klaipėdos nafta

Išankstiniais duomenimis, „Klaipėdos naftos“ investicijos į suskystintųjų gamtinių dujų terminalą (SGDT) iki 2015 m. sieks apie 453 mln. Lt. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Komisija) penktadienį rengiasi svarstyti „Klaipėdos naftos“ planuojamų investicijų į SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimą projektą. „Klaipėdos naftos“ investicijų finansavimui bendrovė ketina naudotis šiais finansavimo šaltiniais: apie 250 mln.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis susitikimuose su pagrindinių Klaipėdos krovos terminalų „Klaipėdos Smeltė“ ir „Klaipėdos konteinerių terminalas“ vadovais aptarė galimybes priimti didelius kiekius NATO šalių krovinių, gabenamų į Afganistaną ir atgal. Šiuose terminaluose perkraunami per Lietuvą į ir iš Afganistano gabenami NATO šalių Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) kroviniai.

Laukiu rinkimų kaip išganymo. Jau rašiau, kad premjerui Andriui Kubiliui gali būti su galva negerai ir šis įspūdis tik stiprėja po naujų jo pareiškimų. Šįkart apie tai, esą normalu, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų kaštai bus įkalkuliuoti į dujų kainą vartotojams. Greičiausiai, per sudedamąją tarifo dalį – viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Nežinau, ką bendro turi AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo statybos su VIAP.

Vakar, rugsėjo 12 d., Baltarusijos valstybinės naftos ir chemijos koncernas „Balneftechim“ oficialiu raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos nafta“ vadovybę (rašto kopija pridėta ir AB „Lietuvos geležinkeliai“). Koncernas prašo pratęsti ilgametį bendradarbiavimą ir pasirašyti naftos produktų perkrovos sutartį bei informuoja, kad, nesusitarus su AB „Klaipėdos nafta“, baltarusiškų naftos produktų vežimo srautas bus nukreiptas į Latvijos ir Ukrainos uostus.

Vilniuje su AB „Lietuvos geležinkeliai“ susitikę Baltarusijos naftos kompanijų vadovai aptarė produkcijos vežimo į Klaipėdą perspektyvas bei problemas. Naftininkai pažymėjo, kad yra sunerimę dėl AB „Klaipėdos nafta“ atsisakymo nuo spalio 1 d. priimti baltarusiškos naftos produkciją. Baltarusijos naftos kompanijų vadovų teigimu, nesant galimybių tiekti produkciją į AB „Klaipėdos nafta“ terminalą, jie bus priversti nukreipti krovinių srautus į Latvijos uostus.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį po ilgų diskusijų pritarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai. 22 Tarybos nariai balsavo už, 5 – prieš, 2 susilaikė. Tarybos sprendimo projektą, kuriuo siūloma pritarti UAB „Sweco Lietuva“ parengtai PAV ataskaitai, parengė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Iki šių metų pabaigos turėtų paaiškėti, kokių šalių bendrovės susitars su „Klaipėdos nafta" dėl gamtinių dujų tiekimo į planuojamą pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Apie tai po suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, rašo Delfi.lt.

Visagino atominės elektrinės statyboms reikalingiems Itin dideliems kroviniams iškrauti Klaipėdos uoste gali prireikti naujos, vadinamosios nulinės krantinės. Elektrinės vadovai sako, kad ji būtų patogiausia, o uosto vadovai tokius planus vadina Damoklo kardu. Sprendžiant itin didelių ir sunkių, Visagino atominės elektrinės statyboms reikalingų krovinių atvežimo klausimus, buvo svarstomos bent trys vietos uoste, kur tokie kroviniai galėtų būti iškrauti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir „Klaipėdos nafta“ pasiekė papildomą susitarimą dėl investavimo į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir investicijų kompensavimo tvarkos bei sąlygų. Šis susitarimas papildo liepos 5 d. pasirašytą bendrovės ir direkcijos dvišalę bendradarbiavimo sutartį. Juo šalys susitarė dėl preliminariai numatomų šalių investicijų į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą dydžio.

Valstybės valdomos įmonės pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 102 mln. litų pelno. Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) portfelio pardavimo pajamos pirmąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 1,7 proc. – iki 1 667 mln. litų. Labiausiai – 4,7 proc. – ūgtelėjo energetikos sektoriaus įmonių pajamos, o labiausiai sumažėjo miškininkystės sektoriaus įmonių pajamos (8 proc.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje apsisprendė, kaip Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą įgyvendinančiai bendrovei „Klaipėdos nafta“ bus kompensuojamos išlaidos, patirtos statant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, būtiną SGD terminalo plėtrai ir įrengimui. Vyriausybės nutarime numatyta, kad SGD terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta„ sukurs uosto infrastruktūrą, kurią pasitikėjimo teise valdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba įžiebė aštrias diskusijas tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos ir įmonės „Klaipėdos nafta“. Savo žodį dėl investicijų kompensavimo šiandien turi tarti Vyriausybė. „Viskas buvo aišku iki birželio 12-osios, kol nebuvo priimtas SGD terminalo įstatymas, kuriame yra nurodyta, kad infrastruktūros darbus finansuoja “Klaipėdos nafta„ savo arba skolintomis lėšomis.

Šalies Vyriausybė labai greitai įvertino aiškias Klaipėdos miesto ir jūrų uosto vadovų nuostatas, kad Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos negali būti pradėtos, paminant pajūrio ir jo gyventojų interesus. Į uostamiestį atskubėjęs premjeras Andrius Kubilius išsklaidė kilusią įtampą. Užvakar į pajūrį atvykęs A.Kubilius tvirtino, kad Vakarų Lietuva yra pati geriausia vieta pradėti švęsti Valstybės – Mindaugo karūnavimo – dieną.

Dėl valstybės užkrautos SGD terminalo statybos prievolės Klaipėdos uosto ir jame dirbančių krovos kompanijų plėtra gali būti visiškai sužlugdyta, nelikus lėšų Nors Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo kritikams valdantieji mėgina kabinti Lietuvos priešų etiketes, vienas po kito kylantys su šiuo objektu susiję skandalai rodo, kad šaliai strategiškai svarbaus projekto iniciatoriai prastai atliko namų darbus.

Prieš porą savaičių Seimo palaimintos suskystintųjų dujų terminalo statybos kelia nesutarimus tarp bendrovės „Klaipėdos nafta“ ir Klaipėdos uosto direkcijos, praneša LTV naujienų tarnyba. Jos vadovas Eugenijus Gentvilas pirmadienį pareiškė nepasirašysiąs bendradarbiavimo sutarties su terminalo projektą įgyvendinančia „Klaipėdos nafta“, nes sutartis esą prieštarauja įstatymams.

Šiandien šalies ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus laukia nelengva užduotis. Pas jį atvyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Klaipėdos nafta“, kurios Vyriausybės nutarimu įpareigotos pasirašyti bendradarbiavimo dėl Suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo statybos sutartį, atstovai, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Uosto direkcija atsisako pasirašyti sutartį, prieštaraujančią Lietuvos įstatymams ir reikalaujančią milžiniškų lėšų.

Klaipėdos uosto direkcija atsisako pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su bendrove „Klaipėdos nafta“ dėl Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos, nes, direkcijos nuomone, tokia sutartis pažeistų įstatymus. Pirmadienį šis klausimas turėtų būti svarstomas pas Premjerą Andrių Kubilių.

Su valstybiniu vizitu Latvijoje viešinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Latvijos Prezidentu Andriu Berziniu apsilankė Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje. „Labai svarbu sukurti realiai funkcionuojančią Baltijos šalių dujų rinką, kad mūsų žmonės mokėtų konkurencines, o ne monopolininko diktuojamas kainas. Tam būtina ieškoti naujų dujų tiekėjų, panaudoti suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje ir Inčukalnio saugyklą, kuri galėtų tapti regioniniu dujų banku“, – sakė D. Grybauskaitė.

Dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įpareigota atlikti tris didelius darbus. Uosto direkcija turės užtikrinti reikiamus gylius prie Kiaulės Nugaros salos, t. y. toje vietoje, kurioje planuojama statyti SGD terminalą.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Lietuva ketina statyti neatlikusi Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). Tai ne tik pasėjo nerimo, o ateityje galėtų baigtis piliečių bylomis prieš valstybę.

Kaip besibaigtų Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektas – ar prie Kiaulės Nugaros, ar Butingėje, ar niekaip – valdantieji konservatoriai-liberalai jau atskleidė savo cinišką požiūrį į klaipėdietį. Ekonominiai Vilniaus ponų interesai – aukščiau žmogaus ir žemės, ant katros Klaipėdą kuriam. Ar nors vienas apie dujų terminalo prie Kiaulės Nugaros būtinumą kalbantis yra viešai užsiminęs apie tai, KAIP vykdomos šio terminalo projektavimo ir statybos procedūros? Neužsiminė ir neužsimins.

Darbo vizito į Katarą išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dvišalio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje ir dujų tiekimo į Lietuvą galimybes sekmadienį aptarė su Kataro energetikos ir pramonės ministru Mohamedu bin Salehu al Sada (Mohammed Bin Saleh Al Sada). Susitikime pristatytas Lietuvoje statomo suskystintų dujų terminalo projektas. Vėliau įvyko dvišalis Lietuvos energetikos ministro Arvydo Sekmoko susitikimas su Kataro energetikos ir pramonės ministru.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį susitikimu su Kataro energetikos ir pramonės ministru Mohamedu bin Salehu al Sada (Mohammed Bin Saleh Al Sada) pradėjo darbo vizitą šioje Artimųjų Rytų šalyje. Šalies vadovė ministrui pristatė Lietuvoje statomą suskystintų dujų terminalą bei aptarė dujų tiekimo į Lietuvą klausimus.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis šiomis dienomis pareiškė įtariantis, kad Klaipėdoje statomame suskystintųjų gamtinių dujų terminale gali būti švaistomi šimtai milijonų litų. Jo teigimu, negalima atmesti, kad Lietuva dujų terminalą-laivą, kurį nuomosis nuo 2014 m., galėjo įsigyti gerokai pigiau. Informaciją aptiko internete Kodėl konkursas, kurį skelbė vyriausybės valdoma įmonė „Klaipėdos nafta“ (vyriausybei priklauso 70,63 proc.

Šiandien Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio metu buvo diskutuojama apie sutartį su suskystintų dujų terminalo laivo tiekėju, buvo pristatytas konkrečios įmonės pasirinkimo argumentavimas, aptarti laivo kainos ir nuomos klausimai, taip pat buvo pristatytas suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, jo pagrindinės nuostatos su galimais pataisymais ir papildymais.

Lietuva Katarui yra įdomus klientas, nes čia būtų galima tiekti suskystintas gamtines dujas (SGD), sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Kaip praėjusią savaitę pirmoji paskelbė naujienų agentūra ELTA, balandžio pabaigoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė su darbo vizitu lankysis Artimuosiuose Rytuose, Katare. Šalies vadovės vizito tikslas – aptarti galimybes užsitikrinti dujų tiekimą iš šios valstybės.

Norvegijos naftos ir dujų kompanija „Statoil“ svarsto galimybę suskystintas dujas tiekti į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, sako energetikos ministras Arvydas Sekmokas, praeitą savaitę viešėjęs Osle. Po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį ministras kalbėjo, kad vizitas buvęs svarbus. Pasak A. Sekmoko, Norvegija palaiko Lietuvos žingsnius elektros srityje įsijungiant į Šiaurės šalių elektros rinką, SGD terminalo projektą.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis įtaria, kad strateginius Lietuvos energetinius projektus netrukus sudrebins naujas skandalas, rašo „Respublika“. Parlamentaras ėmė domėtis jau pradėtu įgyvendinti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje projektu, kuris L.Kernagiui kelia įtarimų dėl švaistomų šimtų milijonų dolerių. Šių metų kovo 2-ąją akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, kurios 70,63 proc.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) poveikio aplinkai vertinimas dar neatliktas, kratomasi strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, o „Klaipėdos nafta“ (SGD projekto organizatorius), kurios dabartine veikla teršiant uostamiestį specifiniais kvapais yra nepatenkinti klaipėdiečiai, jau perka dujų tanklaivį – talpyklą, nors iki šiol nėra pakankamai paskaičiuota, koks bus suskystintų dujų poreikis.

Nuo kovo 1-osios Lietuvos energijos išteklių biržoje „BaltPool“, be elektros, jau galima pirkti ir parduoti gamtines dujas. Kol kas rinkos dalyviai, turėdami tik vieną dujų šaltinį iš koncerno „Gazprom“, prekiaus veikiau oru, tačiau veikla lietuviškojoje biržoje pamažu domina didžiausius Europos energetikos milžinus. Gali būti, kad šiemet „BaltPool“ pradės organizuoti prekybą ir biokuru.

Kaip žinia, praėjusią savaitę „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su Norvegijos bendrove „Höegh LNG Ltd.“ dėl gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos nuomos. Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo niekas lyg ir nedrįsta ginčytis. Ketinama 10 metų išsinuomoti didelį laivą. Bendros investicijos už šį malonumą siektų apie 2 mlrd. litų.

Penktadienį Energetikos ministerijoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp bendrovės „Klaipėdos nafta“ ir norvegų kompanijos „Höegh LNG Ltd.“. Sutartimi norvegai įsipareigoja suskystintų gamtinių dujų terminalui (SGD) išnuomoti plaukiojančią saugyklą su dujinimo įrenginiu. „Lietuvai tai tikriausiai yra didžiausias pasiekimas po Būtingės terminalo“, – sutarties pasirašymo metu  sakė Energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pigesnių dujų siekianti gauti Lietuva turėtų žinoti, kiek jų pirks ateityje. Taip aiškina mokslininkai, bet prognozės, kiek reikės dujų mūsų šaliai, labai skiriasi, rašo „Lietuvos rytas“. Neseniai Lietuvoje apsilankęs „Gazprom Export“ vadovas Aleksandras Medvedevas teigė, jog gamtinės dujos mūsų šaliai nepinga dėl to, kad nesuvartojame jų tiek, kiek esame pažadėję. Pagal 2004 metais pasirašytą sutartį Lietuva įsipareigojo kasmet suvartoti 5 mlrd.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas ministrams ar jų įgaliotiems atstovams nustato pareigą Seimo frakcijų kvietimu dalyvauti frakcijų posėdžiuose. Pasinaudodama jai suteikta teise, Krikščionių partijos frakcija 2011 metų gruodžio 6 dieną buvo susitikusi su Energetikos ministru Arvydu Sekmoku aptarti Lietuvos energetikos problemų.

„Klaipėdos nafta“ bus atsakinga už tai, kad iki 2014-ųjų gruodžio Klaipėdoje būtų pastatytas suskystintų dujų terminalas.Jam reikalingą infrastruktūrą turės įrengti Klaipėdos jūrų uostas, o dujotiekį nuo Jurbarko iki Klaipėdos nuties „Lietuvos dujos“. Tokią atsakomybę už Lietuvai svarbų strateginį objektą Vyriausybės nutarimu siūlo įteisinti Energetikos ministerija, praneša LTV „Panorama“. Toks nutarimas, anot Premjero, bus priimtas artimiausiu metu.

Klaipėdos valdžia uostamiesčio gyventojams pasiryžo išpešti kompensacijų, kurios padėtų numalšinti baimę dėl ties Kiaulės Nugara planuojamo statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Už nepatogumus turi būti sumokėta – tokia žinia iš Klaipėdos nuskriejo Vyriausybei.Gyventojai bėgs į užmiestį? Kuo toliau, tuo labiau neabejojama, jog SGD terminalas bus statomas ne Būtingėje, o Klaipėdoje – ties Kiaulės Nugaros sala.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sako, jog visas sąlygas tam, kad dujų kainos išliktų tokios pat didelės, sudarė dabartinė valdančioji dauguma, mat dar praeitų metų viduryje Darbo partija siūlė būdą ženkliai sumažinti dujų kainas, tačiau valdantieji pasiūlymą užblokavo, saugodami dujų tarpininkus. „Pavasario Seimo sesijos pabaigoje mes užregistravome Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje.

„Pasirašytas valstybės bendrovių „Lietuvos energija“ ir „Klaipėdos nafta“ susitarimas dėl dujų pirkimo iš suskystintųjų dujų terminalo, kuris dar nepradėtas statyti, yra daugiau viešųjų ryšių akcija, nors kartu gal ir rodo ryžtą užbaigti projektą“, – mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis. Dalinamas neužmuštas lokys? „Šiuo metu dar tik vyksta konkursas laivui-saugyklai pirkti, kuriame dalyvauja trys įmonės. Rezultatai dar nėra aiškūs.

Lietuva iki 2015 metų pasistatys suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, penktadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius. „Dar sykį galiu pakartoti: Lietuva 2014 metų pabaigoje turės suskystintų dujų terminalą“, – po SGD terminalo projekto įgyvendinimo tarpžinybinės komisijos posėdžio žiniasklaidai sakė Premjeras, kuris yra šios komisijos pirmininkas. „Klaipėdos naftai“ pastačius terminalą, jį turėtų perimti ir valdyti valstybės kontroliuojamas perdavimo sistemos operatorius.

Kaip jau skelbta žiniasklaidoje, valstybės kontroliuojama AB „Klaipėdos nafta“ už konsultacines paslaugas įmonei „Fluor“ skyrė 38,5 milijono litų, kai už panašias paslaugas paprastai sumokama dvidešimt kartų mažiau.

Krikščionių partijos frakcijos seniūnui Vidmantui Žiemeliui patikrinus žiniasklaidoje skelbtus skandalingus duomenis apie galimą Energetikos ministerijos vadovų finansinį piktnaudžiavimą jų kontroliuojamoje AB „Klaipėdos nafta“, paaiškėjo, kad dujų terminalo statybos Klaipėdoje klausimais konsultuojančiai įmonei „Fluor“ skirta didžiulė 38,5 mln. litų suma, valstybės sąskaita privatiems asmenims galimai permokant keliasdešimt milijonų litų.

Energetikos ministerija, siekdama liberalizuoti degalų importo rinką, siūlo įstatymų pataisas, turinčias atpiginti degalus, tačiau verslas jomis netiki. 2010 metų pradžioje bendrovė „Klaipėdos nafta“ įrengė degalų importo terminalą – rekonstravo benzinvežių pripylimo aikštelę ir kitus degalų priėmimo iš tanklaivių įrenginius. Taip atsirado galimybė pigesnių degalų atsigabenti jūra. Ruošiasi galutiniam etapui Pirmasis tanklaivis su 8 tūkst.

Energetikos ministerija siūlo leisti verslininkams visas turimas degalų atsargas saugoti bet kurioje ES valstybėje. Iki šiol užsienyje buvo leidžiama laikyti iki 30 proc. degalų atsargų. Leidus privalomas degalų atsargas laikyti užsienyje, turėtų sumažėti kuro kaina, teigia Energetikos ministerija Naftos produktų ir valstybės naftos atsargų įstatymo pakeitimo projekto svarstymas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę.

Rugsėjo 6 dieną iš energetikos viceministro pareigų, rugsėjo 12 d. - iš „Litgrid“ valdybos nario ir valdybos pirmininko pareigų atsistatydinęs Romas Švedas antradienį atsistatydino ir iš „Klaipėdos naftos“ valdybos nario ir valdybos pirmininko pareigų Kaip yra pranešusi Energetikos ministerija, R. Švedas yra kviečiamas likti visuomeniniu energetikos ministro patarėju.

Mūsuose labai madingos įvairios akcijos. Gaudome girtus vairuotojus, turime ypatingą kapitalizmą, kurio atmainų nerasime visame pasaulyje. Per pora naktų pakeičiame mokesčių sistemą. O prekyba jau kitaip nebemoka dirbti tik pardavinėdama pigiau, net 100%, suprask „veltui“. Tačiau yra viena sritis, kur šių akcijų pasekmės sublizga visomis didžiausio absurdo spalvomis - tai šalies energetinė sistema.

Skalūninių dujų gavyba Lietuvoje domina vis daugiau pasaulio energetikos kompanijų – vienos jų vadovai birželio 14 d. susitiko su energetikos ministru Arvydu Sekmoku. Vilniuje viešėjusios kompanijos atstovai pageidavo konfidencialumo. Verslininkai atkreipė dėmesį, kad skalūninių dujų gavybos procesui labai svarbi reguliacinė aplinka, nes didžiosios kompanijos pasiryžę investuoti tik esant aiškiems abipusiams – tiek valstybės, tiek gavybos kompanijų – įsipareigojimams.

NASDAQ OMX Vilniaus akcijų biržoje slogios nuotaikos iš lėto keičiasi optimistinėmis. Likvidžių akcijų kainos iš lėto kyla ir kelia pagrindinį OMXV indeksą. Investuotojų nenustoja džiuginti pieno bendrovių akcijos. Mes jau ne kartą esame minėję Vilniaus biržoje kotiruojamų pieno perdirbimo bendrovių AB Vilkyškių pieninės, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Pieno žvaigždės“ akcijų patrauklumą. Per savaitę mažiausiai iš ketvertuko kilo nebent AB „Pieno žvaigždės“ akcijos.

Ketvirtadienį bendrovė „Klaipėdos nafta“ pasirašė ilgalaikę sutartį su Austrijoje registruota bendrove „Gazprom Neft Trading GMBH“ dėl mazuto krovos „Klaipėdos naftos“ terminale. Mazuto tiekimas prasidės nedelsiant, „Gazprom Neft Trading GMBH“ sutartyje įsipareigojo, kad minimalūs perkraunamo mazuto kiekiai sudarys nuo 10 iki 15 proc. visų „Klaipėdos naftos“ valdomo terminalo pajėgumų. Per metus Klaipėdoje galima perkrauti 7,1 mln. tonų naftos ir jos produktų.

„Klaipėdos nafta“ norėtų, kad Baltarusija per šią kompaniją bent dvejus metus tiektų naftą iš Venesuelos, penktadienį pareiškė Premjeras. Šis klausimas, pasak Vyriausybės vadovo, vienintelė Venesuelos naftos tranzito per Lietuvą į Baltarusiją kliūtis, nes politiškai dėl to jau susitarta.