komentaras

Visų mūsų gyvenimas prasideda standartizuotai. Rašau mūsų visų, neatsižvelgiant į išimtis, kurios visada yra. Gimdymo namai, laikas su mama, laikas darželyje, laikas mokykloje, keli ar keliolika būrelių, vakarai ir savaitgaliai su tėvais, su seneliais ir, žinoma, nepamirškime laiko su draugais, kaimynais.  Tuomet nepastebimai priartėja egzaminai, o tada – laisvė – tu susiformavęs.

Šį rudenį Lietuva su Latvija ir Estija pradėjo plėtoti išsyk kelias su kapitalo rinkos plėtra susijusias iniciatyvas. Tai Baltijos kapitalo rinkų plėtros akseleravimo fondas, vieninga padengtų obligacijų reguliavimo sistema Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimas tarptautiniuose indeksuose.

Žemyninė Kinija yra supervalstybė karybos ir ekonomikos atžvilgiu. Tačiau jos lyderiai dabar sužino, kad kai kuriose varžybose svarbiau kiti dalykai. Kaip bausmę už Taivaniečių biuro atidarymą Vilniuje žemyninę Kiniją valdantis režimas įvedė didžiausiai iš Baltijos šalių nepaprastas sankcijas – uždraudė ją įvardyti kaip „kilmės šalį. Tai reiškia, kad į Kiniją negali būti importuojamos jokios lietuviškos prekės. Be to, ji mėgina blokuoti visą eksportą į Lietuvą.

Realiame gyvenime sunkiai sutariu su tais, kurie nori visko paviršutiniškai ir kuriems viską aiškinti reikia papunkčiui. Neturiu laiko ir tiems, kur visko nori  primityviai. Todėl nemėgstu rašyti bendrinių instrukcijų, kurios tinka visiems. Šiame tekste nerasite instrukcijos, kaip būtent jūsų gyvenime turėtų būti. Savo šaltinius, per daug metų, radau pats ir daugelis jų buvo parašyti būtent senąja išminties kalba – tarp eilučių ir alegorijomis.

Ekonomistų tyrimai pasaulyje rodo, kad gyventojai dažniausiai yra linkę pervertinti dabartinę infliaciją ir prognozuoti pernelyg didelį kainų augimą, negu jis yra iš tiesų. Panašią tendenciją galime įžvelgti ir Lietuvoje, įvertinę spalio pabaigoje SEB banko užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktą gyventojų apklausą, kuri rodo, kad daugelis apklaustųjų galvoja, kad per ateinančius dvylika mėnesių kainos mūsų šalyje dar padidės dviženkliu dydžiu.

Pirmąją lapkričio pusę investuotojų demonstruotas optimizmas baigiantis mėnesiui išsikvėpė. Nerimą skatino brangūs energijos ištekliai ir toliau didėjanti infliacija, o lemiamą smūgį sudavė naujienos apie naują viruso atmainą omikron. Tuo metu FED vadovo pastaba dėl galimai spartesnio skatinamosios pinigų politikos atitraukimo dar labiau pablogino nuotaikas. Tiesa, apie 20 tūkst. investuotojų Baltijos šalių rinkose galėjo pasidžiaugti sėkmingu „Hepsor“ pirminiu viešu akcijų platinimu.

„Mes ir jie“. „Elitas ir kolūkiečiai“. „Patriotai ir runkeliai“. Šį sąrašėlį būtų galima tęsti ir tęsti. Tačiau esmė ne pavadinimuose. Pabandysiu apibūdinti fenomeną, kuris neturėtų daryti garbės jokiai demokratiškai valstybei. Tas fenomenas galėtų būti pavadintas teisumo monopoliu.

Rūkymas viešoje vietoje, bandymas nesusimokėjus iš parduotuvės išsinešti prekę, neteisėtas piešimas ant pastatų sienų: visa tai yra tam tikri pažeidimai, už kuriuos gali tekti atsakyti net ir nepilnamečiams.

Visiškai sutinku su Albertu Einšteinu, kuris sakė, kad viskas gyvenime yra vibracijos. Ir nesvarbu, apie kokį mokslą kalbėtume, viskas tarp žmonių yra iš vibracijos. Vibracija fizikoje reiškia, kad viskas yra energija. Mes esame gyvos būtybės tam tikrais dažniais. Kiekviena vibracija prilygsta jausmui  yra tik dvi vibracijų rūšys – teigiamos ir neigiamos. Bet koks jausmas verčia transliuoti vibraciją, kuri gali būti teigiama arba neigiama. Netgi kiekvienas žodis turi savo vibraciją.

„Popierinis tigras“ buvo vienas mėgstamiausių pirmininko Mao Zedongo įžeidimų. Šio epiteto autorystė priklauso ne Kinijos diktatoriui, kaip šis teigė Henry Kissingeriui. Vis dėlto jis mėgo vartoti šią frazę, ypač Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Dabar šie metaforiniai žvėrys vėl slampinėja. Kinija pažėrė rūsčių grasinimų Lietuvai, kai ši ištesėjo savo pažadą atidaryti Vilniuje Taivano atstovybę.

Pirmosiomis lapkričio savaitėmis pasaulio žiniasklaidos ir aplinkos apsaugos organizacijų, didelės dalies visuomenės, politikų ir verslo atstovų dėmesys buvo skiriamas Škotijai. Čia, Glazge, vyko didžiausia klimato kaitos konferencija nuo žymiųjų derybų Paryžiuje 2015 metais. Šimtai pasaulio lyderių, dešimtys tūkstančių derybininkų, vyriausybės atstovų, įmonių ir kitų piliečių susibūrė diskutuoti apie tolesnius žingsnius kovai su klimato kaita.

Lietuvos ekonomika praėjusiais metais patyrė, palyginti, lengvą sukrėtimą, ir sparčiai atsigavusi šiuo metu jau yra kur kas aukštesniame lygyje nei 2019 metais. Kurį laiką neigiamai stebinę gana kukliai besitaisantys darbo rinkos rodikliai stipriai kontrastavo su verslų pastebėjimais dėl neįmanomos rasti darbo jėgos.

Prezidentas Gitanas Nausėda mąsto taip pat, kaip ir Vakarų Europos lyderiai, kurie jaučiasi atsakingi už savo valstybes ir viso regiono saugumą. Tai puikiai iliustruoja Prezidento interviu BBC radijui apie tai, kad būtina kalbėtis su A. Lukašenka: „Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje.

Šį kartą rašau be sarkazmo ir ironijos. Tiems, kas jau priprato prie mano rašymo manieros tarp eilučių, šį kartą nebus daug skambių frazių ir nebus to, ką galima suprasti dviprasmiškai.

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto, kuris tampa vis labiau chaotiškas ir pavojingas, priešakinėje linijoje. Akinantys lazeriai, stroboskopiniai prožektoriai ir ašarinės dujos papildo patiriamą fizinį ir psichologinį stresą. Lygiai taip pat veikia žinojimas, kad jų šalis yra puolama – Baltarusija organizuoja masinius pažeidimus prie savo vakarinių sienų, siekdama, kad jos taptų bereikšmės.

Pandemija iš mūsų jau pavogė kelias didžiąsias metų šventes, todėl per šias Kalėdas daugelis gyventojų planuoja atsigriebti – žada švęsti ir dovanoti iš visos širdies. Tiesa, šioms išlaidoms nesiruošiant iš anksto, gruodį gali laukti finansinis šokas, o sausį – ir priverstinė finansinė dieta. Pradėti galvoti apie ruošimąsi didžiosioms metų šventėms vertėtų prieš tris mėnesius, taigi bent jau rugsėjį ar spalį. O šiuo metu, įpusėjus lapkričiui, jau tikrai būtina.

  Geri šių metų trečiojo ketvirčio bendrovių rezultatai įkvėpė akcijų rinkas naujoms aukštumoms – amerikietiškasis „S&P 500“ nuo spalio pradžios ūgtelėjo apie 8 proc., o europietiškas „STOXX 600“ pakilo apie 6 proc. Nors didelė dalis rezultatus skelbiančių biržų įmonių toliau viršija analitikų lūkesčius, investuotojams atsipalaiduoti neleidžia spartus kainų augimas, sunkiai kontroliuojamas COVID-19 plitimas įvairiose šalyse ir besitęsiantys pasauliniai tiekimo grandinių sutrikimai.

Perspėju, kad šis skaitinys netiks tiems, kurie laukia tiesmukiškų atsakymų. Taip pat ir tiems, kurie nemoka skaityti tarp eilučių ir viską, kas parašyta, supranta stačiokiškai. Nesivarginkite, taupykite savo nervus ir geriau visai neskaitykite. Verčiau parekomenduokite perskaityti tiems savo aplinkos žmonėms,  kurie gaudosi alegorijose ir vėliau jums šį tekstą išvers iš manosios į lietuvių kalbą.

Neseniai dalyvavau susitikime, kuriame viena jaunosios kartos mergina stipriai reiškė nuomonę apie tolerancijos svarbą ir tai darė aršiai ir, netgi, sakyčiau netolerantiškai piršo paviršutinę toleranciją. Ši situacija išprovokavo gilesnį pamąstymą tolerancijos tema. Iš tiesų, niekada nemaniau, kad teks nagrinėti tokį nekaltą žodį kaip „tolerancija“ .  Šiuolaikiniame pasaulyje jau kurį laiką dominuoja tolerantiškos gyvenimo normos.

2022 metais į Valstybės biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Beveik 3 milijardų eurų „skylę“ šiame biudžete valdžia tikisi padengti „iš ekonomikos augimo“. Tačiau auganti infliacija, nedarbas, galimybių paso, segregaciją skatinančios kitos komunikacijos stabdomas vartojimas ir jo nešama žala valstybės ekonomikai, neatsakingai per viešuosius pirkimus švaistomi milijonai, problemos su Klaipėdos uosto krova ir Kinija vargiai leidžia tikėtis, kad...

Lietuvos BVP 2021 metų trečią ketvirtį buvo 4,8 proc. didesnis negu prieš metus. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP per metus padidėjo 6 proc., per ketvirtį – nepasikeitė. Toks pokytis atitiko mūsų prognozę. Didžiausią teigiamą įtaką ekonomikos augimui praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos ir informacijos bei ryšių sektoriai, neigiamą – žemės ūkio sektorius.

Dėl pandemijos visuomenės ir verslo skaitmenizavimas pasistūmėjo kelerius metus pirmyn – būtent 2020-aisiais elektroninės prekybos mastas Lietuvoje peržengė simbolinę ribą ir sudarė daugiau negu 10 proc. visos šalies mažmeninės prekybos. Prognozuojama, kad iki 2030 metų elektroninė prekyba sudarys pusę visos mažmeninės prekybos pasaulyje. Tai rodo, kad tvarumu vis labiau rūpintis teks ir elektroninės prekybos įmonėms, juolab kad jų poveikis aplinkai taip pat tampa vis didesniu iššūkiu.

Pekino valdžia vėl griebiasi savo įžeidimų žodyno. Šią savaitę po Europą keliauja Taivano delegacija, kuri lankosi Čekijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje. Josephas Wu, demokratiškai valdomos salos užsienio reikalų ministras, turi suplanavęs oficialius susitikimus su Čekijos Senato pirmininku Milošu Vystrčilu ir Prahos meru Zdeneku Hribu. Žemyninės Kinijos pareigūnai įdėmiai stebi Josepho Wu „lakstymą“, sakė atstovas, pagrasinęs, jog bus imtasi „būtinų priemonių“ prieš tuos, kurie su juo susitiks.

Rugsėjo slogutis rinkose neužsitęsė − nuo spalio pradžios pagrindinėse rinkose įsivyravo pozityvus investuotojų nusiteikimas. Tiesa, neslūgstant infliacijai, į ją ima reaguoti vis daugiau centrinių bankų, išskyrus ECB, kuris infliaciją toliau laiko pereinamojo laikotarpio reiškiniu.

Sako – sutinka pagal rūbą, o išlydi pagal protą. Dar girdėjau, kad protingų nemėgsta, su jais liūdna. Jie tiek daug žino, kad priverčia šalia esančius jaustis nepatogiai. Aukštas intelektas turi ir savų privalumų, ir trūkumų. Viena vertus, jūs – talentingas ir protingas, kita vertus – kuo protingesnis esate, tuo mažiau mėgstate „paprastų” žmonių draugiją. Tai kaip neperlenkti lazdos ir netapti nemėgstamu „žiniuku“? Yra labai daug žmonių, kurie mėgsta žinoti.

Naujai besikuriančioje partijoje – net trys buvę premjerai. Tiesa, vienas jų, Zigmantas Balčytis šias pareigas ėjo vos kelias savaites. Na, o su kitais dviem ekspremjerais ir kai kuriais jų bendrakeleiviais, jaunaisiais liberalais teko darbuotis, tad savo nuomonę apie juos turiu. Manau, kad ekspremjerai ir jų jaunieji bendražygiai, kurie matyt ir sudarys naujosios partijos branduolį, pirmiausia kurs gerovę savo šeimoms, o ne visai valstybei.

Užkabino teksto pavadinimas? Leisiu sau spėti, kad dalis išties nori gyventi skurde ilgai ir ,,laimingai”. Nes jeigu nenorėtų – elgtųsi priešingai. Jei esate protingas, bet vis dar neišmintingas, perskaitysite tekstą ir pasidarysite savo išvadas, jei ne – tiesiog ,,permeskite” tekstą akimis, jos užklius už kelių žodžių, apie kuriuos turite išankstinius savo nusistatymus ir tuomet susidarysite išankstinę nuomonę apie visą tekstą, kaip ir dauguma esate įpratę.

Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis – jos montuojamos mobiliuose telefonuose, kompiuteriuose, nuotolinio televizijos valdymo pultuose, virtuvės prietaisuose ar žaisluose. Europos Sąjungai (ES) pereinant prie žaliosios ekonomikos, Europos Komisija (EK) pasiūlė pusantro karto padidinti naudotų baterijų surinkimo užduotis.

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį šalies gyventojams. Prognozuojama, kad sostinėje Vilniuje namų šiluma kainuos apie 60 proc. brangiau nei pernai, kituose šalies miestuose išlaidos šildymui taip pat augs. Kokios įtakos tai turės namų ūkių biudžetams ir kaip tam pasirengti finansiškai? Nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius.

Manote, kad drabužiai jus tik pridengia? Įsisąmoninkite ir niekada nepamirškite, kad žmonės ne tik girdi, bet ir mato. Ir patikėkite, drabužių skleidžiama žinutė tokia didelė, kad gali net nebūti progos pataisyti pirmą įspūdį. O jūsų greitesnės sėkmės traukinys nuvažiuoja kiekvieną kartą, kai tik susipažįstate su nauja aplinka ir nepateikiate savęs tinkamai.  Tik nepagalvokite, kad reikia visuomet vaikščioti išsipusčiusiam. Geriau skaitykite iki galo.

Augimas finansų rinkose tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų, o bendros pasaulio tendencijos atsikartoja mūsų Baltijos šalių rinkoje. Nors akcijų kainos atrodo aukštos, centrinių bankų taikoma politika neleidžia pažvelgti į situaciją standartiškai. Baltijos šalių kontekste išsiskiria Talino vertybinių popierių birža, kurioje susiformavo privatiems investuotojams grėsmingai atrodanti situacija.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybės svarstomi instrumentai amortizuojant energijos kainų augimą buitiniams vartotojams yra nepakankami ir pavėluoti. Politikė taip pat pastebi, kad ministrų kabinetas, svarstydamas energijos išteklių brangimo klausimus ir siūlymus, ką daryti, veikia chaotiškai, rašoma LSDP pranešime spaudai.

Bus ir tokių, kurie nepritaps prie šio straipsnio bei išsakomos nuomonės. Mes visi kažkur nepritampame. Vieni nepritampa darželyje, kiti mokykloje, dar kiti nepritampa darbo kolektyve ir t.t. Jei ir jūs kažkur nepritampate – nesijaudinkite dėl to. Svarbiausia nenustokite ieškoti savęs, nes juk galiausiai atrasite save.

H valanda, tai karinis terminas, puolime žymintis pradžios linijos kirtimą, o gynyboje laiką, kuomet padalinys turi būti pasiruošęs gintis. Nedvejodamas galiu sakyti, kad abiem prasmėmis ši valanda atėjo ir sveikatos apsaugos sistemoje. Bet apie viską nuo pradžių. Pirmiausia apie sistemos vadovą. Manau, kad nebėra jokios prasmės kritikuoti sveikatos apsaugos ministrą. Taip manau dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia tai negali kaltinti žmogaus, kuris nežino, jog kažko nežino.

Šiandien noriu pakalbėti viena labai rimta tema. Tokia rimta, kad didžioji dalis visuomenės net nesupras, apie ką eina kalba. Arba supras, bet iš prigimties yra tiek apatiški, kad net nežada į tai atsižvelgti ir pasinaudoti, o skaitys vien tam, kad turėtų ką apkalbėti. Tokių paprašysiu net neskaityti, sugaišite per daug brangaus savo laiko. Sakote, kad jūs esate ta likusi, mažoji dalis? Na tada bandau pasakoti. Net neabejoju, kad visi yra girdėję apie nepilnavertiškumo kompleksą.

Nėra sunku į tris Ukrainos nepriklausomybės dešimtmečius žvelgti su nusivylimu. Daugybė praleistų galimybių. Politikos ir ekonomikos elitas, kuris, regis buvo susitelkęs vien į savo praturtėjimą. Daugybė iššvaistyto laiko ir pinigų, begalė sugriautų svajonių ir neišsipildžiusių gyvenimo galimybių, daugybė ilgus metus trukusio pasitenkinimo esama padėtimi, už kurį po 2014-ųjų teko mokėti krauju. Niekas neturėtų būti pernelyg patenkintas praeitimi.

Didžiąją gyvenimo dalį praleidau priešindamasis Kremliui, bet dabar daugiausiai laiko skiriu Kinijai. Kuris iš jų yra blogiau? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo lengvas. Rusijos kaimynės laiko ją didele grėsme. Baltijos šalys, Vidurio Europa ir tokios valstybės kaip Moldova, Sakartvelas ar Ukraina nuolat nerimauja. Rusija gali į jas įsivežti ir tai daro, taip pat nutraukti joms gamtinių dujų tiekimą ir kelti sumaištį jų politikoje. Kitoms šalims grėsmę kelia Kinija.

Liepos 16 dieną, penktadienį LRT laidoje „Įdomiosios atostogos“, vedamoje Vido Bareikio ir Ramintos Naujanytės-Bjelle, apie savigyną pasakojo savigynos specialistas Jordanas Poškaitis. Jo komentarai laidoje sulaukė kritikos bei neigiamo atgarsio. Kovos menų čempionas laidoje pasakojo, kaip tinkamai apsiginti nuo užpuolikų pačiam. Tačiau jo paaiškinimai ir pasakojimas socialiniuose tinkluose „sprogo“ nuo žiūrovų reakcijų. Buvo kalbama, kad taip aiškinti vaikams tiesioginiame eteryje netinkama.

Policijos departamentui praėjusią savaitę pristačius planuojamą policijos reformą pareigūnų profesinėms sąjungoms liko gana daug neatsakytų klausimų ir neaiškumų, ar tai, kas planuojama tikrai veiks, kaip norima. Mūsų esminis tikslas – maksimalūs pokyčiai, gerinantys kiekvieno pareigūno kasdienybę. Nuo darbo sąlygų, aprūpinimo priemonėmis iki atlyginimo ir poilsio sąlygų. Mes save matome policijos bendruomenės dalimi. Todėl esame labai suinteresuoti, kad pokyčiai vyktų kuo sklandžiau.

2001 metų rugsėjį teroristų atakos Niujorke ir Vašingtone buvo ką tik sudavusios smūgį Jungtinėms Valstijoms. Vis dėlto Vakarai tuo metu atrodė neįveikiami – ne vien moralės, bet ir karybos požiūriu. Kai vėliau tą mėnesį atvykau į Afganistaną, tikrai atrodė akivaizdu, kad Talibano režimas, priglaudęs atakų sumanytojus iš „al Qaeda“, yra pasmerktas. Praėjus dvidešimčiai metų paveikslas pasikeitė. Talibanui atakuojant JAV ir jų sąjungininkams gresia didžiausias pažeminimas nuo Saigono žlugimo.

Besimėgaujant bangomis Baltijos ar Bridvaišio pakrantėse mažiausiai norisi galvoti apie būsimas pandemijos bangas bei rudeninius karantinus. Tačiau šiuo metu stebimos skiepijimo tendencijos ir praėjusių metų patirtis sufleruoja, kad apie tai kalbėti būtina − kaip ir ruoštis trečiajai pandemijos bangai. Matant beveik iki nulio nukritusį susirgimų koronavirusu ir mirčių nuo jo skaičių, gali apimti netikras ir pavojingas ramybės jausmas, kad viskas jau praeityje.

Sveikatos apsaugos ministras dingo. Neatostogauja, bet jo niekas jau ir nebeieško. Nes nėra jokios prasmės ieškoti. Žurnalistai kelis mėnesius padejavę, kad jo neįmanoma prisikalbinti komentarams, matyt taip pat numojo ranka. Ministras dalyvauja posėdžiuose pats su savimi. Štai pavyzdžiui šiandien ministro darbotvarkėje parašyta, kad ministras dalyvauja Šiaulių ligoninės dalininkų susirinkime. Įspūdinga, nes vienintelė šios ligoninės dalininkė yra pati ministerija.

Kasmet į II pakopos pensijų sistemą automatiškai įtraukiama kelios dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus šalies gyventojų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nauji dalyviai turi galimybę nukelti kaupimo pradžią 3 metams. Ir nors kelis dešimtmečius trunkančiame kaupimo procese tai neatrodo kaip labai ilgas laiko tarpas, tačiau ilgalaikė tokio sprendimo kaina daugeliui gali tapti nemaloniu siurprizu.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių antrą ketvirtį išliko istoriškai labai dideli. Žmonės stebi, kas vyksta šalies būsto rinkoje, ir spartaus kainų augimo tendencijos neišvengiamai daro įtaką ir jų lūkesčiams. Kol gyventojų pajamos sparčiai auga, skolinimosi mastas didėja, o pirminėje būsto rinkoje pasiūla atsilieka nuo paklausos, tikėtis kitokių rezultatų, esant tokioms aplinkybėms, yra išties sudėtinga.

Vasaros pradžia pažėrė puokštę gerų naujienų Europai. Ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, spartus vakcinavimo procesas lemia, kad Europos ekonomiką į viršu tempia jau ne tik pramonė, bet ir atsigaunantis paslaugų sektorius. Be to vakarų lyderiams pavyko ne tik pasiekti paliaubas ilgamečiame prekybos ginče, bet ir pasiekti proveržį reformuojant pasaulinę mokesčių sistemą. Birželio mėnesio pirkimų vadybininkų indeksas signalizuoja, kad ekonominis aktyvumas Europoje augo sparčiausiai per 15 metų.

Europos Sąjungos teikiamos finansinės lėšos pastarąjį dešimtmetį buvo itin svarbus investicijų šaltinis Baltijos šalyse, šiuo laikotarpiu sudaręs apie 4 proc. šalių BVP per metus. Ateinantį dešimtmetį ES įplaukos dar kiek padidės – planuojama, kad Lietuva turėtų sulaukti maždaug 17 milijardų eurų negrąžintinos paramos.

Pastaruosius kelerius metus itin daug dėmesio skyrę skaitmenizavimui, šiuo metu bankai imasi vis aktyvesnio vaidmens, skatindami visuomenės ir verslo poslinkį tvarios plėtros link. Užėmę unikalią padėtį valstybėje ir jos ūkyje, bankai kaip niekas kitas turi galimybių reikšmingai prisidėti prie kovos su klimato kaita, vienu metu skatindami ir privačių, ir verslo klientų įpročių ir požiūrio pokyčius.

Užsipulta kaimyninė Latvija, sužlugdyta diplomatinė misija Sakartvele, Rusijos troliams iškoneveiktas Lietuvos Prezidentas ir keletas ypač aukštų bei garbių teismų, pripažinusių, kad žinomiausio Lietuvos Žygio žygiai grįsti melu. Toks Žygimanto Pavilionio vienerių metų darbo rezultatas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kalbėdamas radijo eteryje, klaidingai suformulavo sakinį, už kurį vėliau teko atsiprašyti. Antradienį lrt radijo eteryje A. Dulkys, kalbėdamas apie vaikų gerovės užtikrinimo priemones sveikatos srityje, išsakė pastebėjimą, kuris neprasprūdo pro akylų klausytojų ausis – daugeliui asmenų užkliuvo, kad ministras pasidžiaugė dėl neva dvigubai sumažėjusio gimstamumo Lietuvoje. „Man atrodo, mes turime kuo Lietuvoje pasidžiaugti.