kęstutis glaveckas

Seimui pritrūko drąsos galų gale priimti rezoliuciją dėl Tibeto padėties. Net tris kartus balsavus, iš kurių du kartus rezoliucijai buvo pritarta, trečiasis balsavimas buvo lemtingas –  ekonominiai argumentai nugalėjo prieš vertybinius ir moralinius. Per 10 minučių balsavus tris kartus, rezultatai skyrėsi kaskart. Seimo narys Saulius Pečeliūnas apie tokius balsavimus pasakė, jog kai kurie parlamentarai neturi vertybių skalės, jei savo apsisprendimą gali keisti per kelias minutes.

Valstybės skolos įstatyme siūloma nustatyti, kad Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantijas dėl paskolų, teikiamų studentams pagal Mokslo ir studijų įstatymą. Tai numatantį Valstybės skolos įstatymo papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Priėmus siūlomą projektą, Valstybės skolos įstatymo nuostatos būtų suderintos su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis.

Lietuvos piliečiai sekmadienį po Nepriklausomybės atkūrimo penktą kartą renka prezidentą. Balso teisę turi 2 686 346 rinkėjai. Prezidentas 2009-ųjų gegužės 17-osios rinkimuose bus renkamas iš septynių kandidatų.

Seime prasidėjo interpeliacijos finansų ministrui Algirdui Šemetai procedūra. Tarp ministro ir Seimo narių įžeidinėjimų vieni kitiems A. Šemeta teisinosi, kad jokios realios alternatyvos dabartinei finansų politikai nebuvo ir nėra, ir dar kartą kartojo, kad sunkmetis - buvusios Vyriausybės palikimas.

Trys valdantiesiems priklausantys parlamentarai siūlo sugriežtinti Seimo narių teikiamų įstatymų pataisų, kurioms įgyvendinti prireiktų biudžeto lėšų, priėmimą. Atitinkamas Seimo statuto pataisas registravo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas, konservatorių-krikdemų ir liberaldsąjūdiečių frakcijų seniūnai Jurgis Razma bei Audrius Endzinas.

Lietuva sparčiai krinta į skolų duobę - Vyriausybė nuo gruodžio mėnesio iki dabar centrinės valdžios skolą padidino beveik 5,5 mlrd. litų. Stringant valstybės biudžeto surinkimui ir Vyriausybei pritrūkus lėšų įvairiems piniginiams įsipareigojimams vykdyti, mūsų krašto atstovai vis dažniau varsto bankų ir kitų finansinių institucijų duris. Finansų ministerijos (FM) duomenimis, kovo pabaigoje centrinės valdžios skola siekė 18,791 mlrd. litų - 18,7 proc.

Jau antrą kartą šiemet susitikę su Premjeru ir kitais Vyriausybės nariais Lietuvos pramonininkai pažymėjo, kad po pirmojo pokalbio yra pažangos, tačiau daugelį klausimų spręsti vėluojama. Pramonininkai ragino šalinti biurokratines kliūtis investuotojams ir pažymėjo, jog jie nori prisidėti prie Vyriausybės taupymo politikos, bei nurodė konkrečius efektyvesnio mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo rezervus.

Kitą mėnesį Seimą pasieks dar vienas kuklesnio valstybės biudžeto projektas. Dėl jo gali užvirti rimtas mūšis, nes net valdančioji koalicija nemato daug galimybių vėl mažinti išlaidas. Praėjusią savaitę Seimas daugiau nei 2 mlrd. litų sumažino valstybės biudžetą. Prieš tai milijardas litų buvo nurėžtas nuo "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tačiau Finansų ministerija (FM) jau planuoja naujas biudžeto korekcijas.

Prisidėti prie vieningos Europos Sąjungos (ES) valstybių valiutos siekianti Lietuva nėra numačiusi datos, kada tai galėtų įvykti. Paskirti galimo euro įvedimo termino neskubama ir baiminantis vėl patirti nesėkmę. Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pasiūlė nustatyti konkrečią datą, kada Lietuva tikisi įsivesti eurą ir stiprinti ryšius su įtakingomis euro zonos valstybėmis. Tačiau politikai apie galimą euro įvedimo datą kalba vangiai.

Seimas ketvirtadienį apsvarstė šių metų biudžeto pataisų projektą ir jį atidavė dar kartą taisyti Vyriausybei. Ministrų kabinetas į posėdį rinkosi ketvirtadienį vakare. Vyriausybė, atsižvelgusi į Seimo narių pasiūlymus, pritarė pakoreguoto 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui, kuriuo siekiama įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, išlaikant valstybės finansinį stabilumą, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Iš Seimo narių pateiktų ataskaitų už parlamentinei veiklai finansuoti pirmajam ketvirčiui skirtas lėšas matyti, kad nemaža dalis parlamentarų didžiąją dalį lėšų skyrė automobilių nuomai. Tuo tarpu Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas didžiąją išlaidų parlamentinei veiklai dalį skyrė savireklamai - ataskaitoje nurodyta, kad 10,4 tūkst. litų buvo skirta viešosios informacijos paslaugoms, šiai kategorijai priskiriami straipsniai, informaciniai leidiniai, TV, radijo eteris.

Penki mėnesiai. Tiek laiko vis dar naująja vadiname Andriaus Kubiliaus valdomą penkioliktąją Vyriausybę. Praėjo beveik pusė metų, o mes vis dar prisimename šios Vyriausybės kūdikystės kančias, ypač naktines, kai buvo tiesiog prievartaujami mokesčių įstatymai. Tada buvo sakoma, o vėliau teisinamasi, jog reikia skubėti, nes pavėluosime. Dangus griūva. Be to, buvo tikinama, kad viskas daroma teisingai, nes nepapildžiusi kitų metų biudžeto valstybė gali bankrutuoti.

Iš biudžeto siūloma nekompensuoti išlaidų, kurios būtų patirtos gesinant valstybinius miškus. Atitinkamą Miškų įstatymo pataisą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas įregistravo Seime. "Miškų ūkis pats tegu padengia išlaidas. Jis dabar nėra apmokestintas jokiais mokesčiais", - BNS sakė K.Glaveckas. Pasak jo, pernai biudžetas iš valstybinių miškų ūkių gavo 21,4 mln. litų pajamų, Latvijoje - 194 mln. litų, Estijoje - 43 mln. litų.

Didžiausia opozicinė parlamentinė frakcija parašus po interpeliacija finansų ministrui Algirdui Šemetai ketina surinkti iki kito antradienio. „Kol kas tekstas dar derinamas su Seimo frakcijomis, kurios žada paremti interpeliaciją. Penktadienį derinimas bus baigtas ir antradienį parašus įteiksime Seimo pirmininkui“, - BNS sakė socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. „Norėtume, kad nepasitikėjimo finansų ministru klausimo Seimas imtųsi dar gegužės pradžioje“, - sakė parlamentaras.

Seimo nariai masiškai teikia siūlymus apkarpyto valstybės biudžeto projektui. Nepaisydami raginimų bent sunkmečiu susilaikyti nuo tokių iniciatyvų, kur nors kelelį nutiesti ar kam nors stogelį uždengti prašo ne tik opozicijos atstovai, bet ir valdantieji. Kaskart persvarstant valstybės biudžetą į Seimo posėdžių sekretoriatą ima plūsti parlamentarų prašymai skirti papildomų lėšų darželiams, mokykloms, ligoninėms, įvairiems renginiams. Šiuo metu jau įregistruota kelios dešimtys tokių siūlymų.

Viena iš valdančiųjų partijų - Liberalų sąjūdis - šeštadienį slaptu balsavimu reitingavo kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą. Į Europos Parlamento rinkimus partiją ves Leonidas Donskis. Pasak Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovo Šarūno Gustainio, partijos tarybos nariams buvo pateiktas reitinguoti 27 kandidatų sąrašas.

Viena iš valdančiųjų partijų - Liberalų sąjūdis - šeštadienį slaptu balsavimu reitinguos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą ir tvirtins rinkimų programą. Tai numatoma padaryti Raseinių rajone, „Karpynėje“, vyksiančiame partijos tarybos posėdyje. Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis BNS sakė, kad tarybos nariams bus pateiktas reitinguoti 27 kandidatų sąrašas. Iš jų bus reitinguojami 10 asmenų.

Mūsų šalies Vyriausybė jau birželį gali paprašyti finansinės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos. Tuo metu galime tikėtis dar vienos mokesčių pertvarkos. Premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministras Algirdas Šemeta kol kas teigia nematantys būtinybės prašyti TVF paskolos. Tačiau pastaruoju metu jų tonas kalbant šiuo klausimu gerokai sušvelnėjo.

Lietuvos Seime vieši Kinijos komunistų partijos Centro komiteto delegacija, vadovaujama partijos Tarptautinio departamento viceministro Cheno Fengxiango (Čeno Fengksiano). Ch.Fengxiangas vadovauja Kinijos komunistų partijos Tarptautinio departamento VI biurui, kuris atsakingas už ryšius ir bendravimą su Rytų Europos, Baltijos regiono ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos politinėmis partijomis ir organizacijomis.

Savavališkas euro įvedimas, kurį krizės kamuojamoms Rytų ir Centrinės Europos valstybėms neoficialiai siūlo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Lietuvai atsirūgtų ES paramos nutraukimu. Dėl euro sprendžia ne TVF Įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“ paviešino konfidencialią TVF ataskaitą, kurioje siūloma Vidurio ir Rytų Europos šalims atsisakyti nacionalinių valiutų ir įsivesti eurą, nelaukiant, kada bus galima oficialiai prisijungti prie euro zonos.

Liberalai Kęstutis Glaveckas bei Gediminas Navaitis siūlo mažinti išlaidas parlamentinei veiklai, kompensacijas už telefoninius pokalbius, Seimo nario padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčio fondą. Tai numatančias Seimo statuto pataisas parlamentarai įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. Šiuo metu parlamentaro išlaidoms, susijusioms su darbu Seime, skiriamą 1,7 VMDU (vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio) dydžio sumą, siekiančią 3,9 tūkst. litų, siūloma mažinti iki 1,3 VMDU (apie 3 tūkst.

Išgelbėti nesurenkamą valstybės biudžetą Vyriausybė tikisi apkarpydama daugiausia uždirbančių tarnautojų algas, sumažindama išlaidas investicijoms, transporto lengvatoms ir lėšas savivaldybėms. "Sodros" skylės bus kamšomos ligonių ir privačių pensinių fondų sąskaita. Vakar Vyriausybė nusprendė atsisakyti anksčiau suplanuotų 3,3 mlrd. litų biudžeto išlaidų. Ministrų kabineto patvirtintame patikslintame šių metų biudžeto projekte nuo investicinių programų numatoma nurėžti 540 mln. litų.

Pralošia valstybė Akis bado akivaizdus faktas: už degalus Lietuvos gyventojai moka brangiau nei jų kaimynai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas prakalbo, kad Lietuvoje gyventojai už kurą moka brangiau dėl to, kad bendrovė „Mažeikių nafta“ (MN) yra monopolininkė. Pasak K.Glavecko, litras kuro galėtų būti maždaug 20 centų pigesnis ir nereikėtų lietuviams jo piltis kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Povilas Malakauskas trečiadienį Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui pateikė informaciją, kas skleidė gandus apie lito devalvavimą. Anot jo, nerastas joks realus fizinis asmuo, galėjęs sukelti paniką. Tai esą lėmė psichologiniai veiksniai. Gandais, kad prieš dvi savaites savaitgalį turėjęs būti devalvuotas litas, patikėję šimtai žmonių savaitgalį užplūdo bankų skyrius, kur keitėsi litus į eurus ir kitą užsienio valiutą.

Nėra jokių požymių, kad ažiotažas dėl galimo lito devalvavimo būtų sukeltas tyčia. Dėl to kalta bendra įtampa šalyje ir kaimyninėse valstybėse. Tai Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas trečiadienį pranešė Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui. „Šiai dienai neturime jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad tai buvo piktas, specialiai atliktas veiksmas“, - trečiadienį žurnalistams sakė P.Malakauskas.

Seimo finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, liberalas Kęstutis Glaveckas išsaugojo postą.Į slaptą balsavimą atėjo mažiau parlamentarų negu reikėjo: reikėjo 71 Seimo nario, o atėjo tik 50. Už K.Glavecko atleidimą balsavo 36 parlamentarai, prieš - 8, o sugadinti rasti 6 biuleteniai. Nuversti pirmininką siekėparlamentinė opozicija – pirmiausia, socialdemokratų frakcija. Balsavime nedalyvavo Tautos prisikėlimo partijos atstovai, liberalsąjūdiečiai ir beveik visi konservatoriai-krikdemai.

Parlamentarai nesugebėjo priimti rezoliucijos, kurioje grupė Seimo narių Kiniją ragina pradėti dialogą su tikruoju Tibeto tautos atstovu – Jo Šventenybe Dalai Lama. Bent kol kas, Seime nugalėjo tie, kurie tvirtina, jog tokia rezoliucija gali pakenkti Lietuvos ir Kinijos santykiams, visų pirma - ekonominiams. Tam, kad rezoliucija būtų priimta, už ją turėjo balsuoti mažiausiai 48 parlamentarai. Tačiau už ją pasisakė  34 parlamentarai, prieš – 14, 37 susilaikė.

Seimas antradienį svarstys, ar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas tinkamas toliau eiti komiteto vadovo pareigas. Atitinkamo Seimo nutarimo svarstymas įtrauktas į antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkę. K.Glavecko nušalinimo nuo pareigų reikalauja Seimo socialdemokratai - jie surinko 31 parlamentaro, remiančio parlamentaro atstatydinimą iš komiteto pirmininkų, parašus, leidžiančius Seime pradėti svarstyti nepasitikėjimą K.Glavecku.

Seimas antradienį svarstys, ar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas tinkamas toliau eiti komiteto vadovo pareigas. Atitinkamo Seimo nutarimo svarstymas įtrauktas į antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkę. K.Glavecko nušalinimo nuo pareigų reikalauja Seimo socialdemokratai - jie surinko 31 parlamentaro, remiančio parlamentaro atstatydinimą iš komiteto pirmininkų, parašus, leidžiančius Seime pradėti svarstyti nepasitikėjimą K.Glavecku.

Vilniuje kilusi panika dėl tariamos lito devalvacijos iki Tauragės neatsirito. Kai sostinės gyventojai šeštadienį masiškai užplūdo bankus, kuriuose keitėsi litus į eurus, tauragiškiai į šią žinią sureagavo santūriai ir eurų nupirko lygiai tiek pat, kaip ir kitais savaitgaliais. Taip teigia Tauragės bankininkai. Įtemptą padėtį įaudrino gandas „Žmonės per daug įsitempę, per daug jautriai reaguoja į bet kokią žinią apie pinigus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Povilas Malakauskas informaciją apie lito devalvavimo skleidėjus Seimo pirmininkui pateiks trečiadienį. Apie tai BNS informavo Seimo vadovo atstovė spaudai Indrė Viržintė. „Susitikime bus aptariami einamieji ir visi svarbūs klausimai“, - sakė ji. VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas BNS sakė, kad departmentas nekomentuoja, kokios temos bus aptartos A.Valinsko ir P.Malakausko susitikime.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Povilas Malakauskas su Seimo pirmininku Arūnu Valinsku kitą savaitę aptars informaciją apie gandus dėl lito devalvavimo. „Kitą savaitę vyks eilinis susitikimas su VSD vadovu ir jo metu kartu su kitais klausimais bus aptartas gandų, susijusių su lito devalvavimu, skleidimas“, - BNS sakė Seimo pirmininko atstovė spaudai Indrė Viržintė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas neturėtų atsistatydinti, teigia Liberalų sąjūdžio partijos vadovas Eligijus Masiulis. Liberalsąjūdiečių frakcija K.Glavecką įpareigojo ateityje susilaikyti nuo neapgalvotų pareiškimų. Sprendimą frakcija priėmė ketvirtadienį.

Vertybinių popierių komisijos pirmininkė Vilija Nausėdaitė pristatė Seimui 2008 metų veiklos ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad pasaulio ir Lietuvos makroekonominė aplinka 2008 metais nebuvo palanki Lietuvos finansinių priemonių rinkai. „Lietuvos ekonomikos ciklas iš augimo lėtėjimo perėjo į nuosmukio etapą. Pasaulio ekonomika iš esmės liovėsi augti, neramumai finansų rinkose palietė ir išsivysčiusius, ir besivystančius pasaulio regionus.

Iškilmingame posėdyje Seime minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną nedalyvavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, valdančios partijos Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas teigė praleidęs šį renginį dėl ligos.

Premjeras sako nemanantis, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas turėtų atsistatydinti. Jis tvirtina, kad dalį atsakomybės už kilusius gandus apie galimą lito devalvavimą turi prisiimti ir politikai, ir žiniasklaida. „Aš kalbėjau (su K.Glavecku - BNS), bet tikrai nelinkęs taip vertinti ekonomisto, finansų specialisto, profesoriaus teorinių samprotavimų, nors kritikavau, kad jie kartais ne taip suprantami ir per daug jiems suteikiama reikšmės.

Socialdemokratų frakcija antradienį pradeda rinkti parašus dėl nepasitikėjimo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Liberalų sąjūdžio atstovu Kęstučiu Glavecku.

Savą naftos perdirbimo gamyklą turinčios Lietuvos gyventojai ir anksčiau už kurą mokėdavo daugiau nei aplinkinių šalių gyventojai. Tačiau pastaruoju metu šis atotrūkis dar labiau padidėjo. Nepaisant sumažėjusių degalų pardavimo apimčių ir mažėjančių biudžeto pajamų iš akcizų, Finansų ministerija vakar pranešė, jog nesiūlys mažinti šių mokesčių.

Valstybės biudžete atsivėrus beveik 400 mln. litų skylei Vyriausybė ieško būdų, kaip stabilizuoti padėtį. Svarstoma gerokai apkarpyti valstybinio sektoriaus išlaidas, tačiau vien to, analitikų vertinimu, gali nepakakti, kad išvengtume liūdniausio scenarijaus. Pagrindinė krašto piniginė jau seniai nejautė tokio pinigų alkio. Sausį ir vasarį į valstybės biudžetą nesurinkta 389 mln. litų. Tai sudaro 16 proc. planuotų pajamų. Į „Sodros“ biudžetą neįplaukė 72 mln. litų.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) aiškinsis, kas paskleidė žinią, kad litas praėjusį savaitgalį neva turėjo būti devalvuotas ir dėl to gyventojai užgulė bankus išsikeisti litus į eurus. Apie tai po susitikimo su Lietuvos bankų asociacijos vadovu Stasiu Kropu žurnalistus informavo Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. „Paprašysime, kad kaip galima greičiau atliktų atitinkamus veiksmus ir pateiktų išvadas“, - sakė A.Valinskas. Jis žada antradienį susitikti su VSD vadovu Povilu Malakausku.

Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį dar kartą patvirtino, kad Vyriausybė nesiruošia devalvuoti lito ir ragina šalies gyventojus netikėti gandais apie lito vertės keitimą. „Aš dar kartą galiu pakartoti - jau daug kartų tą sakiau, kad litas buvo, yra ir bus stabilus. Bet kokios abejonės yra visiškai nepagrįstos, tikėjimas visokiais gandais yra visiškai absurdiškas ir nuostolingas žmonėms, kurie tuo patiki“, - pirmadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas dėl galimo atsistatydinimo ketina konsultuotis su valdančiąja koalicija. „Manau, konsultuosiuos su koalicija. Čia koalicijos klausimas. Kas mane paskyrė, tas ir nutars“, - pirmadienį Seime žurnalistams sakė parlamentaras.

Lietuvos banko vadovas dar kartą pareiškė, kad valdžia nesiruošia devalvuoti lito, o žmonės, kurie pasidavė panikai ir praėjusį savaitgalį masiškai keitė litus į kitas valiutas, turės nusivilti ir vėl keisti jas į litus. „Svarbiausia, kad nėra jokio pagrindo tokiam žingsniu ir tokiu žingsniu Lietuva jokių problemų neišspręstų.

Laikui bėgant, skylė biudžete tik didėja, vis ryškiau leisdama pamatyti vyriausybės priimtų sprendimų efektyvumą, korupcijos ryšių persipynimo mazgus, didėjančią nesantaiką, sėjamą baimę ir laukimą. Ką vėl sugalvos mūsų vyriausybė? Kaip tai palies vos gyvus, nusilpusius verslo sektorius? Greičiausiai planuojama vėl padirbėti naktimis, kad likusį laiką galėtų taisyti klaidas, tik gaila, kad šiuo sunkiu metu padariniai gali būti daug skaudesni, o kai kurie procesai – nebegrįžtami.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas prof. Kęstutis Glaveckas pranešė, jog šiuo metu rengiamas šių metų valstybės biudžeto patikslinimo projektas, rašoma Biudžeto ir finansų komiteto pranešime. K. Glavecko teigimu, per pirmuosius du mėnesius į valstybės biudžetą nesurinkta apie 390 mln. litų pajamų, labiausiai sumažėjo pridėtinės vertės mokesčio, akcizo surinkimas, ženkliai kritęs vidaus vartojimas, tik gyventojų pajamų mokesčio surinkta apie 5 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas sako, kad siekiant mažinti valstybės išlaidas, bus apkarpytas finansavimas  kai kurioms programoms, ir taip bus sutaupoma 2,5 milijardo litų. Pagrindinis principas, anot K. Glavecko – neefektyvios programos, kurios šiuo metu nėra ypatingai reikalingos, ir neišlaiko darbo vietų arba neskatina jų kūrimo, bus sumažintos.

Studentų atstovų teigimu, ekonomikos skatinimo plane Vyriausybė galėtų numatyti skirti pinigų bendrabučių renovacijai. Anot studentų atstovų, valdžia jau kurį laiką neskiria deramo dėmesio šiam klausimui. Tuo metu darželių ar mokyklų renovacijai pinigų skirti žadama. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas lrt.lt teigė, kad galimybė peržiūrėti ekonomikos skatinimo planą – reali.

Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei naikinti degalų importo mokestį, kad atsiradusi konkurencija numuštų benzino ir dyzelino kainas. Komitetas konstatuoja, kad benzinas ir dyzelinas kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje yra pigesnis ne tik dėl mažesnių mokesčių, bet ir dėl didesnės konkurencijos. Latvijoje ir Estijoje trečdalis degalų atvežama iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių.

Lietuvos Vyriausybė jau svarsto, kokių veiksmų griebtis, kad gautų suplanuotas biudžeto pajamas iš padidinto degalų akcizo. Kol valdantieji mąsto, gyventojai ir įmonės remia Lenkijos biudžetą - kaimyninėje šalyje apsirūpinama ne tik pigiais degalais, bet ir kitomis prekėmis.