konstitucinis teismas

Premjeras Algirdas Brazauskas neigiamai vertina tai, kad užsienio reikalų ministras Antanas Valionis paviešino iš Vašingtono parvežtas neoficialias žinias, kurios nepalankios skandalo krečiamam prezidentui Rolandui Paksui.

Prezidentas Rolandas Paksas ragina nenaudoti užsienio politikos kortos "vidaus politinėse batalijose", tačiau užsienio reikalų ministras Antanas Valionis teigia negalėjęs meluoti apie Vašingtono neoficialią nuomonę Lietuvos Prezidentūros skandalo klausimu. Iš oficialaus vizito JAV grįžęs užsienio reikalų ministras A. Valionis pirmadienį teigė Vašingtone girdėjęs neoficialių kalbų, jog Jungtinės Valstijos laukia prezidento R. Pakso atstatydinimo, kaip demokratijos proceso išraiškos.

Konstitucinis Teismas antradienio (01.27) viešame posėdyje pradėjo nagrinėti Vienkartinių pašalpų už žuvusius ar mirusius rezistencijos dalyvius išmokėjimo jų šeimoms tvarkos nuostatas, dėl kurių atitikimo Konstitucijai suabejojo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Tokių pašalpų išmokėjimo tvarka buvo patvirtinta 1999 m. vasario 4 d. Vyriausybės nutarimu.

Parlamentarai skirtingai įvertino užsienio reikalų ministro Antano Valionio pranešimą apie tai, jog JAV politikai neoficialiuose pokalbiuose teigia laukiantys Lietuvos prezidento Rolando Pakso atstatydinimo. Vieni sveikino ministrą už valstybišką mąstymą, kiti priekaištavo už viešai pagarsintas neoficialias nuomones.

Teisėsaugininkų pernai kovo mėnesį įrašytas Rolando Pakso ir Jurijaus Borisovo pokalbis telefonu gali liudyti apie prezidento įsipareigojimus savo rinkimų kampanijos dosniausiam finansiniam rėmėjui. Kaip pirmadienio vakarą pranešė Lietuvos televizijos informacinė laida "Panorama", prezidentas R.Paksas pernai kovo 4-ąją skambino savo rėmėjui Jurijui Borisovui ir kvietė jį kitą dieną susitikti. Pokalbyje R.Paksas žada Borisovui spręsti klausimus ir tikisi, jog viskas bus gerai.

JAV neturi pozicijos dėl Lietuvoje vykstančios Prezidentūros krizės. Tai pirmadienį (01.26) po susitikimo su užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu teigė JAV ambasadorius Lietuvoje Stephenas Mullas (Styvenas Malas). "JAV neturi pozicijos, ką prezidentas R. Paksas turėtų daryti, tai priklauso nuo jo. Ir Lietuvos žmonės turi tai nuspręsti", - sakė S. Mullas. "Lietuva turi neseną tragiškos istorijos patirtį, kai kitos šalys nuspręsdavo Lietuvos likimą.

Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbtu nutarimu patvirtino įstatymų leidėjo teisę riboti alkoholio reklamą dėl žmonių sveikatos. Tačiau alkoholio gamybos monopolį įtvirtinusios Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos bei nuostatos, numatančios vienodas baudas visiems šio įstatymo pažeidėjams, pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai.

Opozicinė Tėvynės sąjunga ragina prezidentą Rolandą Paksą duoti parodymus parlamentinei apkaltos komisijai ir Generalinei prokuratūrai, nes tai, anot konservatorių, esantis vienintelis būdas išspręsti dabartinę politinę krizę. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.

Lietuva gavo neoficialių signalų, kad Vakarų demokratinės valstybės laukia prezidento Rolando Pakso atstatydinimo, kaip demokratinių procesų Lietuvoje išraiškos. Tai pirmadienį (01.26) žurnalistams po susitikimo su Seimo pirmininku Artūru Paulausku sakė savaitgalį iš oficialaus vizito JAV grįžęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Colinu Powellu (Kolinu Pauelu), Kongreso nariais, įtakingais politikos formuotojais.

Lietuva gavo neoficialių signalų, kad Vakarų demokratinės valstybės laukia prezidento Rolando Pakso atstatydinimo, kaip demokratinių procesų Lietuvoje išraiškos. Tai pirmadienį (01.26) žurnalistams po susitikimo su Seimo pirmininku Artūru Paulausku sakė savaitgalį iš oficialaus vizito JAV grįžęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Colinu Powellu (Kolinu Pauelu), Kongreso nariais, įtakingais politikos formuotojais.

Lietuvos politiką persmelkęs populizmas plinta dėl neišmanymo, pasiryžimo aukoti garbę dėl postų ir politikų pataikavimo. Viena jo apraiškų - savanaudiškas kalbėjimas apie fikcijas, antai grėsmes iš Rytų ir netikrus pavojus nacionaliniam saugumui. Taip populizmą matanti Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDS) pirmininkė, Seimo narė profesorė Kazimiera Prunskienė pripažino, kad jis būdingas tiek neseniai įsisteigusioms, tiek vadinamosioms "tradicinėms" partijoms.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį (01.23) sustabdė buvusio teisėjo Dariaus Japerto skundo nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar prezidento dekretas, kuriuo iš pareigų buvo atleistas šis teisėjas, neprieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymui. Įtarus korupciniais ryšiais su kontrabandininkais, D. Japertas iš Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko ir teisėjo pareigų prezidento dekretu buvo atleistas pernai liepos 22 dieną.

Prezidentūros skandalą nagrinėjusios laikinosios parlamentinės tyrimo komisijos vadovas Aloyzas Sakalas teigia nežinąs apie buvusių prezidento patarėjų mėginimus apskųsti teisėsaugininkams Rolando Pakso rinkimų kampanijos finansinį rėmėją Jurijų Borisovą.

Prezidentas Rolandas Paksas kviečia parlamentarus į Prezidentūrą spręsti, kaip įveikti prezidento krizę, tačiau kol kas neketina bendrauti su jį apklausti norinčia apkaltos komisija. "Aš esu pasiruošęs bendrauti su visais.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas trečiadienį (01.21) Seime supažindino Vilniuje reziduojančius užsienio šalių diplomatus su prezidentui Rolandui Paksui inicijuotos apkaltos eiga. Č. Juršėnas prognozavo, kad balsavimas dėl prezidento nušalinimo gali įvykti balandžio mėnesį, atsižvelgiant į laiką, per kurį Konstitucinis Teismas turės duoti išvadą dėl specialiosios tyrimo komisijos parengtų kaltinimų prezidentui. "Diplomatus domino, kada viskas gali baigtis.

Konstitucinio Teismo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės instituto” iškėlė į dienos šviesą labai rimtą Lietuvai klausimą: “Kas yra Lietuvos pilietis?” Visiškai akivaizdu, kad Lietuvą sudaro tik piliečiai, niekas kitas. Lietuvos piliečiai, gaudami pilietybę, prisiekia.

Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio nuomone, daugiau nei metus galiojantis naujas Medžioklės įstatymas išniekino privačią nuosavybę ir sudarė sąlygas nomenklatūriniams medžiotojų būreliams elgtis privačiuose miškų plotuose taip, kaip tik jie nori. "Toks feodalinės santvarkos elementas niekaip nedera su valstybės demokratiniais konstituciniais principais", - sakė trečiadienį (01.21) spaudos konferencijoje E. Masiulis.

Konstitucinio Teismo nutarimą ginčijantis Prezidentas Rolandas Paksas nekeičia nuostatos, kad Lietuvos pilietybė verslininkui Jurijui Borisovui išimties tvarka buvo suteikta ne laužant įstatymus, o sekant ankstesnių prezidentų jau suformuota praktika.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas socialdemokratas Česlovas Juršėnas prognozuoja, kad apkaltos procedūra prezidentui Rolandui Paksui parlamente gali būti surengta ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių. "Pats apkaltos procesas galės vykti Seime kovo pabaigoje, o gal net ir balandį", - pirmadienį (01.19) spaudos konferencijoje Seime sakė Č. Juršėnas.

Antradienį (01.13) į Lietuvos radijo tiesioginės laidos “Dienos tema” vedėjo Tomo Dapkaus klausimus atsakė Respublikos prezidentas Rolandas Paksas. “Omni Laiko” skaitytojams siūlome šio pokalbio tekstą. Po 13 metų minėdami šią tragediją, autoritetingiausi istorikai ir politologai dabartinę politinę krizę savo svarbumu prilygino būtent 1991 m. sausio įvykiams.

Kaltinimus prezidentui svarstanti parlamentinė komisija antradienį išklausė valstybės vadovo advokatų pasiūlytus liudytojus - Liberalų demokratų partijos pirmininką (LDP) Valentiną Mazuronį ir prezidento patarėją Gintarą Šurkų. Pastarieji ne tik atsakė į komisijos narių klausimus, bet ir pateikė savo vertinimus dėl prezidento apkaltos. Tiek V.Mazuronis, tiek G.Šurkus vėliau žurnalistams teigė, jog nušalinti prezidentą siekia Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Apkaltos taikiklyje atsidūręs prezidentas Rolandas Paksas atrado naują kaltininką - tendencingą informaciją apie pastarųjų dviejų mėnesių įvykius pateikiančią žiniasklaidą. "Aš manau, kad didžiausią grėsmę mums visiems, ir mūsų sampratai, ir mūsų visuomenės nuomonei, kelia tendencinga informacija, pateikiama spaudoje. Aš manau, kad čia didžiausia grėsmė.

1991 metų sausio 13-oji buvo Lietuvos išsivadavimo iš despotizmo ir totalitarizmo istorinės tradicijos tąsa, o Sausio 13-osios tąsa tampa prezidento apkaltos procesas Seime. Tai antradienį (01.13) Seimo iškilmingame posėdyje Laisvės gynėjų dienai paminėti sakė kunigas, žurnalistas ir poetas Robertas Grigas.

Seime minint Laisvės gynėjų dieną opozicinės Tėvynės sąjungos lyderis parlamentaras Andrius Kubilius paragino kovoti su nauja grėsme laisvei - piliečių "protų okupacija". "Šiandien pradedame suprasti, kad laisvei sunaikinti nereikia ir tankų. Tauta laisvę praranda ne tik tada, kai jos žemė yra okupuojama, bet ir tada, kai jos piliečių protai yra okupuojami", - sakė jis.

Prezidentas Rolandas Paksas yra pasiryžęs praeiti visą apkaltos procedūrą Seime ir neatsistatydinti. Pagal Seimo statutą pareigūnas, kuriam yra pradėta apkalta, prieš pirmąjį balsavimą Seime dar turi galimybę atsistatydinti. "Mano nuostata yra vienareikšmė ir galutinė. Aš šito nedarysiu dėl daugelio priežasčių, kurių viena pagrindinių - aš nesijaučiu kaltas. Bet koks atsistatydinimas tik pabrėžtų mano kaltę", - sakė pirmadienį (01.12) surengtoje spaudos konferencijoje R. Paksas.

Kaltinimus prezidentui Rolandui Paksui nagrinėjanti Seimo specialioji tyrimo komisija pirmadienį pradės liudytojų apklausą, tačiau kviečiamų asmenų pavardės kol kas neskelbiamos. Komisija pirmadienį ketina surengti du posėdžius - rytinį ir popietinį. Jos paskelbtoje darbotvarkėje numatyti du klausimai - dėl liudytojų sąrašo ir jų apklausos. Liudytojus galėjo pasiūlyti tiek prezidento apkaltos iniciatoriai, tiek pats prezidentas per savo advokatus.

Dar Atgimimo laikais politikų dalytais gero gyvenimo pažadais nusivylę žmonės ėmė ieškoti kaltų dėl sunkėjančios būklės bei kaltinti ne tik pereinamojo laikotarpio sunkumus, bet ir pačią demokratiją.

Rusijos užsienio reikalų ministerija įdėmiai stebi situaciją, susijusią su Rusijos verslininku Jurijumi Borisovu, kuris Migracijos departamento sprendimu bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. "Komentuoti esamą situaciją būtų per anksti, nes J.Borisovas dar turi galimybę per septynias dienas pateikti apeliaciją dėl sprendimo išsiųsti jį iš Lietuvos", - naujienų agentūrai "Interfax" sakė Rusijos URM Informacijos ir spaudos departamente.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris ir teisėjas Egidijus Jarašiūnas šeštadienį išvyksta į Čilės sostinę Santjagą, kur pirmą kartą dalyvaus 6-ajame pasauliniame konstitucinės teisės kongrese. Sausio 11-16 dienomis vyksiančiame tarptautiniame forume dalyvaus 450 konstitucinės teisės atstovų iš 60 šalių. Tarp dalyvių - garsiausių pasaulio universitetų teisės mokslų profesoriai, įvairių pasaulio šalių konstitucinių teismų pirmininkai bei teisėjai, pranešė Konstitucinis Teismas.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris ir teisėjas Egidijus Jarašiūnas šeštadienį išvyksta į Čilės sostinę Santjagą, kur pirmą kartą dalyvaus 6-ajame pasauliniame konstitucinės teisės kongrese. Sausio 11-16 dienomis vyksiančiame tarptautiniame forume dalyvaus 450 konstitucinės teisės atstovų iš 60 šalių. Tarp dalyvių - garsiausių pasaulio universitetų teisės mokslų profesoriai, įvairių pasaulio šalių konstitucinių teismų pirmininkai bei teisėjai, pranešė Konstitucinis Teismas.

Konstitucinio Teismo nutarimu Lietuvos pilietybės netekęs verslininkas Jurijus Borisovas bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. Tai penktadienį (01.09) pranešė Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Anot pranešimo, departamentas neišduos Rusijos piliečiui J. Borisovui leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Pareigūnai taip pat nusprendė panaikinti J. Borisovo gyvenamosios vietos deklaravimo Vilniuje, Vytauto gatvėje, duomenis.

Kaltinimus prezidentui Rolandui Paksui nagrinėjanti Seimo specialioji tyrimo komisija pirmadienį (01.12) pradės liudytojų apklausą, tačiau kviečiamų asmenų pavardės kol kas neskelbiamos. Komisija pirmadienį ketina surengti du posėdžius - rytinį ir popietinį. Jos paskelbtoje darbotvarkėje numatyti du klausimai - dėl liudytojų sąrašo ir jų apklausos. Liudytojus galėjo pasiūlyti tiek prezidento apkaltos iniciatoriai, tiek pats prezidentas per savo advokatus.

Valdančioji Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) pareikalavo, kad Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentas kuo greičiau išsiųstų iš šalies Lietuvos pilietybės netekusį verslininką Jurijų Borisovą.

Konstitucinis Teismas nagrinės abejones dėl šiuo metu jau negaliojančios Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos.

Migracijos departamentas sprendimą dėl pilietybės netekusio prezidento Rolando Pakso finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo buvimo Lietuvoje priims penktadienį arba po savaitgalio. Tai ketvirtadienį (01.08) susitikime su opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos nariais pranešė vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas.

Ketvirtadienį prie Konstitucinio Teismo pilietinis judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" surengė piketą "Konstitucinis ar antikonstitucinis teismas?". Piketo, kuriame dalyvavo 9 žmonės, “balsu” tapo Antanas Terleckas. Jis susirinkusiems žurnalistams pareiškė, kad prezidentas Rolandas Paksas, nors ir padarė klaidų, Lietuvos Konstitucijai nenusižengė.

Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti penkis naujus prašymus, tarp kurių - ir prašymas išnagrinėti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus dekretą dėl bendrovės "Avia Baltika" vadovo Jurijaus Borisovo apdovanojimo Dariaus ir Girėno medaliu. Visi penki prašymai gauti praėjusių metų pabaigoje, informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė. Prašymą ištirti prezidento V. Adamkaus dekreto konstitucingumą praėjusį lapkritį pasirašė 30 parlamentarų.

Vilniaus 1-ojo pasų poskyrio darbuotojai trečiadienį (01.07) naikinimui į dokumentų išrašymo centrą išvežė Lietuvos pilietybės netekusio verslininko Jurijaus Borisovo pasą. J. Borisovo Lietuvos piliečio pasas kurį laiką buvo laikomas Generalinėje prokuratūroje, kurios pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų prezidentui. J. Borisovui šioje byloje yra įtariamasis, todėl iš jo buvo paimti Lietuvos ir Rusijos piliečio pasai.

Konstitucinis Teismas priėmė 30 parlamentarų pasirašytą prašymą išnagrinėti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus dekretą dėl bendrovės "Avia Baltika" vadovo Jurijaus Borisovo apdovanojimo Dariaus ir Girėno medaliu.

Prieš pat Naujuosius metus Konstitucinis Teismas paskelbė savo (nors dėl šito dar kyla abejonių) išvadas dėl Lietuvos Respublikos prezidento Rolando Pakso dekreto, išimties tvarka suteikusio pilietybę Jurijui Borisovui. Teismo sprendimą, be jokios abejonės, privalu gerbti. Jis yra galutinis ir neskundžiamas. Tačiau aplinkybės, kuriomis minėtas sprendimas buvo priimtas, kelia nemažai klausimų.

Siūlymą pradėti apkaltą prezidentui svarstanti Seimo specialioji tyrimo komisija trečiadienį (01.07) pradės nagrinėti konkrečius kaltinimus Rolandui Paksui, pirmiausia - dėl pilietybės suteikimo dosniausiam prezidento rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui. Tai BNS patvirtino komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas. Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas konstatavo, kad išimties tvarka suteikdamas pilietybę 1,2 mln.

Konstitucinis Teismas trečiadienį (01.07) pradės nagrinėti abejones dėl Alkoholio kontrolės įstatymo ir Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių kai kurių nuostatų konstitucingumo. Kaip informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė, kartu bus nagrinėjami trys į vieną bylą sujungti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai.

Konstitucinis Teismas trečiadienį (01.07) pradės nagrinėti abejones dėl Alkoholio kontrolės įstatymo ir Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių kai kurių nuostatų konstitucingumo. Kaip informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė, kartu bus nagrinėjami trys į vieną bylą sujungti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai.

Valdančiosios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijos narys Egidijus Klumbys, komentuodamas Konstitucinio Teismo nutarimą dėl pilietybės suteikimo dosniausiam prezidento Rolando Pakso rėmėjui, viešai apkaltino teismą Konstitucijos pažeidimu. "Mano nuomone, atimdamas pilietybę iš piliečio Jurijaus Borisovo, Konstitucinis Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją", - antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė E. Klumbys.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį (01.05) priminė prezidentui Rolandui Paksui valstybės pareigūnų pareigą gerbti ir besąlygiškai vykdyti šio teismo sprendimus. Šitaip KT sureagavo į prezidento teigimą, kad "politika nusvėrė teisę" teismui nusprendus pripažinti pilietybės suteikimą Jurijui Borisovui prieštaraujančiu Konstitucijai. "Pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Seimo narį Vytautą Landsbergį stebina vidaus reikalų ministro Virgilijaus Bulovo nuostata, kad dosniausiam prezidento Rolando Pakso rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui gali būti išduota Lietuvos viza, jei pastarasis pageidaus ją gauti.

Prezidentas Rolandas Paksas pareiškė nedalyvausiantis kaltinimus jam nagrinėjančios Seimo komisijos posėdyje, kuri pirmadienį ketino išklausyti jį ir apkaltos iniciatorius. Apie R. Pakso sprendimą BNS informavo prezidento atstovė spaudai Jūratė Overlingienė. Apkaltą prezidentui pasiūlė inicijuoti 86 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai, kurie kaltina R. Paksą šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką pagal 6 punktus.

Kaltinimus prezidentui Rolandui Paksui nagrinėjanti Seimo komisija pirmadienį ketina išklausyti apkaltos iniciatorių motyvus. Apkaltą prezidentui pasiūlė inicijuoti 86 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai, kurie kaltina R.Paksą šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką pagal 6 punktus. Pirmadienį į komisijos posėdį kviečiamas ir pats prezidentas, tačiau paskelbtoje jo darbotvarkėje nėra numatytas dalyvavimas komisijos posėdyje.

Vienas iš prezidento advokatų Kęstutis Stungys pareiškė, kad bus išnaudotos visos teisinės galimybės, siekiant apginti Rolandą Paksą nuo kaltinimų, gal net kreiptasi į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.