kipras

Kipre problemos bent jau kol kas atrodo išspręstos, o ten indėlius laikę nerezidentai greičiausiai ieškos alternatyvų lėšoms nukreipti. Praėjusią savaitę buvo galima išgirsti rinkos dalyvius aktyviai svarstant, kad mūsų kaimyninės Latvijos bankai gali tapti patrauklia alternatyva nerezidentų indėliams ir į ją gali plūstelėti Kipre indėlius laikiusiųjų lėšos. Latvija nuo seno traukia nerezidentų lėšas Latvijoje nerezidentų indėlių dalis didžiausia tarp Baltijos valstybių ir siekia beveik 50 proc.

Paryžiaus mados savaitė, kuri baigėsi kovo 6 d., užbaigė keturių pagrindinių pasaulio stiliaus renginių karuselę ir nubrėžė aprangos tendencijas šių metų rudeniui ir žiemai. Beveik tuo pačiu metu kulminaciją pasiekusi Kipro bankinio sektoriaus krizė ėmė diktuoti naują madą finansų rinkose.

Vilnius, balandžio 4 d. (BNS). Turkijos sugebėjimas suderinti islamą su demokratija gali padėti kovoti su ekstremizmu Europoje, kurioje musulmonų skaičius tik augs, sako Turkijos ministras Europos Sąjungos (ES) reikalams Egemenas Bagisas (Egemenas Bahišas). Interviu BNS naujienų agentūrai ministras sakė laukiantis naujo impulso derybose dėl Turkijos narystės ES per Lietuvos pirmininkavimą šių metų antrąjį pusmetį, ir tikino matantis galimybę su graikais išspręsti padalyto Kipro klausimą.

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai. Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antroje antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas.

Vilnius, balandžio 3 d. (BNS). Dabartinė ekonominė krizė Kipre sukuria gerą progą išspręsti problemas dėl salos padalijimo, trečiadienį Vilniuje pareiškė Turkijos prezidentas Abdullah Gulas (Abdula Giulas). "Šiuo metu saloje yra didelė ekonominė krizė. Tai turėtų būti vertinama kaip svarbi galimybė, nes graikų pusėje yra ir nauja vyriausybė", - atsakydamas į BNS klausimą spaudos konferencijoje sakė Turkijos vadovas. Jo teigimu, susivienijimas suteiktų didelį ekonominį potencialą salai.

Nikosija, balandžio 3 d. (AFP-BNS). Kipro naujasis finansų ministras Haris Georgiadis (Haris Georgiades) buvo prisaikdintas trečiadienį, jo pirmtakui atsistatydinus praėjus kelioms valandoms po to, kai Nikosija pradėjo tyrimą, aiškinantis, kodėl sala buvo pastūmėta prie bankroto ribos.

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius nei tikėtasi. Didžiulė dalis investicijų, kurias paveiks naujasis Kipro gelbėjimo planas, yra būtent rusiškos kilmės. Taip nuo 40 iki 100 proc. vertės sieksiančios rinkliavos užguls rusiško kapitalo sąskaitas.

Kipro finansų ministras Michaelis Sarrisas antradienį atsisatydino po pokalbio su pagrindiniais užsienio skolintojais, kurių paskola saloje buvo finansuojama indėlininkų pinigais banke, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Ministras atsistatydino po to, kai Kipre buvo paskelbta švelnesnė politika dėl valiutos. Pakeltos piniginių perlaidų, dėl kuriu nereikia kreiptis į centrinį banką, lubos. Kiti suvaržymai liko tokie patys.

Nikosija, balandžio 2 d. (AFP-BNS). Kipro pareigūnai antradienį pradėjo teisinį tyrimą, aiškinantis, kodėl sala buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio, kol susitarė su euro zona dėl gelbėjimo paketo griežtomis sąlygomis.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kipras tapo penktąja euro zonos šalimi, kuriai teikiama tarptautinė finansinė pagalba. Tačiau Kipro atvejis išskirtinis – finansinę naštą turi prisiimti didieji bankų indėlininkai. Vokietija kalba apie atsakomybę ir teisingumą, Rusija, laikanti Kipro bankuose dideles sumas, – apie vagystę. Tuo metu Afroditės sala vadinamo Kipro gyventojai dėl susidariusios padėties pyksta ant daug ko, kartu ir ant savęs.

 Bene netikėčiausia reakcija į Kipro krizę tapo internetinės valiutos „Bitcoin“ vertės augimas. Paslaptingą valiutą liaupsina internetas, žiniasklaida ir anarchistiškai nusiteikusi visuomenės dalis, rašo „Businessweek“. „Bitcoin“ vertė pakilo iki 90 JAV dolerių už vienetą. Pastarosiomis dienomis šios valiutos vertė auga valandomis. Internete pasirodė gandai apie planus įkurti „Bitcoin“ bankomatus Kipre, o Kanados pilietis pareiškė parduodantis savo būst1 už 395 tūkst.

 Kipro finansų ministrui prakalbus apie kapitalo kontrolės priemones, kurios turėtų sustabdyti lėšų nutekėjimą iš šalies, islandai nejučiomis turėjo prisiminti penkerių metų senumo įvykius, kuomet žlugus vietos bankams vyriausybei teko griebtis panašių priemonių.

 Visos mokesčių, teisės, reguliacinės lengvatos, kuriomis naudojosi kompanijos Kipre, išliks nepakitusios. Tačiau planuojama nežymiai padidinti pelno mokestį bei apmokestinti nuolatinių gyventojų indėlių palūkanas. Šie mokesčių pokyčiai neturėtų reikšmingai įtakoti tarptautinių verslo grupių, kurios naudoja Kipre įsteigtas įmones, teigiama audito bendrovės „PwC“ pranešime spaudai. Žadama, jog prasidėjus Kipro bankų krizei šešias darbo dienas neveikę bankai atsidarys šiandien.

Į Kipro bankus nugabenti 5 milijonai eurų grynaisiais. Pinigai atvežti vėlų trečiadienio vakarą. Šiam tikslui buvo vykdomas specialus reisas ir pasitelktos didesnio saugumo priemonės. Pinigai atgabenti iš Frankfurto prie Maino, kuriame yra Europos centrinio banko (ECB) būstinė, praneša gazeta.ru. Kipro bankai ketvirtadienį turėjo atnaujinti savo darbą po beveik dviejų savaičių pertraukos, tad valdžiai teko skubiai užsakyti naujų banknotų pristatymą iš ECB saugyklų.

Patvirtinta, kad Kipro bankai po 10 dienų pertraukos bus atidaryti ketvirtadienį 12.00 val. vietos laiku, skelbia BBC. Centrinio Kipro banko vadovas Panikas Demetriadis (Panicos Demetriades) pranešė, kad bankai dirbs iki 18.00 val. Šalis planuoja riboti per savaitę išgryninamų pinigų kiekį, taip pat kontroliuojamas eksportas, banko čekių išrašymas, o terminuotųjų indėlių negalima bus atsiimti anksčiau nei baigiasi jų terminas. Neaišku, kiek laiko bus kontroliuojami finansiniai srautai.

Kipras buvo tapęs prieglobsčiu neaiškiais būdais uždirbtoms turtingų rusų santaupoms. Įvairiose pasaulio vietose įsikūrusios jurisdikcijos dėl žemų mokesčių tarifų ir pažado laikyti paslaptyje visą informaciją apie savo klientus yra nusipelniusios mokesčių rojaus titulo, rašo „QZ“. Tradiciškai tokiose valstybėse neteisėtais būdais gautus pinigus legalizuoja, nusikaltėliai, korumpuoti valdininkai ir sukčiaujantys verslininkai.

Rūta Medaiskytė, AB bankas „Finasta“ vyr. ekonomistė Per rinkas nuvilnijus Kipro problemoms, nejučiomis iškilo klausimas – „o kas sekantis?“. Euro zonos ekonomika jau senai yra pilna sopulių pradedant mažomis, baigiant didelėmis jos narėmis. Šįsyk apie galimą Kipro „užkratą“ pabilta Slovėnijoje, kurią taip pat slegia bankų sektoriaus problemos.

Kipro gelbėjimas, pasibaigęs bankų restruktūrizavimu ir jų skolintojų nuostoliais, sukėlė įvairaus pobūdžio neracionalias baimes ir lūkesčius dėl euro zonos ateities. Vieni ekonomistai baiminasi, kad iš butelio buvo išleistas džinas, sukūręs precedentą indėlių nuvertėjimui ir kitose euro zonos šalyse. Kitiems ekonomistams šie įvykiai – tai signalas, kad euro zona nebus savitarpio pagalbos klubas, ir ateityje pervedimai tarp valstybių mažės. Ir pirmieji, ir antrieji klysta.

Kipro ekonominė krizė Lietuvai jokio poveikio neturės, kadangi šios salos vystomos ekonomikos apimtys nėra didelės, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. "Trumpai atsakant, galima sakyti, kad neatsilieps, nes Kipro ekonomika yra nedidelė. 2012 m. Lietuvos BVP buvo daugiau nei pusantro karto didesnis už Kipro.

 Sekmadienio naktį sukurptas sandoris tarp Kipro ir tarptautinių kreditorių sukėlė pagrįstą gyventojų pasipiktinimą. Šalies gelbėjimo planas kardinaliai skiriasi nuo kitų euro zonos narių, kurios per pastaruosius kelis metus buvo atsidūrusios ties bankroto riba, gelbėjimo projektų. Netradicinį sprendimą lėmė išskirtinė Kipro ir jo bankų sistemos padėtis bei faktas, kad Kipras palūžo pernelyg vėlai.

Pastaruoju metu investuotojai akylai stebi situaciją ne tik Kipre, bet ir Vengrijoje. Pastarosiomis savaitėmis Vengrijos forinto vertė prieš eurą stipriai krito, todėl investuotojai su nerimu laukia Vengrijos vyriausybės veiksmų. „Danske Bank" analitikai mano, jog Vengrijos centrinis bankas antradienį bazinę palūkanų normą gali sumažinti nuo 5,25 proc. iki 5 proc. "Danske Bank" Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius pabrėžia, kad atgauti pasitikėjimą Kiprui nebus paprasta.

Kiprui naktį pavyko pasiekti susitarimą su kreditoriais dėl 10 mlrd. eurų finansinės pagalbos, tačiau dėl to šalis bus priversta uždaryti antrą pagal dydį šalies banką, o indėlininkai, kurių indėliai buvo neapdrausti, patirs didelių nuostolių, skelbia „Reuters“. Sutarimas su Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo vadovais buvo pasiektas likus kelioms valandoms iki nustatyto termino.

Kipras dar ne taip seniai buvo lengvatinio apmokestinimo zona, kurioje gyventojai įprato naudotis pigiais kreditais ir gauti aukštas palūkanas už indėlius. Atėjo laikas už tai sumokėti. Maža šalis Kipro centrinio banko duomenimis, depozitų šalies bankuose sausio pabaigoje buvo 68,4 mlrd. eurų (235 mlrd. Lt). Šalies rezidentų sąskaitose – 42,9 mlrd. eurų, euro zonos rezidentų – 4,8 mlrd. eurų, kitų šalių rezidentams priklausė 20,9 mlrd. eurų indėlių. Banko „Finasta“ vyr.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kipro parlamentas atidėjo šiandien ryte numatytą posėdį, kuriame turėjo svarstyti vadinamąjį planą „B“ Kipro finansiniam sektoriui gelbėti. Parlamentarai prašo daugiau laiko susipažinti su įstatymų paketu, kurį sudaro 9 dalys, tačiau Europa įspėja – be plano nebus ir paskolos, todėl šalies bankai grius paskui save nusitempdami visą ekonomiką.

Kipro teismas islamistų kovotojų grupės "Hezbollah" narį pripažino kaltu prisidėjus prie išpuolių prieš izraeliečius planavimo rytinėje Viduržemio jūros saloje, skelbia AP. Trijų teisėjų taryba ketvirtadienį nusprendė, kad 24-erių Švedijos ir Libano pilietis Hosamas Talebas Jakubas (Hossam Taleb Yaacoub) yra kaltas dėl penkių kaltinamųjų punktų, įskaitant sąmokslą ir dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje.

Politiniai lyderiai Kipre atsakė ketinimo apmokestinti indėlius, esančius šalies bankuose, – šis planas sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą. Kipro bankai, kurie buvo uždaryti visą savaitę, kad būtų išvengta masinio indėlių atsiėmimo, lieka uždaryti iki kito penktadienio. Kiprui reikia surasti 7 mlrd. eurų, kad gautų 10 mlrd. eurų siekiančią ES ir TVF paskolą. Kipro valdžia dabar siūlo sukurti valstybinį solidarumo fondą ir išleisti specialią obligacijų emisiją, kad gautų 5,8 mlrd. eurų.

Kipro ministrų kabinetas ketvirtadienį susirinko į neeilinį posėdį dėl "plano B". Bus tariamasi, kaip gauti Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo paramą. Apie tai praneša "Eubusiness". Kipro politikai rasti sprendimą iš susidariusios padėties laiko teturi iki pirmadienio. Kovo 25 d. finansinė pagalba iš Europos centrinio banko bus nutraukiama, o toks žingsnis sužlugdytų Kipro bankų sektorių. Vyriausybė ketvirtadienį paragino nepasiduoti panikai.

Kipro bankai, šiuo metu laikinai uždaryti, gali apskritai nebeatnaujinti darbo, pareiškė Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble), informuoja "MercoPress". Pasak V. Šoiblės, didžiausios Kipro organizacijos subankrutuos, jeigu negaus antikrizinių lėšų. Kovo 19 d. Kipro parlamentas atmetė įstatymo projektą, pagal kurį visi indėliai, laikomi Kipro bankuose, turi būti apmokestinti vienkartiniu mokesčiu. Ši rinkliava yra viena pagrindinių ES skiriamos 10 mlrd.

Kipro parlamentas, kuris per išvakarėse surengtą neeilinį posėdį jau kartą atmetė precedento neturinčius planus apmokestinti bankų indėlius, vėl renkasi trečiadienį vakare, praneša Kipro žiniasklaida. Įstatymų leidėjai turės aptarti naują antikrizinį pasiūlymą. Jį parengė kreditorių trejetas (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas). Spėjama, kad pasiūlymai bus sukoncentruoti ties dviem svarbiausiais klausimais.

Kuomet Kipro parlamentas atšaukė TVF ir ES 10 mlrd. eurų gelbėjimo planą Kiprui, dėl kurio šalies bankų indėlininkai būtų turėję paaukoti 5,8 mlrd. eurų, finansinė krizė įžengė į naują etapą. Jei Nikosija nesugalvos alternatyvaus būdo paskirstyti lėšas arba ES ir TVF nesušvelnins gelbėjimo sąlygų, šalies bankų sistema negaus pigių paskolų iš centrinio banko, kuris mėnesius leido bankams gyvuoti. Be šio finansavimo Kipro laukia bankų griūties ir pasitraukimo iš euro zonos perspektyva.

Kipro verslininkai reikalauja aiškumo, kokia yra bankų situacija ir kaip ji paveiks verslą. Trečiadienį planuojamas parlamento balsavimas dėl finansinės pagalbos. Apie tai praneša BBC. Indėlininkai, kurių indėliai siekia daugiau nei 20 tūkst. eurų, turės mokėti 6,75 proc. banke laikomos sumos vienkartinį mokestį. Indėliai, kurie siekia daugiau nei 100 tūkst., bus apmokestinti 9,9 proc. Bankuose nevyksta įprastos operacijos, jie uždaryti jau nuo penktadienio ir liks uždaryti iki ketvirtadienio.

Euro grupė ir tarptautinė valiutų rinka paskelbė Kipro vyriausybei ultimatumą: jeigu norite sulaukti pagalbos, Jūs turite apmokestinti bankinius depozitus. Ir kol kas Kipro vyriausybė žada įvykdyti ''didžiosios trijulės'' reikalavimą.

Britanijos indėlių draudimo sistemos vadovas patikino, kad šalies gyventojų santaupos yra „gerai apsaugotos“ nepaisant finansinių problemų Kipre, skelbia BBC. Tačiau Markas Neale‘as, vadovaujantis Finansinių paslaugų kompensacijos schemai (FPKS), pripažino, kad Kipro ketinimai kreiptis dėl tarptautinės finansinės pagalbos gali sumažinti indėlininkų pasitikėjimą. Kita vertus, jis užtikrino, kad Britanijos padėtis yra visiškai skirtinga nuo Kipro.

Nepopuliarus Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimas gelbėjant Kipro ekonomiką apmokestinti visus indėlius, laikomus Kipro bankuose, gali turėti įtakos Lietuvai – šalies tiesioginių investicijų krepšelyje Kipras užima 3 vietą. Vis dėlto, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įsitikinęs, kad Kipro gelbėjimo planas Lietuvai nekirs skaudžiomis pasekmėmis.

Prieš savaitę praneštas aukso,kaip nemadingos ir nepelningos investicijos „titulas” gali nebetekti prasmės. Tačiau pirmadienį atsirado priešingų argumentų. Aukso kainos pakilo daugiausiai per 2,5 savaitės iki 1 608,3 JAV dolerių už unciją šį pirmadienį. Kontroversiška finansinė pagalba Kiprui, paskatino investuotojus pirkti saugų investicijoms metalą, praneša CNBC. Vis dėlto, lieka abejonių dėl staiga šoktelėjusio tauriojo metalo populiarumo, kurio kaina šiais metais krito 4 procentais.

JAV, Japonijos ir Australijos obligacijos pasistūmėjo į viršų, kai Kipro indėlininkams buvo pritaikyta rinkliava, kuri grasina pagilinti regiono skolos krizę. Iki šiol Kipras buvo laikomas saugiu prieglobsčiu pinigams. Kipro 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito žemiausiai per tris savaites, kai euro zonos finansų ministrai apmokestino Kipro bankų indėlius mainais už 10 mlrd.

Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių. Kipras sudaro tik maždaug 0,2 proc. regiono BVP, o siūloma pagalba – 10 milijardų eurų – yra daug mažesnė nei per pastaruosius tris metus gelbėtų keturių Europos valstybių gauta parama. Tačiau šis gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės poveikio ir Lietuvos ekonomikai.

Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) penktadienį Briuselyje susitarė dėl 10 mlrd. eurų finansinės paramos Kiprui, kuris mainais turės taikyti „skausmingas“ priemones indėlininkams, skelbia „bloomberg.com“. Pagal naująją iniciatyvą Kipro indėlininkai, kurių banko sąskaita siekia iki 100 tūkst. eurų, turės sumokėti vienkartinį 6,75 proc. mokestį, o kurių sąskaita yra didesnė - 9,9 proc. mokestį. Tai padės surinkti 5,8 mlrd. eurų. Kipro ekonomika tesiekia 0,2 proc.

Didžioji Britanija atlygins nuostolius visiems šalies kariams Kipre, kurie patirs žalą dėl bankų apmokestinimo, skelbia BBC. Britų vyriausybės darbuotojai taip pat bus apsaugoti, teigė šalies iždo kancleris Džordžas Osbornas (George Osborne). Pagal naująją iniciatyvą Kipro gyventojai, kurių banko sąskaita siekia iki 100 tūkst. eurų, turės sumokėti vienkartinį 6,75 proc. mokestį, o kurių sąskaita yra didesnė - 9,9 proc. mokestį. Toks sprendimas gali pakenkti 3 tūkst.

Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) teigė, kad finansinė pagalba, kuri sukėlė masinį visuomenės pasipiktinimą, būtina norint išvengti bankroto, skelbia BBC. 10 mlrd. eurų finansinė parama, dėl kurios susitarė euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), yra "skausmingas, tačiau kontroliuojamas krizės valdymas", sakė prezidentas.

Atvykite – čia niekada nepritrūks saulės, vyno ir meilės, – taip savo šalį pristato Trodo kalnuose esančios vyninės savininkas, kurio nuoširdi šypsena neleidžia abejoti nė vienu žodžiu. Ir išties, praleidę čia bent savaitę, įsitikinsite tuo patys, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Kipras vilioja paplūdimiais, mitais ir istorija, Jūs amžiams įsimylėsite jo kalnus, uolėtas pakrantes ir kone ištisus metus žydinčius sodus.

Europos ekonomikos reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn) įspėja, kad Kipras gali pasitraukti iš euro zonos, jei negaus finansinės pagalbos. Apie tai praneša "EUbusiness". "Net didžiosios Europos Sąjungos šalys turėtų suprasti, kad kiekviena euro zonos narė yra svarbi sistemai, - O. Rėnas sakė "Die Spiegel" žurnalui, paklaustas, kodėl Kiprui reikia suteikti finansinę programą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienio vakarą pasveikino išrinktąjį Kipro vadovą Niką Anastasiadį (Nicos Anastasiades) su pergale šalies prezidento rinkimuose ir pakvietė apsilankyti Lietuvoje. "Naudodamasi proga taip pat kviečiu Jus jums patogiu laiku apsilankyti Lietuvoje.

Sekmadienį Kipre prasidėjo antrasis prezidento rinkimų ratas, kurio metu rinkėjai išrinks lyderį, sudarysiantį susitarimą dėl finansinės pagalbos, padėsiančios šaliai kovoti su ekonomikos nuosmukiu, skelbia "Reuters". Favoritu laikomas konservatorius Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades), kuris aiškia persvara laimėjo pirmąjį balsavimą, tačiau, priešingai nei tikėtasi, negavo absoliučios balsų daugumos.

Kipre prasidėjo prezidento rinkimai, praneša BBC. Apklausos duomenimis, centro dešinės lyderis Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) 15 taškų pirmauja prieš kairiųjų lyderį Stavrą Malą (Stavros Malas). Tačiau nemanoma, jog N. Anastasiadžiui pavyks laimėti daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų, kurių reikia, norint išvengti antro rinkimų turo, planuojamo vasario 24 d. Rinkimus aptemdė pasaulinė ekonominė krizė. Birželį Kipras tapo penkta euro zonos nare, prašančia finansinės pagalbos.

Kipro sala yra kertinis nelegalaus rusų kapitalo taškas. Šios valstybės valdžia teikia pagalbą bankams, patekusiems į sudėtingą situaciją. Dabar Kipras nori gauti pinigų iš savo euro zonos partnerių, rašoma „Die Welt“. Rusija šiais metais pirmininkauja „G20“. Ši ekonomine prasme stiprių valstybių grupė pastaraisiais metais buvo priversta visų pirma užsiimti tarptautinės finansų sistemos stabilizavimu.

Kipras tikisi iš Europos Sąjungos (ES) partnerių tokio paties solidarumo, koks buvo parodytas Graikijai skiriant finansinę paramą, tačiau nesutinka, kad būtų nurašyta dalis Kipro skolų. "Mes tikimės tokio paties solidarumo, tačiau iki šiol jis nebuvo parodytas", - sakė Kipro finansų ministras Vasas Šiarlis (Vassos Shiarly) antradienį verslo dienraščiui "Handelsblatt". Apie tai praneša "EUbusiness". Pernai birželio pabaigoje Kipras paprašė finansinės pagalbos, siekiančios apie 17 mlrd. eurų.

Savaitgalį Šiaulių arenoje praūžusiame Daviso taurės Europos-Afrikos zonos antros grupės mače tarp Lietuvos ir Kipro teniso rinktinių lietuviai įveikė savo varžovus 4:1. Laimėjusi visus vienetų susitikimus mūsų šalies rinktinė kiek netikėtai kluptelėjo tik dvejetų mače, „Manau, kad viskas pavyko gerai. Pradžioje kiek nerimavome, tačiau sprendimas perkelti mačą į naujas erdves - Šiaulių areną - tikrai pasiteisino. Noriu padėkoti visiems vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie šios puikios šventės.

  Šiaulių arenoje vykstančio pasaulio vyrų teniso komandų čempionato - Deviso taurės (Davis Cup) varžybų - Europos-Afrikos zonos II grupės mačo ketvirtajame susitikime sekmadienį 22-ejų metų lietuvis Ričardas Berankis (85-oji pasaulio raketė) 6:3, 6:2, 6:1 įveikė 20-metį kiprietį Soterį Hadžistilį (Soteris Hadjistyllis).   Po 1 val. 17 min. trukusio mačo Lietuvos rinktinė užsitikrino kelialapį į antrąjį ratą.