kosmosas

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas mano, kad šalies kosminėje šakoje susikaupė tam tikras neigiamas potencialas. „Visa avarijų virtinė byloja pati už save“, – pareiškė jis pirmadienį per susitikimą su naujuoju vicepremjeru Dmitrijumi Rogozinu. V. Putinas jį įpareigojo kuruoti ne tik gynybinį-pramoninį kompleksą, bet ir kosminių raketų šaką. Premjeras pabrėžė, kad D. Rogozinas turės įsigilinti į kosminės pramonės problemas.

Ar žvalgomės po kosmosą, ar tiriame subatomines erdves, sėkmingiausios mūsų teorijos pateikia neišvengiamą išvadą – mūsų Visata tėra lašelis visatų vandenyne. Dar visai neseniai daugelis fizikų vengė pripažinti vadinamosios multivisatos idėją. Tačiau šiuolaikinės kosmologijos, stygų teorijos ir kvantų mechanikos pasiekimai keičia tokią nuomonę.

Žinyboms Namibijoje tenka spręsti iš dangaus nukritusio metalinio kamuolio mįslę. Šešių kilogramų svorio kamuolys, kurio skersmuo yra 35 cm, rastas netoli vieno kaimo šalies šiaurėje, esančio už 750 km nuo sostinės Vinduko, praneša agentūra AFP. Policijos duomenimis, objektas nėra pavojingas. Jis rastas jau lapkričio viduryje. „Kaimo gyventojai ir netoliese esančios policijos nuovados pareigūnai išgirdo kelis nedidelius sprogimus.

Antras didžiausias statinys žmonijos istorijoje po Didžiosios kinų sienos per artimiausius kelerius metus turėtų iškilti Viduržemio jūros dugne. Ne, nuo likusio pasaulio atsitvėrinėti povandeninėmis sienomis Europos Sąjunga tikrai nesiruošia. Tačiau pamėginti įminti pragaištingiausių kosmoso gelmių mįsles – kodėl gi ne? Vieno iš stambiausių tarptautinių tyrimų projektų dalyviai viliasi, jog į daugybę klausimų atsakymus pavyks išgauti iš... kosminės kilmės neutrinų.

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) antradienį 15.40 val. Vidurio Europos laiku 75 000-ąjį kartą apskriejo Žemę. Apie tai pranešė skrydžių valdymo centras Koroliove, kuriuo remiasi agentūra AP. TKS pradėta eksploatuoti 1998 metų lapkritį. Nuo 2000-ųjų lapkričio 2 dienos joje nuolat gyvenama ir dirbama. Orbitinėje stotyje jau pabuvojo 204 kosmonautai iš 15 šalių. Šiuo metu jos įgulą sudaro rusai Antonas Škaplerovas ir Anatolijus Ivanišinas bei amerikietis Danas Burbankas.

Teigiama, kad brangakmeniai yra ne vien dailus papuošalas, bet galėtų pasitarnauti ir kaip stebuklingų savybių turintis daiktas. Manoma, kad šie akmenys turi paslaptingą kosminę energiją, todėl jų savininkui gali užtikrinti sėkmingą asmeninį gyvenimą ar finansinę sėkmę. Be abejo, taip paprastai magiškosios brangakmenių savybės neatskleis, tad reikia žinoti, kokius akmenis nešioti, bei kaip tinkamai su jais elgtis.

Daugiau kaip mėnesį ne toje orbitoje įstrigęs rusų zondas „Phobos-Grunt“ kitą mėnesį turėtų nekontroliuojamai nukristi į Žemę. Jį sekantys ekspertai prognozuoja, kad „Phobos-Grunt“ į Žemės atmosferą sugrįš 2012 metų sausio 9 dieną, tačiau dabar šių prognozių paklaida siekia plius minus 5,5 dienos. Kai kurie analitikai netgi tvirtina, kad erdvėlaivis gali nukristi jau sausio 1 ar 2 dieną, rašo SPACE.com.

JAV Gynybos pažangių tyrimų projektų agentūra (DARPA) pranešė, kad planai pastebėti „Scud“ raketų paleidimus iš kosmoso yra vykdomi sklandžiai. Už šios technologijos tiekimą JAV kariuomenei atsakinga agentūra užsakymą atlikti pavedė kompanijai „Bell Aerospace“, kuri šiuo metu vykdo Membranos optinių nuotraukų eksploatacijos realiu laiku (MOIRE) projektą.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra praneša, kad sausio mėnesį į Žemę nukris apie 30 kosminio palydovo objektų, kurie kartu sveria apie 200 kilogramų. Kol kas teigiama, kad sunku nustatyti nuolaužų kritimo vietą. Tai paaiškės tik prieš kelias dienas nuo kritimo. Tai yra pirmasis atvejis, kai Rusijos agentūra pripažįsta, kad 110 milijonų svarų vertės aparatas buvo prarastas ir nukris į Žemę, praneša The Sun.

JAV bendrovė „Lockheed-Martin“ bando naujos kartos GPS (Global Positioning System) palydovinės navigacijos sistemos palydovą. Tokie palydovai bus iškelti į orbitą iki 2014 metų. Pirmąjį naujos kartos GPS palydovą planuojama paleisti 2013 metais, praneša „Discovery News“. Naujoji GPS palydovų karta suteiks didesnį koordinačių nustatymo tikslumą, nei dabartiniai palydovai. Pastarųjų pozicionavimo tikslumas siekia 3 metrus, tuo tarpu naujieji veiks iki 90 cm  tikslumu, sakoma pranešime.

Apie miestus daug galima pasakyti iš jo šviesų. Naujas tyrimas parodė, kad jau beveik 20 metų naktinį Žemės apšvietimą fiksuojanti JAV karinių oro pajėgų sistema gali atskleisti mūsų planetoje vykstančius pasikeitimus, rašo portalas „Wired“. „Dabar mes galime užduoti klausimus apie tai, kaip stebimas naktinis apšvietimas reaguoja į tokius veiksnius kaip gyventojų skaičiaus ar ekonomikos augimas, išorės investicijos, karas ar ekonomikos žlugimas“, - teigė JAV Nacionalinio geofizinių duomenų cen...

Šie metai pasižymi tuo, kad iš pagrindų pasikeitė nerašytos žaidimo taisyklės tarp žmonių ir daiktų. Šiais metais vieni nugalėjo kosmosą pasitelkę „garažines technologijas“ ir įrodinėdami, kad raketa gali kainuoti ne daugiau už automobilį. Kiti išradinėjo naujas transporto rūšis ir davė pradžią utopijoms, kaip antai milžiniškiems dirižabliams. Santykiai su daiktais kinta Turi būti peržiūrėta viskas, pavyzdžiui, mūsų tarpusavio santykiai su daiktais.

Bill Bryson (Bilis Braisonas, g. 1951 m.) – skaitytojų mylimas amerikiečių keliautojas, žurnalistas, mokslo populiarinimo knygų autorius. Jo knygos išsiskiria ne tik faktų gausa, bet ir puikiu autoriaus humoro jausmu, dėl kurio mokslinis tekstas virsta ne nuobodžiu skaitiniu, o nepaprastai įdomiu pasakojimu. Lietuviškai išleista “Trumpa istorija beveik apie viską" tapo viena mėgstamiausių enciklopedinio pobūdžio knygų Lietuvoje.

Astronomai patvirtino atradę naują planetą, kurioje gali būti tinkamos sąlygos formuotis gyvybei, praneša BBC. Naujoji planeta pavadinimu, „Kepler 22 b“ yra nutolusi nuo mūsų maždaug 600 šviesmečių atstumu. Savo dydžiu ji lenkia Žemę 2,4 karto, o planetos paviršiaus temperatūra siekia apytikriai 22 laipsnius.

Astronomai Visatos pakraščiuose aptiko naują galaktikų tipą – ultraraudonąsias galaktikas. Mokslininkai NASA infraraudonųjų spindulių teleskopu „Spitzer“ pastebėjo keturias nepaprastai raudonas galaktikas, esančias už 13 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Astronomai neatmeta prielaidos, jog šios galaktikos gali būti seniai ieškota trūkstama detalė Visatos evoliucijos dėlionėje. Toks atstumas reiškia, jog šviesa iš šių dangaus objektų iki mūsų planetos skriejo 13 mlrd. metų.

Šių vaikinų sumanymas pasiųsti į dangų gėrimą ateiviams iš kosmoso pasiteisino tik iš dalies. Į daugiau nei 27 kilometrų aukštį pasiųstas stratosferinis balionas su atitinkamu kroviniu norinčiųjų atsigerti nesutiko.

Kinija paleido 10-ąjį savo kosminės navigacijos sistemos palydovą. Tai projekto, kuriuo Pekinas siekia išvystyti savo pasaulinę palydovinę navigacijos sistemą, dalis, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“, skelbia „RIA Novosti“. „Long March-3A“ nešančioji raketa penktadienį 5.07 val. vietos laiku iš Sičango kosmonautikos centro Kinijos Sičuano provincijoje į orbitą iškėlė „Beidou“ („Compass“) navigacijos palydovą. Pasak agentūros, „Long March“ raketa buvo paleista 153-iąjį kartą.

Kai kurie beisbolo gerbėjai be jo negali apsieiti net kosmose. Šis  astronautas demonstruoja beisbolo žaidimo orbitoje specifiką....

Kinija sėkmingai iškėlė į orbitą mokslinį Žemės tyrimų palydovą „Yaogan XIII“, pranešė „Xinhuanet.com“. Skelbiama, kad raketa nešėja „Long March 2C“ su šiuo palydovu šią naktį pakilo iš Taijuno palydovų leidimo centro Kinijos šiaurinėje dalyje. „Yaogan XIII“ buvo sukurtas ir pagamintas Kinijoje. Pasak oficialių Kinijos atstovų, šis palydovas skirtas Žemės monitoringui, perspėjimui apie įvairias gamtines katastrofas, žemės ūkio naudmenų stebėjimui, įvairiems eksperimentams vykdyti.

Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ specialistų bandymai pakelti kosminio aparato „Phobos-Grunt“ orbitą baigėsi nesėkmingai, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Roskosmos“ spaudos tarnyba informavo, kad šią naktį antžeminės kosminio stebėjimo stotys Australijoje ir Baikonūre (Kazachstanas) turėjo pabandyti užmegzti ryšį su „Phobos-Grunt“ ir perduoti jam instrukciją įjungti variklius ir padidinti orbitos aukštį.

NASA šeštadienį paleido sudėtingiausią kada nors sukurtą aparatą, skirtą nusileisti ant Marso, praneša BBC. Vieną toną sveriantis marsaeigis, patalpintas kapsulėje, nešamas „Atlas 5“ raketos iš Floridos pakilo 10.02 val. vietos laiku (17.02 val. Lietuvos laiku). „Curiosity“ („Žinių troškimas“) pramintas aparatas nuo kelionės tikslo jį skiriantį didžiulį atstumą turėtų įveikti per 8,5 mėnesio.

Tris dienas Vilniuje vykusioje tarptautinėje kosmoso konferencijoje SEMWO 2011 užsienio kosmoso organizacijų pristatyti pranešimai neliks tik formalia dėmesio Lietuvai išraiška. Pasirengimą bendradarbiauti ir padėti lietuviams įsitraukti į kosmoso veiklą išreiškė renginyje dalyvavę organizacijų atstovai. Jei kosmosas anksčiau buvo svarbi erdvė didžiųjų šalių karinės ir politinės galios varžyboms, tai dabar šį vaidmenį keičia tarptautinio bendradarbiavimo tendencijos.

Per artimiausius 2 metus į orbitą bus iškeltas pirmasis lietuviškas dirbtinis Žemės palydovas, Vilniuje vykstančios tarptautinės kosmoso konferencijos SEMWO metu „Balsas.lt“ sakė Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius dr. Domantas Bručas.

Į kosmosą gali pakilti ir lietuvis – tereikia būti geriausiam savo srityje, teigia lietuviškų šaknų turintis JAV astronautas Karolas J. Bobko ir buvęs Rusijos kosmonautas Igoris Petrovičius Volkas. ,,Jaunam žmogui siūlyčiau rodyti puikius rezultatus bet kurioje srityje. Kildamas antrą kartą į kosmosą skridau su inžinieriumi, mediku ir astronomu.

Juodosios skylės yra tamsiausi objektai Visatoje. Dėl jų didžiulės traukos viskas, kas į jas patenka, tuoj pat suyra ir dingsta. Mokslininkai niekuomet nematė juodosios skylės, nes niekas, net šviesa, negali iš jos ištūkti, rašo lifeslittlemysteries.com. Na, beveik niekas. Čia, Žemėje, kvantinės mechanikos vos pradedantys mokytis studentai sužino, kad subatominiame pasaulyje jokios kliūtys nėra neįveikiamos.

Rusų kosminis laivas „Sojuz“ trečiadienį sėkmingai susijungė su Tarptautine kosmine stotimi (TKS). Juo į TKS atvyko rusų kosmonautai Antonas Škaplerovas ir Anatolijus Ivanšinas bei JAV astronautas Danas Berbankas. Susijungimas įvyko 6.24 val. Vidurio Europos laiku. Viskas vyko pagal planą, sakė Rusijos kosmonautikos agentūros „Roskosmos“ atstovas. Raketa su „Sojuz“ kapsule iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane pakilo pirmadienio rytą. Abiem rusams tai yra pirmasis skrydis į kosmosą.

Vienas verslininkas iš Singapūro nusprendė padaryti staigmeną savo žmonai ir užsakė bilietus į kosmosą visai šeimai, praneša agentūra AFP.Vyras už bilietus sau, žmonai ir dviem vaikams paklojo milijoną dolerių (729 tūkst. eurų). Vyro pavardė neskelbiama, nes jo žmona apie planuojamą nuotykį dar nieko nežino. Britų milijardieriaus Richardo Bransono bendrovė nuo 2005 metų už 200 tūkst. dolerių siūlo komercinius skrydžius į kosmosą.

Lapkričio 16 – 18 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje“. Tarp žymiausių konferencijos svečių – astronautas, daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Space Shuttle“ misijų vadas iš JAV Karolis Josephas Bobko, kosmonautas, programos „Buran" kosmonautų būrio vadas Igoris Volkas iš Rusijos. Beje, K. Dž. Bobko planuoja atlikti ir dar vieną jam asmeniškai svarbią kelionę.

Iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane sėkmingai pakilo Rusijos kosminis laivas su trimis astronautais – dviem rusais ir amerikiečiu, informuoja BBC. Tai pirmasis žmonių skrydis Rusijos „Sojuz“ erdvėlaiviu po to, kai nepilotuojamas „Sojuz“ kosminio laivo skrydis rugpjūčio mėnesį netrukus po pakilimo baugėsi avarija. Po nelaimės beveik trims mėnesiams buvo sustabdyti visi žmonių skrydžiai į kosmosą. Raketa pakilo iš Baikonūro 6.14 val. Lietuvos laiku.

Į Vilniuje rengiamą kosmoso konferenciją atvykstantis NASA astronautas Kėdainiuose ieškos savo giminaičių. Kai į kosmoso konferenciją SEMWO Vilniuje atvykstantys užsienio svečiai  laisvu laiku lankys turistams įdomias vietas, vienas jų,  legendinis astronautas Karolis Josephas Bobko – Bo, viešnagės Lietuvoje metu planuoja atlikti ir dar vieną, jam asmeniškai svarbią kelionę.

Ukraina planuoja 2017 metais pradėti kosminį projektą „Selena“, pagal kurį į Mėnulį bus paleistas šalyje sukurtas mokslinių tyrimų palydovas. Apie tai žurnalistams pranešė Ukrainos valstybės kosmoso agentūros (GKAU) vadovo patarėjas Eduardas Kuznecovas. Jo teigimu, planuojamas Mėnulio palydovas bus pagamintas „Južnoje“ kontruktorių biure Dnepropetrovske.

Rusijos specialistams niekaip nepavyksta perimti į Marsą skristi turėjusio kosminio laivo „Phobos-Grunt“ valdymo, ir tikimybė, kad jį pavyks išgelbėti, sparčiai mažėja. Tuo tarpu šio kosminio aparato orbitą stebintis JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD) apskaičiavo tikėtiną jo kritimo į Žemę datą: pirminiais duomenimis tai nutiks lapkričio 26-ąją.

Spalio 21 d. Europa į kosmosą paleido pirmuosius du GALILEO programos palydovus Thijs ir Natalia. Tokiu būdu Europa žengė dar vieną žingsnį link nuosavos pažangiosios palydovinės navigacijos sistemos, naudingos tiek ekonomikai, tiek kasdieniam mūsų gyvenimui. Programa GALILEO visų pirma bus naudinga Europos pramonei, nes įmonės ir piliečiai gaus tiesioginę prieigą prie Europai siunčiamo palydovinės navigacijos signalo.

Kas yra Richardas Bransonas, klausia „Business Insider“. Visų pirma jis yra Seras Richardas Bransonas. R. Bransonas laikomas verslo pasaulio išsišokėliu ir padūkėliu, kuris mielai griebiasi rizikingų idėjų ir paverčia jas pelningu verslu. Sulaukęs vos 13 metų R. Bransonas pradėjo galvoti apie savarankišką uždarbį. Šiuo metu jo verslo imperijos vertė siekia 4 mlrd. JAV dolerių. Tokius skaičius verslininkas sukūrė pradėjęs nuo visiško nulio.

Mokslininkai nori kurti galingą lazerį, galintį suardyti kosmoso struktūrą. Tai – naujo projekto, siekiančio atsakyti į esminius klausimus apie Visatą, dalis. Sekant Didžiojo hadronų greitintuvo pėdomis, kitas „didžiojo mokslo“ eksperimentas, kurį siūlo fizikai, – konstruoti galingiausią pasaulyje lazerį, praneša telegraph.co.uk.

Kinija tapo penktąja pasaulio valstybe, kurios kosminiai laivai susijungė orbitoje. Ekspertai automatinį Kinijos kosminių laivų  „Tiangong 1“ ir „Shenzhou 8“ susijungimą laiko rimtu šios šalies kosminių technologijų pasiekimu.

Kinijos bepilotis kosminis laivas „Shenzhou-8“ sujungtas su orbitiniu laboratoriniu moduliu „Tiangong-1“, pranešė trečiadienį Skrydžių valdymo centras Pekine. Tai - pirmasis nacionalinių kosminių tyrimų istorijoje dviejų aparatų sujungimas orbitoje.

Kinija antradienį į kosmosą paleido nepilotuojamą erdvėlaivį „Shenzhou 8“, praneša „Xinhua“. Šalis šia misija siekia sujungti erdvėlaivį su moduliu. Turėti kosminę stotį Kinija planuoja iki 2020-ųjų. „Long March-2F“ raketa, nešanti „Shenzhou 8“, pakilo kosmodrome Gobio dykumoje pirmadienį 23 val. 58 min. Lietuvos laiku. Erdvėlaivis susijungs su laboratorijos moduliu „Tiangong-1“, kuris buvo paleistas rugsėjo mėnesį.

Remdamiesi kosminės elektromagnetinės foninės spinduliuotės tyrimų duomenimis, Vokietijos ir Rusijos mokslininkai susiaurino galimą Higgso bozono masės paieškų intervalą. 2008 m. fizikai iškėlė hipotezę, susiejančią Standartinį modelį, aprašantį stiprąją, silpnąją bei elektromagnetinę sąveikas ir fundamentaliąsias daleles, su infliaciniu Visatos modeliu.

Prieš 2014 metų žiemos olimpines žaidynes Sočyje Rusija kuria ambicingus planus. Olimpinę ugnį ji ketina nugabenti į kosmosą, Šiaurės ašigalį ir aukščiausio šalies kalno – Elbruso – viršūnę. 2013 metų spalio 7-ąją Atėnuose prasidės 40 tūkst. km olimpinės ugnies estafetė per visas 83 Rusijos regionų sostines. „Tai atitinka pusiaujo ilgį. Negaliu įsivaizduoti, kad tokį pasiekimą kas nors galėtų pagerinti“, – sakė organizacinio komiteto vadovas Dmitrijus Černyšenka.

Nauji mažų galaktikų tyrimų duomenys prieštarauja mokslininkų sukurtam geriausiai tamsiąją medžiagą paaiškinančiam modeliui. Tai dar labiau komplikuoja ir taip paslaptingą medžiagos, sudarančios 98 proc. visatos, paveikslą, praneša SPACE.com Tamsioji medžiaga, nors nematoma, tačiau paplitusi visatoje, gali būti aptinkama tik netiesiogiai dėl gravitacinės traukos, kuria veikia įprastą medžiagą, sudarančią žvaigždes ir planetas.

Mokslininkai aptiko žvaigždę, kurios paviršiuje temperatūra būna tokia pat, kaip vasaros dieną Žemėje. Tai šalčiausia žvaigždė už Saulės sistemos ribų. WD 0806-661 B yra nedidelė žvaigždė, kurios masė 6–9 kartus didesnė nei dujinio milžino Jupiterio, rašo „Daily Mail“. „Tai labai maža žvaigždė, kurios atmosferinė temperatūra beveik tokia pat vėsi kaip Žemės“, – teigia objektą atradęs astronomas ir astrofizikas Kevinas Luhmanas.

Penktadienį iš Europos kosminės bazės Prancūzijos Gvianos pakilo „Sojuz“ raketa, nešanti du pirmuosius „Galileo“ visuotinės padėties nustatymo (GPS) sistemos palydovus. Šis rusų raketos startas buvo pirmasis, vykęs už Plesecko ir Baikonuro bazių ribų. Tai 2003 metais pasiekto komercinio susitarimo dalis, praneša naujienų agentūra AFP. 5,4 mlrd. eurų „Galileo“ projektą numatoma užbaigti 2020 metais. Jis susidės iš 27 veikiančių ir trijų atsarginių palydovų.

JAV Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA) pradėjo programą, skirtą aplink Žemę skriejančių kosminių šiukšlių perdirbimui. Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas ieško būdų, kaip aplink Žemę geostacionaria orbita skriejančius neveikiančius palydovus būtų galima paversti vertingomis naujų palydovų dalimis ar net naujais palydovais, praneša  „Space.com“. Tam skirta Pentagono agentūros DARPA pradėta nauja „Phoenix“ programa.

Internetinis portalas „YouTube“ ir kompiuterių gamintoja „Lenovo“ kartu pradėjo pasaulinį projektą, kurio tikslas yra skatinti jaunuosius mokslininkus kurti eksperimentus, kurie vėliau galės būti atlikti kosmose, rašo portalas „Gizmag“. Dalyvius vertins ir nugalėtojus išrinks iš mokslininkų, astronautų ir pedagogų sudaryta komisija, kurios gretose taip pat bus ir Stephenas Hawkingas.

Iš Prancūzijos Gvianos Pietų Amerikoje „Sojuz“ raketa į kosmosą iškels du „Galileo“ visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS) palydovus, praneša BBC. Naujos kartos technologijų palydovai veiks išvien ir teiks tikslesnius laiko ir vietos nustatymo duomenis nei šiuo metu naudojama JAV GPS sistema. Vis dėlto „Galileo“ sistema negreitai pradės veikti visu pajėgumu. Reikės į orbitą iškelti dar 28 palydovus.

Sumanus Kornelio universiteto (JAV) aerokosminės technikos doktorantas Zacharijus Mančesteris (Zachary Manchester) visiems pageidaujantiems siūlo vos už 300 JAV dolerių į kosmosą paleisti po asmeninį palydovą. Kaina tokia maža todėl, kad ir pats palydovas būtų vienas iš mažiausių pasaulyje. Tačiau ūgis, žinia, ne visada svarbiausias. Svarbu, kad veiktų nepriekaištingai.

Sekmadienį „Pasaulio pabaigos kometa“ praminta Elenin turėtų priartėti mažiausiu atstumu nuo Žemės. Ji atsidurs apie 35,4 mln. kilometrų nuo mūsų planetos, tad ši žinia sukėlė išties nemažai nerimo, rašo RT.com. Tačiau dabar astronomai mano, kad artėjanti kometa kelia palyginti menką grėsmę. Rugpjūtį kometa Elenin pradėjo irti, kai ją pasiekė galinga Saulės audros banga. Toliau keliaudama skeveldrų pavidalu, ji turėtų netrukus pasiekti savo artimiausią tašką nuo Žemės.

Nors visai neseniai fizikos pasaulį sudrebinusi naujiena, esą neutrinai sugebėjo viršyti šviesos greitį, privertė suklusti didelį ir mažą, vis dėlto nėra jokio pagrindo įsivaizduoti, jog kažkas gali judėti didesniu nei 300 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu. Iš tikrųjų tokia mintis yra tiesiog nelogiška.