knygos

Šis šiek tiek už kramtomosios gumos pakelį didesnis skeneris gali 300 taškų colyje raiška skenuoti  knygų, žurnalų ar laikraščių puslapius. Jame įdiegta optinio ženklų atpažinimo programa JPG formato failus paverčia „Microsoft Word“ dokumentais.

„Kai susitinku su savo mažaisiais skaitytojais, matau juose labai daug šviesaus prado“, – sako garsi vaikų rašytoja Violeta Palčinskaitė. Elvyra Žvirblienė Rašote vaikams, važiuojate su jais susitikti. Ar šių dienų vaikai turi žinių apie vaikų rašytojus, ar yra susipažinę su jų kūriniais? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Palčinskaitės. Kai draugams pasakoju, kaip praeina susitikimai su skaitytojais, kai džiaugiuosi, kad vaikai domisi knygomis, skaito, manimi dažnai netiki.

Vakar Vilniuje buvo siekiama didžiausios Lietuvos vaikų parašytos knygos rekordo. Vaikai, raginami Neringos Čereškevičienės ir klausydamiesi „Tele Bim Bam“ dainų, sukūrė pasaką, kuri buvo užrašyta 2,05 m aukščio ir 1,41 m pločio knygoje. Taip visuomenei pristatytas projektas „Augu skaitydamas“, kuriuo siekiama skatinti skaitymą ir formuoti vaikų skaitymo įpročius.

Maža gudrybė: ateiname į moters namus, atidžiai pasižiūrime, kokios tuose namuose knygos, ir žinome, kaip elgtis. Mokslininkai teigia, kad moterys, skaitančios meilės romanus, mylisi du kartus dažniau nei tos, kurios tokios pigios literatūros neskaito. Negana to: net 25 proc. moterų daugiau ar mažiau domisi mokslininkų išvadomis pagrįsta literatūra apie intymius santykius. Tarp vyrų tokių – tik 15,6 proc. Vyrams tikriausiai užtenka vyriškų žurnalų.

Leidinys „Human Events“ penkiolikos garsiausių mokslininkų ir politikų paprašė padėti nustatyti dešimt pačių kenksmingiausių XIX ir XX a. knygų. Kiekvienas apklausos dalyvis išvardijo savo pretendentes, o paskui balsavo už visas pasiūlytas kandidates.

Seimas ketvirtadienį, motyvuodamas tuo, kad ankstesnių klausimų svarstymas užtruko, vėl atidėjo lengvatinio Pridėtinės vertės mokesčio spaudai  svarstymą. Šį klausimą pasiūlyta įtraukti į antradienio, gegužės 15 dienos posėdžio darbotvarkę. Vieni Seimo nariai teigė turintys ir daugiau pasiūlymų, kam reikėtų sumažinti PVM, tuo metu kiti – kad tuomet gal visiems esą leisti užsidirbti kaip kas išmano. Anot parlamentaro K. Glavecko, siūlomi pakeitimai kainuotų biudžetui apie 1 mlrd.

Jeigu kiekvienas mūsų šalies gyventojas per ateinančius šešerius metus knygų skaitymui skirtų bent 5 minutėmis ilgiau, Lietuva taptų daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Tokios vizijos nusprendė siekti didžiausia Baltijos valstybėse knygų leidybos grupė „Alma littera“, visoje šalyje pradėjusi vykdyti skaitymo skatinimo iniciatyvą.

Tikriausiai kiekvienas turime savo mėgstamų knygų sąrašą – jei ne visą sąrašą, tai bent vieną mylimą knygą. Pagal tai, kiek per pastaruosius 50 metų knygų buvo išspausdinta ir parduota, sudarytas visų laikų skaitomiausių knygų dešimtukas. Galbūt jis ir neatspindi visos tiesos, bet tendencijos matosi gana aiškiai – absoliučiu lyderiu tarp kitų knygų yra Šventasis Raštas. Ir net maniją sukėlusios istorijos apie Harrį Potterį čia bejėgės... Jūsų vertinimui – visas populiariausių knygų dešimtukas.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos spaustuvininkai atkreipia dėmesį į būtinybę išsaugoti spausdintą žodį ne tik kaip tautos kultūrinę savastį ar galimybę išlaikyti tapatybę globalėjančiame pasaulyje, bet ir kaip intelektinio bei kultūrinio paveldo garantiją.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos spaustuvininkai atkreipia dėmesį į būtinybę išsaugoti spausdintą žodį ne tik kaip tautos kultūrinę savastį ar galimybę išlaikyti tapatybę globalėjančiame pasaulyje, bet ir kaip intelektinio bei kultūrinio paveldo garantiją.

Knyga yra žinių ir išminties šaltinis. Tačiau šiuolaikiniams menininkams tai nemotais. Kaip rašo odee.com, meno žmonės kartais nustebina savo iniciatyvomis. Tačiau įvertinkite patys.

Vasario pabaigoje insulto pakirsta politikė Kazimira Prunskienė kasdien jaučiasi  geriau. Ketvirtadienį seserį aplankęs Rimantas Stankevičius maloniai nustebo, kai K. Prunskienė mėgino kalbėti apie darbus – keletą kartų pakartojo žodžius „knygos“, „kompiuteris“, „trys programos“. „Vakar šita tema ją jaudino. Ji nuolat kartoja šiuos žodžius. Ko gero, jau galvoja apie darbą.

Iš Atlanto iškeltos ir bibliografine retenybe laikomos lietuvių tautosakininko, žodynininko Antano Juškos knygos muziejininkai nesitiki sulaukti. Po „Titaniko“ nuskendimo Atlanto vandenyne praėjo šimtmetis, o muziejininkus pasiekė žinia, kad tarp iš „Titaniko“ iškeltų daiktų - maišas su lietuviška spauda bei A. Juškos knyga - dainynu.

Viena garsiausių lietuvių vaikų rašytoja - poetė, dramaturgė Violeta Palčinskaitė pirmadienį karūnuota Metų vaikų knygos karalienės karūna. Vilniaus „Lėlės“ teatre vykusioje Tarptautinės vaikų knygos dienos šventėje, surengtoje per vaikų rašytojo Hanso Kristiano Anderseno gimtadienį, ne tik karūnuota geriausios metų knygos vaikams autorė, bet ir tradiciškai įteiktos Vaikų literatūros premijos.

Rokiškio krašto muziejaus ekspozicija netikėtai praturtėjo istorinių knygų rinkiniu, kuris kadaise priklausė Rokiškio dvarininkams Pšezdzeckiams. Neįkainojamos istorinės bei kultūrinės vertės dovaną rokiškėnams perdavė šiame krašte jauname amžiuje dirbęs, o dabar Kaune gyvenantis pensininkas, buvęs pedagogas Algirdas Jočys.

Ko­vo 16-ąją mi­ni­me Knyg­ne­šio die­ną.  XIX am­žiaus Lie­tu­vos is­to­ri­jos fe­no­me­nu va­di­na­ma knyg­ne­šys­tė pa­dė­jo pa­ma­tus vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mui 1918-ai­siais. Ka­dai­se ša­lį slap­ta pa­siek­da­vo už­sie­ny­je spaus­din­tos kny­gos. Tuo me­tu šian­dien daug jų iš Lie­tu­vos iš­ke­liau­ja sve­tur gy­ve­nan­tiems tau­tie­čiams.

2011-aisiais pasisvečiavusi tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje (Italija) garbės viešnios teisėmis, Lietuva vėl grįžta į vaikų knygų iliustruotojų ir autorių Meką. Praėjusiais metais Bolonijoje eksponuotos net trys Lietuvos iliustracijų parodos, o šiemet kovo 19-22 dienomis Tarptautinių kultūros programų centras mugės lankytojus supažindins su gražiausiomis pastaraisiais metais išleistomis vaikų knygomis bei pristatys penkias naujas interaktyvias elektronines knygas vaikams.

Trys žinomi viduriniosios kartos lietuvių rašytojai dalyvaus šių metų Leipcigo knygų mugėje Vokietijoje. Kovo 15-18 dienomis vyksianti Leipcigo knygų mugė Europoje žinoma kaip profesionaliausia knygų gurmanų erdvė, kurioje daug dėmesio skiriama Rytų ir Vidurio Europos literatūrai.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Edvardas Žakaris kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas ieškoti galimybių skirti lėšų šalies bibliotekininkų atlyginimams padidinti. Seimo narys sako, jog Vyriausybė žadėjo atkreipti dėmesį į savivaldybių sunkią finansinę padėtį ir bibliotekininkams didinti atlyginimus priklausomai nuo darbo stažo, deja, iki šiol pažadai neįvykdyti.

Apie 500 knygų, piešinių, nuotraukų ir baldų, priklausiusių Prancūzijos rašytojui Victorui Hugo) (1802–1885) ir jo palikuonims, bus parduodami „Christie's“ aukcione Paryžiuje. Aukcionas vyks balandžio 4 dieną, minint 210-ąsias klasiko gimimo metines, ketvirtadienį praneša aukciono namai. Per aukcioną tikimasi surinkti apie 1 mln. eurų.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga trečiąsyk kviečia visus dalyvauti Metų verstinės knygos rinkimuose ir balsuoti už vertingiausią 2011 m. šiuolaikinę verstinę knygą iš ekspertų išrinkto šešetuko. Į Metų verstinės knygos titulą pretenduoja Kadero Abdolah „Mano tėvo užrašų knygelė“ (iš olandų k. vertė Saulė Rygertaitė), Džulijano Barnso (Julian Barnes) „Flobero papūga“ (iš anglų k. vertė Nijolė Chijenienė), Pavelo Hiulės (Pawel Huelle) „Mercedes-Benz.

Lietuvoje iš grožinės literatūros rašymo pragyvena vienetai, bet ir tai turi prisidurti iš šalies. Vidutinis standartinio autoriaus honoraras – nuo kelių tūkstančių litų už savo knygelę iki maždaug 6 tūkst. litų už solidesnį vertimą. Didesnes pajamas užsitikrina rašantieji populiariomis temomis – apie mafiją, milijonierius, žvaigždes.

Per kelias praėjusios Vilniaus knygų mugės dienas kai kurie smulkesnieji leidėjai gavo tiek pajamų, kiek įprastos prekybos dienomis sukaupia per pusmetį. Vis dėlto giliausias knygų verslo vagas toliau aria du didieji prekybos pegasai. Dviejų grupių dominuojamoje rinkoje vartotoją pasiekianti knyga dažnai yra dvigubai brangesnė nei leidėjo numatyta savikaina.

Pastarosiomis dienomis socialiniame tinkle facebook.com atkreipiau dėmesį į gausybę paveikslėlių su katėmis. Atrodė, kad šis mielas gyvūnas nustelbė visus kitus padarus. Kačių populiarumas manęs nė kiek nestebina. Katės, net pačios neišvaizdžiausios, daugeliui pakelia nuotaiką. O ir jas išlaikyti nėra brangu. Katė gali būti daug pigesnis malonumas nei psichoterapeuto paslaugos.

Šiemet dokumentams įsigyti ir elektroninių duomenų bazių prenumeratai viešosioms bibliotekoms bus paskirstyta 6,1 mln. litų. Tai – dvigubai daugiau negu pernai, kai šiam tikslui buvo skirta apie 3,3 mln. litų, pranešė Kultūros ministerija. Vidutiniškai vienam gyventojui tenkanti valstybės lėšų dalis šiemet artėja prie 2 litų ribos, o 2011 m. buvo apie 1 litą, 2010 m. – 0,67 lito.

Vilniuje ketvirtadienį prasidėjusi 13–oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė leidėjams atneša ne tik galimybę pristatyti savo metų veiklą, pabendrauti su skaitytojais, bendraminčiais, bet kaskart sukelia ir naujų iššūkių. Literatūros banalumas, originalumo trūkumas, kalbos, kad elektroninė knyga išstums tradicinę, didėjantys knygų pardavimai internetu – šių dienų leidėjų rūpesčiai.

Ketvirtadienį startuosianti tryliktoji Vilniaus knygų mugė šįmet kvies atsiversti knygą ir pažinti pasaulį, o leidėjai pažadėjo neakcentuoti pardavimo ir pirkimo, bet daugiau telktis į didžiulę ir įdomią kultūrinę mugės programą. Pasak knygų mugės projekto vadovės Mildos Gembickienės, mugė savo apimtimis yra didesnė, nes prie jos šįmet jungiasi per trijų šalių sostines keliaujanti Baltijos knygų mugė. „Knygų mugėje dalyvauja 250 kompanijų iš 9 šalių. Bendras mugės plotas viršija 11 tūkst. kv.

Prieš Vilniaus knygų mugę paskelbti tradicinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2011“ nugalėtojai. Knygų suaugusiems kategorijoje laureatu tapo Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Silva Rerum II“, paauglių – Gendručio Morkūno „Iš nuomšiko gyvenimo“, knygų vaikams kategorijoje triumfavo Vytauto V. Landsbergio pasaka „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“. Pasak rengėjų, šiemet akcija sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo – už Metų knygą balsavo 15 tūkst. 154 skaitytojai.

Druskininkuose duris atvėrusioje naujoje miesto viešojoje bibliotekoje galės vykti ir įvairios parodos, kultūros renginiai. Prireikė penkerių metų, kad kurorto skaitytojai turėtų erdvią ir modernią viešąją biblioteką. Žaisminga Astridos Lindgren skaitykla laukia mažųjų skaitytojų, suaugusiųjų – fonoteka, interneto ir periodikos skaityklos. Skaitytojai, turintys regėjimo negalią, galės skaityti garsines knygas. Kurorto svečiams paruoštas ir knygų anglų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis fondas.

Neskaitėte tų storų ir brangių knygų apie Harry Potterį, nes nusprendėte verčiau pažiūrėti filmus? Taupykite laiką ir verčiau pažiūrėkite visus juos per 60 sekundžių.

Laikraščiams ir žurnalams siūloma nustatyti lengvatinį 6 proc., knygoms – 5 proc., o vaikų literatūrai – nulinį PVM tarifą. Tokias įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys Saulius Stoma. Pasak jo, šis siūlymas, kuriuo siekiama didinti žiniasklaidos nepriklausomybę ir leidinių prieinamumą, pateiktas pagal Lietuvos spaustuvininkų asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos rekomendacijas.

Didžioji Britanija mini 200-ąsias rašytojo Charleso Dickenso gimimo metines, informuoja agentūra AFP. Ch. Dickensas laikomas vienu iš geriausių britų rašytojų. Visoje Didžiojoje Britanijoje ir kitose pasaulio šalyse vyks sukakčiai paminėti skirti renginiai. Nemažai renginių vyks Portsmute, Anglijos pietrytinėje pakrantėje, kur 1812 metais vasario 7 dieną gimė Ch. Dickensas.

Lietuvos viešosiose bibliotekose pradedamas virtualių susitikimų ciklas su žinomais kultūros, meno ir mokslo žmonėmis. Antradienį pirmosios tiesioginės interneto transliacijos metu bibliotekų lankytojai bendraus su žurnalistu, rašytoju ir keliautoju Algimantu Čekuoliu.

Devynioliktus metus iš eilės Kultūros ministerija ir Knygos meno konkurso ekspertų komisija paskelbė originaliausiai apipavidalintas ir nepriekaištingai atspausdintas 2011 metų knygas. Šiais metais konkursui daugiau kaip 40 leidyklų, spaustuvių ir knygų dailininkų pateikė 126 knygas. Pagrindinė Metų premija skirta Sigutei Chlebinskaitei už Algimanto Muzikevičiaus, Jurgitos Semenauskienės knygos „Lithuania in Atlantibus“ apipavidalinimą.

Mūsų išrinktieji Seimo nariai pinigų negaili gėlėms ir suvenyrams. O sprendžiant iš sumų, išleidžiamų knygoms, – tikri eruditai. Tai rodo praėjusių metų paskutiniojo ketvirčio Seimo nario veiklai išleistų pinigų ataskaitos. Perka gėles ir suvenyrus Šiaulių rajone išrinktos Seimo narės „valstietės“ Rimos Baškienės ataskaitos dažnai išsiskiria sumomis, išleistomis knygoms ir suvenyrams, gėlėms.

Dėl grasinimų nužudyti indų kilmės britų rašytojas Salmanas Rushdie atšaukė savo dalyvavimą didžiausiame Azijoje literatūros festivalyje. S. Rushie penktadienį išplatintame pareiškime pareiškė, kad nevyks į renginį Indijos Džaipūro mieste. Slaptosios tarnybos informavo rašytoją, kad į Džaipūrą vyksta nusikaltėliai, kurie gali nusitaikyti į jį.

Vakar iš Parlamento darbotvarkės pašalinta išvakarėse pačių seimūnų palaiminta idėja sukurti specialią komisiją „Snoro“ nacionalizavimui tirti, o iš banko sklinda vis daugiau bauginančių signalų. Esą valdančiųjų giminės spėjo ir po bankroto iš „Snoro“ išpešti gražaus pinigo. „Snoro“ sunaikinimas slepia tiek daug tamsių dėmių ir neįmintų mįslių, kad skirtingų stovyklų Seimo nariai galbūt net prieis iki fizinių muštynių.

Šiemet mažiausiai 300 šalies viešųjų bibliotekų pirmą kartą nemokamai gaus apie 30–40 kultūros, šviečiamojo pobūdžio ir jaunimui skirtų leidinių. Tai paaiškėjo po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio, kuriame buvo iškelta ši iniciatyva. Galutinį sprendimą dėl nemokamo leidinių platinimo bibliotekoms Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tikisi priimti iki vasario mėnesio.

Penktadienį vykusiame Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir akcijos „Knygų Kalėdos" dalyvių susitikime, pirmą kartą šalies vadovei buvo pristatyti statistiniai duomenys, rodantys mūsų spaudos pramonės padėtį kitų Europos šalių kontekste. Duomenis pateikusi Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA) atkreipė dėmesį, kad dėl knygoms taikomo 9 proc., o laikraščiams ir periodiniams leidiniams – 21 proc. PVM tarifo, Lietuva nustumta į panašaus dydžio (18-23 proc.

„Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku“, – prisiminė Stanislovas Stonkus, gruodžio 29 dieną švenčiantis 80-metį. „Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus, kuriam gruodžio 29 d. sukanka 80 metų. PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje.

Trečiadienį Prezidentūroje Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu lankėsi Vilniaus miesto globos namų auklėtiniai. Mažieji Prezidentūros svečiai dalyvavo Kalėdų renginyje. Vaikai žiūrėjo Vilniaus vitražinių lėlių teatro „Vaivorykštė“ spektaklį „Jūratė ir Kastytis“ pagal Maironio baladę, juos linksmino ir žaidimus organizavo vaikų ir jaunuolių folkloro ansamblis „Reketukas“, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba. D. Grybauskaitė taip pasveikino vaikus su šv.

Britui, vokiečiui ar kitos Vakarų Europos valstybės piliečiui sunkiai paaiškintumėte, kas yra sanitarinė diena ir kas per ją daroma. Lietuvoje ji egzistuoja nuo sovietmečio ir kol kas neturėtų išnykti. Pirmoji iš didžiųjų bibliotekų Vilniuje – Vilniaus universiteto (VU) centrinė biblioteka – panaikinusi tokią dieną teigia, kad tai daugiau tradicija nei nauda.

Netruks prabėgti kelios dienos, ir vieni skubėsime pas artimuosius ar draugus, kiti laukdami brangių svečių puošime šventinį stalą. Bet nei vieni, nei kiti neužmiršime ir dovanų. Kokias jas šiemet perkame? Kiek joms išleidžiame? Ką pastebime patys, o ką pastebi prekybininkai? Geriau maloni smulkmena, negu daiktas, kurio „vis tiek reikia“ Kai kurių  tyrimų duomenimis, Kalėdos mums bene pati reikšmingiausia  metų šventė,  dažnai svarbesnė net už asmenines  šventes.

Neseniai Didžiosios Britanijos nacionalinio raštingumo fondo atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad kas trečias vaikas šalyje neturi nė vienos knygos. Prieš septynerius metus, kai buvo atliktas paskutinis toks tyrimas, nė vienos knygos neturėjo kas dešimtas Britanijos vaikas, rašo britų dienraštis „The Daily Telegraph“. Tyrimo metu buvo apklausta 18 tūkst. 8–16 metų amžiaus vaikų. Apklausos rezultatai atskleidė, kad daugiau berniukų neturi knygų nei mergaičių.

Apklausus 18 tūkst. vaikų nuo 8 iki 16 metų amžiaus paaiškėjo, kad Didžiojoje Britanijoje kas trečias neturi nė vienos knygos. Tokią išvadą padarė britų Nacionalinis raštingumo fondas, apklausęs apie 18 tūkst. vaikų ir paauglių nuo 8 iki 16 metų amžiaus. Iš bendro apklaustųjų skaičiaus knygų neturi apie 33,2 proc., t. y. 3,8 mln. britų vaikų. Prieš septynerius metus tokia apklausa parodė, kad savo knygų neturi vienas iš dešimties apklaustųjų. 2004 m. tyrime dalyvavo apie 8 tūkst.

Žurnalisto Dailiaus Dargio knyga apie Lietuvos mafiją pardavinėjama tik pirma savaitė, tačiau ji jau spėjo patekti tarp 10 populiariausių knygų. Niekur neskelbta statistika Pernai vieną populiariausių knygų „Tikroji Daktarų istorija“ išleidęs žurnalistas D. Dargis į knygynus grįžo su nauju darbu – „Kruvinuoju mafijos maršrutu“, kuriame atskleidžiami ne vien nusikaltėlių pasaulio užkulisiai. Portalo balsas.lt, savaitraščio „Balsas.

Pirmą kartą Palangoje apsigyveno Kalėdų senelis. Patį šeimininką rasti namuose vargu ar kam pavyks. Tačiau pamatyti, kaip jis gyvena, maži ir dideli kurorto gyventojai galės kiekvieną savaitgalį iki pat Kalėdų, praneša LTV Naujienų tarnyba. Nors už lango pliaupia lietus ir ūbauja vėjas, su keliais savo šeiminykščiais užsukęs į pajūrio kurortą, pirmą kartą jis nusprendė čia apsistoti ilgesniam laikui.

Nuspręsta teikti paraišką dėl „Vilnius - pasaulio knygų sostinė 2014“ statuso suteikimo. Šis sprendimas priimtas Vilniaus miesto savivaldybėje vykusios diskusijos metu, kurioje dalyvavo sostinės vadovai, Lietuvos leidėjų asociacijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos nariai. „Vilnius vienas tokios misijos imtis negalėtų, tam reikia įvairiapusio palaikymo. Susitikimo metu nuspręsta teikti paraišką, sudaryti 9 žmonių darbo grupę, kuri ją rengs.

Lietuvos leidėjų asociacija ir Lietuvos rašytojų sąjunga siūlo Vilniaus miesto savivaldybei teikti paraišką Vilniui kaip pasaulio knygų sostinei 2014-aisiais statuso suteikimo.2014-ieji pasirinkti todėl, kad jie paskelbti Kristijono Donelaičio metais. Pasaulio knygų sostinės suteikimas paskatintų visuomenės raštingumą ir skaitymą, lietuvių literatūros leidybą ir sklaidą, nacionalinius bei miesto tęstinius ir naujus literatūros, knygos meno ir leidybos projektus.