koalicija

Seimo narė Silva Lengvinienė palieka valdančiajai koalicijai priklausančią Laisvės frakciją ir pereina dirbti į opozicinę Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Antradienį demokratai nusprendė ją priimti į savo gretas. „Atstovauju regionams ir tai buvo didžiausia paskata pasirinkti frakciją, kuri atitiktų mano lūkesčius ir dėmesys didesnis būtų skirtas regionams“, – antradienį BNS teigė parlamentarė.  Anot jos, apsispręsti palikti Laisvės frakciją nebuvo lengva.

Koalicijos partneriai pažadėjo paieškoti papildomų balsų Seime priimti Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę, pirmadienį sakė Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo ji žurnalistams teigė neišgirdusi, kiek balsų liberalai ir konservatoriai garantuoja minėto įstatymo priėmimui, tačiau išgirdo pažadą padirbėti savo frakcijose, kad balsai būtų.

Kibirkštys tarp konservatorių ir Laisvės partijos koalicijos viduje žyra jau seniai. O Ingridos Šimonytės ir Aušrinės Armonaitės apsižodžiavimas Vyriausybės posėdyje tik vienas paskutinių pavyzdžių. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako nejaučianti jokių nuoskaudų, kad konservatoriai juos laiko jaunesniais broliais ir tikina, kad mažieji partneriai yra gyvybiškai svarbūs koalicijai ir nėra Tėvynės Sąjungos taburetės.    Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Neregėta įtampa – Vyriausybės pasitarime viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leido ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. Armonaitė pirmadienio posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko Šimonytei.

Valdantieji konservatoriai, liberalai ir „laisviečiai“ atnaujino koalicijos sutartį ir įkūrė naują sprendimus koordinuojantį formatą – koalicinę tarybą. „Iki šiol galiojusioje koalicijos sutartyje koalicijos tarybos sąvokos nebuvo, dabar papildyta koalicijos sutartis ir įrašytas tekstukas, jog sudaroma koalicijos taryba“, – BNS antradienį sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Viešojoje erdvėje garsiai skambant diskusijų tarp valdančiosios koalicijos partnerių Seime atgarsiams, mažieji koalicijos partneriai užsimena apie norą dalyvauti lygiavertiškoje politikoje. Laisvės partijai visada pavykdavo inicijuoti dialogą ir rūpimus klausimus iškelti, sako partijos vadovė Aušrinė Armonaitė.  Apie tai, kaip koalicijoje jaučiasi mažieji partneriai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su Aušrine Armonaite.

Suomijos konservatorių lyderis ir paskirtasis ministras pirmininkas Petteri Orpo ketvirtadienį pranešė, kad keturių partijų koalicija, įskaitant kraštutinių dešiniųjų Suomių partiją, susitarė sudaryti vyriausybę praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po rinkimų. Be kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos, kuri balandį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose užėmė antrąją vietą, P. Orpo taip pat sudarė koaliciją su Švedų liaudies partija ir krikščioniais demokratais.

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

Valdančiųjų koalicijos pykčiuose į nesutarimų laužą šliūkštelėta dar daugiau žibalo. Trečiadienį paaiškėjus, kad nelegalių migrantų uždarymas stovyklose prieštarauja Konstitucijai, į atlapus konservatoriams kibo ne tik opozicija, bet ir Laisvės partija su Tomu Vytautu Raskevičiumi priešakyje. Jis reikalauja ministrės Agnės Bilotaitės atsakomybės. Konservatoriai apie ministrės pasitraukimą nekalba ir užsipuolė patį Raskevičių.

„Galime beveik užtikrintai sakyti, kad nesvarbu, kada bus rinkimai – dabar ar po metų – po jų mes matysime visiškai kitokį politinį paveikslą ir koaliciją“, – sako politologas Ignas Kalpokas, vertindamas naujausią „Vilmorus” atliktą visuomenės apklausą.   TV3 žinių „Dienos komentare“ I. Kalpokas paaiškino, kokie politiniai pokyčiai mūsų laukia ir kaip atrodys nauja valdžia po Seimo rinkimų.

Lietuvą krečianti politinė krizė ir Vyriausybės grasinimai atsistatydinti po to, kai paskutinė NATO delegacija paliks Vilnių, įtikina ne visus. Pasak politologų ir komunikacijos specialistų, tai, ką Lietuva stebi jau nuo penktadienio, yra ne kas kita, kaip karštų galvų šou. Plano, anot specialistų, konservatoriai neturi, jie meta politinę bombą žmonėms po kojomis ir stebi, kaip šie reaguoja. Nuo visuomenės reakcijų, o ne nuo politikų principų priklausys tolimesnis Vyriausybės likimas.

Viešai pasipiktinę, kad mokesčių reformą rengiantys konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, Liberalų sąjūdžio atstovai pirmadienį apie reformą kalbėjosi su premjere Ingrida Šimonyte. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Ar tai ir liks tik pareiškimu, ar visgi kažko imsitės? Šimonytė sakė, kad tada laukia kažkokio raštiško kreipimosi iš jūsų. Čia ir liks tik pareiškimas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte dirbs kuriant tarptautinę koaliciją, kad padėtų Ukrainai įsigyti naikintuvus. Jie tai pabrėžė Europos Tarybos viršūnių susitikimo metu, skelbia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Suomijos konservatorių lyderis Petteri Orpo, šį mėnesį laimėjęs visuotinius rinkimus, ketvirtadienį sakė, kad planuoja formuoti koalicinę vyriausybę ir kad joje bus per rinkimus antroje vietoje likusi kraštutinių dešiniųjų Suomių partija. „Oficialios derybos dėl vyriausybės... prasidės gegužės 2-ąją Luomų rūmuose“, – žurnalistams sakė konservatyvios Nacionalinės koalicijos lyderis P. Orpo.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Laisvės partijos frakcijos pirmadienį pasirašė koalicijos sutartį. Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, derybos baigėsi sėkmingai. Meras priduria, kad jau yra viešai paskelbtas ateinančių ketverių metų projekto planas. „Tai leidžia mums turėti tokią stabilią dirbančią daugumą, pirmiausia grįsta ideologiniais panašumais ir supratimu, kaip miestas turi vystytis.

Klaipėdoje penktadienį bus pasirašyta valdančiosios koalicijos sutartis, joje turėtų dalyvauti keturios politinės jėgos.  „Penktadienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje išrinktas Klaipėdos miesto meru Arvydas Vaitkus, su koalicijos partneriais, pasirašys valdančios daugumos sutartį ir veiklos programą“, – informavo A. Vaitkaus komitetas „Ištikimi Klaipėdai“.  Anksčiau skelbta, kad koaliciją su A. Vaitkaus komitetu turėtų sudaryti palaikymą antrajame ture išreiškus...

Penktadienį Klaipėdoje bus pasirašyta valdančiosios koalicijos sutartis. „Penktadienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje išrinktas Klaipėdos miesto meru Arvydas Vaitkus, su koalicijos partneriais, pasirašys valdančios daugumos sutartį ir veiklos programą“, – informavo A. Vaitkaus komitetas „Ištikimi Klaipėdai“.  Anksčiau skelbta, kad koaliciją kartu su A. Vaitkaus komitetu turėtų sudaryti palaikymą antrajame ture išreiškusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei par...

Naujai išrinktos Klaipėdos tarybos valdančiosios koalicijos sutartį tarp komiteto „Ištikimi Klaipėdai“, partijos „Laisvė ir teisingumas“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos planuojama pasirašyti po Velykų, sako išrinktas miesto miesto meras Arvydas Vaitkus. Anksčiau planuota, kas sutartis bus pasirašyta šią savaitę. „Laikas dėl tam tikrų aplinkybių užsitęsia, nebus nei rytoj – tik po Velykų.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Vilniaus socialdemokratų taryba nusprendė nepriimti iš konservatorių gauto kvietimo pradėti derybas dėl valdančiosios koalicijos Vilniuje. Partijos Vilniaus miesto skyrius pranešė, kad toks sprendimas yra priimtas vadovaujantis ideologiniais skirtumais tarp socialdemokratų ir valdančiąją ašį sudarančių partijų, taip pat įvertinus vilniečių poreikį turėti alternatyvią, visiems miesto gyventojams atstovaujančią ir girdimą politinę jėgą.

Trečiai kadencijai perrinktas Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas sako, kad miesto taryboje bus suburta penkių politinių jėgų koalicija. Mero politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ taryboje turės absoliučią daugumą – 15 mandatų iš 27. Platesniam palaikymui užsitikrinti meras bus koaliciją su tris mandatus gavusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, po du mandatus gavusiais Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratais bei vieną mandatą iškovojusiu Liberalų sąjūdž...

Vilniaus rajone mero rinkimus prieš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatą laimėjęs socialdemokratas Robertas Duchnevičius sako, jog rezultatai rodo, kad gyventojai balsuoja nebesivadovaudami vien „tautiniu naratyvu“.  Jis taip pat sakė žadantis siekti plačios koalicijos su šia daugumą laimėjusia LLRA-KŠS ir kitais į centro dešinės koaliciją susibūrusiais politikais.  „Mums labai yra svarbu, kad tautinis naratyvas po truputi dingsta.

Laisvės partija didžiuojasi sustabdžiusi pridėtinės vertės mokesčio padidinimą šių metų viduryje maitinimo paslaugoms ir sužlugdžiusi automobilių taršos mokesčio įvedimą. Apie tai valdančiosios koalicijos atstovai prakalbo pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje reklamavo savo pasiekimus per dvejus metus būnant valdžioje.

Valdančiajai koalicijai apsipykus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams konstatavus koalicinės sutarties pažeidimą, konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio viršūnės pirmadienį susirinko aptarti padėties pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Valdančiajai koalicijai apsipykus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams konstatavus koalicinės sutarties pažeidimą, konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio viršūnės pirmadienį susirinko aptarti padėties pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsisuko į pasipiktinimų ir konfliktų verpetą. Partija jau kurį laiką bando grasinimais suvaldyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvą patvirtinti su Vyriausybe nesuderintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros paslaugoms.

Seimo valstiečiams prabilus apie galimą naują koaliciją, socialdemokratai tokias šnekas vadina neatsakingomis ir sako, kad valstiečiai naudojasi esama situacija savireklamos tikslais, rašoma pranešime spaudai. „Opozicijos vardu Ramūno Karbauskio valstiečiai skelbia keistus dalykus. Jokių naujų koalicijų ar premjerų kandidatūrų niekas nesvarsto, išskyrus pačius valstiečius. Rinkėjų valia šiai Seimo kadencijai yra visiškai aiški. Mūsų, kaip opozicijos, užduotys ir atsakomybės – irgi.

NATO ar kitos Vakarų šalys galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje saugumą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar šalių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė ministras.

Vilniuje kuriamas parlamentinis tinklas „Suvienyti dėl Ukrainos“, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas teigia, kad ši koalicija labai reikalinga padedant Ukrainai kovoti su okupantais.

Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija neturi prabangos išsivaikščioti, nes nė viena jos sudedamųjų dalių paprasčiausiai neturi kitų alternatyvų. Užtai ryškėja išskirtinė politinių partijų elgsena: tai partnerių išdūrinėjimas, kuris galėtų tapti aštria problema, jeigu ministrų kabinetui nesisektų kurį laiką priimti svarbių einamųjų sprendimų.

Seimui atmetus dalies valdančiųjų iniciatyvas liberalizuoti alkoholio prekybos ir reklamos tvarką, valdančiajai koalicijai priklausantys Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai sako pasigedę paramos iš didžiausios, konservatorių, frakcijos. Ir tai – tik vienas iš įtampą koalicijos viduje keliančių sprendimų.

Ketvirtadienio vakarą Seime – anksčiau neskelbtas koalicijos partijų lyderių susitikimas.  Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, susitikime dalyvavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Mitalas.  Po susitikimo politikai atsisakė jį komentuoti.

Vokietijos žaliųjų partija pirmadienį pranešė, kad jos nariai patvirtino naujos valdančiosios koalicijos sutartį su kitom dviem partijomis, ir šis žingsnis atveria kelią parlamentui išrinkti kancleriu socialdemokratą Olafą Scholzą. Žaliųjų partijos narių balsavimas buvo paskutinė kartelė, kurią reikėjo įveikti tvirtinant praeitą mėnesį sudarytą koalicijos sutartį.

Trys partijos, sudarysiančios naująją Vokietijos vyriausybę, planuoja, kad šalis laipsniškai atsisakys anglių deginimo iki 2030-ųjų – aštuoneriais metais anksčiau nei ketinta iki šiol, sakoma trečiadienį sudarytoje koalicijos sutartyje. Socialdemokratų partija (SPD), Žaliųjų partija ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP) siekia „paankstinti laipsnišką anglių atsisakymą, idealiu atveju – iki 2030 metų, ir palikti praeityje vidaus degimo variklių technologiją“, – sakoma dokumente.

Nepaisant to, kad Seime šiemet buvo atmesti Laisvės partijai svarbūs įstatymų projektai, ji ir toliau sieks savo prioritetų įgyvendinimo, teigia partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Jos teigimu, gruodį šaukiamoje taryboje bus sprendžiama, kaip sėkmingiau įgyvendinti partijos programą. „Valdyba nusprendė šaukti politinę tarybą, gruodžio pradžioje tikriausiai tai bus padaryta.

Laisvės partijos grasinimai persvarstyti, ar likti koalicijoje – rimtas užmojis ar tik bereikšmės frazės? Laisviečiai neslepia, kad po nakties emocijų jau mažiau, tačiau ir toliau ketina šaukti pasitarimą ir kaltina koalicijos partnerius vienybės stoka.  Prieš šios partijos projektą naikinti baudžiamąją atsakomybę už mažą kiekį narkotikų balsavę konservatorių veteranai ragina jaunuosius kolegas nesielgti vėjavaikiškai.

Didžiausia valdančiosios koalicijos grandis Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ieško alternatyvų ir palaikymo opozicijoje, nors tai nėra tiesiogiai susiję su ketvirtadienį įvykusiu balsavimu, kai buvo atmestas Laisvės partijos siūlomas mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimas. Ši mintis konservatoriams brendo jau anksčiau.

Laisvės partijos atstovai po dar vieno jiems nesėkmingo balsavimo Seime sako pasigendantys koalicijos partnerių solidarumo, nors patys jį rodo valdančiajai daugumai svarbiais klausimais. Seimas ketvirtadienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų dekriminalizuotas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimas ir turėjimas. Projekto neparėmė keliolika valdančiųjų.

Seimui atmetus Laisvės partijos pasiūlymus dėl švelnesnių bausmių už narkotikus Laisvės partija neslepia pykčio. Šio įstatymo iniciatorė Morgana Danielė pareiškė, kad apie tai bus kalbama koalicijoje. Paklausus, ar Laisvės partija gali pasitraukti, ji teigė, kad tikrai apie tai kalbės, kaip toliau dirbti. Seimas ketvirtadienį daugumos Seimo narių sprendimu, tarp kurių ir valdančiųjų, nepanaikino baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pirmadienį paskelbė pergalę per nacionalinius rinkimus, jo valdančiajai koalicijai užsitikrinus stiprią daugumą. Ilgą laiką šaliai vadovavusi Liberalų demokratų partija (LDP) ir jos koalicijos partnerė „Komeito“ užsitikrino 293 iš 465 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose, pranešė vietos žiniasklaida, remdamasi negalutiniais oficialiais balsų skaičiavimo rezultatais. „Rinkimai buvo labai sunkūs, bet žmonės išreiškė savo valią.

Seimo opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija nesijungs prie opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) ir Darbo partijos (DP) frakcijų koalicijos. Tokį sprendimą priėmė ketvirtadienį vakare posėdžiavusi partijos valdyba ir Seimo Socialdemokratų frakcija. LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, komentuodama tokį partijos sprendimą, pabrėžia, kad partijos frakcija, dirbdama Seimo opozicijoje, yra aktyvi ir įgyvendina savo rinkimų programą.

Izraelio centristų opozicijos lyderis Yairas Lapidas pirmadienį sakė, kad dar „išlieka daug kliūčių“ koalicijos, kuri nušalintų premjerą Benjaminą Netanyahu, suformavimui, tačiau išreiškė viltį, kad jai pavyks pasiekti „svarbesnį tikslą“. Y. Lapidas veda intensyvias derybas su Izraelio griežtojo kurso šalininku nacionalistu Naftali Bennettu dėl jo dalyvavimo „permainų koalicijoje“ sąlygų, artėjant trečiadienio vidurnakčiui, kai baigsis koalicijai suformuoti nustatytas galutinis terminas.

Valdančiojoje koalicijoje yra sutarimas dėl Partnerystės įstatymo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Koalicijoje turime sutarimą dėl to“, – trečiadienį LRT laidai „Dienos tema“ tvirtino  parlamento vadovė. Ji teigė, kad Partnerystės įstatymo projektas praktiškai yra parengtas, Seimo teisės aktų bazėje jį ketinama registruoti artimiausiu metu. „Manau, kad projektas bus registruotas artimiausiu laiku. Iš esmės jis jau yra parengtas, ne kartą aptartas.

Vyriausybė dar visai neseniai nutarė priimti karantino atlaisvinimus. Nuo kitos savaitės su griežtais ribojimais savo darbą galės pradėti lauko kavinės, parduotuvės, kino teatrai. Toks sprendimas visuomenę padalijo į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad tokie sprendimai – sveikintini, o kiti kritikuoja. Kritikos strėlėmis į dabartinę valdžią nusitaikė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Darbo partijos (DP) frakcijos antradienį pasirašys opozicinų frakcijų koalicijos susitarimą.

Rudenį išrinktas Seimas apšilo kojas – dirba jau šimtą dienų. Yra nerašyta taisyklė, kad suėjus šiam terminui atlaidumas valdžios darbams ir klaidoms baigiasi. Tiesa, kritikos ekspertai valdžiai beria ir už pirmąsias šimtą dienų. Taigi kokie Seimo jau padaryti sprendimai kliūva ekonomistams bei politologams ir ar partijos jau pradeda įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus?  Naujasis Seimas – jau nebe naujas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus kurį nors kandidatą į ministrus, centro dešinės koalicijos partijoms gali reikėti keisti jau pasiskirstytas atsakomybių sritis, teigia Ingrida Šimonytė. „Tai nėra vien mano pasirinkimas ir vien mano būrys, tai yra ir tam tikrų koalicijos susitarimų atspindys ne tik dėl konkrečių žmonių, bet ir dėl konkrečių atsakomybių ribų – už ką atsakomybę prisiima kuri koalicijos partija.

Valdantieji konservatoriai save įstūmė į problemą, iš kurios išsikapstyti vis dar nesugeba. Pavasarį nepritarę nuotoliniam Seimo darbui, jie dabar karštligiškai ieško būdų, kaip dirbti pandemijos sąlygomis, o taip pat kaip būtų galima išrinktiesiems apeiti saviizoliacijos taisykles. Pasiaiškinti į valdybą iškviestas Aurelijus Veryga iš bandymų gudrauti tik pasijuokė ir pareiškė, kad niekuo padėti negali.

Ingrida Šimonytė – jau viena koja premjero poste. Seimas patvirtino ją ministre pirmininke, tačiau opozicija valdantiesiems nervus tampė iki paskutinės sekundės. Iki pat balsavimo nebuvo aišku, ar dešiniesiems užteks balsų, o pagrindinė priežastis – Verygai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodymas izoliuotis visai Liberalų sąjūdžio frakcijai, o ryte sergančių koronavirusu gretas ėmė pildyti ir konservatoriai.

Seimas pagaliau apsisprendė, kaip saugosis nuo čia kaip reikiant įsisukusio koronaviruso. Parlamentui tapus vienu iš viruso židinių, nuspręsta neįsileisti lankytojų, uždaryti rūkymo ir poilsio vietas, neorganizuoti renginių, salėje statyti pertvaras tarp parlamentarų, savaitę nevyks ir plenariniai posėdžiai. Pirmadienį parlamento rūmuose pradėjo veikti ir mobilus tyrimų punktas. Į jį suskubę parlamentarai stumdėsi eilėje, juokavo ir beveik visi iš kabineto išėjo su ašaromis akyse.