komunistų partija

Ant Seimo narių stalo dar vienas bandymas pripažinti komunistų partiją nusikalstama organizacija. Konservatoriai daugybę kartų bandė priimti šį įstatymą, bet vis nesėkmingai, o šį kartą pavyko įveikti pirmąją procedūrą. Tiesa, patys kadaise buvę komunistais, dabartiniai Seimo nariai sako, kad komunistaudami nieko nusikalstamo nedarė, ir kritikuoja konservatorius, kad šie ir vėl prieš rinkimus traukia šį siūlymą iš stalčiaus.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją (LKP) teisiškai įvertinti kaip nusikalstamą organizaciją. Už siūlymą balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 43 parlamentarai. „Girdžiu kalbas iš kai kurių kolegų politikų, kad toks įstatymas gali supriešinti visuomenę. Tačiau ar teisingumas gali supriešinti? Žinoma, kad ne“, – Seimo posėdžio metu teigė vienas iš siūlymo iniciatorių konservatorių frakcijos narys Audronius Ažubalis.

Seimui antradienį ketinama pateikti svarstyti įstatymo projektą dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) pripažinimo nusikalstama organizacija. Šis projektas į plenarinių posėdžių darbotvarkę buvo įtrauktas pernai liepą, paskutinę pratęstos pavasario sesijos dieną, tačiau tvirtinant posėdžio darbotvarkę Socialdemokratų partijos frakcijos prašymu iš jos išbrauktas. Tuomet teigta, kad projektas pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas, lygiateisiškumo principą.

Antradienį Maskvoje kilo gaisras, praneša „Nexta“. Pranešama, kad užsidegė pastatas, kuriame yra įsikūręs Rusijos Federacijos komunistų partijos biuras. Vietoje buvo matyti juodų dūmų stulpas. Duomenys apie gaisro plotą ir nukentėjusiuosius tikslinami. Sausio viduryje Maskvoje liepsnojo eglučių sandėlis, kitą dieną užsiliepsnojo sandėliai.

Vieni įtakingiausių šalies veikėjų – istorikas Alfredas Bumblauskas, žurnalistai Rimvydas Valatka, Rolandas Barysas, teisininkas Rolandas Valiūnas bei verslininkas Arvydas Avulis – kadaise priklausė komunistų partijai, skelbia naujienų portalas 15min.lt. Dalis jų įsitraukė į partijos veiklą jau Atgimimo laikotarpiu. Publikacijoje nurodoma, kad archyvuose patikrinti žmonės, kurie pagal žurnalo „Reitingai“ ir portalo delfi.lt sudaromą sąrašą yra laikomi įtakingiausiais Lietuvoje. 15min.

Rusijos nacionalinė rinkimų komisija antradienį įregistravo Komunistų partijos kandidatą, kuris varžysis su prezidentu Vladimiru Putinu kovą vyksiančiuose rinkimuose, kuriuos, beveik neabejojama, laimės dabartinis šalies lyderis. Nikolajus Charitonovas prisijungė prie kitų dviejų kandidatų, kurių kandidatūros praėjusią savaitę buvo patvirtintos.

Rusijos rinkimų komisija kovą vyksiančiuose prezidento rinkimuose kandidatu registravo Komunistų partijos atstovą Nikolajų Charitonovą, kuris varžysis su dabartiniu Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, praneša agentūra AP. Žemųjų parlamento rūmų narys N. Charitonovas yra pasisakęs prieš kai kurias V. Putino vidaus politikos priemones, tačiau ne prieš invaziją į Ukrainą.

Dvylika iš 60-ies Lietuvos merų priklausė Sovietų Sąjungos Komunistų partijai (TSKP), didžioji dalis jų apie tai neskelbia savo biografijose, pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“. Pasak „15min“, išnagrinėjus visų 60-ties šalies merų biografijas, duomenis Lietuvos Ypatingajame archyve bei viešuose šaltiniuose, taip pat dalį apklausus telefonu, paaiškėjo, kad tarp jų – dvylika buvusių TSKP narių.

Seimas antradienį priėmė pluoštą Rinkimų kodekso pataisų, kuriais koreguojamos rinkimų procedūros, tarp didesnių pakeitimų – kandidatams reikės nurodyti ne tik esamą, bet ir buvusias partijas, įskaitant ir Komunistų partiją. Tačiau konservatorių inicijuotoms pataisoms, kurios išskirtų prievolę nurodyti buvus Komunistų partijos nariu, eitas pareigas, o tokia informacija būtų skelbiama rinkimų plakate, priimti neužteko balsų.

Pasirodo, kad ne tik prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir pora dešimčių dabartinių Seimo narių savo biografijose nutylėjo, jog prieš ne vieną dešimtmetį buvo Komunistų partijos nariai. Seimūnai dabar teisinasi, esą iki šiol apie savo narystę nepranešė, nes anksčiau jokios prievolės tą sakyti nebuvo.

Neseniai paaiškėjo, jog Seime šiuo metu dirba apie 20 buvusių komunistų partijos narių, iš kurių tik du yra viešai apie tai paskelbę. Nors, ekspertų nuomone, priklausymo komunistų partijai klausimas yra per daug išpūstas, tv3.lt kalbinti ekspertai sutiko, jog pataisos įteisinančios reikalavimą deklaruoti priklausymą politinėms partijoms – teigiamas žingsnis. Portalo 15min duomenimis, 20 dabartinio Seimo narių priklausė Lietuvos komunistų partijai – 18 iš jų to nenurodė anketose.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus,  jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes ir prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad būtų paprasčiau, jei politikai būtų nurodę priklausę komunistų partijai, bet didelio kriminalo šioje istorijoje nemato. „Labai lengva pamokslauti ir postringauti, kai neturi net techninių galimybių būti buvęs komunistų partijos nariu. Aš nenoriu niekam pamokslų skaityti, kai nebuvau nei ten, nei komjaunime, nei šitą problemą praktiškai galėjau turėti.  Man atrodo, būtų buvę paprasčiau, jei tai būtų deklaruota visų.

Naujienų portalui 15min.lt išsiaiškinus, kad 12 Seimo narių priklausė Komunistų partijai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina parlamentarus „šviežinti“ biografijos faktus ir tiksliai pateikti informaciją apie savo politinę praeitį. „Tai (tyrimas – ELTA) tik dar kartą parodo, kad politikams geriau nurodyti ir šviežinti tuos biografijos faktus, kurie gali būti svarbūs. Nes anksčiau ar vėliau jie vis tiek paaiškėja“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia nežinojęs apie dalies kolegų buvusią narystę Komunistų partijoje. „Naujiena“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas, paklaustas apie kai kurių Seimo konservatorių nuslėptą savo biografijos faktą. „Prastai vertinu, bet tokia jau pas mus tendencija. Politikai yra apsisprendę tiesiog tų faktų nepranešti“, – teigė G. Landsbergis.

Laisvės partijos atstovas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas sako, kad niekada neslėpė, kad priklausė komunistų partijai. Politiko teigimu, jaunesni kolegos iš Laisvės partijos šią informaciją žino ir kartais apie tai pajuokauja. Pasak A. Žukausko, pildydamas kandidato anketą, jis nurodė, kad priklausė komunistų partijai ir negali paaiškinti, kodėl šios informacijos nėra Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje.

Šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Sovietų Sąjungos Komunistų partijos narių, anketose šį buvusį ryšį nurodė du iš jų, antradienį skelbia portalas „15min“. Buvusių Komunistų partijos narių yra beveik visose Seimo frakcijose – penki demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“, po keturis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Valstiečių ir žaliųjų bei Socialdemokratų frakcijose, du – Liberalų sąjūdžio frakcijoje ir vienas Laisvės frakcijos gretose.

Seimas rudens sesijoje vėl svarstys su liustracijos procesu susijusias naujas įstatymų pakeitimų iniciatyvas. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas įstatyme siūlo numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja.

Prezidentas Gitanas Nausėda atgauna savo reitingus po to, kai buvo paviešinta jo narystė Komunistų partijoje, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jis išliekas populiariausiu politiku šalyje. Balandį dėl žinios apie nuslėptą narystę Komunistų partijoje sovietmečio pabaigoje smuktelėjusius reitingus valstybės vadovas po truputį atgauna.  Apklausos duomenimis, gegužę G. Nausėdą palankiai vertino 59,6 proc. respondentų, nepalankiai – 20,6 procento.

Seimas Lietuvos komunistų partiją pripažino atsakingą už trėmimus, pabrėžė sąsajas su šiuo metu Rusijos vykdomais genocido nusikaltimais Ukrainoje. Parlamentas ketvirtadienį 97 balsais „už“, vienam Seimo nariui buvus „prieš“ ir tris parlamentarams susilaikius priėmė tokią rezoliuciją, kurią inicijavo grupė parlamentarų iš konservatorių, „valstiečių“ ir Liberalų sąjūdžio frakcijų.

Konservatoriai Paulė Kuzmickienė ir Andrius Vyšniauskas registravo pataisas, kurios įpareigotų kandidatus nurodyti, jei praeityje priklausė Komunistų partijai, o paaiškėjus, kad toks faktas buvo nuslėptas – braukti iš rinkimų. Rinkimų kodekso pataisos nustatytų, kad kandidatai rinkimuose turėtų nurodyti ne tik tai, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su KGB, kaip šiuo metu, bet ir buvusią narystę Komunistų partijoje, eitas vadovaujančias pareigas.

Penktadalis šalies gyventojų į neigiamą pusę pakeitė nuomonę apie prezidentą Gitaną Nausėdą paaiškėjus, kad jis sovietmečio pabaigoje buvo įstojęs į Komunistų partiją, rodo BNS užsakymu balandį atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vykdytos apklausos duomenys rodo, kad į neigiamą pusę pakito 20,7 proc. Lietuvos gyventojų nuomonė. Nuomonės apie šalies vadovą nepakeitė 61,2 proc. apklaustųjų, nuomonę į teigiamą pusę – 3,3 proc.

Po rusų raketų atakos į Umanės daugiabutį išaugo žuvusiųjų skaičius – gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė jau 26 kūnus. Tarp jų – ir 5 vaikų. Sukrėsti gyventojai lieja ašaras dėl artimųjų ir nekaltų, rusų nužudytų žmonių. Tačiau nepraranda vilties, kad Ukrainai pavyks įveikti šį blogį. O rusų laikinai okupuotame Sevastopolyje pleška naftos bazė, užsidegusi po galimos ukrainiečių dronų atakos. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Žinia apie prezidento Gitano Nausėdos narystę Komunistų partijoje sovietmečio pabaigoje sumažino šalies vadovo populiarumą, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, prezidentą G. Nausėdą balandį palankiai vertino 54,5 proc. apklaustųjų, kai kovą šalies vadovas sulaukė 63,9 proc. palankių vertinimų. Nepalankiai prezidentą vertino 22,1 proc. respondentų (16,8 proc.

Rusijos Samaros regiono įstatymų leidėjui Michailui Abdalkinui ginčai nesvetimi. 35-erių komunistas padarė politinę karjerą rengdamas viešus protesto aktus, kuriais buvo siekiama atkreipti dėmesį į politikus, jo nuomone, abejingus rinkėjų padėčiai.

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu pasmerkė Pekino pratybas greta Taivano krantų ir perspėjo, kad „atrodo, kad jie bando ruoštis karui prieš Taivaną“. Seimo narys Matas Maldeikis sako, kad Taivano atgavimas Kinijai būtų simbolinis žingsnis link pasaulyje žaidimo taisykles diktuojančios imperijos atkūrimo.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

KGB ir Komunistų partijos archyvuose yra dokumentai apie visus penkis atkurtos Lietuvos prezidentus, penktadienį paskelbė LNK Žinios. KGB stebėjo ir JAV gyvenusį Valdą Adamkų, jis tik dabar sužinojo, kad jį KGB stebėjo devintajame dešimtmetyje. „Ačiū labai, bus įdomu tikrai, tai yra pirmas kartas, kai aš girdžiu, kad iš viso toks dalykas vyko, nes aš asmeniškai neturėjau jokių įrodymų ar nujautimo, kad esu sekamas ar renkama medžiaga apie mane“, – susitikęs su LNK žurnalistu sakė V. Adamkus.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl prezidento Gitano Nausėdos praeities, susijusios su Komunistų partija, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, kad vis daugiau „praeities šmėklų“ iškyla dėl laiku nepadarytos desovietizacijos.

Visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniuose tinkluose pasidalijo naujais klausimais prezidentui Gitanui Nausėdai. Anot A. Tapino, egzistuoja archyviniai dokumentai, nurodantys prezidento sąsajas su KGB. Apie tai A. Tapinas ketvirtadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Prezidentas Nausėda, kad ir netiesiogiai (ačiū kolegoms) atsakė į mano klausimus apie savo narystę komunistų partijoje.

Parlamentaras Linas Slušnys gailisi prisidėjęs prie Gitano Nausėdos rinkimų komandos. Anot jo, pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad galios pozicija prezidentui „susuko galvą“, o jo deklaruojamos vertybės neatitinka realybės. Apie tai jis trečiadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Ką čia slėpti, jaučiuosi šiek kaltas, kad praeituose prezidento rinkimuose buvau Gitano Nausėdos komandoje ir padėjau jam atsidurti ten, kur jis dabar yra.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako nežinojusi apie prezidento Gitano Nausėdos priklausymą Komunistų partijai.  Anot jos, tikėtina, kad tai nebūtų darę įtakos jos sprendimui dirbti komandoje. „Aš asmeniškai to nežinojau. Tačiau ar tas žinojimas būtų keitęs mano apsisprendimą? Turbūt, kad ne.

Ne į Komunistų partiją įstojęs studentas darė žalą Lietuvai 1988-aisiais, bet su okupacine valdžia kolaboravę asmenys, sako opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, komentuodamas paaiškėjusius faktus apie prezidento Gitano Nausėdos narystę minėtoje institucijoje.

Europos Parlamento narys, buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius sako, kad jo nenustebino, kad prezidentas Gitanas Nausėda priklausė Komunistų partijai. Socialiniuose tinkluose A. Kubilius teigė, kad jo nenustebino, nei G. Nausėdos narystės Komunistų partijoje faktas, ar aplinkybė, kad valstybės vadovas tai nuslėpė kandidatuodamas 2019 m. „Kad buvo – nenustebino. Kad nuslėpė – taip pat nenustebino.

Stojimą į Sovietų Sąjungos Komunistų partiją prezidentas Gitanas Nausėda vadina jaunystės klaida, bet sako, kad paviešinus šį faktą, jam palengvėjo. Šio fakto jis sakė nenurodęs per prezidento rinkimus, nes nesulaukė tokio klausimo, o kandidato anketą laikęs Lietuvos Respublikos dokumentu. Tai, kad apie jo narystę Komunistų partijoje paskelbta dabar, G. Nausėda siejo su kitąmet vyksiančiais parlamento ir prezidento rinkimais.

Savo komentarais apie stojimą į Komunistų partiją prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė dar daugiau klausimų, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, prezidentas painiojasi savo paties atsakymuose ir veliasi į sau labai nepalankią padėtį.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako pastebintis tam tikras „medžioklės“ apraiškas prieš 2024-ųjų prezidento rinkimus. Anot jo, politikai, rezervuotai žiūrėję į ne konservatorius atstovaujantį prezidentą, šiuo metu siekia silpninti G. Nausėdos pozicijas. Apie tai G. Nausėda trečiadienį kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Trečiadienį paaiškėjo, kad G. Nausėda 1987 metais įstojo į Komunistų partiją.

Problematiškiausia dalis dėl Gitano Nausėdos narystės Sovietų Sąjungos Komunistų partijoje yra to fakto neatskleidimas, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Manau, kad šioje situacijoje problematiškiausia dalis yra būtent tas neatskleidimas einant į rinkimus“, – trečiadienį BNS teigė ji. „Tai pavyzdys to, kad politikai turėtų atskleisti svarbius faktus apie save net tais atvejais, kai formaliai tai nėra būtina“, – tvirtino parlamento vadovė.

Paaiškėjus, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda priklausė Komunistų partijai, trečiadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ jis paaiškino, kodėl prieš rinkimus tokios informacijos nenurodė. Kandidatai į prezidentus dar prieš rinkimus turi atsakyti į tam tikrus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) klausimus. Vienas jų – apie sąsajas su partijomis. G. Nausėda jokių sąsajų su Komunistų partija nenurodė.

Prezidentas Gitanas Nausėda jaunystėje buvęs komunistų partijos narys. Žurnalistas Dovydas Pancerovas paviešino Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentus, kuriuose yra ir Gitano Nausėdos komunistų partijos nario pažymėjimas, prašymas priimti į partiją ir kiti tai liudijantys dokumentai. Nors šio fakto skelbti viešai Nausėda neprivalėjo, prezidentas pildydamas kandidato anketą pasirinko narystę komunistų partijoje nutylėti.

Stojimas į Komunistų partiją buvo klaida, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto, anot jo, šis sprendimas nėra niekaip susijęs su jo vėlesne politine ir profesine veikla. Apie tai prezidentas trečiadienį kalbėjo interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Buvau toks žmogus, kuris norėjo savo gyvenimą pašvęsti mokslui, visus penkerius metus studijavau tikrai gerai, buvau pirmas kurse. Pagal to meto skirstymo sistemą galėjau rinktis tokią įmonę, kokią noriu.

Stojimą į Sovietų Sąjungos Komunistų partiją prezidentas Gitanas Nausėda vadina jaunystės klaida. „Mokslininko ekonomisto gyvenimui vis dėlto pasišvenčiau ir pasistengiau vėlesniu savo gyvenimu, savo profesine veikla ir tarnyba Lietuvos valstybei ištrinti savo jaunystės klaidą“, – trečiadienį BNS atsiųstame komentare, kurį perdavė Spaudos tarnyba, sakė G. Nausėda.

Buvę Gitano Nausėdos rinkimų štabo nariai teigia nežinoję apie dabartinio prezidento buvusią narystę Komunistų partijoje. Taip BNS sakė buvusi rinkimų štabo vadovė, o vėliau – Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė bei buvęs rinkimų štabo komunikacijos vadovas, buvęs Prezidentūros Komunikacijos grupės vadovas Aistis Zabarauskas. „Asmeniškai tikrai nežinojau apie jokią narystę Komunistų partijoje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį baigiantis šalies Komunistų partijos suvažiavimui atrodė visiškai įtvirtinęs savo valdžią ir užsitikrinęs beprecedentę trečią kadenciją. Savaitę Pekine vykusio suvažiavimo pabaigoje partijos delegatai patvirtino didelius vadovybės pakeitimus, pagal kuriuos traukiasi virtinė aukščiausio rango pareigūnų, įskaitant premjerą Li Keqiangą. Tai reiškia, kad Xi Jinpingas gali paskirti naujų sąjungininkų.

Šį savaitgalį baigsis Kinijos 20-asis kongresas, kuriame ant kortos pastatytas ne vien prezidento Xi Jinpingo siekis užsitikrinti istorinę trečiąją Komunistų partijos vadovo kadenciją. Partijos elitinių organų sudėtis ir pagrindinės frazės bus kruopščiai išnagrinėtos, siekiant nustatyti visą Xi Jinpingo kampanijos, kuria jis siekia tapti galingiausiu Kinijos vadovu nuo Mao Zedongo laikų, mastą.

Kinijoje vyksta istoriniu vadinamas Komunistų partijos kongresas. Į daugiau nei 2000 delegatų kreipęsis Kinijos lyderis Xi Jinpingas nė žodžiu neužsiminė apie Rusijos karą Ukrainoje ar jo pasekmes. Savaitę vyksiantį kongresą turėtų vainikuoti Xi Jinpingui patikėta dar viena penkerių metų kadencija komunistų partijos vadovo poste. 2340 delegatų – tiek jų dalyvauja kartą per penkerius metus rengiamame Komunistų partijos kongrese.

Pagrindine Kinijoje vykstančio šalies Komunistų partijos suvažiavimo tema tampa tęstinumas, o ne permainos. Sekmadienį prasidėjęs ir savaitę truksiantis suvažiavimas lyderiu turėtų vėl paskirti Xi Jinpingą, patvirtinti įsipareigojimą jo politikai ateinantiems penkeriems metams ir, galbūt, dar labiau paaukštinti jo statusą, padarant jį vienu galingiausių vadovų per Kinijos dabartinę istoriją.

Kinijos komunistų partija sekmadienį pranešė, kad išrinko visus delegatus, dalyvausiančius spalio 16 dieną prasidedančiame svarbiame politiniame susitikime, per kurį prezidentas Xi Jinpingas, kaip spėjama, užsitikrins beprecedentę trečiąją kadenciją. Du kartus per dešimtmetį rengiamame suvažiavime taip pat paaiškės, kaip pasikeis Politinio biuro – įtakingo partijos sprendimų priėmimo organo – sudėtis.

Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naikinamas senovines kultūras, kalbas ir tikėjimus. Vaikų grobimą. Visuotinę gyventojų kontrolę, naudojant aukštųjų technologijų sekimo technologijas, prieš kurias teleekranai iš George'o Orwello romano „1984-ieji“ atrodo kaip švelnus smalsavimas. Mes viską apie tai žinome.