konservatoriai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus miesto skyrių sueigai nepavykus išsirinkti pirmininką, dėl to turės apsispręsti taryba. Per antradienį vakare vykusius rinkimus daugiausiai balsų surinko du kandidatai: sueigos lyderis, Seimo narys Mantas Adomėnas ir TS-LKD frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje seniūnas Vidas Urbonavičius. Už M. Adomėną balsavo 184, už V. Urbonavičių 128 konferencijos delegatai.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija skambina pavojaus varpais, tačiau  grėsmės aido Vyriausybė girdėti nesiruošia. Andrius Kubilius užsiima propaganda – neva turgavietėse sėkmingai tęsiama prekyba, po to, kai prekybininkai buvo priversti įsigyti kasos aparatus. „Iš tiesų sėkmingai prekybą tęsia tik didieji prekybininkai, prasidėjo turgaviečių monopolizacija, ko smulkieji prekybininkai labiausiai ir bijojo, neskatinama konkurencija.

Dešiniųjų vedliui Andriui Kubiliui niekaip nepavyksta galutinai atsikratyti tautininkų vado Gintaro Songailos. Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretų neseniai pašalinto buvusio Tautininkų frakcijos lyderio iš karto stojo ginti ne tik didelė dalis partijos Seimo frakcijos narių, bet ir parlamento pirmininkė Irena Degutienė, rašo „Lietuvos rytas“. G.Songaila sulaukė ir dar svaresnės paramos - jį užstojo partijos politikos komitetas, vadovaujamas dešiniųjų patriarcho, europarlam...

Tokia liaudies išmintimi, atrodo, vadovavosi Lietuvos socialdemokratai, kurie vėl Algirdui Butkevičiui patikėjo vadovauti partijai. Bičiulių vedliu dar vieną kadenciją jis tapo iš esmės be konkurencijos, nors iš pradžių buvo sudaryta regimybė, kad kova dėl partijos lyderio posto vis dėlto vyks, gal net ir aštri, nes visi pretendentai – ne politikos naujokai.

Sostinės konservatoriai Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pasiskelbė opozicine frakcija. Apie tai vos prasidėjus antrajam naujai išrinktos sostinės tarybos posėdžiui pranešė konservatorius, buvęs sostinės meras ir kandidatas į šį postą Raimundas Alekna. Per vasarį vykusius savivaldos rinkimus sostinėje Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai gavo 10 mandatų.

Koks skirtumas, kokios veislės padaras teršia ant galvos? Valstybinė lietuvių kalbos komisija išradingai teikia įvairius naujadarus, kūrybiškai ieško atitikmenų šiandienos reiškiniams, daiktams, procesams apibūdinti ir spindi išmone, siūlydama vartoti įmantresnius raidžių kratinius. Nuopelnai ar nuopuolis? Vieni kratiniai būna taiklesni, tačiau dauguma iškrinta iš konteksto. Filosofuojantieji nuo seno teigia, kad esmė nesikeičia, net kai jai pavadinti vartojami skirtingi žodžiai.

Tautininkai kol kas nesitrauks iš konservatorių partijos. Siūlymas išeiti iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nesurinko reikiamos dviejų trečdalių balsų daugumos. Jei sprendimui būtų pritarta, jis būtų įsigaliojęs ne tuoj pat, bet po dviejų mėnesių, pranešė Lietuvos radijas. Šeštadienį vykusioje Tautininkų frakcijos konferencijoje buvo svarstoma, kaip elgtis Priežiūros komitetui pašalinus iš partijos tautininkų lyderį Gintarą Songailą.

Kodėl taip tyliai į Lietuvos teisės aktus integruojasi beprotiškos, bet neprivalomos Briuselio direktyvos? Kodėl vaikų mokymo, auklėjimo tradicijos taip nepastebimai paverčiamos moralinio luošinimo programomis? Kodėl lietuvis ūkininkas taip lengvai įtikinamas papjauti paskutinę savo karvę ir mesti žemės ūkį, kai kasdien pasaulyje prognozuojamas vis didesnis maisto deficitas? Gal todėl, kad Lietuvos institucijose Briuseliui dirba daugiau nei tūkstantis lietuvių, kuriems labai gerą algą moka Europ...

Trečiadienio vakarą posėdžiavęs TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė pašalinti iš TS-LKD narių Tautininkų frakcijos pirmininką Seimo narį Gintarą Songailą. Tautininkų lyderis buvo apkaltintas veikimu prieš TS-LKD politiką, nes aktyviai priešinosi partijos vadovybės sumanymui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sudaryti koaliciją su Valdemaro Tomaševskio bloku. Už G. Songailos pašalinimą balsavo 5 Priežiūros komiteto nariai, prieš – 2, dar 2 susilaikė.

Vienos grumtynės baigėsi, bet jau prasideda kitos. Pagrindinės šalies partijos, pasidalijusios savivaldos valdžios pyragą, ėmė burti pajėgas Seimo rinkimams. Niūriausiai į būsimų parlamento rinkimų perspektyvą turėtų pažvelgti pagrindinė valdančioji partija – konservatoriai. Dešinieji, kurie dar visai neseniai džiugiai trimitavo apie savo antrąją vietą mandatų dalybose, po kovų dėl svarbiausių savivaldybių liko prie suskilusios geldos.

Didžiuosiuose šalies miestuose netekusi merų postų Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai jau pripažįsta negalintys teigiamai vertinti ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų. Daugiausia mandatų savivaldybių tarybų rinkimuose iškovojusi Lietuvos socialdemokratų partija turės ir daugiausia merų postų – devyniolika. Iš karto po rinkimų apie reikšmingą pergalę prabilęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius su savo partijos nariais patyrė fi asko didmiesčiuose.

Prie sostinės mero Artūro Zuoko Vilniaus miesto savivaldybės taryboje suburtos koalicijos „4+“ gali prisijungti konservatorių ar lenkų atstovai. „Mes ir esame paskelbę viešai, kad koalicija „4+“ reiškia, kad mes norėtume pakviesti vieną ar kitą tarybos frakciją, kuri galėtų prisijungti prie mūsų“, – žurnalistams antradienį sakė minimaliu balsų skaičiumi Vilniaus meru išrinktas A. Zuokas.

Rimta kliūtimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vienybei tampa nesutarimai dėl politinių principų. Artėjant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos suvažiavimui, kuriame bus renkama nauja organizacijos vadovybė, ryškėja takoskyra, gresianti esminėmis permainomis partijos struktūroje.

Merų rinkimų procesas savivaldybėse prasidėjo balandžio 4 d. ir dar nesibaigė. Iki šiol savivaldybių tarybų vadovai išrinkti 57-iuose miestuose ir rajonuose iš 60-ies. Liko dar trys savivaldybės. Pirmadienį savo vadovus turi išsirinkti Panevėžio rajono, antradienį – Marijampolės ir Vilniaus miestų tarybų nariai. Tačiau jau aišku, kad LSDP visas kitas partijas lenkia pagal gautus merų postus.

Kėdainių rajono meru išrinktas Darbo partijai atstovaujantis Rimantas Diliūnas, iki šiol ėjęs vicemero pareigas. Trečiadienį pirmą kartą posėdžiavusi naujos kadencijos rajono taryba pasitikėjimą R. Diliūnui išreiškė balsų dauguma. Iki šiol Kėdainiams beveik šešerius metus vadovavo dabar vicemere tapusi Nijolė Naujokienė, taip pat priklausanti Darbo partijai.

Artėjant Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybės rinkimams vis ryškėja vidinė takoskyra, ypač, kai ant kortos pastatyta valdžia Vilniuje. Vilniaus klausimas Apie griežtą nepritarimą ketinimams Vilniaus savivaldybėje jungtis į koaliciją su Lenkų rinkimų akcija ir Lietuvos rusų aljansu garsiai prabilo Tautininkų sparnas konservatorių partijoje. Vienas jo narių – Kazimieras Uoka – atvirai kelia abejones dėl TS - LKD vertybinių nuostatų.

Iškeltas pirmasis kandidatas į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD partijos pirmininko postą. Šeštadienį TS–LKD Jaunimo bendruomenės suvažiavime pasiūlyta perrinkti dabartinį partijos lyderį Andrių Kubilių.

Ar užkulisinė dviejų konservatorių lyderių – premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės – trintis virs atviromis varžybomis? Kaip rašo „Lietuvos rytas“, visuomenėje populiariausia dešiniųjų veikėja I. Degutienė gali dalyvauti rinkimuose į partijos pirmininko postą.

Ar užkulisinė dviejų konservatorių lyderių – premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės – trintis virs atviromis varžybomis? Visuomenėje populiariausia dešiniųjų veikėja I. Degutienė gali dalyvauti rinkimuose į partijos pirmininko postą.

Prezidentės pasitikėjimą praradęs ūkio ministras Dainius Kreivys ir ministras pirmininkas, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius, opozicijos vadinami emociškai nestabiliais.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys (TS-LKD) demokratai ieškojo ir rado arkliuką, kuriuo tikėtasi smagiai nušuoliuoti iki savivaldybių rinkimų finišo. Juk ne veltui premjeras Andrius Kubilius „pramušė“ Energetikos ministerijos įkūrimą. Vaiduokliška institucija, maitinanti liaudį ir valdžią pasakomis apie energetinę nepriklausomybę ir atominį rytojų, turėjo duoti tam tikros naudos ir kovojant dėl balsų.

Trečiadienį vakare Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) prezidiumas ir Seimo frakcija ketina svarstyti į skandalą patekusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio likimą. „Bus partijos prezidiumo ir frakcijos posėdis šią savaitę ir turbūt, be savivaldybių tarybų rezultatų aptarimo, bus ir politinės aktualijos.

Šią savaitę Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) prezidiumas ir Seimo frakcija ketina svarstyti į skandalą patekusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio likimą. Tai antradienį žurnalistams sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. „Bus partijos prezidiumo ir frakcijos posėdis šią savaitę ir turbūt, be savivaldybių tarybų rezultatų aptarimo, bus ir politinės aktualijos.

Politologė Morta Vidūnaitė mano, kad Lietuvoje pagal mandatų skaičių, pirmaujantys socdemai patvirtina tendenciją, jog lietuviai rinkėjai yra kerštingi. „Konservatorių pridarytų „skriaudų“, kovojant su ekonomine krize, nepamiršo. O tai, kad konservatoriai buvo labiau nubausti mažesniuose miesteliuose, galbūt rodo, kad mažesnių miestų gyventojai gyvena sunkiau, todėl ir į antikrizines priemonės reagavo labiau.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų seniūnas Seime Jurgis Razma sako, kad nevertintų dramatiškai, jei partija prarastų keliasdešimt balsų savivaldoje. „Objektyviai vertinant situaciją, kokia yra mums tekusi atsakomybė už padėtį sunkmečiu centrinėje valdžioje, tai tikrai tokie praradimai manau mums nuostabiausiai dirbant objektyviai yra neišvengiami. Dėl to aš nevertinčiau dramatiškai, jeigu keliasdešimt mandatų būtų mažiau", – sakė J. Razma žurnalistams sekmadienio vakarą.

Lietuvoje į rinkimus veržiasi dvi pagrindinės kategorijos individų – tie, kurie yra dideli viršininkai, ir tie, kurie miršta nuo noro tokiais tapti. Tebūnie tai supaprastinimas ir tegul neįsižeidžia tie, kurie yra kitokie, arba tie, kurie tikisi kitokius išrinkti. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šios savivaldos tarybų rinkimų kampanijos pradžioje pareiškė neturinti nei pinigų, nei galimybių rinkimų debatams televizijoje organizuoti.

Pastaruosius porą metų verdantis politinis katilas visuomenę stebino tiek, kad dabar jau ji pripratusi ir ją sunku kuo nors nustebinti. Kai kurie ministrai elgiasi ne kaip brandūs, patirties turintys politikai, o kaip savanaudžiai, nevykę verslininkai, nedarantys garbės nei sau, nei apskritai Lietuvos valstybei.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžio, vykusio vasario 9 d., metu buvo diskutuojama dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ komercinės turto apsaugos funkcijos panaikinimo. Remiantis policijos veiklos įstatymu, nuo 2000-ųjų metų policija nebeturi teisinio pagrindo teikti tokio tipo paslaugas. Jas iki 2012-ųjų planuota perduoti privačioms saugos įmonėms.

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, svarstant kandidatų į savivaldybių tarybas, pripažintų kaltais dėl nusikalstamos veikos ir nenurodžiusių teistumo, išbraukimą iš sąrašų, buvo akivaizdžiai demonstruojamas prielankumas socialdemokratų Lazdijų sąrašo lyderiui Algirdui Kreizai, - tikina konservatoriai.

Prisiekiu, man tikrai patinka tokia – taupi ir konservatoriška - politika: provokuoji žmones protestuoti, paskui už teisę tai daryti, išprievartauji lituką ar kitą, vardan kokios nors tikslinės rinkliavos. Jei kišenėje pinigų rinkliavai nėra – ne bėda. Galima (beveik lizingu) atidirbti viešuosius darbus. Būtent to pareikalauta iš turgaus prekeivių, panorusių protestuoti. Jų reikalavimams aš nelabai pritariu, bet svarbiau kitkas – žavus valdžios požiūris ir sumanymas.

Gerbiami Vilniaus miesto konservatoriai, dėkoju Jums už parodytą didelį dėmesį mano iniciatyvai pradėti spręsti problemas, susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimu Vilniuje. Neabejoju, kad nė vienas iš jūsų nenorėjo grasinti dešimtims tūkstančių vilniečių, kurie jau daugelį metų gyvena sostinėje, baigė čia mokslus, dirba bei augina savo vaikus ir tik dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje.

Liberalų ir centro sąjunga išplatino pareiškimą, kuriuo piktinasi leidinyje „Geros Kauno žinios“ publikuojama informacija. Pasak politikų, leidinys klaidina kauniečius ir liaupsina konservatorių valdžios sprendimus Kauno savivaldybėje. Liberalcentristams nepatinka, kad straipsniuose „nuolat puikuojasi konservatoriaus Andriaus Kupčinsko nuotraukos ir pagyros apie miesto valdžios esą nuveiktus darbus,“ - rašoma pranešime.

Seimo Darbo partijos frakcija gavo atsakymą iš Kriminalinės policijos biuro dėl pareiškimo apie politinės partijos Tėvynės sąjunga galimai įvykdytą nusikalstamą veiką. Kriminalinės policijos biuro tyrėjos pasirašytame rašte teigiama, kad galimai netiesėta konservatorių veikla nebus tiriama dėl suėjusio senaties termino, numatyto už tokius nusikaltimus.

Valdančioji konservatorių partija šiemet vilniečiams nesugebėjo padovanoti naujos Kalėdų eglės, tačiau bruka savo Kalėdų „stebuklą“ – naują savivaldybės merą, kuris jau trečiadienį turėtų pakeisti nė pusės kadencijos miesto vadovo pareigose neišdirbusį Vilių Navicką. Šios dovanos vilniečiai nei prašė, nei labai tikėjosi, tiesiog taip jau išėjo, kad pirmuoju pasirinkimu konservatoriai prašovė smarkiai pro šoną.

Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė bent kol kas nesutelkia žmonių bendromis pastangomis įveikti šią negandą, o priešingai – diferenciacija pagal pajamas tampa dar didesnė. Pastaruoju metu dažnai girdime vardijant tuos pačius prieštaringus skaičius: 600 tūkst. Lietuvos gyventojų, pasiprašė paramos maisto daviniais; indėliai bankuose jau padidėjo iki 43 mlrd. litų. Apie tai ir kalbamės su Vilniaus universiteto docentu, socialinių mokslų daktaru Teodoru Medaiskiu.

Konservatoriai ir liberalai niekada nežiūrėjo į pasaulį vienodai. Kaip rodo atliktas tyrimas, jų žvilgsniai skiriasi ir fiziškai, praneša „Science Daily“. Naujoje studijoje mokslininkai ištyrė tiek liberalų, tiek konservatorių reakciją į žvilgsnius – asmens norą nukreipti dėmesį į kito žmogaus akis. Tarp minėtųjų grupių atrasta didelių skirtumų. Liberalai stipriai reagavo į kreipinius, nuo lat sukoncentruodami dėmesį į veidą kompiuterio ekrane. O konservatoriai taip nesielgė.

Pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie naująją konservatorių retoriką. Priėmę partijos tapatybę apibrėžiantį dokumentą jie ragina atsisakyti lietuviams būdingo pesimizmo ir optimistiškiau žvelgti į savo tautos ateitį, pamiršti nusivylimą ir nebematyti praeityje padarytų klaidų. Kas slepiasi už šypsenų? Tokie konservatorių raginimai šiandien skamba itin ciniškai, juk jų retorika pastaruosius du metus buvo persmelkta vien gąsdinimu ir pesimistinėmis prognozėmis.

Šiomis dienomis sukanka dveji metai, kai dirba XV – Kubiliaus – vyriausybė. Pasidžiaugti visuomenė gali nebent nuolatiniais priminimais, kad krizė baigiasi. Tik šios valdžios veiksmai visuomenei suteikė daugiau ašarų nei džiaugsmo. Dar 2008–ųjų pabaigoje įvykdyta naktinė mokesčių reforma, kai per kelias dienas priimta per 60 įstatymų pataisų, per 100 mokestinių pakeitimų. vyriausybės palaiminimu PVM tarifas padidintas iki 19 proc. (nuo 2009–ųjų rugsėjo – iki 21 proc.

Prasidėjus miesto tarybos posėdžiui, meras V. Navickas paskelbė valdančiųjų partijų koalicijos raginimą trauktis iš pareigų ir pažadėjo savo sprendimą „pagarsinti poryt arba pirmadienį“. Valdančiųjų partijų atstovai pareiškė, kad dabartinis meras prarado jį delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pasitikėjimą, todėl negali užtikrinti stabilaus tarybos darbo. Kreipimąsi pasirašė visų valdančiųjų frakcijų vadovai. Vienas miesto tarybos narių portalui balsas.

Opozicinėms Seimo frakcijoms priklausančių Seimo narių grupė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti partijos „Tėvynės Sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai)“ (TS), nuo 2008 m. — „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ (TS-LKD) veiklą.

Komentuodamas balsavimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų rezultatus, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigia, kad jie patvirtino, jog konservatoriai įsikibę laikosi savo šiltų vietų, nes tarp balsavusiųjų prieš pirmalaikius rinkimus daugiausia buvo būtent šios partijos atstovų. „Šiandien Seimas yra atsidūręs politinėje krizėje. Nors kiekvienas jos priežastis ir mastus suvokia skirtingai, aš šią krizę suvokiu kaip pasitikėjimo krizę.

Iš pareigų pasitraukus ilgametei Šiaulių darbo biržos vadovei socialdemokratei Genovaitei Kuprevičienei, paskelbtas konkursas naujam direktoriui parinkti. Nors dar galima šio konkurso rezultatus apskųsti, išankstiniais duomenimis, jį laimėjo buvęs Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas.

Seimo dešiniųjų gretose vis labiau bruzdama prieš Vyriausybę ir jai vadovaujantį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderį Andrių Kubilių. Specialų pareiškimą dėl Vyriausybės politikos atnaujinimo, užkulisiuose keliaujantį per konservatorių frakcijos narių rankas, jau pasirašė 18 politikų iš 46. Pareiškimo autoriai prašo ir valdančiosios koalicijos partnerių paramos, bet jie kol kas bijo kištis į dešiniųjų vidaus karą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Klaipėdos miesto nariai slaptu balsavimu skyriaus pirmininku dvejiems metams išrinko Naglį Puteikį, kuris gavo 189 skyriaus narių balsus, antrasis kandidatas Paulius Martinkėnas surinko 27 balsus. Skyriaus narių susirinkime taip pat buvo patvirtintas galutinis kandidatų savivaldos rinkimuose sąrašas.

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus mero Viliaus Navicko galimo kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą. Apie tai pranešė Seimo narys „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, gavęs iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros atsakymą dėl Vilniaus miesto mero V. Navicko veiksmų.

Jūs ten derėkitės, kiek norit, o aš dar meru pabūsiu, per atostogas nusprendė sostinės Vilniaus meras. Atostogų jis išėjo lyg ir tam, kad netrukdytų konservatorių frakcijai išsirinkti kandidatą į merus ir suburti naują koaliciją. Bet va ėmė, ir apsigalvojo! Tokia konservatorių pasaka šią savaitę turėjo patikėti vilniečiai. Kad spektaklis atrodytų įtikinamai, buvo rengiamos frakcijų derybos, minimos kandidatų į merus pavardės.

Į rinkimus atsinešti špargales su kandidatų pavardėmis – ne pažeidimas. Tokį verdiktą paskelbė Tėvynės sąjungos (TS) priežiūros komitetas, išnagrinėjęs penkių Panevėžio skyriaus konservatorių – miesto Tarybos narių Dainiaus Ožalo, Vidmanto Urbono, Marijos Danutės Kažukauskienės, Arnoldo Simėno bei Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Audronės Grainienės skundą. Į partijos tvarkdarius panevėžiečiai kreipėsi pasipiktinę skyriuje vykusiu reitingavimu.

Valdančiųjų Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai laikosi skirtingų pozicijų dėl galimo maisto prekių antkainių reguliavimo įstatymais. Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį, „Žinių radijo“ laidoje sumanymą įvertino skeptiškai. Tuo tarpu frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma sakė linkstąs sumanymui pritarti. I.Degutienė sakė, jog neverta kraipyti laisvos rinkos.

Koalicijoje su konservatoriais Vilniaus miesto savivaldybėje dirbantys socialdemokratai tikisi, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) viduje kilęs konfliktas tarp sostinės mero Viliaus Navicko bei savivaldybės kontrolieriaus Šarūno Skučo suskaldys Vilniaus konservatorius, o ilguoju laikotarpiu išjudins premjero ir konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus pozicijas, rašo delfi.