klimato kaita

Šiemet į atmosferą bus išmestas rekordinis kiekis anglies dioksido – 35,6 mlrd. tonų. Tai net 2,2 mlrd. tonų daugiau nei 2010-aisiais, kai buvo užfiksuotas ankstesnis rekordas. Rekordinį kiekį daugiausia lems padidėjęs išmetamo anglies dioksido kiekis Indijoje ir Kinijoje, remdamasi žurnalo „Nature Climate Change“ informacija praneša „RIA Novosti“. Rekordinių metų nepadėjo išvengti nei ekonomikos krizė, nei galiojantys įsipareigojimai sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.

Įsigaliojusi naujoji karinė strategija yra papildyta grėsmių sąrašu, į kurį šalia konvencinių karinių, lokalių ir regioninių krizių, terorizmo grėsmių yra įtrauktos ir informacinės, kibernetinės atakos, energetinio saugumo iššūkiai ir klimato kaita. Dokumente taip pat aiškiai įtvirtinti esminiai gynybos politikos principai, pagal kuriuos formuluojami Lietuvos kariniai tikslai ir jų įgyvendinimo būdai.

Europos Sąjungos (ES) aplinkos agentūra perspėja, kad Europoje jau pastebima klimato kaita, o ateityje padėtis dar labiau pablogės, rašo BBC. Savo ataskaitoje agentūra konstatuoja, kad praėjęs dešimtmetis Europoje buvo šilčiausias nuo to laiko, kai pradėta fiksuoti oro temperatūra. Be to, gamtos stichijos pridaro vis daugiau žalos.

Grupės švedų mokslininkų teigimu, šiuo metu Žemėje prasideda naujas ledynmetis, o mes to nepastebime tik dėl „šiltnamio dujų“ sukeltų klimato permainų. Geteborgo universiteto (Švedija) Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai paskelbė savo tyrimo, kuriame buvo nagrinėjami durpynų plitimo Švedijoje pokyčiai, rezultatus.

Lietuvoje būna tik „uraganais“ vadinamas uraganinio stiprumo vėjas, kuris visiškai nesusijęs su tokiais tropiniais dariniais kaip uraganas Sandy. Taip tvirtina Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius. Su juo LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai kalbėjosi apie uraganų susidarymą, sezoniškumą, dažnėjimo tendencijas.

Mokslininkai pradeda žengti kitu keliu, ieškodami, kaip sustabdyti klimato atšilimą. Vietoj to, kad toliau žiūrėtų, kaip galima sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį, jie ieško Plano B, rašo „Foreign Policy“. Yra svarstomi du požiūriai. Vienas iš jų – bandyti iš atmosferos pašalinti anglies perteklių, kitas – sukurti Žemės planetai dirbtinį skydą nuo Saulės.

Maždaug apie 5 mln. metų po didžiausio Žemės istorijoje gyvybės išmirimo didžiojoje mūsų planetos dalyje buvo taip karšta, jog tokioje aplinkoje nebūtų išgyvenęs beveik joks gyvas sutvėrimas, priėjo išvadą mokslininkai. Tyrėjai ilgai gvildeno vadinamojo „pražudytojo pasaulio“ scenarijų, kuris Žemę ištiko po Permo-Triaso periodu (prieš maždaug 250 mln. metų) įvykusio masinio išmirimo. Išmirimo mastai buvo kolosalūs: 96 proc. jūros gyvybės ir 70 proc.

Mokslininkai nustatė, kad per mažiau nei tris dešimtmečius prie Australijos krantų esantis Didysis barjerinis rifas neteko pusės koralų, rašo „The Telegraph“. Dėl koralų nykimo mokslininkai kaltina dygliuotąsias jūrų žvaigždes. Į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktą rifą stebėję mokslininkai nustatė, kad 1985 metais 28 proc. rifo buvo padengtas koralais, o šiais metais koralai dengia tik 13,8 proc. rifo paviršiaus. Pastebėta, kad koralai vienodai nyksta visame Didžiajame barjeriniame rife.

Škotijos mokslininkai siūlo naują būdą, kaip kovoti su pasauliniu klimato atšilimu – nuo asteroido į kosmosą pakelti milžinišką dulkių debesį, kuris tarsi skėtis nuo Saulės saugotų Žemę. Pasaulis šyla, o klimatas keičiasi. Nors daugelis tvirtina, kad norint užkirsti tam kelią, reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kai kas siūlo apsvarstyti, ar nevertėtų imtis didelio masto inžinerinių projektų (geoinžinerijos), leisiančių manipuliuoti planetos klimatu, rašo LiveScience.com.

Jei žmonija nesiims skubių priemonių klimato kaitai lėtinti, iki 2030 m. dėl jo permainų sukeltų pasekmių pasaulyje gali mirti apie 100 milijonų žmonių, teigiama naujo tyrimo išvadose. Nepriklausomos humanitarinės pagalbos ir tyrimų organizacijos DARA ekspertų atliktas tyrimas, kurį užsakė 20 pasaulio valstybių vyriausybės, atskleidė šokiruojančią prognozę: klimato pokyčių ignoravimas iki 2030 m. žmonijai kainuos apie 100 mln. gyvybių, o pasaulio šalių ekonomika vidutiniškai sumažės 3,2 proc.

Netikėtai spartus Arkties jūrinio ledo tirpimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių visai planetai, tvirtina pasaulinį pavojų skelbiantys ekspertai. Kolumbijos universitetas (JAV) ir aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ įvairių sričių specialistus sukvietė į renginius, skirtus aptarti naujausius JAV nacionalinio Sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) paskelbtus stebėjimų rezultatus, pranešė „Physorg.

Dėl pasaulinio atšilimo per artimiausius 10 metų Azijos šalys susidurs su rimtu pavojumi apsirūpinant maistu, perspėja ekspertai. D. Britanijos tyrimų centras „Centre for Low Carbon Futures“ paskelbė savo tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad klimato pokyčiai jau per artimiausią dešimtmetį ims neigiamai veikti viso pasaulio šalių galimybes apsirūpinti maisto produktais.

Arkties vandenyno jūrinio ledo danga šią vasarą vėl smarkiai sumažėjo. Mokslininkų teigimu, tai gali lemti rimtus aplinkos pokyčius tik Šiaurės pusrutulyje, bet ir toli už jo ribų. Lavalio universiteto (Kanada) profesoriaus Louis Fortier teigimu, Arkties ledo dangai būdingi sezoniniai ploto svyravimai, o spartūs klimato pokyčiai šiame pasaulio regione aplinkai atsiliepia žymiai labiau, nei bet kurioje kitoje mūsų planetos dalyje.

Per metus Jungtinės Valstijos sugebėjo į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį sumažinti iki pastarųjų dvidešimties metų rekordo. Kaip teigia šalies vyriausybės atstovai, pagrindinė priežastis, kodėl šalis pradėjo mažiau teršti – ekonominė, mat pramonėje iškastinę anglį daug kur pakeitė pigios ir ekologiškesnės dujos.

Ledo danga Grenlandijoje šių metų liepą tirpo žymiai sparčiau, nei bet kada šį mėnesį per praėjusius 30 metų, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, dar niekada nebuvo fiksuojamas toks spartus Grenlandijos ledynų tirpimas. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje salos vietoje, kur veikia tyrimų stotis „Summit“. Tirpstančio ledo plotai vos per 4 dienas padidėjo dvigubai ir apėmė 97 proc. visos Grenlandijos ledo dangos, sakoma pranešime.

Praėjusią savaitę į Rio de Žaneirą susirinko pasaulio lyderiai, politikos ekspertai ir aplinkosaugininkai. Jie dalyvavo Rio+20 Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje tvariai pasaulio plėtrai. „Business Insider“ pažvelgė, kaip Žemė pasikeitė nuo pirmojo pasaulio viršūnių susitikimo 1992 metais. Per 20 metų pasaulyje atsirado 1,5 mlrd. žmonių daugiau, Žemės populiacija išaugo 27 proc. Megamiestų (turinčių daugiau nei 10 mln. gyventojų) padaugėjo dvigubai.

Jei siekdami išvengti planetos atšilimo, nuspręstume išmėginti geoinžinerinius metodus, tikėtina, kad dangaus mėlynė pabaltų. Mokslininkai jau kurį laiką įtarė, kad vienas geoinžinerinis kovos su atšilimu metodas, apie kurį dažnai diskutuojama – mažyčių sulfato dalelių paleidimas į  atmosferą tam, kad šios numuštų saulės spindulių kryptį, – gali dangaus mėlynę paversti balsvas. Gamta iš esmės jau įrodė tokį efektą realybėje.

Visame pasaulyje ne tik klimatologai, bet ir kitų sričių mokslininkai skelbia publikacijas, supažindina visuomenę su naujausiais tyrimais dėl pastebimų oro temperatūros svyravimų skirtumų, kritulių pagausėjimo ar sumažėjimo. Visuomenė per žiniasklaidos priemones informuojama apie vis dažniau įvykstančias gamtos stichijas, kurių priežastimi įvardijama klimato kaita, kitaip vadinamu visuotiniu atšilimu.

Pasaulinio atšilimo teoriją remiantiems mokslininkams teks rasti paaiškinimą palydovinėms nuotraukoms, užfiksavusioms ledynų ploto didėjimą kalnų grandinėje į vakarus nuo Himalajų. Prancūzijos palydovo padarytos nuotraukos liudija, kad vienos aukščiausių pasaulyje Karakorumo kalnų grandinės tarp Pakistano, Indijos ir Kinijos ledynai per pastaruosius 10 metų padidėjo.

Šiuo metu žmonija susirūpinusi klimato šilimu, stebimu pastaraisiais dešimtmečiais. Šis akivaizdus reiškinys imamas sieti su kitais jau ne tokiais akivaizdžiais reiškiniais, kaip žemės drebėjimų dažnėjimas, ugnikalnių aktyvėjimas, vėjų, liūčių ir potvynių stiprėjimas, taip pat ir pasaulio pabaigos idėja. Tačiau net ir sinoptikai nesiima numatyti orų daugiau kaip penkioms dienoms, o ką jau kalbėti apie žemėdrebas ir ugnikalnius, kurie susiję su reiškiniais, trunkančiais milijonus metų.

Naujausio tyrimo rezultatai rodo, jog pasaulinis atšilimas vyko viduramžiais, prieš maždaug 1000 – 500 metų: planeta kaito, o vėliau vėso (skelbiama, jog planetą buvo apėmęs vadinamasis „Mažasis ledynmetis“) visiškai natūraliai, be žmogaus pramoninės intervencijos.

Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pasaulio temperatūra iki 2050-ųjų gali pakilti 1,5–3 laipsniais Celsijaus, skelbia BBC. Beveik 10 tūkst. klimato modeliavimo programų buvo paleista savanorių kompiuteriuose. Žurnale „Nature Geoscience“ išspausdintame pranešime naujausio tyrimo rezultatai skiriasi nuo anksčiau skelbtų. Mokslininkai siekia ištirti didesnę galimų ateities scenarijų įvairovę. Pasak jų, tai padeda kontroliuoti klimato sistemos neapibrėžtumą.

Kylant jūrų lygiui, aukštyn stiebiasi ir su tuo susiję kaštai. Vien klimato kaitos poveikis vandenynams iki šimtmečio pabaigos gali kainuoti 2 trilijonus JAV dolerių. Tokius skaičiavimus savo ataskaitoje pateikia Stokholmo aplinkos institutas Švedijoje, praneša Newscientist.com.

Nuo aršaus protekcionizmo iki megamiestų bei stichinių nelaimių gausos – tokie ateities scenarijai nusimato pasauliui 2050 metais. Išanalizavę pačius svarbiausius faktorius: prekybos ir vartojimo įpročius, technologines ir socialines tendencijas bei klimato kaitą, Vokietijos logistikos kompanijos „Deutche Post DHL“ užsakymu, 42 žymūs pasaulio ekspertai parengė penkias ateities vizijas. 1. Nesutramdoma ekonomika žlugdo pasaulį Pasaulis pasižymi nesutramdomu materializmu ir masiniu vartojimu.

Tyrimo duomenys rodo, kad, laipsniškai mažėjant Arkties jūrinio ledo plotams, žiemos kai kuriose Europos, Šiaurės Amerikos ir Kinijos dalyse darosi šaltesnės, praneša BBC. Pasaulio temperatūra kyla, o ledu padengta Arkties vandenyno dalis mažėja. JAV ir Kinijos mokslininkų komanda išsiaiškino, kad tai daro įtaką atmosferos sraujymėms, kurios atneša šaltą orą ir sniegą. JAV ir Kinijos mokslininkai stebėjo orų permainas ir naudojosi kompiuterinio modeliavimo programomis.

Lietuvos pastangos išsaugoti švarią ir sveiką aplinką per pastarąjį dešimtmetį buvo aiškiai nepakankamos, tačiau ji yra septyniolikta švariausia pasaulio valstybė. Jeilio ir Kolumbijos universitetų mokslininkai, naudodami visą jiems prieinamą informaciją, įvertino 132 pasaulio valstybes. Jų vertinimu, švariausia ir žmogaus sveikatai palankiausia valstybė yra Šveicarija, o Latvija – antra.

2011 metais vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje užėmė 9 vietą nuo 1880–ųjų, pranešė NASA. Praėjusių metų meteorologinių stebėjimų duomenys patvirtino tendenciją, jog 9 iš 10 šilčiausių metų buvo XXI amžiuje. Iš praėjusio amžiaus į šį dešimtuką pateko tik 1998–ieji metai, sakoma NASA mokslininkų pranešime. NASA Goddardo kosminių tyrimų instituto (GISS) pranešime teigiama, kad mūsų planetos paviršiaus temperatūra nuolat didėja.

Negyvosios jūros dugną gręžę mokslininkai nustatė, kad dėl pasikeitusio klimato prieš 125 tūkst. metų ji buvo beveik visiškai išdžiūvusi. Jūros centre išgręžus 300 metrų gręžinį, mokslininkai paėmė nuosėdų mėginių, atskleidžiančių informacijos apie senovėje buvusias klimato sąlygas ne tik Negyvosios jūros regione, bet ir Arabijos bei Sacharos dykumų vietovėse, praneša „Jerusalem Post“. „Manome, kad Negyvoji jūra yra pagrindinė vietovė, padėsianti rekonstruoti ir nustatyti regioninius klimato...

Jei Indijos vandenyne stūksančias vaizdingąsias Maldyvų salas užlies nesulaikomai kylantis okeano vanduo, šalies gyventojai (o jų – 350 tūkst.) bus priversti evakuotis ir taps pirmaisiais planetoje pabėgėliais dėl klimato atšilimo. Šalies prezidentas tokią situaciją vadina nebe tikėtina, o galima, todėl jau pradėjo pirkti žemes užsienio valstybėse ir informuoja jų vadovybes, jog šios ruoštųsi žmonių, neturinčių kur sugrįžti, antplūdžiui.

Kelios valstybės sukritikavo Kanadą už pasitraukimą iš Kioto protokolo, kurio tikslas – kovoti su klimato kaita, informuoja BBC. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai šį Kanados žingsnį pavadino „bloga žinia kovoje su klimato kaita“. Kanados aplinkos ministras Peteris Kentas pirmadienį pareiškė, kad Kanada pasinaudos savo teise oficialiai pasitraukti iš Kioto sutarties.

Kanada pirmadienį tapo pirmąja šalimi, paskelbusia, kad pasitrauks iš Kioto protokolo, kurio tikslas – kovoti su klimato kaita. Aplinkos ministras Peteris Kentas tai pranešė grįžęs iš Durbano, kur valstybės sutarė pratęsti Kioto protokolo galiojimą penkeriais metais iki 2017 m. ir sudaryti naują susitarimą, pagal kurį pirmą kartą visi stambūs teršėjai turėtų riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Per Jungtinių Tautų (JT) konferenciją dėl klimato kaitos „siekiant išgelbėti planetą“ buvo pasiektas naujas susitarimas, pagal kurį pirmą kartą didžiosios teršėjos JAV, Kinija ir Indija susitarė mažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą. Tačiau mokslininkai baiminasi, kad šis sprendimas priimtas per vėlai norint sustabdyti klimato atšilimą, praneša „Telegraph.co.

Per Jungtinių Tautų (JT) konferenciją dėl klimato kaitos „siekiant išgelbėti planetą“ buvo pasiektas naujas susitarimas, pagal kurį pirmą kartą didžiosios teršėjos JAV, Kinija ir Indija susitarė mažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą. Tačiau mokslininkai baiminasi, kad šis sprendimas priimtas per vėlai norint sustabdyti klimato atšilimą, praneša „telegraph.co.

Jungtinių Tautų (JT) Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, surengtose derybose dėl klimato kaitos pamažu artėjama prie susitarimo, skelbia BBC. Sutarta, kad rengtis priimti naujus įsipareigojimus dėl anglies dioksido išmetimo į atmosferą mažinimo bus pradėta nuo Naujųjų metų. Parengiamajame dokumente sakoma, kad naujasis susitarimas turėtų būti paruoštas iki 2015 metų. Į jį būtų įtrauktos visos pasaulio šalys. Tiesa, neaišku, koks tiksliai bus teisinis šio dokumento pobūdis.

Mokslininkai paėmė Negyvosios jūros dugne esančių nuosėdų mėginius ir išsiaiškino, kad maždaug prieš 120 tūkst. metų jūra buvo išdžiūvusi. Apie tai praneša BBC. Pasak mokslininkų, šis atradimas kelia nerimą, nes rodo, kad Žemės klimato atšilimo etapais Artimuosiuose Rytuose labai išsenka vandens atsargos. Prieš tiek tūkstančių metų, jei žmonės ir gyveno prie Negyvosios jūros, tai jų buvo labai mažai.

Praėjusią savaitę Tarpvyriausybinė Klimato Kaitos taryba išplatino pranešimą, kuriame atskleidžiama klimato pokyčių prognozė, rašo „Business Insider“ 220 mokslininkų iš 62 valstybių parengė ataskaitą, kurioje atsispindi niūrios ateities perspektyvos. Panašu, kad turime ruoštis gamtos kataklizmams, nes mokslininkai žada karščio bangų, sausrų, liūčių ir uraganų sezoną. Dėl geografinės padėties ir menkų išteklių labiausiai nukentės besivystančios valstybės.

Mėsa yra žalinga: ji kenksminga jums, kenksminga aplinkai. Bent jau taip paprastai tvirtinama, rašo NewScientist.com. Kiekvienais metais prie pastato, kuriame vyksta Jungtinių Tautų klimato derybos, šių metų lapkričio 28 dieną prasidėsiančios Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, suplūsta protestuotojai, nešini už vegetarizmą pasisakančiais plakatais. Tikrovė tokia, kad galvijų auginimas – 15 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinis.

Kylio universiteto (Vokietija) profesorius Mojibas Latifas perspėjo, kad oro temperatūra Vokietijoje vasaromis gali pakilti iki beveik 50 laipsnių pagal Celsijų, jei klimato šiltėjimas vyks ir toliau. Kylio universiteto Leibnizo Okeanografijos instituto profesorius M. Latifas Vokietijos radijo stočiai „Deutschlandradio Kultur“ sakė iš anksto susipažinęs su Jungtinių Tautų pranešimu apie ekstremalių orų pavojų.

Klimato pokyčiai grasina Azijos ir Afrikos didmiesčiams. Daugeliui jų reikėtų sunerimti, nes ištirpus ledo kepurėms nemaža mūsų civilizacijos dalis  atsidurs po vandeniu, rašo „Business Insider“. „Mapecroft“ atliekami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti galimą gamtos poveikį įvairioms pasaulio valstybėms. Modeliuojant galimas pasekmes atsižvelgiama ne tik į kylančio vandens lygį, bet ir į tokius faktorius kaip sausros, uraganai, žemės nuošliaužos ir panašūs kataklizmai.

Yra mažai vilties, jog kitą mėnesį vyksiančiose klimato kaitos derybose Durbane (Pietų Afrikos Respublika) bus pasiekti ženklesni susitarimai dėl anglies dvideginio (CO2) emisijų mažinimo. „SpiegelOnline“ teigimu, tai reikš, jog globalinio atšilimo problema bus dar kartą ignoruojama didžiųjų pramoninių valstybių, o Europa greičiausiai liks vieninteliu klimato kaita susirūpinusiu regionu.

Besikeičiantis klimatas ir mus vers prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių, o rykliai Baltijos jūroje – tik vienas iš galimų netikėtumų, „Balsas.lt“ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. – Paprastai klimatologai skeptiškai vertina bandymus neįprastai šaltas žiemas Lietuvoje ar karščių bangomis stebinančias vasaras tiesiogiai sieti su klimato permainomis.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gatesų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

Netrukus Amerika minės dešimtąsias rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių metines. Foreignpolicy.com apžvelgia dešimt pastarojo dešimtmečio įvykių, kurie buvo iš tiesų svarbūs ne tik šiai šaliai, bet ir visam pasauliui. Pastaruoju metu straipsnio autorius, rašytojas Davidas J. Rothkopfas ėmė sulaukti vis daugiau kolegų, besiruošiančių rugsėjo vienuoliktosios minėjimui, skambučių.

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai dejuoja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas.

Tirpstantys ledynai gali pakeisti Žemės gravitacinį lauką, nustatė mokslininkai, teigiantys, kad tai padės sužinoti, kada pradėjo tirpti Grenlandijos ir Antarktidos ledai. Žinant laiką, mokslininkams bus lengviau apskaičiuoti jūros lygio kilimą, kurį sukelia šių dviejų masyvių ledo dangų mažėjimas, rašo ourAmazingplanet.com. Visa, kas turi masę, turi ir gravitacinį lauką, traukiantį kitus objektus. Šio lauko stiprumas priklauso nuo kūno masės.

Lietuvoje trečiadienį lankysis Jungtinės Karalystės vyriausybės energetinio saugumo ir klimato kaitos pasiuntinys flotilės admirolas Neilas Morisettis. Vizito metu svečias susitiks su Lietuvos krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene, energetikos ministru Arvydu Sekmoku, Užsienio reikalų ministerijos pareigūnais, taip pat lankysis neseniai įsteigtame Energetinio saugumo centre.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Elsvorto kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas nesutinka su kaltinimais, esą jis suklastojo komiteto apsvarstytą Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatos projektą. Jo teigimu, sąmata buvo suredaguota pagal Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje priimtus sprendimus. J. Šimėno teigimu, tai aiškiai galima matyti palyginus aplinkos ministro patvirtintą ir komiteto siūlomą projektų lyginamuosius variantus.

Per 100 metų Baltijos jūra dėl besikeičiančio klimato iš esmės taps gėlavandene, o joje dabar gyvenančios jūrinės rūšys išnyks, teigiama Europos mokslininkų tyrimo išvadose.