konstitucinis teismas

Apkaltos taikiklyje atsidūręs prezidentas Rolandas Paksas atrado naują kaltininką - tendencingą informaciją apie pastarųjų dviejų mėnesių įvykius pateikiančią žiniasklaidą. "Aš manau, kad didžiausią grėsmę mums visiems, ir mūsų sampratai, ir mūsų visuomenės nuomonei, kelia tendencinga informacija, pateikiama spaudoje. Aš manau, kad čia didžiausia grėsmė.

1991 metų sausio 13-oji buvo Lietuvos išsivadavimo iš despotizmo ir totalitarizmo istorinės tradicijos tąsa, o Sausio 13-osios tąsa tampa prezidento apkaltos procesas Seime. Tai antradienį (01.13) Seimo iškilmingame posėdyje Laisvės gynėjų dienai paminėti sakė kunigas, žurnalistas ir poetas Robertas Grigas.

Seime minint Laisvės gynėjų dieną opozicinės Tėvynės sąjungos lyderis parlamentaras Andrius Kubilius paragino kovoti su nauja grėsme laisvei - piliečių "protų okupacija". "Šiandien pradedame suprasti, kad laisvei sunaikinti nereikia ir tankų. Tauta laisvę praranda ne tik tada, kai jos žemė yra okupuojama, bet ir tada, kai jos piliečių protai yra okupuojami", - sakė jis.

Prezidentas Rolandas Paksas yra pasiryžęs praeiti visą apkaltos procedūrą Seime ir neatsistatydinti. Pagal Seimo statutą pareigūnas, kuriam yra pradėta apkalta, prieš pirmąjį balsavimą Seime dar turi galimybę atsistatydinti. "Mano nuostata yra vienareikšmė ir galutinė. Aš šito nedarysiu dėl daugelio priežasčių, kurių viena pagrindinių - aš nesijaučiu kaltas. Bet koks atsistatydinimas tik pabrėžtų mano kaltę", - sakė pirmadienį (01.12) surengtoje spaudos konferencijoje R. Paksas.

Kaltinimus prezidentui Rolandui Paksui nagrinėjanti Seimo specialioji tyrimo komisija pirmadienį pradės liudytojų apklausą, tačiau kviečiamų asmenų pavardės kol kas neskelbiamos. Komisija pirmadienį ketina surengti du posėdžius - rytinį ir popietinį. Jos paskelbtoje darbotvarkėje numatyti du klausimai - dėl liudytojų sąrašo ir jų apklausos. Liudytojus galėjo pasiūlyti tiek prezidento apkaltos iniciatoriai, tiek pats prezidentas per savo advokatus.

Dar Atgimimo laikais politikų dalytais gero gyvenimo pažadais nusivylę žmonės ėmė ieškoti kaltų dėl sunkėjančios būklės bei kaltinti ne tik pereinamojo laikotarpio sunkumus, bet ir pačią demokratiją.

Rusijos užsienio reikalų ministerija įdėmiai stebi situaciją, susijusią su Rusijos verslininku Jurijumi Borisovu, kuris Migracijos departamento sprendimu bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. "Komentuoti esamą situaciją būtų per anksti, nes J.Borisovas dar turi galimybę per septynias dienas pateikti apeliaciją dėl sprendimo išsiųsti jį iš Lietuvos", - naujienų agentūrai "Interfax" sakė Rusijos URM Informacijos ir spaudos departamente.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris ir teisėjas Egidijus Jarašiūnas šeštadienį išvyksta į Čilės sostinę Santjagą, kur pirmą kartą dalyvaus 6-ajame pasauliniame konstitucinės teisės kongrese. Sausio 11-16 dienomis vyksiančiame tarptautiniame forume dalyvaus 450 konstitucinės teisės atstovų iš 60 šalių. Tarp dalyvių - garsiausių pasaulio universitetų teisės mokslų profesoriai, įvairių pasaulio šalių konstitucinių teismų pirmininkai bei teisėjai, pranešė Konstitucinis Teismas.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris ir teisėjas Egidijus Jarašiūnas šeštadienį išvyksta į Čilės sostinę Santjagą, kur pirmą kartą dalyvaus 6-ajame pasauliniame konstitucinės teisės kongrese. Sausio 11-16 dienomis vyksiančiame tarptautiniame forume dalyvaus 450 konstitucinės teisės atstovų iš 60 šalių. Tarp dalyvių - garsiausių pasaulio universitetų teisės mokslų profesoriai, įvairių pasaulio šalių konstitucinių teismų pirmininkai bei teisėjai, pranešė Konstitucinis Teismas.

Konstitucinio Teismo nutarimu Lietuvos pilietybės netekęs verslininkas Jurijus Borisovas bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. Tai penktadienį (01.09) pranešė Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Anot pranešimo, departamentas neišduos Rusijos piliečiui J. Borisovui leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Pareigūnai taip pat nusprendė panaikinti J. Borisovo gyvenamosios vietos deklaravimo Vilniuje, Vytauto gatvėje, duomenis.

Kaltinimus prezidentui Rolandui Paksui nagrinėjanti Seimo specialioji tyrimo komisija pirmadienį (01.12) pradės liudytojų apklausą, tačiau kviečiamų asmenų pavardės kol kas neskelbiamos. Komisija pirmadienį ketina surengti du posėdžius - rytinį ir popietinį. Jos paskelbtoje darbotvarkėje numatyti du klausimai - dėl liudytojų sąrašo ir jų apklausos. Liudytojus galėjo pasiūlyti tiek prezidento apkaltos iniciatoriai, tiek pats prezidentas per savo advokatus.

Valdančioji Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) pareikalavo, kad Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentas kuo greičiau išsiųstų iš šalies Lietuvos pilietybės netekusį verslininką Jurijų Borisovą.

Konstitucinis Teismas nagrinės abejones dėl šiuo metu jau negaliojančios Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos.

Migracijos departamentas sprendimą dėl pilietybės netekusio prezidento Rolando Pakso finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo buvimo Lietuvoje priims penktadienį arba po savaitgalio. Tai ketvirtadienį (01.08) susitikime su opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos nariais pranešė vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas.

Ketvirtadienį prie Konstitucinio Teismo pilietinis judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" surengė piketą "Konstitucinis ar antikonstitucinis teismas?". Piketo, kuriame dalyvavo 9 žmonės, “balsu” tapo Antanas Terleckas. Jis susirinkusiems žurnalistams pareiškė, kad prezidentas Rolandas Paksas, nors ir padarė klaidų, Lietuvos Konstitucijai nenusižengė.

Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti penkis naujus prašymus, tarp kurių - ir prašymas išnagrinėti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus dekretą dėl bendrovės "Avia Baltika" vadovo Jurijaus Borisovo apdovanojimo Dariaus ir Girėno medaliu. Visi penki prašymai gauti praėjusių metų pabaigoje, informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė. Prašymą ištirti prezidento V. Adamkaus dekreto konstitucingumą praėjusį lapkritį pasirašė 30 parlamentarų.

Vilniaus 1-ojo pasų poskyrio darbuotojai trečiadienį (01.07) naikinimui į dokumentų išrašymo centrą išvežė Lietuvos pilietybės netekusio verslininko Jurijaus Borisovo pasą. J. Borisovo Lietuvos piliečio pasas kurį laiką buvo laikomas Generalinėje prokuratūroje, kurios pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų prezidentui. J. Borisovui šioje byloje yra įtariamasis, todėl iš jo buvo paimti Lietuvos ir Rusijos piliečio pasai.

Konstitucinis Teismas priėmė 30 parlamentarų pasirašytą prašymą išnagrinėti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus dekretą dėl bendrovės "Avia Baltika" vadovo Jurijaus Borisovo apdovanojimo Dariaus ir Girėno medaliu.

Prieš pat Naujuosius metus Konstitucinis Teismas paskelbė savo (nors dėl šito dar kyla abejonių) išvadas dėl Lietuvos Respublikos prezidento Rolando Pakso dekreto, išimties tvarka suteikusio pilietybę Jurijui Borisovui. Teismo sprendimą, be jokios abejonės, privalu gerbti. Jis yra galutinis ir neskundžiamas. Tačiau aplinkybės, kuriomis minėtas sprendimas buvo priimtas, kelia nemažai klausimų.

Siūlymą pradėti apkaltą prezidentui svarstanti Seimo specialioji tyrimo komisija trečiadienį (01.07) pradės nagrinėti konkrečius kaltinimus Rolandui Paksui, pirmiausia - dėl pilietybės suteikimo dosniausiam prezidento rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui. Tai BNS patvirtino komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas. Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas konstatavo, kad išimties tvarka suteikdamas pilietybę 1,2 mln.

Konstitucinis Teismas trečiadienį (01.07) pradės nagrinėti abejones dėl Alkoholio kontrolės įstatymo ir Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių kai kurių nuostatų konstitucingumo. Kaip informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė, kartu bus nagrinėjami trys į vieną bylą sujungti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai.

Konstitucinis Teismas trečiadienį (01.07) pradės nagrinėti abejones dėl Alkoholio kontrolės įstatymo ir Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių kai kurių nuostatų konstitucingumo. Kaip informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė, kartu bus nagrinėjami trys į vieną bylą sujungti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai.

Valdančiosios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijos narys Egidijus Klumbys, komentuodamas Konstitucinio Teismo nutarimą dėl pilietybės suteikimo dosniausiam prezidento Rolando Pakso rėmėjui, viešai apkaltino teismą Konstitucijos pažeidimu. "Mano nuomone, atimdamas pilietybę iš piliečio Jurijaus Borisovo, Konstitucinis Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją", - antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė E. Klumbys.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį (01.05) priminė prezidentui Rolandui Paksui valstybės pareigūnų pareigą gerbti ir besąlygiškai vykdyti šio teismo sprendimus. Šitaip KT sureagavo į prezidento teigimą, kad "politika nusvėrė teisę" teismui nusprendus pripažinti pilietybės suteikimą Jurijui Borisovui prieštaraujančiu Konstitucijai. "Pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Seimo narį Vytautą Landsbergį stebina vidaus reikalų ministro Virgilijaus Bulovo nuostata, kad dosniausiam prezidento Rolando Pakso rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui gali būti išduota Lietuvos viza, jei pastarasis pageidaus ją gauti.

Prezidentas Rolandas Paksas pareiškė nedalyvausiantis kaltinimus jam nagrinėjančios Seimo komisijos posėdyje, kuri pirmadienį ketino išklausyti jį ir apkaltos iniciatorius. Apie R. Pakso sprendimą BNS informavo prezidento atstovė spaudai Jūratė Overlingienė. Apkaltą prezidentui pasiūlė inicijuoti 86 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai, kurie kaltina R. Paksą šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką pagal 6 punktus.

Kaltinimus prezidentui Rolandui Paksui nagrinėjanti Seimo komisija pirmadienį ketina išklausyti apkaltos iniciatorių motyvus. Apkaltą prezidentui pasiūlė inicijuoti 86 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai, kurie kaltina R.Paksą šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką pagal 6 punktus. Pirmadienį į komisijos posėdį kviečiamas ir pats prezidentas, tačiau paskelbtoje jo darbotvarkėje nėra numatytas dalyvavimas komisijos posėdyje.

Vienas iš prezidento advokatų Kęstutis Stungys pareiškė, kad bus išnaudotos visos teisinės galimybės, siekiant apginti Rolandą Paksą nuo kaltinimų, gal net kreiptasi į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnevskis) naujametiniame interviu Lenkijos visuomeniniam radijui ketvirtadienį pareiškė viltį, jog Lietuvoje nugalės demokratija.

Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas ne tik žiniasklaidos, bet ir aukščiausių mūsų politikų dėmesio centre. Visais žiniasklaidos kanalais įnirtingai ginčijamasi dėl jo vizitų į Gruziją bei Armėniją tikslingumo (kodėl nevykęs “pristatyti Lietuvos” į Jungtinių Tautų posėdį?), paabejojama jo patriotiškumu - mat turėjęs kartu su sirgaliais šūkalioti Švedijoje vykusiame Europos krepšinio čempionate. Tačiau R. Paksas neatrodo sutrikęs.

Dujų importo ir tiekimo bendrovė "Dujotekana" Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nutarimą, kuriuo antrajam šių metų pusmečiui buvo nustatyta 289 litų už tūkstantį kubinių metrų gamtinių dujų tiekimo viršutinė kainos riba.

Tokią išvadą (be klaustuko) susidariau skaitydamas Juozo Bernatonio poleminį “Omni Laike” publikuotą mano (http://www.omni.lt/?rask$9359_84776$z_110379) rašinio komentarą (http://www.omni.lt/?rask$9359_70693$z_111487). Polemizuoti su politikais nėra paprasta: visokie aiškinimaisi jiems pirmiausia yra dingstis pasirodyti viešumoje ir atlikti tam tikrą partinę užduotį, dažniausiai nekreipiant dėmesio į oponento argumentus. O ypač - pasipuikuoti nuveiktais darbais.

Piliečiai, norintys atgauti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, visus reikiamus dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pavėlavus netenkama teisių į nuosavybę, bet šis terminas netaikomas teismo sprendimams. Taip numatoma Vyriausybės trečiadienį (07-09) pritartose Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisose. Pataisos pateiktos svarstyti Seimui.

Perskaitęs p. Vytauto Rubavičiaus pamąstymus "Kodėl Algirdas Brazauskas taip nuoširdžiai šypsosi?" (http://www.omni.lt/?rask$9359_84776$z_110379), sužinojau, kad ministrui pirmininkui šypsotis nevalia. Na, o jeigu šypsosi koks nors ministras, tai jau apskritai pasaulio pabaiga. Dar blogiau, kad Algirdo Brazausko šypsena primena Vytauto Landsbergio šypsenėlę jo klestėjimo laikais ir slepia kažkokį žinojimą.

Vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį numato skelbti sprendimą dėl buvusio generalinio prokuroro Kazio Pėdnyčios bandymo sugrįžti į ankstesnes pareigas teismo keliu. Šių metų gegužės 20 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad K. Pėdnyčia prieš pustrečių metų buvo atleistas neteisėtai, tačiau dabar grįžti į generalinio prokuroro pareigas nebegali, nes jo asmeniniai interesai būtų iškelti aukščiau valstybės interesų.

Kadangi dirbantiems pensininkams palankus Konstitucinio Teismo nutarimas galioja tik į ateitį, teismas negali priteisti iš valstybės anksčiau neišmokėtos senatvės pensijos dalies. Remdamasis šiuo motyvu, Vyriausiasis administracinis teismas penktadienį (06.27) atmetė klaipėdiečio pensininko Eugenijus Stasyčio apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir paliko galioti pensininkui nepalankų sausio 31 dieną paskelbtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

Ketvirtadienį (06.26) surengus pakartotinius rinkimus, Šiaulių miesto meru išrinktas socialdemokratas Vytautas Juškus. Kaip BNS sakė Šiaulių miesto savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė, už 60 metų V. Juškų balsavo 26 tarybos nariai iš 30 posėdyje dalyvavusių. Šiaulių miesto tarybą sudaro 31 narys. V. Juškus - buvęs Seimo narys, pastaruoju metu dirbo Šiaulių apskrities Mokesčių inspekcijos viršininku.

Dviem bandymais ketvirtadienį (06.19) nepavykus Šiaulių miesto meru perrinkti socialdemokrato Vaclovo Volkovo, pakartoti rinkimų procedūrą rengiamasi po savaitės. Šiaulių miesto savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė BNS sakė, kad pakartotiniai mero rinkimai numatyti birželio 26 dieną.

Dviem bandymais ketvirtadienį (06.19) nepavykus Šiaulių miesto meru perrinkti socialdemokrato Vaclovo Volkovo, kol kas neaišku, kada bus bandoma pakartoti rinkimų procedūrą. Šiaulių miesto savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė BNS sakė, kad neįvykus rinkimams, visi išsiskirstė taip ir nenusprendę, kada vyks kiti rinkimai.

Pritrūkus dviejų tarybos narių balsų, ketvirtadienį (06.19) Šiaulių miesto meru nepavyko perrinkti socialdemokrato Vaclovo Volkovo. Šiaulių apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad Šiaulių miesto meru socialdemokratas V. Volkovas buvo išrinktas neteisėtai, ir panaikino miesto tarybos sprendimus dėl mero išrinkimo ir dviejų jo pavaduotojų paskyrimo. Balandžio pradžioje kelių balsų persvara Šiaulių meru buvo išrinktas socialdemokratas V. Volkovas.

Penkių partijų "antizuokinė" koalicija, nepaisydama ankstesnio Vilniaus miesto tarybos sprendimo, trečiadienį mėgins surengti mero rinkimus. Kaip pranešė miesto tarybos narys socialdemokratas Rimantas Vaitkus, tarybos posėdį šaukia 26 tarybos nariai. Iš viso taryboje yra 51 narys. Abu kandidatai į merus - Liberalų ir centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas ir socialdemokratas Gediminas Paviržis - turi vienodą skaičių rėmėjų, todėl kiekvienas balsas už vieną ar kitą kandidatą gali būti lemiamas.

Šiaulių miesto meru socialdemokratas Vaclovas Volkovas buvo išrinktas neteisėtai. Tai penktadienį nusprendė Šiaulių apygardos administracinis teismas, panaikinęs miesto tarybos sprendimus dėl mero ir dviejų jo pavaduotojų paskyrimo. Balandžio pradžioje kelių balsų persvara Šiaulių meru buvo išrinktas socialdemokratas V.Volkovas. Tačiau rinkimus užprotestavo centristai ir liberalai, nes juose dalyvavo Šiaulių apskrities viršininko pavaduotojas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Vilniaus miesto taryboje Janas Dovgialo kreipėsi į policiją dėl LLRA pirmininko, Seimo nario Voldemaro Tomaševskio elgesio po tarybos posėdžio. Į Vilniaus vyriausiąjį policijos komisariatą J.Dovgialo kreipėsi ketvirtadienį, "prašydamas įvertinti V.Tomaševskio elgesį po tarybos posėdžio Vilniaus miesto savivaldybėje", pranešė Vilniaus savivaldybės viešųjų ryšių tarnyba. Žiniasklaidos teigimu, po posėdžio V.Tomaševskis J.Dovgialo apstumdė.

Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) atstovai traukiasi iš penkių partijų "antizuokinės" koalicijos sostinės savivaldybės taryboje ir ragina tartis dėl plačios daugumos sudarymo. Tai ketvirtadienį (06.12) Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė NS atsakingasis sekretorius Vaidas Pliusnis. "Jeigu į šį mūsų kvietimą nebus sureaguota, kitame posėdyje mūsų atstovai balsuos, neturėdami jokių įsipareigojimų", - sakė socialliberalų vadovybės narys.

Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) atstovai traukiasi iš penkių partijų "antizuokinės" koalicijos sostinės savivaldybės taryboje ir ragina tartis dėl plačios daugumos sudarymo. Tai ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė NS atsakingasis sekretorius Vaidas Pliusnis. "Jeigu į šį mūsų kvietimą nebus sureaguota, kitame posėdyje mūsų atstovai balsuos, neturėdami jokių įsipareigojimų", - sakė socialliberalų vadovybės narys.

Liberalų ir centro sąjungos (LCS) atstovai tikisi, kad Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) atstovai prisidės formuojant plačią koaliciją Vilniaus savivaldybės taryboje siekiant išrinkti merą ir išvesti sostinę iš jau daugiau kaip du mėnesius trunkančios bevaldystės. "Tik platus politinių partijų susitarimas gali išvesti iš aklavietės Vilniaus valdžios formavimą.

Vilniaus miestas dar mažiausiai dviem savaitėms lieka be valdžios - trečiadienį abiem kandidatams į merus pasiekus lygiąsias, merą bus mėginama išrinkti birželio pabaigoje. Liberalų centro sąjungos lyderiui Artūrui Zuokui ir socialdemokratui Gediminui Paviržiui per mero rinkimus surinkus po 25 balsus, miesto tarybos nariai tokiu pat rezultatu balsavo dėl dviejų savaičių pertraukos rinkimuose.

Trečiadienį vykusiuose Vilniaus mero rinkimuose - lygiosios. Abu kandidatai - Liberalų centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas ir socialdemokratas Gediminas Paviržis - surinko po 25 balsus. Vilniaus miesto tarybos posėdyje iki 17 valandos paskelbta pertrauka, kurios metu tariamasi, kaip įveikti bevaldystę sostinėje.

Trečiadienį vykusiuose Vilniaus mero rinkimuose - lygiosios. Abu kandidatai - Liberalų centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas ir socialdemokratas Gediminas Paviržis - surinko po 25 balsus. Vilniaus miesto tarybos posėdyje paskelbta pusvalandžio pertrauka, kurios metu tariamasi, kaip įveikti bevaldystę sostinėje.