kęstutis čilinskas

Prezidentas Valdas Adamkus su eurokomisare Dalia Grybauskaite sekmadienį prie pietų stalo Turniškių rezidencijoje kalbėjo apie finansinę krizę, naujus mokesčius ir būsimuosius prezidento rinkimus. V.Adamkus norėjo iš pirmų lūpų išgirsti atsakymą į klausimą, kurio iš D.Grybauskaitės per šį jos vizitą tėvynėje taip ir nesulaukė Lietuva, - ar eurokomisarė bandys siekti aukščiausio šalies posto.

Jie atėjo pas Liudviką Pociūnienę tą dieną. Tačiau ne tam, kad praneštų žinią apie vyro žūtį. Ne, jie atėjo su popieriumi, ant kurio turėjo pasirašyti Vytauto Pociūno našlė, vienintelė turinti juridinę teisę spręsti, ką galima daryti su jo palaikais. Taigi, jie atėjo ir pasakė, kad jeigu Liudvika neleis savo vyro skrosti Baltarusijoje, tai kilsiąs diplomatinis skandalas. Visiškai išmušta iš vėžių žinios apie vyro mirtį, Liudvika pasirašė.

Įvairių apklausų duomenimis, geidžiamiausia kandidatė į prezidentus yra eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Apie ją kaip apie tinkamą kandidatę yra kalbėję įvairių politinių jėgų atstovai. Tuo tarpu politologus labiausiai stebina, kad dėl bendro kandidato sutaria konservatoriai ir socialdemokratai. Iki šiol politikė D. Grybauskaitė išlaiko paslaptį ir nesako, ar kandidatuos pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

2006-ieji. Valdo Adamkaus referentė Božena Krasovaska už 250 tūkst. litų Prezidentūroje pastato auksinį „Versace“ tualetą. Skandalas! Dabar Kauno savivaldybė už geležinę būdelę suploja pusę milijono. Ir nieko. Pinigų plovimo mastai nieko nebestebina, - rašo dienraštis „Vakaro žinios“. Iešmininką - lauk! Tualeto skandalas, kilęs 2006 metų lapkritį, atsistatydinimo pareiškimą privertė parašyti tuometį prezidentūros kanclerį Osvaldą Markevičių.

Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad Seimo nariai gali susimažinti sau atlyginimus esant ekonominiam sunkmečiui valstybėje, parlamentarai nusprendė savo pinigines kas mėnesį paploninti 15 proc. Tačiau ir po tokio apkarpymo tautos išrinktieji uždirbs daugiau negu praėjusią kadenciją. Sumažėjo 15 procentų Vakar Seimas po audringų diskusijų pritarė siūlymui ekonominiu sunkmečiu - nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. - 15 proc. sumažinti parlamentarų ir ministrų atlyginimus.

Energetikos monopolijos LEO LT išardymo sąlygos įplieskė žodžių karą tarp visuomenininkų ir energetikos ministro Arvydo Sekmoko. Negi laikomas nežinioje „Energetikos ministras A. Sekmokas yra vargšas, kuriam reikėtų dažniau išeiti į žmones ir pasidairyti po pasaulį“, – mano Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) lyderis teisininkas Kęstutis Čilinskas. Taip jis komentavo ministro pasisakymą, esą energetikos monstro LEO LT sutarties išardymo modelio kritikai siekia nuversti Vyriausybę.

Teismas antradienį išnagrinėjo buvusio nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ valdybos nario, dabar - įmonės strateginių projektų vadovo Sauliaus Spėčiaus ginčą su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK). Pasak Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovės spaudai Sigitos Jacinevičienės-Baltaduonės, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, o sprendimas bus skelbiamas sausio 23 dieną.

Silpnosios lyties teisių gynėjai mano, kad per sunkmetį moterys nukenčia labiausiai. Esą kam jau kam, o joms iš valdžios institucijų reikia daugiausia paramos, labiausiai - materialinės. Trečiadienį apie tai užsiminė Vilniaus moterų namų krizių centro direktorė Lilija Vasiliauskienė, ekonomikos mokslų daktarė Aušra Maldeikienė, Teisės projektų ir tyrimų instituto tarnybos pirmininkas, žmogaus teisių ekspertas Kęstutis Čilinskas.

Didėjant informuotumui dėl pažeistų žmogaus teisių, mažėja tikėjimas, kad tos teisės gali būti apgintos. Taip Visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimo centro „Vilmorus“ atliktą apklausą komentavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. Iš 18 proc. respondentų, nurodančių buvus pažeistas jų teises, 79,6 proc. teigia, jog nesikreipė į atitinkamas institucijas, nes nesitiki jokios pagalbos. Tyrimas parodė, kad 48,7 proc.

Prieš savaitę visuomenei atvėrėme turtingiausių Lietuvos žmonių valdų duris. Beliko menkniekis - išsiaiškinti, iš kokių šaltinių Laurų kvartale susikuriamas prabangus gyvenimas.

Neištirtos bylos skaičiuojamos net ne dešimtimis, o šimtais tūkstančių. Niekas neskaičiuoja, kiek žmonių, susidūrusių su teisėsauga, mano, kad pareigūnai atliko savo darbą atmestinai arba ne iki galo, - tačiau jų, ko gero, dar daugiau. Svarbu rasti straipsnį Retas kuris susidūręs su pareigūnais vėliau gali pasakyti, kad šie viską atliko idealiai. Nekalbant apie nuteistuosius, kurie, žinoma, dažniausiai mano, kad teisėsaugininkai mažų mažiausiai persistengė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutraukė tyrimą dėl ūkio ministro Vyto Navicko galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto. Komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė pranešė, kad tyrimą komisija turi teisę atnaujinti, jeigu paaiškėtų naujos aplinkybės, pagrindžiančios asmeninį suinteresuotumą.

Baigęs kadenciją Seimo narys Kęstutis Čilinskas šalies vadovo prašo inicijuoti valstybės energetikos įmonių kapitalo perleidimo privačiai bendrovei „NDX energija“ sandorių pripažinimą negaliojančiais. „Tik tokiu būdu galima bus išvengti sunkių pasekmių, kurias sukėlė tokie sandoriai“, – teigiama buvusio parlamentaro pranešime. K. Čilinskas siūlo grąžinti valstybei milijardų litų vertės kapitalą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ketvirtadienį planuoja svarstyti, ar ūkio ministras Vytas Navickas nesupainiojo privačių ir viešųjų interesų. Tai BNS patvirtino komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė. Skundą VTEK įteikė buvęs Seimo narys konservatorius Kęstutis Čilinskas. Jam užkliuvo ministro pozicija, pirmadienį kadenciją baigusiame Seime ir parlamentiniame Ekonomikos komitete svarstant Energetikos įstatymo pataisas.

Seimo nario išeitinės išmokos norėtų ir vienas ministras, turintis parlamentaro mandatą. Tiesa, Seimo kanceliarija kol kas vengia atskleisti minėto ministro pavardę. BNS žiniomis, į Seimo kanceliariją žodžiu kreipėsi švietimo ir mokslo ministras socialliberalas Algirdas Monkevičius. Su pačiu ministru BNS penktadienį susisiekti nepavyko.

Į naują Seimą neišrinktiems tautos atstovams skurdžios dienos nenusimato – jiems bus išmokamos išeitinės kompensacijos. Sumos dydis priklauso nuo išdirbtų kadencijų skaičiaus ir užimtų pareigų, tačiau net ir „eiliniam“ Seimo nariui tenkanti suma nėra maža. Socialdemokratas Alvydas Sadeckas, valstietis liaudininkas Alfredas Pekeliūnas, konservatorius Antanas Staniškis– tik maža dalis iš 20-ies asmenų, gausiančių beveik 30 tūkst. litų išeitines kompensacijas.

Seimas šiandien nusprendė, kad už Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos vykdytos agresijos bei genocido neigimą, menkinimą ar teisinimą neturėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė. Projektas, svarstomas kartu su siūlymu numatyti bausmes už saugomos floros ir faunos niokojimą, buvo atmestas. Projektų rengėjai buvo apkaltinti ir durnaropių valgymu, ir žingsniu link politinio persekiojimo. Baudžiamojo kodekso pataisų projektą buvo parengusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Parlamentarai ketvirtadienį nepritarė Baudžiamojo kodekso pataisų projektui, kuriuo numatyta baudžiamoji atsakomybė už Sovietų sąjungos vykdytos agresijos bei genocido neigimą, menkinimą ar teisinimą. Už šį projektą buvo 41 Seimo narys, 2 - prieš ir 50 balsuodami susilaikė.

Ne kartą deklaravę pasiryžimą apriboti „Leo LT“ apetitą, valdančiąją centro - dešinės koaliciją buriantys politikai po rinkimų prakalbo atsargiau. Esą tinkamai prižiūrimą „liūtą“ galima paversti klusniu kačiuku, atnešiančiu naudos valstybei, rašo „Lietuvos žinios“. Naują valdančiąją koaliciją formuoti pasirengusios partijos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), Liberalų sąjūdis (LS) bei Tautos prisikėlimo partija (TPP) - žada pokyčių nac...

Ar įmanoma milijonus pasiskolinusiam teisėjui išlikti visiškai nepriklausomam? Ar tikrai toks teisėjas, per mėnesį uždirbantis 4 tūkst. litų, visiškai nepažeidžiamas? Į šiuos klausimus dabar, siaučiant ekonominei krizei, sunku atsakyti, - skelbia "Vakaro žinios". Įspūdingos sumos Viešai paskelbus teisėjų pajamų ir turto deklaracijas paaiškėjo stulbinantys faktai - labai daug Temidės tarnų yra prasiskolinę. Šimtus tūkstančių ir net milijonus litų teisėjai skolingi bankams.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime atstovas teisininkas Kęstutis Čilinskas etikos sargams skundžia konservatorių teisininką Vidmantą Žiemelį. K.Čilinskui užkliuvo užsakomasis straipsnis „Alytaus naujienose“, kuriame jo nuotrauka publikuojama šalia V.Žiemelio - tam nebuvo duota sutikimo. K.Čilinskas sakosi nenorintis būti siejamas su V.Žiemeliu, o sutikimo savo atvaizdą naudoti politinei kampanijai nedavęs.

Elektros tilto į Lenkiją projektą įgyvendinančios įmonės „LitPolLink“ valdybos nebėra. Prognozuojama, kad rytoj žlugs ir visa „Leo LT“ valdyba, neoficialių šaltinių tvirtinimu, neįtikusi privačiai akcininkei - bendrovei „NDX energija“, rašo „Lietuvos žinios“. „Nesutapo charakteriai. Valdyba ir stebėtojų taryba laikėsi skirtingo požiūrio, todėl nutarėme santykių nesiaiškinti, o pasitraukti“, - BNS sakė pareigas paliekantis „LitPolLink“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jankauskas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys konservatorius Kęstutis Čilinskas ūkio ministrą Vytą Navicką įtaria ginant privačių bendrovių interesus. Parlamentaras paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išsiaiškinti, ar ūkio ministras, kaip valstybės tarnautojas, nesupainiojo privačių ir viešųjų interesų. K.Čilinskui užkliuvo ministro pozicija, Seime ir parlamentiniame Ekonomikos komitete svarstant Energetikos įstatymo pataisas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Kęstutis Čilinskas trečiadienį kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydamas įvertinti, ar nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ valdymo modelio sukūrimo ir veikimo schema nėra korupcinė.

Parlamento Teisės departamentas, įvertinęs Seimo statuto projektą dėl išeitinių išmokų Seimo nariams naikinimo, akcentuoja, kad tai padaryti būtų galima tik nuo kitos kadencijos. Teisės departamento teikiamoje išvadoje rašoma, jog siūlymas galėtų būti traktuojama kaip šios kadencijos Seimo narių padėties bloginimas, todėl projekto nuostatos taikytinos tik naujos kadencijos Seimui. Seimo teisininkai siūlo projektui nustatyti atitinkamą jo įsigaliojimo terminą, pvz.

Praėjusios savaitės pabaigoje parlamentaras Kęstutis Čilinskas Seime įregistravo pataisą, pagal kurią būtų atsisakyta išeitinių išmokų kadenciją baigusiems, tačiau į naują Seimą nekandidatavusiems ar neišrinktiems politikams. Tačiau „Balso.

Prieš dvejus metus klaipėdietė Svetlana Tereščenko parduotuvėje netyčia sudaužė kiaulę taupyklę. Nebrangią – tekainavusią vos šešis litus. Užtat tai, kuo šios kiaulės istorija virto šiandien, valstybei gali „kainuoti“ naujus įstatymus. Arba betvarkę, rašo „Respublika“. Uždarė ir užrakino Kiaulė taupyklė dužo 2006-ųjų rugsėjo 25 dieną vienoje uostamiesčio parduotuvėje. Prie netyčia ją užkliudžiusios S.Tereščenko atskubėjo parduotuvės vedėja ir pareikalavo atlyginti nuostolius.

Nepaisydama neigiamo Europos Komisijos požiūrio, „Leo LT“ toliau didina savo galias. Vyriausybei padedant, energetikos monopolininkė įgauna galimybę neatsisakyti Kruonio ir Kauno elektrinių, kurias pagal sutartį turėtų perduoti valstybei už vieną litą, rašo „Lietuvos žinios“. Rugsėjo viduryje Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, supaprastinančiam bendrovių reorganizavimo jungimo bei skaidymo būdu procedūras.

Jas išmetė iš namų į gatvę. Baldus ir visa, ką rado bute, sukrovė prie šiukšlių konteinerio. Vaikams buvo atsiųstas automobilis - išvežti į vaikų namus, rašo „Lietuvos žinios“. Nė viena iš tų mamų nėra nei girtuoklė, nei narkomanė, nei kitaip asociali. Jos tiesiog nebeišgalėjo sumokėti mokesčių, nors dirbo, stengėsi. Tačiau tų uždirbtų pinigų nebepakako užmokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą, vandenį.

Kol Lietuvoje veiks Rinkimų akcija, kurios lyderiams būdingas ypatingas primityvizmas, nerodantis jokios pažangos, nuolatinė veidmainystė ir visiškas paskendimas korupcijoje, agresija viskam ir visiems, kas yra kitos nuomonės – Lietuvos lenkai neturi  šansų jokiai karjerai, perspektyvai ir pagarbai, mano Lietuvos lenkų visuomenės veikėjas, žurnalistas Ryšard Maceikianec. Didžiausiu vilniečio Juzefo Mackevičiaus kūriniu laikomas romanas „Nereikia garsiai kalbėti.

Vakar Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pareiškus, kad „Leo LT“ valdybos narys Saulius Spėčius turi pasitraukti iš užimamų pareigų, šiandien jis bendrovės stebėtojų tarybai įteikė atsistatydinimo raštą.

Premjero buvusio patarėjo Sauliaus Spėčiaus paskyrimas nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ valdybos nariu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui. Tai ketvirtadienį, išklausiusi S.Spėčiaus ir Seimo nario Kęstučio Čilinsko argumentus, nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Pasak VTEK, S.Spėčius turi atsistatydinti iš „Leo LT“ valdybos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį svarstys, ar tuometinio premjero patarėjo Sauliaus Spėčiaus paskyrimas nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ valdybos nariu neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui.

Visą mėnesį Klaipėdos dienraštis „Vakarų ekspresas“ savo internetinėje svetainėje kvietė išrinkti Seimo narį, kuris lankytojų nuomone 2004-2008 m. kadencijos laikotarpiu geriausiai atstovavo rinkėjų interesams ir lūkesčiams, tesėjo prieš rinkimus duotus pažadus. Svetainės lankytojai turėjo galimybės pareikšti savo nuomonę apie 141 Seimo narį, nurodydami, kas jų manymu yra sąžiningiausias Lietuvos politikas.

Darbo biržos slenkstį minantys bedarbiai tikina pastaruoju metu vis dažniau sulaukiantys siūlymų įsidarbinti ne tik pagal specialybę. Atsisakantiesiems esą grasinama atimti nedarbo išmoką. Valdininkai atkerta nieko neteisėto nedarantys, tik siekiantys užpildyti laisvas darbo vietas, rašo „Lietuvos žinios“. Mūsų šalies darbo rinka jau pajuto kelerius metus trukusio aukso amžiaus pabaigą. Lietuvos darbo birža (LDB) skaičiuoja vis didėjantį nedarbą.

Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau stebuklų. Maždaug taip būtų galima apibūdinti kai kuriuos pastarojo meto įvykius, kurie verčia kelti klausimą, kas ką kaip ir kiek šiandien Lietuvoje valdo ir kas kam tarnauja. Juk ar ne stebuklas, kad vienas iš Lietuvos teismų – o konkrečiau Vilniaus apygardos administracinis teismas - penktadienį gavęs skundą, pirmadienį iš pat ryto ima ir paskelbia sprendimą dėl šio skundo. Ar kada nors iki šiol Lietuvoje taip yra buvę? Aš bent nepamenu.

Žmogus prieina prie bankomato, patikrina sąskaitą ir randa joje įrašą „sąskaitos likutis - (minus) 9 999 005,22“. Iš sąskaitos, kurioje buvo keli tūkstančiai litų, dingo beveik dešimt milijonų, rašo „Lietuvos žinios“. Sąskaitos savininkas Vytautas Petrauskas nebuvo banaliai apvogtas. Jį nubaudė už tai, kad įtarė telekomunikacijų milžinę „Teo LT“ statant naują savo būstinę pagal suklastotus dokumentus.

Ingos Rinau ir jos buvusio sutuoktinio Vokietijos piliečio Michaelio Rinau susitikimas antstolio biure, trukęs daugiau kaip tris valandas, įtampos neišsklaidė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnis skelbia, kad visi piliečiai, kuriems rinkimų dieną sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę, išskyrus tuos, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Tačiau jeigu pilietis formaliai teismo nėra pripažintas neveiksniu, bet turi medikų nustatytą protinę negalią, tai netrukdo jam dalyvauti rinkimuose ir taip galbūt tapti manipuliavimo auka, rašo „Respublika“. Neįgalūs nuo gimimo Panevėžietės Aldonos sūnus 25 m. Vaidas serga Dauno sindromu.

Nors iki šios Seimo kadencijos pabaigos liko mažiau nei mėnuo, o plenariniai posėdžiai vyksta vos kartą per savaitę, parlamentarai neskuba rinktis į darbo vietas - mat turi ir kitų reikalų. Be to, jų teigimu, dalyvauti posėdžiuose jie neprivalo. Blogiau nei mokykloje Vakar susirinkusi Seimo valdyba sprendė, kaip reikia gerinti parlamentarų lankomumą.

Konservatorius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Kęstutis Čilinskas tvirtina, kad šiandien prasidedančios rudens sesijos darbotvarkė yra neteisėta. Anot jo, Seimo nariai, nusprendę posėdžiauti tik vieną dieną per savaitę, pažeidžia Konstituciją ir Seimo nario priesaiką. Seimo pirmininkas Čelsovas Juršėnas į tai atkerta, kad dirbant racionaliai užteks ir vienos darbo dienos.

Politikai aiškinasi, kas turi prižiūrėti tarnybinę Vyriausybės narių etiką ir bausti prasižengėlius. Seimo narys Kęstutis Čilinskas tikina, kad Valstybės politikų elgesio kodeksas svarstyti ministrų elgesį įpareigoja Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK). Tuo metu šios komisijos pirmininkas Manfredas Žymantas tvirtina, jog parlamento komisija neturi teisės nagrinėti Seimo nario mandato neturinčių asmenų elgesio.

2004 metų rinkimus į Seimą Alytaus vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėjo socialdemokratas Julius Sabatauskas, o rajono Dzūkijos rinkimų apygardoje - Tėvynės sąjungos (dabar Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) atstovas Algirdas Vrubliauskas. Pastarąjį pernai balandį pakeitė partijos kolega Kęstutis Čilinskas.

Prieš Seimo rinkimus parlamentarai panūdo mažiau laiko skirti savo tiesioginėms pareigoms - įstatymų leidybai. Tačiau dėl to jie neketina atsisakyti dalies algos, rašo antradienio „Lietuvos žinios“. Seimo valdyboje sklando sumanymas palengvinti rinkimams besirengiančių parlamentarų naštą ir per Seimo rudens sesiją sutrumpinti jų darbo laiką.

Apskritai Lietuvos politikai mėgsta daug ir garsiai kalbėti, tačiau jų klausa bloga. Šaukia jie, žadėdami įsiklausyti į piliečių balsus, ypač prieš rinkimus, tačiau mažai kas iš jų tuos balsus išgirsta. O partijų vadovai – visiški kurčiai, be to – dar ir akli.  Kiek daug balsų sklido radijo ir televizijos bangomis, kiek daug žodžių plaukiojo laikraščių puslapiais apie nevykusios rinkimų sistemos pakeitimą, tačiau, atrodo, nė vienas neužkliuvo nei už kurio nors politiko ausies, nei už akies.

Opozicinės frakcijos teigia, kad kadenciją baigęs, tačiau Seimo neatleistas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius turi visus teismo vadovo įgaliojimus, kol jo neatleis šalies parlamentas, ir laiko jį visateisiu šio teismo pirmininku. Tai Tėvynės sąjungos, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir Teisingumas“ frakcijų atstovai pareiškė Lietuvos radijui.

Valdančiosios Seimo frakcijos kitą savaitę sieks sutelkti jėgas ir atleisti Vytautą Greičių iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų. Tai preliminariai sutarė trečiadienį Vyriausybėje pusryčiavę valdančiųjų socialdemokratų, valstiečių liaudininkų, liberalcentristų ir socialliberalų partijų vadovai. Praėjusią savaitę Seime balsuojant V.Greičiaus atleidimui nepritarė ne tik opozicinių, bet ir dalis valdančiųjų frakcijų atstovų.

Prezidentui Valdui Adamkui šiandien pakartotinai teikus Seimui atleisti Vytautą Greičių iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų, pasigirsta nuomonių, jog pati balsavimo procedūra, kurios metu Seimas nepritarė jo atleidimui, buvo neteisėta ir neetiška. Balsavimas, kurio metu Seimas nepritarė V. Greičiaus atleidimui iš AT pirmininko pareigų, buvo atviras.

Po gerą valandą trukusių diskusijų nepakako parlamentarų balsų, pritariančių Vytauto Greičiaus, kaip Aukščiausiojo Teismo (AT) vadovo, karjeros pabaigai. Seimas vakar ignoravo prezidento Valdo Adamkaus valią atleisti iš pareigų AT pirmininką V.Greičių pasibaigus jo kadencijai. Svarstant nutarimo projektą salėje buvo susirinkę neįtikimai daug Seimo narių - per 100. Kad V.Greičius būtų atleistas, balsavo 41, "prieš" - 43, susilaikė 20 parlamentarų.