kosmosas

Nekontroliuojama klimato kaita ilgainiui sukeltų Žemės nuniokojimą. Kylančios jūros užtvindytų pakrantės miestus, tokius kaip Majamis, siaučiantis karštis padidintų žmonių mirtingumą, o rūgštūs vandenynai taptų nesvetingi žuvims ir koralams, po savęs palikdami nedideles, bet gumines medūzų mases. Šios žmogaus veiklos pasekmės gali būti tas dalykas, kuris trukdo mūsų civilizacijai toliau tobulėti. Esant ypač ekstremaliam scenarijui, tai netgi gali nušluoti mus nuo Žemės paviršiaus.

Šį savaitgalį pro Žemę praskries didesnis nei 304 metrų asteroidas ir, nors nesitikima, kad jis atsitrenks į mūsų planetą, manoma, kad jo vertė sieks beveik 5 mlrd. eurų. 1982 m. atrastą asteroidą pavadinimu 4660 Nereus „NASA“ priskyrė „potencialiai pavojingam asteroidui“ dėl savo dydžio ir to, kaip arti jis priartėja prie Žemės. Maždaug 304 metrų aukščio asteroidas yra 6 metrais aukštesnis už Eifelio bokštą.

Beveik neabejotina, kad per savo gyvenimą pamatysime žmones, įžengiančius į Marsą. Jei šiuolaikinės erdvės lenktynės tarp privačių kompanijų ir tautų tęsis, neatmestina, kad per tą laiką taip pat pamatysime ilgalaikį žmogaus buvimą Mėnulyje ar Marse.  Tačiau tyrėjai tiesiog neįsivaizduoja, kaip astronautų komanda, izoliuota beveik 380 milijonų kilometrų atstumu nuo namų, elgtųsi tokiu atveju.

Į kosmosą pakilo NASA erdvėlaivis, kurio tikslas – išgelbėti visą žmoniją nuo pražūties. Skamba dramatiškai – tačiau išties pirmą kartą istorijoje atliekamas bandymas nukreipti asteroidą nuo Žemės ir išvengti pražūtingo susidūrimo. Kol kas tai tik bandymas, mat asteroidas į kurį smogs erdvėlaivis – mums grėsmės nekelia. Bandymo kaina – beveik 300 mln. eurų, bet ateityje jis gali padėti mums išvengti pasaulio pabaigos.

Rusijos kariuomenė patvirtino, kad neveikiantis Sovietų Sąjungos laikų palydovas „Celina D“ antradienį buvo sėkmingai sunaikintas orbitoje, bet patikino, kad jo nuolaužos nesukėlė grėsmės orbitinėms stotims bei kosminei veiklai. JAV pareigūnai pirmadienį pasmerkė Rusiją dėl „pavojingo ir neatsakingo“ raketos bandymo, per kurį buvo susprogdintas vienas iš šalies palydovų bei susidarė nuolaužų debesis, privertęs Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) įgulą atlikti išvengiamąjį manevrą.

Išgyveno kelionę į kosmosą, tačiau mažiau nei po mėnesio žuvo lėktuvo avarijoje. Toks tragiškas likimas ištiko kosmoso turistą, kuris kartu su lietuviškų šaknų turinčiu aktoriumi Viljamu Šatneriu lygiai prieš mėnesį kilo į orbitą. Spalio 13-ąją į savo gyvenimo kelionę kosmoso link leidosi lietuviškų turintis aktorius, „Star Treck“ serialo žvaigždė Viljamas Šatneris ir dar trys įgulos nariai. Jų gretose ir 49-erių verslininkas Glenas de Vriesas.

Keturi astronautai anksti pirmadienį grįš į Žemę iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) po ilgiau kaip šešis mėnesius trukusio darbo kosmose, pranešė NASA. Ekspedicijos „Crew-2“ nariai, įskaitant du astronautus iš Prancūzijos ir Japonijos, grįš į  Žemę anksčiau, nei atvyks juos pakeisti turintys įgulos nariai. Naujos ekspedicijos erdvėlaivio startas buvo kelis kartus atidėtas dėl nepalankių orų.

Kadangi komercinės kelionės į kosmosą tampa labai realia galimybe, gali ateiti laikas, kai atostogauti ar galbūt net gyventi keliausime į kitas planetas. Komercinių kelionių į kosmosą bendrovė „Blue Origin“ jau pradėjo siųsti klientus į orbitinius skrydžius. O Elonas Muskas tikisi įkurti bazę Marse su savo įmone „SpaceX“. Tai reiškia, kad turime pradėti galvoti apie tai, kaip atrodys mūsų gyvenimas kosmose, bet taip pat ir apie tai, kas nutiks, jei ten kas nors mirs, rašo theconversation.com.

Kosminis ir istorinis įvykis Lietuvos padangėje. Į tėvynę iš pirmosios civilių kosmoso kelionės aplink Žemę parskrido ir Lietuvos trispalvė. Tai didžiausia ir aukščiausiai iškelta šalies vėliava Lietuvos istorijoje. Ji atsidurs ne tik Lietuvos rekordų knygoje – ją galės pamatyti ir kiekvienas norintis. Elono Musko kompanijos „SpaceX“ raketoje „Falcon“, kuri rugsėjo viduryje pirmą kartą žmonijos istorijoje nuskraidino civilius asmenis į kosmosą, keliavo ir Lietuvos vėliava.

Naujos kosmoso lenktynės – Rusijoje į Žemę nusileido piramąjį filmą kosmose kurianti komanda. Jauna rusų režisierė ir su ja tarptautinėje kosmoso stotyje 12 dienų buvęs aktorius tikisi, nušluostyti nosį Holivudui, kuris kosmosą taip pat planuoja paversti filmavimo aikštele. Štaip taip erdvėlaivio „Sojuz” kapsulėje į žemę leidžiasi pirmojo  kosmose nufilmuoto filmo komanda. Tarptautinėje kosminėje stotyje jie darbavosi ištisas 12 dienų.

Tris astronautus skraidinantis erdvėlaivis šeštadienį sėkmingai susijungė su Kinijos naująja kosmine stotimi, įgulai pradedant iki šiol ilgiausią šios šalies surengtą misiją orbitoje. Erdvėlaivis „Shenzhou 13“ startavo po vidurnakčio vietos (19 val. Lietuvos) laiku iš Dziučuano kosmodromo Gobio dykumoje šalies šiaurės vakaruose, pranešė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra. Numatoma, kad įgula kosminėje stotyje „Tiangong“ praleis šešis mėnesius.

Nepakartojamos emocijos iš kosmoso turistų skrydžio į orbitą. Šįkart misijos dalyvių gretose ir lietuviškų šaknų turintis aktorius Williamas Shatneris, tapęs vyriausiu kosmose pabuvojusiu žmogumi istorijoje. Po skrydžio ir pamatytų vaizdų legendinis aktorius nesulaikė ašarų. Į dangų kyla milijardieriaus Jeffo Bezoso raketa „New Shepard“. Ir tai jau antras turistinis skrydis į kosmosą nuo liepos mėnesio.

Šiandien istorinė diena ne tik žmonijos kelionėms kosmose, bet kažkuria prasme ir mums – lietuviams – mat mūsų šaknų turintis ir prieš kelerius metus Lietuvoje viešėjęs legendinis aktorius Viljamas Šatneris – ką tik pakilo į kosmosą ir tapo vyriausiu tai padariusiu žmogumi istorijoje. Aktorius į kosmosą nuskriejo milijardieriaus Džefo Bezoso raketa.

Kaip atrodys gyvenimas Marse, kai žmonėms pavyks jį pasiekti? Būtent tai Izraelyje ir mėgina pajusti šešių asmenų komanda, kuri didžiuliame krateryje, primenančiame Raudonosios planetos paviršių, bandys išgyventi mėnesį. Du astronautai su kostiumais, sveriančiais apie pusšimtį kilogramų, lėtai žingsniuoja Marso kanjonais. Galbūt po kelių dešimtmečių tai ir bus tiesa, tačiau jie žygiuoja į Raudonąją planetą panašią dykumą Izraelyje.

Ką gi, panašu, kad pasaulyje išties įsibėgėjo kosminio turizmo lenktynės – į jas dabar skuba įšokti ir balionų gamintojai. Viena kompanija skelbia kurianti balioną, kuris saugiai pakels kapsulę su žmonėmis į stratosferą ir leis jiems kelias dienas mėgautis įspūdingu reginiu.  Minėtas karšto oro balionas visai ne mums įprastas – aštuonkampę kapsulę aukštai į dangų kelia balionas, pripildytas helio dujų. Amerikiečių kompanija „World View“ skelbia, jog tai – kelionių į kosmosą ateitis.

Maždaug 400 kilometrų aukštyje virš mūsų galvų dideliu greičiu ratus virš Žemės suka Tarptautinė kosminė stotis (TKS), o į ją sėkmingai atskrido rusų aktorė ir režisierius. Rusai kosmose pradėjo filmuoti vaidybinio filmo scenas ir aplenkė amerikiečių aktorių Tomą Cruise'ą, kuris taip pat netrukus turėtų kilti į kosmosą ir filmuoti naują veiksmo juostą. Iš Rusijos Baikonuro kosmodromo nuolat kyla raketos su kosmonautais, keliaujančiais į TKS.

Tris dienas kosmose praleidę keturi „SpaceX“ turistai šeštadienio vakarą nusileido Atlanto vandenyne prie Floridos pakrantės, sėkmingai užbaigę pirmąją istorijoje misiją orbitoje, kurioje nedalyvavo nė vieno profesionalaus astronauto. Kapsulė nusileido laiku, netrukus po 19 val. vietos laiku (sekmadienį 2 val. Lietuvos laiku), parodė bendrovės tiesioginė transliacija.

Šią naktį perrašyta kosminių kelionių istorija – pirmą kartą į kosminę kelionę išskrido vien civilių įgula. Keturi amerikiečiai aplink Žemę skries tris dienas, aukščiau nei skrenda tarptautinė kosminė stotis. Istorinis skrydis su lietuvišku prieskoniu – į beveik 600 km aukštį pakilo ir mūsų trispalvė.  Kompanijos „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ ryžtingai į dangų veržiasi iš Kenedžio kosmoso centro Floridoje. Istorinė misija „Inspiration4“, arba „Įkvėpimas4“, prasideda 20.02 val.

„SpaceX“ raketa „Falcon 9“ su keturiais kosmoso turistais trečiadienio vakarą pakilo iš Kennedy kosmoso centro Floridoje pirmajai vien civilių įgulos misijai orbitoje. Didžiulis ugnies kamuolys nušvietė dangų, devyniems raketos varikliams 20 val. 2 min. vietos (ketvirtadienį 3 val. 2 min. Lietuvos) laiku pradėjus nešti ją aukštyn.

Iki šiol kino teatrų ekranuose žibėję veiksmo filmai apie kosmosą buvo filmuojami Žemėje ir tobulinami specialiųjų efektų pagalba, tačiau jau netrukus kino ekranuose išvysime pirmuosius tikrame kosmose vaidinusius aktorius ir sukurtus filmus. Ir Rusijos, ir Amerikos aktoriai jau kitą mėnesį kils į Tarptautinę kosminę stotį. Rusai planuoja ten filmuoti dramą, o legendinis amerikiečių aktorius Tomas Cruise‘as mums žada tikrą kosminį veiksmo filmą.

Praėjusį mėnesį prie Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) prijungtas naujas modulis – rusiškas „Nauka“. Tiesa, procedūra nebuvo visiškai sklandi – vienas iš modulio variklių netikėtai stumtelėjo visą TKS ir privertė ją apsisukti pusantro karto. Aišku, pasirodė kritika Rusijos kosmoso programai, todėl dabar valstybinė naujienų agentūra TASS nusprendė atsišaudyti. „Nauka“ istorija yra ilgesnė nei turėtų būti.

Reta proga pasidairyti po Marsą – per beveik tris mėnesius trukusią savo misiją Raudonojoje planetoje kinų marsaeigis užfiksavo įspūdingus vaizdus. Marse kursavo dar gegužę savo misiją pradėjęs pirmasis kinų marsaeigis „Zhurong“. Raudonojoje planetoje saulės energija varomas, 240-ies kilogramų aparatas jau praleido 92 dienas ir surinko 10 gigabaitų medžiagos apie šią planetą.

Verslininkui Jeffui Bezosui priklausanti kosmoso bendrovė „Blue Origin“ padavė į teismą JAV vyriausybę dėl pastarosios sprendimo sudaryti didelės vertės sutartį dėl Mėnulio tyrinėjimų su konkurente „SpaceX“, sakoma pirmadienį paskelbtame pranešime. Bendrovė pateikė ieškinį JAV Federaliniam ieškinių teismui, „siekdama ištaisyti sutarties sudarymo trūkumus“, teigiama pranešime. Sutartis dėl modulio „Human Landing System“ (HLS) sukūrimo, kurios vertė yra 2,9 mlrd.

Netrukus Marsą pažinsime dar geriau – 90 dienų gyvybės čia ieškojęs Kinijos erdvėlaivis po savaitės pradės antrąją misijos raudonojoje planetoje dalį. O joje kinai pasitelks nuotolinio stebėjimo įrenginius, kurie leis pažinti planetą dar nuodugniau.    Erdvėlaivio inžinierius Li Chunlai pasakoja: „Dabar mes kliaunamės marsaeigio galimybėmis. Jis turi šešis tyrinėjimo prietaisus – kameras, spektrometrus ir meteorologinius įrenginius.

Turtingiausiam pasaulio žmogui Jeffui Bezosui savo kompanijos erdvėlaiviu atlikus sėkmingą komercinį skrydį į kosmosą, amerikiečių liaupsės ir susižavėjimas visgi atiteko 82-ejų metų kosmoso turistei. Savo svajonę įgyvendinusi pilotė veteranė sako mielai į kosmosą pakiltų ir dar kartą.  Bene labiausiai istoriniu skrydžiu į kosmosą su turtingiausiu pasaulio žmogumi Jeffu Bezosu, jo broliu ir 18-mečiu olandų milijonieriaus sūnumi, mėgaujasi 82-jų lakūnė veteranė Wally Funk.

Praėjus vos savaitei po to, kai į kosmosą pakilo milijardierius Ričardas Bransonas, turtingiausias pasaulio žmogus Jeffas Bezosas, kartu su broliu, 18-mečiu bei 82-ejų metų senole, taip pat pakilo į kosmosą ir turėjo galimybę iš daugiau nei 100 kilometrų aukščio pasidairyti į žemę pro didžiausią kada nors įrengtą erdvėlaivio langą.

„Simpsonų“ kūrėjai ir vėl tai padarė – jie išpranašavo Ričardo Bransono skrydį į kosmosą. Jų nepakartojami pranašiški sugebėjimai buvo dar kartą patvirtinti liepos 11 d., kai „Virgin Galactic“ įkūrėjas, milijardierius Ričardas Bransonas išskrido į kosmosą. Bransono kelionę prognozavo ilgai trunkanti „Fox“ animacinė komedija dar 15-oje 25 sezono dalyje, kuri buvo rodoma 2014 m. kovo 23 d, rašoma deadline.com.

Užfiksuoti išskirtiniai vaizdai iš pirmojo turistinio skrydžio į kosmosą. Pasauliui iš erdvėlaivio siuntė virš Žemės skriejęs milijardierius Ričardas Bransonas, kuris išpildė pačią didžiausią savo gyvenimo svajonę. 70-metis milijardierius Richardas Bransonas kartu su trimis bendrakeleiviais ir dviem pilotais skriejo daugiau nei 80-ies kilometrų aukštyje.

Sekmadienį britų milijardierius Richardas Bransonas iš kosmodromo JAV Naujosios Meksikos valstijoje bendrovės „Virgin Galatic“ erdvėlaiviu pakilo į kosmosą. Turtuolis tikisi neseniai susikūrusią kosminio turizmo sritį pakelti nuo žemės. Erdvėlaivis pakilo iš „Spaceport America“ kosmodromo 14.40 val. Grinvičo laiku (17.40 Lietuvos laiku) ir maždaug valandą kils į 15 km aukštį, kuriame lėktuvo nešėjas atsiskirs ir paleis mažesnį erdvėlaivį.

Du Kinijos astronautai sekmadienį pirmąkart išėjo dirbti į savo šalies naujosios kosminės stoties „Tiangong“ išorę. Trijų žmonių įgula į orbitinę stotį buvo atskraidinta birželį ir dirbs ten tris mėnesius. Jų misija yra iki šiol ilgiausia per Kinijos kosmoso programos istoriją. Sekmadienį ryte du įgulos nariai išėjo į atvirą kosmosą iš stoties pagrindinio modulio, nurodė Kinijos pilotuojamųjų kosminių skrydžių agentūra.

Milijardierių kosmoso lenktynės tęsiasi. Štai „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas į savo liepos 20-osios odisėją pakvietė prisijungti 82-ejų amerikietę, kuri taps vyriausiu kada nors orbitoje pabuvojusiu žmogumi. Tačiau tokią istorinę šventę nori apkartinti kolega milijardierius Richardas Bransonas, planuojantis kosminį laivą užkurti dar anksčiau ir aplenkti varžovą. Emocijos užplūsta 82-ejų pilotę Wally Funk. „Brangusis, tai geriausias man kada nors nutikęs dalykas.

Jeigu esate lėktuve, bet dėl nesuprantamų priežasčių tikite, kad skristi yra neįmanoma, ir nusprendžiate, jog geriausias būdas išreikšti šią savo poziciją yra ginčas su lėktuvo pilotu, galite tikėtis vienintelio rezultato: jūs būsite pažemintas. Nedarykite to. Jeigu teigiate, kad Žemė yra plokščia – nesvarbu, ar tai darote norėdami pajuokauti, ar tikrai tuo tikite – ir nusprendžiate susiginčyti su astronautu, rezultatas bus lygiai toks pat.

Kai už Žemės ribų gims pirmasis kūdikis, tai bus toks pat svarbus įvykis, kaip ir pirmieji žmonijos žingsniai ne Afrikoje. Toks gimimas žymėtų daugiaplanetinę civilizacijos pradžią žmonių rūšiai. Pirmąjį kosmoso amžiaus pusmetį tik vyriausybės paleido palydovus ir žmones į Žemės orbitą. To neužtenka. Šimtai privačių kosmoso kompanijų kuria naują pramonę, kurios metinės pajamos jau siekia 300 mlrd. JAV dolerių.

Europos kosmoso agentūrai ieškant astronautų, jais tapti norą pareiškė ir 80 lietuvių. Astronautų atrankoje dalyvaujantys jaunuoliai sako apie tai svajojantys nuo vaikystės. Nors jaudinasi, bet tikisi įveikti bent keletą atrankos etapų, o sėkmei nusišypsojus, pasiryžę pakeisti ir savo gyvenimus. Vilnietis Silvestras apie kosmosą ir dangų svajoja nuo vaikystės, jis jau tapo pilotu ir iš dalies išpildė savo svajonę, tačiau iki šiol kirba noras pakilti į kosmosą.

Europos kosmoso agentūra (EKA) paskelbė pirminius astronautų atrankos rezultatus. Buvo gauta 80 lietuvių paraiškų dalyvauti Europos kosmoso tyrinėjimo programose. Tai nėra galutiniai rezultatai, tačiau leidžia susipažinti su bendra situacija ES valstybėse, tvirtino EKA atstovė Ninja Menning. Iš Lietuvos buvo atsiųsti 68 vyrų ir 12 moterų prašymai sudalyvauti Europos astronautų programoje. EKA taip pat pasidžiaugė tuo, kad Lietuva gegužės pabaigoje tapo asociacijos nare.

Trys Kinijos astronautai pakilo į naująją šalies kosminę stotį, kurioje praleis net tris mėnesius. Tai – pirma tokia Kinijos misija per penkerius metus. Įrodymas sau ir pasauliui, kad ji gali tapti kosmoso tyrimų milžine. Tris Kinijos taikonautus į bene ambicingiausią šalies kosminę misiją gerbėjai ir kosminės pramonės darbuotojų minia išlydi su komunistinėmis dainomis. Tuomet su palyda taikonautai vežami į kosmodromą. O pakeliui pagarbą jiems atiduoda Kinijos vėliavomis mojuojantys žmonės.

Europos kosmoso agentūros (ESA) skelbimas, kviečiantis tapti astronautu, nustos galioti birželio 18 d. Priimtiems į Europos astronautų būrį siūlomas 5400–8600 eurų mėnesinis atlyginimas iki mokesčių, žadamas darbas Vokietijoje su komandiruotėmis į Hiustoną (JAV) ir Žvaigždžių miestelį (Rusija). „Kol kas arčiausiai žvaigždžių buvo priartėjęs lietuvis lakūnas Rimantas Stankevičius, ruošęsis skristi rusišku kosminiu daugkartinio naudojimo laivu „Buran“. Deja, viltis nutraukė žūtis aviacijos šventė...

Naujosios Kinijos kosminės stoties įgulos pirmieji trys nariai ketvirtadienį išskrido pradėti iki šiol ilgiausios šios šalies surengtos pilotuojamos misijos, žyminčios svarbią gairę Pekinui siekiant įsitvirtinti kaip kosmoso galiūnui. Nešančioji raketa „Long March 2F“ iškėlė erdvėlaivį „Shenzhou 12“, susijungsiantį su stotimi „Tiangong“, kur įgulos nariai praleis tris mėnesius. Tiesiogiai transliuojant valstybinei televizijai raketa startavo 9 val. 22 min. vietos (4 val. 22 min.

Šiuo metu vyksta visiškai naujos „kosmoso lenktynės“. Galite pagalvoti, kad misija yra nuskristi į Mėnulį ar net Marsą, tačiau šioms lenktynėms keliamas ne toks didingas, bet vis dėlto įdomus tikslas – pirmiesiems nufilmuoti komercinį filmą kosmose.

Jau kitą mėnesį vienas turtingiausių planetos žmonių – „Amazon“ įkūrėjas – Džefas Bezosas įgyvendins savo didžiausią svajonę – pakils į kosmosą. Į dešimties minučių gyvenimo kelionę jis leidžiasi su broliu. Dar vieną vietą šiame skrydyje galima įsigyti aukcione, tiesa, kaina, kaip ir skrydis, kosminė.  57-erių „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas pasidalino naujiena, kad jau liepos 20-ąją kils į kosmosą.

Venera – artimiausia Žemės kaimynė, tačiau sąlygos ten visiškai kitokios. Ši planeta yra tiesiog pragariška, o štai Žemėje klesti gyvybė. Dėl to NASA nusprendė iki šio dešimtmečio pabaigos surengti dvi naujas Veneros tyrimų misijas – „DAVINČI+“ ir „VERITAS“ – ir tikisi, kad jos padės išsiaiškinti, kas lėmė tokius planetų skirtumus.  „Šiomis dviem seserinėmis misijomis siekiame suprasti, kaip Venera tapo į pragarą panašiu pasauliu, kurio paviršiuje lydosi švinas.

Po vandeniu vyksta intensyvus darbas. Tačiau ten treniruojasi ne narai, o astronautai, besiruošiantys vykti į kosmosą. „Beveik visi astronautai kažkada vyksta į kosmosą. Komandos nariams suteikiamos įvairios pozicijos, kurioms jie atitinkamai ruošiasi. Nors iš šių astronautų tik du dirbs erdvėlaivio išorėje, visi trys komandos nariai turi būti pasiruošę tai padaryti“, – pasakojo astronautas Yang Liwei.

Kas nutiktų jeigu kosmose mirtų astronautas? Tai yra klausimas, kurį NASA jau metų metus bando išspręsti. Tai tikras etinis ir logistinis galvosūkis, reikalaujantis praktinio metodo, kuris būtų ne tik pagarbus mirusiajam, bet ir leistų kuo greičiau pašalinti kūną iš erdvėlaivio.

Europos kosmoso agentūra ir NASA sukurtas Saulės orbiteris dar tik pradeda savo mokslo misiją, tirsiančią Saulė paviršių, tačiau jau dabar galima džiaugtis pirmaisiais jos vaisiais. Sugebėta iš arčiau negu kada nors anksčiau užfiksuoti, kaip atrodo Saulės pliupsniai. Šie vainikinės masės išmetimai (angl. Coronal mass ejections, CME) yra plasmos atsiskyrimas nuo Saulės vainiko, dažnai palydimas saulės ugnies blyksnių.

Žvaigždėms pernelyg priartėjus prie supermasyvios juodosios skylės, jos yra išardomos proceso, kurį astronomai vadina „spagetizacija“, metu. Kaip jau galima suprasti, tuo metu žvaigždė ištempiama į makaroną panašų siūlą ir išlaisvina tokį energijos pliūpsnį, kurį galima pamatyti už milijonų šviesmečių. Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkams pavyko pastebėti daug tokių procesų, tačiau pats siūlas dar niekuomet nebuvo užfiksuotas.

Balandžio 29 d. Kinija į kosmosą paleido pirmąjį modulį, kuris vėliau taps planuojamos Tiangongo kosminės stoties šerdimi. Tai žymi Kinijos kosminės stoties statybų pradžią. Tačiau raketa, nugabenusi modulį į kosmosą, nebuvo visiškai sėkmingas projektas. Panašu, kad didelė raketos „Long March 5B“ dalis neišsilaikys orbitoje ir gali nekontroliuojamai grįžti į Žemę, kur nukristų dar nenustatytoje vietoje.

Lietuva skuba tapti asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, kad jos piliečiai dar šiemet galėtų dalyvauti astronautų atrankoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Skubame, nes norime per gegužės mėnesį ratifikuoti šią sutartį, anksčiau nei planuota, kad Lietuvos piliečiai taip pat galėtų sudalyvauti astronautų atrankoje“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Į kosmosą kyla ne tik raketos ir jas pilotuojantys astronautai. Orbitoje savo misiją vykdė ir prancūziškas „Petrus 2000“ vynas. Precedento neturinti vyno kelionė kosmose truko 14 mėnesių, per kuriuos gėrimas brendo ir pribrendo iki net vieno milijono dolerių vertės. Tiek dabar už jį nori gauti pardavėjai. Tarptautinėje Kosminėje Stotyje dvylika šio vyno butelių brendo nuo 2019-ųjų lapkričio.

Kinija švenčia – planai kosmose nutupdyti stotį kol kas klostosi sklandžiai. Kinų paleistas kosminės stoties modulis tikslą pasiekė. „Dangaus harmoniją“ išvertus iš mandarinų kalbos reiškiantis modulio pavadinimas kol kas neša sėkmę kinų projektui.  Šią savaitę kinų paleistas kosminės stoties modulis – pirma iš trijų pagrindinių projekto dalių.