konteineriai

Spalio 8-ąją Ukmergėje, atliekoms surinkti skirtose konteinerių aikštelėse, atsirado penki nauji iki šiol nematyti geltoni konteineriai, skirti naudotam kepimo aliejui surinkti iš gyventojų.

Nerimaujant dėl infliacijos ir klimato kaitos, kai kurie amerikiečiai atsakymų ieško šiukšlynuose. Kai Annemarie Cox važinėja po San Diegą, ji miestų kraštovaizdyje ieško vieno dalyko, kurį kiti gyventojai greičiausiai ignoruoja: šiukšlių konteinerių.

Prašoma nenešti ir nepalikti atliekų konteineriuose ar prie jų žaliųjų atliekų – šakų, nupjautos žolės, obuolių, lapų. Savivaldybė primena – nustačius pažeidėją, jam gali būti skirta bauda. Komunalines ir pakuočių atliekas Ukmergės rajone surenka UAB Ukmergės autobusų parkas. Įmonės darbuotojai kaskart randa suverstų žaliųjų atliekų krūvas konteinerių aikštelėse Miškų bei Dariaus ir Girėno gatvėse. Siekiant paprotinti gyventojus to nedaryti, neseniai buvo pastatytos informacinės lentelės.

Netikėtas įvykis Alytuje dar kartą parodė, kaip svarbu aplink turėti geranoriškus ir pasiaukojančius žmones. Už pagalbą dėkinga alytiškė pasidalino savo istorija apie prarastus raktus – netyčia išmetusi raktų ryšulį su plastiko ir maisto atliekomis, moteris patyrė nemenką stresą.  „Noriu labai labai padėkoti Jūsų centro darbuotojams. Vakar vakare nešiau išmesti plastiko ir maisto atliekų maišelius su atliekomis ir kartu netyčia išmečiau namų ir kitų raktų ryšulį.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad nekokybiškus šiukšlių konteinerius įrengusios bendrovės Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui turės atlyginti daugiau kaip 400 tūkst. eurų žalą. Kaip nurodoma penktadienį išplatintame pranešime, pagal 2018 metais sudarytą daugiau kaip 4 mln. eurų vertės sutartį bendrovės „TIS“, „Helanas“ ir Belgijoje registruota „Zweva Environment BVBA“ įsipareigojo įrengti 289 atliekų surinkimo aikšteles bei jose sumontuoti beveik 1,3 tūkst. pusiau požeminių konteinerių.

Visos Lietuvos gyventojų į bendrus konteinerius išmestos mišrios komunalinės atliekos keliauja į dešimt rūšiavimo gamyklų, kurios vadinamos mechaninio apdorojimo (MA) arba mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiais. Nors juos pastatyti kainavo 148,6 mln. eurų, o milijonai kiekvienais metais dar tenka šiems įrenginiams išlaikyti, svarstoma, ar Lietuvai jie iš viso yra reikalingi.

Ketvirtadienio popietę naujienų portalą pasiekė bjauraus vaizdo su šiukšlių „kalnais“ nuotrauka iš Raudondvario plento. „Čia eilinė šiukšlių surinkimo vieta Raudondvario plente, užfiksuota vakar. Netoli troleibuso galutinės stotelės. Kaip manote, ar „Kauno švara“ savo darbą atlieka tinkamai?“ – klausimą kėlė vaizdu pasidalijęs portalo skaitytojas.

Nuo sausio 11 dienos rūšiuojant tekstilę specialiuose tam skirtuose konteineriuose bus galima prisidėti ne tik prie gamtos saugojimo, tačiau ir pagalbos žmonėms. Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) bendradarbiaudamas su „Ecoservice“ pastatė tekstilės rūšiavimo konteinerius ir kviečia visuomenę juose palikti nebenešiojamus drabužius ir batų poras. Kituose miestuose specialūs konteineriai atsiras palaipsniui.

Kyla kelis metus kritusi krova Klaipėdos uoste. Čia net pasiektas rekordas – per metus pavyko perkrauti daugiau nei milijoną jūrinių konteinerių. Tiesa, anot uostininkų, pasaulinės tendencijos neramina – sankcijos neveikia Rusijos uostų, o štai Ukrainos kroviniai sunkiai skinasi kelią per Klaipėdą. Lietuvos ekonomikos perspektyvos tapo šiek tiek šviesesnės, pagerėjo Lietuvos eksportas, vartojimas ir tam tikri tranzitiniai srautai, kurie iš tiesų yra dirbami per Klaipėdos uostą.

Irano remiamiems Jemeno husių sukilėliams pastarosiomis savaitėmis surengus dešimtis dronų ir raketų atakų prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje, dalis jų pakeitė įprastus maršrutus, todėl konteinerių gabenimas iš Azijos į Klaipėdą gali vėluoti iki dviejų savaičių, o paslauga brangsta, galimi tiekimo grandinės sutrikimai.

Klaipėdos uoste antrus metus iš eilės perkrauta daugiau nei milijonas standartizuotų konteinerių (TEU), pranešė uostas. Anot Uosto direkcijos, jų skaičius milijoną viršijo gruodį.  Direkcijos vadovas Algis Latakas teigia, kad tokį rezultatą padėjo pasiekti išgilintas uosto kanalas. „Neabejoju, kad šiemet baigtas vienas didžiausių pastarųjų metų Uosto direkcijos investicinių projektų į laivybos kanalo gilinimą kartu yra gera žinia ir konteinerinėms laivybos linijoms.

Už šiukšlių surinkimą ir išvežimą turi mokėti tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai. Nepaisant to, kad vieni gali prikaupti 5 maišus šiukšlių, kiti – vos vieną, rinkliava už jas skaičiuojama pagal būsto plotą, o ne atliekų kiekį, mat taip yra paprasčiau apskaičiuoti. Aplinkos ministerijos aiškinimu, mokestis už šiukšles savivaldybėse yra skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo namų tipo, gyventojų skaičiaus, reikalingos technikos būklės ir pan.

Nuo šiol Vilniaus regiono gyventojai gali rinkti ir priduoti naudotą aliejų. Jį priima didelių gabaritų atliekų aikštelės. Jose dalijami ir specialūs buteliai aliejui rinkti. Bet kaupti naudotą aliejų galima ir bet kokioje jums patogioje talpoje. Atliekų tvarkytojai, tikisi, kad vilniečiai bus aktyvūs ir nepasikartos liūdna Šiaulių patirtis – per visus metus šiauliečiai atnešė 200 litrų naudoto aliejaus, nors mieste – šimtas tūkstančių gyventojų.

Vykdant Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinės Rasų seniūnijos dalies ir pietinės Vilkpėdės seniūnijos dalies individualių namų gyventojų konteinerių ženklinimą gyventojų prašoma juos išstumti į gerai matomą ir darbuotojams pasiekiamą vietą. Nuo šio rudens daugiau vilniečių galės rūšiuoti pakuočių atliekas.

Palangoje neblaivi vairuotoja trenkėsi į šiukšlių konteinerius. Kaip pranešė policija, avarija įvyko sekmadienio rytą. Apie 8.39 val. buvo gautas pranešimas, kad Palangoje, Ganyklų ir Žvejų gatvių, sankryžoje, automobilis BMW atsitrenkė į šiukšlių konteinerius. Automobilio 34 metų vairuotojai nustatytas 1,67 promilės neblaivumas. Po daugiau nei 20 minučių kurorto Vasario 16-osios gatvėje buvo sustabdytas kitas neblaivus vairuotojas.

Trečiadienį susidūrus dviems automobiliams Lapių kelyje, vienas jų apvirto ant stogo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenimis, vienas asmuo išvežtas į Kauno klinikas dėl nugaros traumų, skelbia „Kas vyksta Kaune“. „Avarija Lapių kelyje ties Domeikavos posūkiu. Apvirtęs automobilis, susidarė spūstis“, – vaizdais tiesiogiai iš įvykio vietos dalijosi naujienų portalo skaitytoja.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė Palangos savivaldybei 10-čiai metų paskolinti iki 451 tūkst. eurų. Miestas lėšas ketina skirti dviem projektams – komunalinių atliekų rūšiavimo konteineriams ir dalies gatvių apšvietimui modernizuoti.  „Į energiją taupančius (būtų – BNS) keičiami gatvių šviestuvai, taip pat keičiamos atramos bei kabelinės linijos“, – BNS anksčiau teigė savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas.

Klaipėdos terminalo įmonių grupei priklausantis Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) pirmąjį šių metų ketvirtį perkrovė 1,43 mln. tonų krovinių, arba 2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (1,4 mln. tonų). Tačiau dalis krovinių – tušti konteineriai, kurie kaupiasi Lietuvoje mažėjant gamybos apimtims, todėl neužsipildomi konteineriai eksportui, taip pat mažėja prekių tranzitas per Klaipėdos uostą, pranešė bendrovė.

Krovos Klaipėdos uoste rezultatus šių metų pradžioje gerino konteinerių krova, tačiau dalis jų buvo tušti, o tai signalizuoja apie prastėjančią Lietuvos verslo padėtį, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Anot jo, mažėjantis eksportas iš Lietuvos yra viena priežasčių, dėl kurios šiemet krova uoste krito penktadaliu.

Klaipėdos terminalo įmonių grupės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) pernai perkrovė 5,8 mln. tonų krovinių – tiek pat, kaip ir 2021-aisiais. Bendrovės generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako, kad nepaisant visų pesimistinių prognozių dėl krovinių srauto mažėjimo įmonė dirbo stabiliai, o generalinių krovinių pernai perkrauta 30 proc. daugiau nei 2021 metais – iš viso 899 tūkst. tonų (2021 metais – 699 tūkst.

Atliekų tvarkymo bendrovei TIS ir belgų įmonei „Zweva Environment“ Šiauliuose įrengus  nekokybiškus požeminius atliekų konteinerius, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras sprendžia, ar juos išmontuoti. Tuo metu centras jau pasirašė sutartį su naujais rangovais – konteinerius mieste už 3,42 mln. eurų įrengs įmonės „ESE Baltija“ bei „Ranga ir valdymas“. Konteinerius užsakęs centras pernai spalį vienašališkai nutraukė 3,3 mln.

Nepaisant Klaipėdos uoste šiemet apie 60 proc. išaugusios konteinerių krovos, situacija rinkoje lieka neapibrėžta – pastebimas tokiu būdu gabenamų krovinių mažėjimas, sako bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) vadovas Vaidotas Šileika. Tuo metu Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, jog uostas stengiasi suaktyvinti konteinerių krovą ir ji didėja.  „Konteinerių krova išgyvena tam tikrą neapibrėžtumo laikotarpį.

Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje rekonstravus konteinerių krovai skirtas krantines ir  pasiekus 14 metrų gylį jau gali švartuotis dideli post-panamax tipo laivai, o bendra konteinerių krova uoste ateityje gali pasiekti 1 mln. sąlyginių konteinerių (TEU) per metus.  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bendrovei „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) antradienį oficialiai perdavė dvi krantines, ties kuriomis pasiektas 14 metrų gylis.

JK didžiausio konteinerių uosto darbuotojai rugpjūčio pabaigoje surengs aštuonių dienų trukmės streiką, penktadienį pranešė profsąjungų vadovai. „Filikstou uosto darbuotojai šį mėnesį pradės streiką ginče dėl atlyginimo, per derybas <...> nesulaukus pagrįsto pasiūlymo“, – sakoma profsąjungos „Unite“ pranešime. Daugiau nei 1,9 tūkst. darbuotojų streikuos aštuonias dienas nuo rugpjūčio 21 iki rugpjūčio 29 dienos.

Nors ir gąsdinami baudomis ir filmuojami specialiomis kameromis, dalis vilniečių nesikeičia – toliau senas dujines, spintas ar klozetus tempia prie konteinerių. Kaimynai baisisi: atliekų tvarkytojai nespėja surinkti vienų atliekų, jau kyla nauji šiukšlių kalnai. Patys atliekų tvarkytojai pabrėžia: už tokius kaimynų „žygdarbius“ moka visi gyventojai, kuriems priskirti konkretūs konteineriai.

Klaipėdos uosto konteinerių terminalo „Klaipėdos Smeltė“ krantinėse, prie kurių švartuojasi didieji konteineriniai laivai, užbaigus STS (angl. Ship-to-Shore) tipo kranams pritaikyto kelio rekonstrukciją, konteinerių krova turėtų būti efektyvesnė, pirmadienį pranešė uosto vadovybė. 1,7 mln. eurų kainavusius darbus uoste atliko bendrovė „Kavesta“. Pasak uosto vadovo Algio Latako, kelio įrengimas leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus.

Konteinerių su kroviniais gabenimas iš Kinijos į Lietuvą laivais pastaruoju metu atpigo, tuo metu vežimas traukiniais pabrango, pastebi logistikos verslo atstovai. Jūrinio 40 pėdų konteinerio gabenimas laivu iš pagrindinių Kinijos uostų š Klaipėdą balandį kainavo 11,5 tūkst. JAV dolerių, o šiuo metu – apie 10,4 tūkst. dolerių, sako logistikos bendrovės „Onzė“ direktorė Rasa Mišelinskė.  „Gegužę kaina sumažėjo iki 9850 dolerių, o šiandien ji yra iki 10,4 tūkst. JAV dolerių.

Seimas nusprendė 5 kartus padidinti mokestį už į sąvartynus vežamas atliekas. Nors aplinkos ministras žada, kad dėl to gyventojams šiukšlių išvežimas nepabrangs, savivaldybės skambina pavojaus varpais. Anot jų, visi mokesčių didinimai galiausiai guls ant eilinių gyventojų pečių ir piktinasi, kad valdantieji nesiryžo bent šio mokesčio atidėti ramesniems laikams, kai praūš dabartinė rekordinė infliacija.

Sueco kanalo blokados pasekmės gali būti jaučiamos pakankamai ilgai, mano Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas. Vienos didžiausių uosto krovos įmonių Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, jog konteinerių pristatymas į Klaipėdą vėluoja, ir tai gali trukti iki šių metų rudens.   „Jaučiame Sueco kanalo blokavimo pasekmes, vėluoja konteinerių pristatymas į Klaipėdą.

Ant seklumos Sueco kanale užstrigęs ir beveik savaitę jį blokavęs milžiniškas konteinerių laivas „MV Ever Given“ pirmadienį pajudėjo, praneša laivybos stebėjimo tarnybos. Tinklalapiai „Vesselfinder“ ir „Myshiptracking“ nurodo, kad „MV Ever Given“ laivagalis nutolo nuo vakarinio kanalo kranto. Tai patvirtino ir prie Sueco kanalo esantis naujienų agentūros AFP šaltinis.

Gyventojai skundžiasi, kad jų akis bado prie konteinerių besimėtančios televizorių, pieno pakelių, jogurtų ir kitos pakuotės. Vilniaus savivaldybė teisinasi, kad tai ne jų, o už pakuočių surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą atsakingų įmonių atsakomybė. Vilnietis Lionginas džiaugiasi atėjęs išmesti šiukšlių prie pagaliau išvežto atliekų konteinerio.

Nuo naujų metų daliai vilniečių šiukšlių išvežimas šiek tiek pabrangs. Rūšiuojantiems atliekas paslaugos gali kiek atpigti, tačiau to nedarantiems – pabrangs. Nepaisant, kad kainos už šiukšlių išvežimą kai kuriems gyventojams kyla, tačiau prie jų namų – kalnai šiukšlių. Sausio pirmosiomis dienomis pasipylė vilniečių skundai, kad neišvežamos išrūšiuotos atliekos Senamiesčio, Naujamiesčio, Naujininkų, Karoliniškių, Šnipiškių bei kitose mikrorajonuose.

Praūžus šventėms miškininkai ir šalies savivaldybės ragina su Kalėdų eglute atsisveikinti tinkamai – nemesti prie konteinerio, ar tiesiog per balkoną, o nešti į specialiai tams skirtas vietas. Vilnius net ir naują tradiciją sugalvojo – sostinėje kuriamas Kalėdinių eglučių miškas. Tiesa, sodinti eglių kol kas negalėsime. Viena po kitos į specialias vietas keliauja per šventes tautiečius džiuginusios Kalėdų eglutės.

Vilniaus daugiabučių gyventojai jau kurį laiką savivaldybę užversdavo skundais dėl šiukšlintojų, kurie šalia konteinerių palieka didelių gabaritų atliekas. Reaguodama į problemą Vilniaus savivaldybė įrengė stebėjimo kameras ir užfiksavo jau 110 pažeidėjų. Savivaldybės atstovai portalui tv3.lt pasakojo, kad daugiausiai pažeidimų užfiksuota Grigiškių, Žirmūnų, Verkių, Lazdynų, Karoliniškių mikrorajonuose. Anot savivaldybės atstovų, gyventojai daugiau šiukšlina ir dėl karantino.

Vilnių, deja, kartais puošia ne gėlės, fontanai ar laimingų žmonių veidai, bet viduryje gatvės pūpsanti paliktų drabužių krūva. Pasirodo, tekstilė ir jos atliekos yra opi šių dienų problema.  Kalnas suverstų drabužių ir batų. Toks vaizdas dažnokai matomas prie Vilniaus Žirmūnų mikrorajone esančio tekstilės konteinerio. Išdraskyti maišai rūbų ne vienam praeinančiajam nepatinka. Vilniečiai neslepia nepasitenkinimo: „Aš nežinau, labai šlykščiai atrodo. “ „Tikrai nepatinka.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo šių metų pradžios pradėjo vykdyti atliekų šachtų daugiabučiuose namuose uždarymą. Tačiau ne visi daugiabučių gyventojai pritaria tokiam sprendimui, o dalis jų įžvelgia ir kitų atsirandančių problemų. Pagrindinės priežastys, dėl kurių nuspręsta uždaryti atliekų šachtas daugiabučiuose – nepageidaujami kvapai ir netinkamos higienos sąlygos. Atsižvelgta ir į tai, kad po šachtomis stovintys konteineriai nepritaikyti šiukšlių rūšiavimui.

Panašu, kad šiukšles šalia konteinerių paliekantiems vilniečiams teks keisti įpročius arba mokėti baudas, kurios gali siekti ir 600 eurų. Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į vis didėjantį gyventojų pranešimų apie šiukšlintojus kiekį, ruošiasi įrengti stebėjimo kameras, kurios fiksuos pažeidėjus. Vilniaus miesto atliekų tvarkymo kontrolę vykdanti savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) planuoja įrengti 14 vaizdo stebėjimo kamerų.

Kauno tvarkdariai atliko įdomų tyrimą: iškratę popieriui ir kartonui skirtą konteinerio talpą tikrino, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas. Ir nors žmonės tikina, kad rūšiuoti stengiasi ir piktavalius drausmina, tačiau situacija vis dar atrodo prastai. Pažeidėjai sulaukė ir baudų.  Vos iš konteinerio talpos iškėlę maišą miesto tvarkdariai jį atriša – grindiniu skambiai žvangėdamas nudarda metalinis puodas, nors ši talpa skirta tik kartonui ir popieriui.

Šį pavasarį visuotinė švarinimosi akcija „Darom“ neįvyks, ji perkelta į rudenį, tačiau daug lietuvių ir šiaip eidami į mišką ar parką pasivaikščioti pasičiumpa šiukšlių maišus ir malonų laiką gamtoje suderina su naudinga veikla. Šiauliečiai net dalijasi iššūkiu: socialiniuose tinkluose draugui ar pažįstamam nurodo užduotį – eiti į gamtą ieškoti šiukšlių. Maišą šiukšlių šiaulietis Irmantas su sūnumi pririnko per pusvalandį. Dar tiek pat šiukšlių surinko ir jo žmona su dukrele.

Kaip pasidaryti paprastą kaukę ir bent kažkiek apsaugoti save ir aplinkinius visam pasauliui nusprendė parodyti ir vienas žymus Holivudo aktorius. O olandų verslininkai sugalvojo būdą, kaip per karantiną bendrauti su senukais ir artimai, ir saugiai tuo pačiu metu. „Esu premijų medžiotojas Bobbis Banditas, galite mane vadinti Bobby B. Manau, mums jau laikas sugauti tą žudiką…“, – sako aktorius Matthew McConaughey.

Kėdainių rajone dygsta nelegalūs padangų sąvartynai. Kai kur automobilių remonto įmonės dėvėtas detales ir padangas sumeta net į konteinerinius šalia kapinių, kiti išverčia prie tvoros. Specialistai sako, kad situacija pablogėjo supleškėjus Alytuje veikusiai įmonei. Tad dabar seniūnijos jau svarsto prie kapinių įrengti vaizdo stebėjimo kameras, o aplinkosaugininkai planuoja dažnesnius ir griežtesnius reidus. Kalną padangų Šilainių kaime Pelėdnagių seniūnijoje išvydę vietiniai baisisi.

Į konteinerius prie kapinių galite mesti maisto atliekas, o štai šiukšlių nuo artimųjų kapų – ne. Tokį akibrokštą Vilniaus valdžia surengė prie istorinių sostinės rasų kapinių. Ant konteinerių puikuojasi nuorodos, kad negalima į juos mesti ir karštų pelenų. Iš kur jie gali atsirasti kapinėse mįslė ir patiems valdininkams. Turistai  stebisi ir tuo, kad buitinių atliekų konteineriai įrengti ir visai netoli nuo Lenkijos vadovo Juzefo Pilsuckio širdies kapo.

Jei stambiagabaritėmis atliekomis atsikratėte sostinės miške, parke ar kapinėse, nenustebkite, jeigu vieną dieną į jūsų namus pasibels aplinkosaugininkai ar Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Mat Vilnius stoja į kovą su tokiais šiukšlintojais ir pažeidėjų mėgstamose vietose valdininkai ketina įrengti 20 stebėjimo kamerų, kurios fiksuos aplinkos teršėjus. O vilniečiai raginami nesinaudoti nelegaliai atliekas, dažnai į mišką ar parką, vežančių asmenų paslaugomis.

Vilniaus miesto savivaldybei užsimojus gyventojus skatinti noriau rūšiuoti buitines atliekas, buvo nuspręsta šalia daugiabučių įrenginėti požemines arba pusiau požemines konteinerių aikšteles su įkastais šiukšlių maišais. Tokių konteinerių jau įrengta 1825, tačiau su naujienų portalu tv3.lt susisiekę vilniečiai teigė matę, kaip naujuosiuose konteineriuose plyšusius maišus keitė naujais ir domėjosi, kas už tai sumoka.

Vilniuje šalia konteinerių besivoliojančios purvinos drabužių krūvos liks tolima praeitimi – taip žada sostinės valdžia, kadangi šią savaitę Vilniuje įrengti nauji, tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Didelę dalį į juos patekusių drabužių planuojama prikelti antram gyvenimui. Ką daro su nenaudojama tekstile, dalijasi ir gyventojai. „Padovanoju kažkam. Internete yra „Facebook“ grupė, kur galima dovanoti nepažįstamiem žmonėm drabužėlius.

Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai šventiniu laikotarpiu net keliolika kartų skubėjo gesinti mieste degančių buitinių atliekų konteinerių. Nustatyti padegėjus – sudėtinga Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė naujienų portalui JP teigė, kad negalinti teigti, jog panevėžiečiai specialiai degina šiukšlių konteinerius.

Po savaitgalio kalėdinių eglučių pilna ne tik specialiai įrengtose žaliaskarių surinkimo aikštelėse. Daugybė jų mėtosi konteineriuose, kiemuose po langais, balkonais ar pakelėse. Maža to, į specialias eglučių surinkimo vietas žaliaskarės atnešamos ir su plastikiniais maišais bei vazonais. Savivaldybė ragina gyventojus eglutes nešti be plastiko, mat vėliau jos sandėliuojamos, smulkinamos ir vežamos deginti į biokuro katilines.

Kaune nuspręsta pažiūrėti, kaip gi gyventojai rūšiuoja atliekas. Tam prieš žurnalistų kameras specialiai iškratytas popieriui skirtas konteineris. Jame rastas turinys pribloškė ir specialistus. Nors žmonės tikina, kad stengiasi rūšiuoti, deja, nesupratingųjų vis dar daug. Tačiau, pasirodo, netrukus taip daryti bus ne tik gėda, bet ir nuostolinga, mat komunalininkai netvarkingai atliekas metančius gyventus fiksuoja vaizdo stebėjimo kameromis ir žada auklėti baudomis.

Kaune – karas dėl šiukšlių. Mieste atliekas tvarkanti įmonė kaltina pakaunės bendrovę, kad ši braunasi į miestą ir iš didelių įmonių veža ne tik leistinas šiukšles, bet ir komunalines atliekas. O klientus esą vilioja pasiūliusi keliais centais pigesnius tarifus. Prabilta ir apie neva apgaulingas schemas, tačiau konkurentai tokius įtarimus neigia. Kaune verda aistros, primenančios populiaraus televizijos serialo „Sopranai – mafijos kronika“ peripetijas. Tik ne dėl mafijos, o dėl šiukšlių.