusmetį tik vyriausybės paleido palydovus ir žmones į Žemės orbitą. To neužtenka. Šimtai privačių kosmoso kompanijų kuria naują pramonę, kurios metinės pajamos jau siekia 300 mlrd. JAV dolerių.

Europos kosmoso agentūrai ieškant astronautų, jais tapti norą pareiškė ir 80 lietuvių. Astronautų atrankoje dalyvaujantys jaunuoliai sako apie tai svajojantys nuo vaikystės. Nors jaudinasi, bet tikisi įveikti bent keletą atrankos etapų, o sėkmei nusišypsojus, pasiryžę pakeisti ir savo gyvenimus. Vilnietis Silvestras apie kosmosą ir dangų svajoja nuo vaikystės, jis jau tapo pilotu ir iš dalies išpildė savo svajonę, tačiau iki šiol kirba noras pakilti į kosmosą.

Europos kosmoso agentūra (EKA) paskelbė pirminius astronautų atrankos rezultatus. Buvo gauta 80 lietuvių paraiškų dalyvauti Europos kosmoso tyrinėjimo programose. Tai nėra galutiniai rezultatai, tačiau leidžia susipažinti su bendra situacija ES valstybėse, tvirtino EKA atstovė Ninja Menning. Iš Lietuvos buvo atsiųsti 68 vyrų ir 12 moterų prašymai sudalyvauti Europos astronautų programoje. EKA taip pat pasidžiaugė tuo, kad Lietuva gegužės pabaigoje tapo asociacijos nare.

Trys Kinijos astronautai pakilo į naująją šalies kosminę stotį, kurioje praleis net tris mėnesius. Tai – pirma tokia Kinijos misija per penkerius metus. Įrodymas sau ir pasauliui, kad ji gali tapti kosmoso tyrimų milžine. Tris Kinijos taikonautus į bene ambicingiausią šalies kosminę misiją gerbėjai ir kosminės pramonės darbuotojų minia išlydi su komunistinėmis dainomis. Tuomet su palyda taikonautai vežami į kosmodromą. O pakeliui pagarbą jiems atiduoda Kinijos vėliavomis mojuojantys žmonės.

Europos kosmoso agentūros (ESA) skelbimas, kviečiantis tapti astronautu, nustos galioti birželio 18 d. Priimtiems į Europos astronautų būrį siūlomas 5400–8600 eurų mėnesinis atlyginimas iki mokesčių, žadamas darbas Vokietijoje su komandiruotėmis į Hiustoną (JAV) ir Žvaigždžių miestelį (Rusija). „Kol kas arčiausiai žvaigždžių buvo priartėjęs lietuvis lakūnas Rimantas Stankevičius, ruošęsis skristi rusišku kosminiu daugkartinio naudojimo laivu „Buran“. Deja, viltis nutraukė žūtis aviacijos šventė...

Naujosios Kinijos kosminės stoties įgulos pirmieji trys nariai ketvirtadienį išskrido pradėti iki šiol ilgiausios šios šalies surengtos pilotuojamos misijos, žyminčios svarbią gairę Pekinui siekiant įsitvirtinti kaip kosmoso galiūnui. Nešančioji raketa „Long March 2F“ iškėlė erdvėlaivį „Shenzhou 12“, susijungsiantį su stotimi „Tiangong“, kur įgulos nariai praleis tris mėnesius. Tiesiogiai transliuojant valstybinei televizijai raketa startavo 9 val. 22 min. vietos (4 val. 22 min.

Šiuo metu vyksta visiškai naujos „kosmoso lenktynės“. Galite pagalvoti, kad misija yra nuskristi į Mėnulį ar net Marsą, tačiau šioms lenktynėms keliamas ne toks didingas, bet vis dėlto įdomus tikslas – pirmiesiems nufilmuoti komercinį filmą kosmose.

Jau kitą mėnesį vienas turtingiausių planetos žmonių – „Amazon“ įkūrėjas – Džefas Bezosas įgyvendins savo didžiausią svajonę – pakils į kosmosą. Į dešimties minučių gyvenimo kelionę jis leidžiasi su broliu. Dar vieną vietą šiame skrydyje galima įsigyti aukcione, tiesa, kaina, kaip ir skrydis, kosminė.  57-erių „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas pasidalino naujiena, kad jau liepos 20-ąją kils į kosmosą.

Venera – artimiausia Žemės kaimynė, tačiau sąlygos ten visiškai kitokios. Ši planeta yra tiesiog pragariška, o štai Žemėje klesti gyvybė. Dėl to NASA nusprendė iki šio dešimtmečio pabaigos surengti dvi naujas Veneros tyrimų misijas – „DAVINČI+“ ir „VERITAS“ – ir tikisi, kad jos padės išsiaiškinti, kas lėmė tokius planetų skirtumus.  „Šiomis dviem seserinėmis misijomis siekiame suprasti, kaip Venera tapo į pragarą panašiu pasauliu, kurio paviršiuje lydosi švinas.

Po vandeniu vyksta intensyvus darbas. Tačiau ten treniruojasi ne narai, o astronautai, besiruošiantys vykti į kosmosą. „Beveik visi astronautai kažkada vyksta į kosmosą. Komandos nariams suteikiamos įvairios pozicijos, kurioms jie atitinkamai ruošiasi. Nors iš šių astronautų tik du dirbs erdvėlaivio išorėje, visi trys komandos nariai turi būti pasiruošę tai padaryti“, – pasakojo astronautas Yang Liwei.

Kas nutiktų jeigu kosmose mirtų astronautas? Tai yra klausimas, kurį NASA jau metų metus bando išspręsti. Tai tikras etinis ir logistinis galvosūkis, reikalaujantis praktinio metodo, kuris būtų ne tik pagarbus mirusiajam, bet ir leistų kuo greičiau pašalinti kūną iš erdvėlaivio.

Europos kosmoso agentūra ir NASA sukurtas Saulės orbiteris dar tik pradeda savo mokslo misiją, tirsiančią Saulė paviršių, tačiau jau dabar galima džiaugtis pirmaisiais jos vaisiais. Sugebėta iš arčiau negu kada nors anksčiau užfiksuoti, kaip atrodo Saulės pliupsniai. Šie vainikinės masės išmetimai (angl. Coronal mass ejections, CME) yra plasmos atsiskyrimas nuo Saulės vainiko, dažnai palydimas saulės ugnies blyksnių.

Žvaigždėms pernelyg priartėjus prie supermasyvios juodosios skylės, jos yra išardomos proceso, kurį astronomai vadina „spagetizacija“, metu. Kaip jau galima suprasti, tuo metu žvaigždė ištempiama į makaroną panašų siūlą ir išlaisvina tokį energijos pliūpsnį, kurį galima pamatyti už milijonų šviesmečių. Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkams pavyko pastebėti daug tokių procesų, tačiau pats siūlas dar niekuomet nebuvo užfiksuotas.

Balandžio 29 d. Kinija į kosmosą paleido pirmąjį modulį, kuris vėliau taps planuojamos Tiangongo kosminės stoties šerdimi. Tai žymi Kinijos kosminės stoties statybų pradžią. Tačiau raketa, nugabenusi modulį į kosmosą, nebuvo visiškai sėkmingas projektas. Panašu, kad didelė raketos „Long March 5B“ dalis neišsilaikys orbitoje ir gali nekontroliuojamai grįžti į Žemę, kur nukristų dar nenustatytoje vietoje.

Lietuva skuba tapti asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, kad jos piliečiai dar šiemet galėtų dalyvauti astronautų atrankoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Skubame, nes norime per gegužės mėnesį ratifikuoti šią sutartį, anksčiau nei planuota, kad Lietuvos piliečiai taip pat galėtų sudalyvauti astronautų atrankoje“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Į kosmosą kyla ne tik raketos ir jas pilotuojantys astronautai. Orbitoje savo misiją vykdė ir prancūziškas „Petrus 2000“ vynas. Precedento neturinti vyno kelionė kosmose truko 14 mėnesių, per kuriuos gėrimas brendo ir pribrendo iki net vieno milijono dolerių vertės. Tiek dabar už jį nori gauti pardavėjai. Tarptautinėje Kosminėje Stotyje dvylika šio vyno butelių brendo nuo 2019-ųjų lapkričio.

Kinija švenčia – planai kosmose nutupdyti stotį kol kas klostosi sklandžiai. Kinų paleistas kosminės stoties modulis tikslą pasiekė. „Dangaus harmoniją“ išvertus iš mandarinų kalbos reiškiantis modulio pavadinimas kol kas neša sėkmę kinų projektui.  Šią savaitę kinų paleistas kosminės stoties modulis – pirma iš trijų pagrindinių projekto dalių.

JAV bendrovės „SpaceX“ pirmosios pilotuojamos misijos įgulos sugrįžimas iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) į Žemę, turėjęs prasidėti trečiadienį, dėl nepalankių oro sąlygų atidėtas iki balandžio 30 dienos, pranešė NASA. Remiantis agentūros pranešimu, prieš pusmetį į orbitą pakilę keturi astronautai šeštadienį „nusileis ant vandens Meksikos įlankoje netoli Floridos. Pilotuojamas erdvėlaivis „Crew Dragon Resilience“ atsijungs nuo TKS penktadienį 17 val. 55 min.

Istorinė akimirka: NASA Marso skraidyklės „Išradingumas“ valdymo komandos narys praneša apie sėkmingą jos nusileidimą. Vadinamajam Marso „sraigtasparniui“ pavyko sėkmingai pakilti ir nusileisti. Tai yra pirmasis valdomas skraidyklės skrydis virš kitos planetos paviršiaus.  Tad NASA komanda iš džiaugsmo net pašoko nuo kėdžių ir ėmė ploti. O viena komandos narė iš džiaugsmo net perplėšia popieriaus lapą.

NASA pasirinko JAV kosminių technologijų bendrovę „SpaceX“ įgyvendinti misiją, kurios metu astronautai vėl išsilaipins Mėnulyje – pirmą kartą nuo 1972 metų, penktadienį pranešė agentūra. 2,9 mlrd. JAV dolerių vertės sutartyje numatytas kosminio laivo „Starship“ prototipas, kurio bandymai šiuo metu atliekami „SpaceX“ objekte pietų Teksase.

Du rusų kosmonautus ir NASA astronautę skraidinusi erdvėlaivio „Sojuz“ kapsulė šeštadienį sėkmingai nusileido Kazachstano stepėje po pusmetį trukusios misijos Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), rodo Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ filmuota medžiaga. Rusai Sergejus Ryžikovas ir Sergejus Kud-Sverčkovas bei amerikietė Kate Rubins nusileido 4 val. 55 min. Grinvičo (7 val. 55 min. Lietuvos) laiku apie 150 km į pietryčius nuo Žezkazgano miesto.

Buvęs Izraelio kosmoso saugumo programos vadovas Haimas Eshedas arba ką tik išdavė didžiausią paslaptį pasaulio istorijoje, arba labai kliedžia. H. Eshedas tvirtina, kad Galaktikos federacija palaiko ryšius su JAV ir Izraelio vyriausybėmis, tačiau prašė jos egzistavimą laikyti paslaptyje. H. Eshedas yra buvęs generolas, 29 metus vadovavęs Izraelio kosmoso saugumo programai, taip pat Izraelio technologijos instituto „Technion“ profesorius.

Rusijoje vienas po kito įjungiami dronai ir štai – jie jau pasiruošę skrydžiui. Čia jų visa galybė, o tiksliau – pusė tūkstančio. Užsidegę balta spalva jie pakyla ir prieš akis atsiveria įspūdingas vaizdas – iš šviesų suformuota raketa. Taip paminėtas istorinio Jurijaus Gagarino skrydžio į kosmosą 60-etis. Įspūdingas dronų šou tęsiasi – imituojant skrydį, pasirodo ir raketos pakilimo „liepsnos“. Iš pradžių „atsiskiria“ apatinės raketos dalys, vėliau – viršutinės. Visai kaip tikro skrydžio metu.

Dar vienas nesėkmingas „SpaceX“ bandymas – skirto kelionėms į Mėnulį ir Marsą erdvėlaivio „Starship“ prototipas, pakilo į orą, tačiau leisdamasis sprogo. Planuota, kad jis pakils į 10 kilometrų aukštį ir vėliau sklandžiai vertikaliai nusileis, stabdydamas raketiniais varikliais. Tačiau likus vos minutei iki nusileidimo erdvėlaivio vaizdo kamera išsijungė. Tai buvo jau ketvirtasis iš eilės nesėkmingas „Starship“ prototipo bandymas.

Prieš aštuonerius metus mokslininkus šokiravo lygumų stepėse atsiradusi „juodoji skylė“. Buvo svarstomos įvairios versijos, net ir meteorito palikta duobė. Netrukus šie reiškiniai pasikartojo, o geologai nustatė, kad duobes palieka natūralūs gamtos procesai amžinojo įšalo žemėse, prisideda ir globalus atšilimas. Praėjus keleriems metams tokia duobė pavirsta ežeru.

Kinų astronautas pranešė, kad būdamas kosmose girdėjo keistą beldimo garsą – ir niekas nėra visiškai tikras, kas tai galėtų būti. Apie šį reiškinį papasakojo Yangas Liwei, 2003 m. spalio 16 d. tapęs pirmuoju Kinijos astronautu (žinomas kaip „taikonautas“). Jis išskrido į kosmosą erdvėlaiviu „Shenzhou 5”, ir taip Kinija tapo trečiąja savarankiškai išsiuntusia kosmonautą į kosmosą šalimi (po JAV ir Rusijos). Tačiau neseniai kalbėdamas su Kinijos centrine televizija jis pranešė girdėjęs kaž...

Kaip Žemėje susiformavo gyvybė ir ar ji yra dar kur nors visatoje? Tai du vieni didžiausių klausimų, kuriuos žmonija yra sau uždavusi, ir tyrėjų manymu, jie abu gali turėti tą patį atsakymą. Mes žinome, kad organinių molekulių yra ant asteroidų, kometų ir net ūkuose (tarpžvaigždinių dulkių telkiniuose). Šios molekulės ant Žemės paviršiaus galėjo patekti mūsų planetos gyvavimo pradžioje. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad į Žemę jų galėjo atskrieti kur kas daugiau.

Klausimas „o kur visi?“ yra Fermi paradokso ašis. Jeigu gyvybė žemėje nėra tokia ypatinga ir unikali, tuomet kur slepiasi visos ateivių civilizacijos? Buvo pasiūlyta daugybė paaiškinimų, kodėl gali atrodyti, jog milžiniškoje visatoje mes esame visiškai vieni. Deja, nei viena hipotezė nebuvo šimtu procentų įtikinanti ir žmonės toliau ieško atsakymo į šį klausimą. Tačiau Rusijos nacionalinio elektronikos technologijų universiteto fizikas Aleksandras Berezinas turi savo idėją.

Asteroidas 99942 Apofis mokslininkams yra puikiai žinomas. 2004 m. jis buvo pripažintas vienu iš pavojingiausių arti Žemės skriejančių objektų. Įvairūs ankstesni spėjimai teigė, kad tikimybė, jog vieną dieną jis rėšis į Žemę, yra labai didelė. Tačiau tolimesni stebėjimai patobulino šiuos skaičiavimus, ir astronomai turėjo progą jį vėl pamatyti. Kovo 6 d., maždaug 3:15 valandą ryto Lietuvos laiku, Apofis nuo Žemės buvo nutolęs 19,9 mln. km.

JAV karinės jūrų tyrimų laboratorijos (US NRL) mokslininkai sėkmingai išbandė saulės bateriją, kuri teoriškai gali perduoti „Saulės“ energiją iš kosmoso į bet kurį tašką Žemėje. Į kosmosą itin slaptu kariniu bepiločiu X-37B iškeltas bandomasis skydelis-fotovoltinis modulis (PRAM) yra vos picos dėžutės dydžio. Tokiu būdu išvengiant Žemės atmosferos, kuri blokuoja saulės šviesą, trukdžių, šis skydelis kosmoso sąlygomis gali „sugerti“ daugiau energijos negu Žemėje, rašoma CNN.

Tarptautinė tyrėjų komanda pranešė pastebėjusi dar niekada nematytą kosminių orų (angl. Space weather) fenomeną. Aukštai virš žemės poliarinių regionų, buvo užfiksuotas plazmos judėjimas, primenantis taifūną arba uraganą. Šių kosminių uraganų atradimas buvo aprašytas žurnale „Nature Communications“. Uraganai yra gana dažnas reiškinys mūsų saulės sistemos planetose. Dalelėms kylant arba leidžiantis, susiformuoja žemo slėgio zona – aplink ją kyla uraganas.

Pačioje Akmens amžiaus pabaigoje pasaulis pasiekė lūžio momentą. Europoje išnyko artimiausi mūsų evoliuciniai giminaičiai neandartaliečiai, o Australijoje – visi stambesni už kengūrą gyvūnai. Mūsų rūšis tuo metu pademonstravo kūrybinį piešinių ant uolų proveržį. Naujas tyrimas rodo, kad visa tai gali būti susiję su vienu įvykių – netikėtu Žemės magnetinio lauko išnykimu, dėl ko mūsų planeta tapo pažeidžiama kosminei spinduliuotei.

Mokslininkai atskleidžia, kad už mūsų Saulės sistemos ribų skriejanti planeta – super-Žemė – yra pakankamai arti, kad ją galima būtų tyrinėti milžiniškais teleskopais. Tiesa, jie abejoja, ar ši planeta tinkama gyvybei. Milžiniškos kalvos ir lavos upės, – taip, anot mokslininkų, atrodo daugiau nei už 26 šviesmečių skriejanti super-Žemė.

Pamatyti Žemę iš viršaus, pajusti, ką reiškia pakilti štai tokiu, tikru kosminiu laivu ir apskristi mėnulį – nebėra tik filmuose įmanomas scenarijus. Vos už poros metų 8 laimingieji, kartu su japonų milijonieriumi Yusaka Maezawa leisis į neužmirštamą savaitės trukmės kelionę „SpaceX“ erdvėlaiviu. Iš pradžių milijonierius į kelionę norėjo pasikviesti menininkus, tačiau nusprendė suteikti galimybę visiems Žemės gyventojams.

Žemės magnetinis šiaurės ašigalis slenka – ir mokslininkai pagaliau sužinojo kodėl. Lengva galvoti apie Žemės geomagnetinius polius kaip apie akmenyje (arba lede) įkalintus dalykus, tačiau abu poliai nėra stacionarūs ir nuolat keičia savo vietą. Nuo tada, kai mokslininkai pirmą kartą dokumentavo tai 1830-aisiais, Žemės magnetinis šiaurės ašigalis nukeliavo apie 2250 kilometrų (1400 mylių) per viršutinius Šiaurės pusrutulio ruožus nuo Kanados link Sibiro.

Proga susipažinti su viena pirmųjų kosmoso turisčių, kuri Žemę kelioms dienoms paliks jau šių metų pabaigoje. Amerikietė taps jauniausiu į kosmosą išskridusiu žmogumi. 29-erių Haley netrukus įgyvendins didžiausią savo svajonę. Jau šiais metais ji taps pirmąja ir jauniausia kosmoso turiste. Gydytojo padėjėja vaikų ligoninėje dirbančiai ir su vėžiu vaikams kovoti padedančiai Haley skrydį į kosmosą padovanojo milijardierius filantropas Jaredas Isaacmanas.

Visas pasaulis prilipę prie naujų vaizdų: kalnuotos vietovės, erezijos paveiktos uolienos, virstančios smėliu – visa tai matyti vaizduose iš Marso, kuriais pasidalijo NASA. Taip atrodo Jezero kraterio delta, apsupta kalnų. Būtent ši delta yra priežastis, kodėl NASA į Raudonąją planetą išsiuntė marsaeigį „Atkaklumas“. Mat uolienose gali būti įvairių fosilizuotų mikrobinių gyvybės formų. Mokslininkai mano, kad anksčiau čia buvo ežeras.

Pirmas žmonijos istorijoje vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas marsaeigio nusileidimas Raudonojoje planetoje. Aparatas Marse nusileido prieš mažiau nei savaitę, o dabar NASA ne tik parodė pasauliui nusileidimo vaizdo įrašą, bet ir leido paklausyti Marso vėjo gūsių.

Daugiau nei pusmetį trukusi NASA marsaeigio kelionė baigėsi. Jis ruošiasi nusileidimui Raudonojoje planetoje. Tai yra pažangiausia robotizuota astrobiologijos laboratorija kada nors skraidinta į kitą planetą. Misijos vadovai sako, kad erdvėlaivis nusileis planetos Jezero krateryje. NASA inžinieriai tikisi, kad nusileidimas įvyks dar šį vakarą ir gaus pirmuosius Marso paviršiaus vaizdus.

Rusija pirmadienį išsiuntė į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nepilotuojamą krovininį erdvėlaivį su jai skirtu atsargų kroviniu. „Progress MS-16“ pakilo kaip planuota, 9 val. 45 min. (6 val. 45 min. Lietuvos laiku) iš Rusijos nuomojamo Baikonuro kosmodromo Kazachstane ir pakeliui į TKS pasiekė numatytą orbitą. Erdvėlaivis gabena vandens, raketinio kuro ir kitų atsargų. Su TKS jis turi susijungti trečiadienį.

Tai – didelis pasiekimas, leisiantis geriau pažinti šią planetą. Be to, Emyratai yra pirmoji arabų šalis, kurios zondas nukeliavo Raudonąją planetą. Po septynis mėnesius trukusios kelionės ir beveik 500-tų milijonų įveiktų kilometrų, Jungtinių Arabų Emyratų zondas „Hope“ – „Viltis“ – pagaliau pasiekė Marso orbitą. Misijos stebėjimo centre plojimai ir palengvėjimas po pusvalandį trukusios įtampos ir rizikingiausios misijos dalies, kai zondas lėtino savo eigą, kad jį įtrauktų Marso gravitacija.