keltas

20 žmonių buvo sužeista per Suomijos laivybos kompanijos „Eckerö Line“ gelbėjimo pratybas Taline. Transporto saugumo agentūra tiria įvykius kelte. Jūrininkų sąjunga teigia, kad tai buvo jau ne pirmas toks atvejis. Kelte „M / S Finlandia“ Suomijos kompanijos „Eckerö Line“ darbuotojai antradienį Taline buvo mokomi, kaip evakuotis iš kelto. Pratybose buvo mokoma, kaip naudotis laivo pripučiamomis evakuacijos valtimis, gelbėjimosi plaustais.

Penktadienį netoli Gvinėjos sostinės nuskendo keltas. Mažiausiai aštuoni žmonės nuskendo, dešimtys laikomi dingusiais be žinios, skelbia agentūra remdamasi oficialių asmenų pranešimais. Medinis keltas, kuriuo plaukė 45 žmonės, keliavo iš Gvinėjos sostinės - Konakrio miesto - į vieną iš Atlanto vandenyno salų. „Kol kas neaišku, kiek iš viso žmonių nuskendo, bet iš 45 keltu plaukusių žmonių, mažai kas išliko gyvas“, - oficialaus Konakrio uosto atstovo žodžius citavo agentūra.

Netoli Zanzibaro salos nuskendo mažiausiai 250 žmonių iš Tanzanijos plukdęs keltas, skelbia BBC. Šalies karinio jūrų laivyno ir policijos pajėgos vykdo gelbėjimo operaciją. Pasak BBC korespondento, keltas išplaukė 12 val. vietos laiku iš didžiausio Tanzanijos Dar es Salamo miesto. Praėjusį rugsėjį beveik 200 žmonių žuvo, kai perpildytas laivas, kuriuo plaukė 800 žmonių, nuskendo netoli Zanzibaro. Kelionė įprastai trunka apie dvi valandas.

Teismų ekspertai, iššifravę „juodosios dėžės“ duomenis, apkaltino „Costa Concordia“ laivo kapitoną melu: jis ėmėsi laivo valdymo likus šešioms minutėms iki laivo sudužimo, kuris nusinešė dešimtis žmonių gyvybių. Pats kapitonas tikina, kad prie laivo šturvalo susidūrimo metu stovėjo kitas žmogus, kuris turi prisiimti atsakomybę už katastrofą, įvykusią 2012 metų sausio 14 dieną.

Šeštadienio vakarą uostamiestyje prasidėjo klaipėdiečių lauktas ir pamėgtas jau trečiasis laivų paradas, apvainikavęs visą dieną mieste vykusius renginius. Anot VE.lt, per 50 pramoginių laivelių, papuoštų vėliavėlėmis, girliandomis ir kitais žybsinčiais, šviečiančiais akcentais, Kuršių mariomis plaukė išsirikiavę, vedami jachtos „Lietuva“. Plaukti parade dalyvaujančiais laivais už simbolinį mokestį galėjo visi norintieji, o tie, kurie netilpo, sugužėjo į keltą, taip pat dalyvavusį parade.

CNN praneša, kad per kelto katastrofą Indijoje galimai žuvo mažiausiai 100 žmonių. Keltas lūžo į dvi dalis. Keltas buvo perpildytas žmonių. Šios šalies susisiekimo sistema yra labai pavojinga. Gelbėtojai dirba katastrofos vietoje. Neaišku, ar pavyks rasti išsigelbėjusių keleivių.

Indijos rytuose nuskendo keltas, kuriuo plaukė ne mažiau kaip 250 žmonių, praneša naujienų agentūra "France Presse”. Nelaimė atsitiko pirmadienį Bramaputros upėje, netoli Dubrio miesto. Preliminariais duomenimis, išsigelbėjo 50 žmonių. Kitų likimas kol kas nežinomas. Katastrofa galėjo įvykti dėl blogo oro.

Prieš pusantrų metų Baltijos jūroje sudegusio kelto „Lisco Gloria“ likučiai dabar parduoti ir jau pjaustomi į metalo laužą, o nukentėję vežėjai iki šiol laukia kompensacijų už sudegusius vilkikus, puspriekabes ir prarastas prekes. Priminsime, kad 2010 metais, naktį iš spalio 8-osios, iš Vokietijos miesto Kylio į Klaipėdą plaukiančiame bendrovės „DFDS Seaways“ kelte „Lisco Gloria“ kilo gaisras. Keltas liepsnojo daugiau kaip 30 valandų. Kas jį sukėlė, aiškinamasi iki šiol.

Klaipėdos uoste pasieniečiai sulaikė iš Švedijos keltu atplaukusį šiaulietį, kuris kontrolės metu pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) Uosto užkardos pasieniečiai patikrino 32-ejų Lietuvos pilietį, kuris keltu atvyko iš Švedijos Karlshamno uosto.

Daugybė žmonių laikomi dingusiais be žinios, Pietų Bangladeše esančioje upėje nuskendus keltui, kuriuo plaukė apie 200 žmonių, skelbia BBC. Remiantis policijos pranešimais, 35 žmonės buvo išgelbėti po nelaimės, įvykusios į pietvakarius nuo sostinės Dakos esančioje Megnos upėje. Nepatvirtintais pranešimais, keltą taranavo kitas laivas. Tokie incidentai gana dažni Bangladešo upių deltoje ir kasmet žūva nemažai žmonių.

Lietuvos saugios laivybos administracija ir Vokietijos federalinis jūrų avarijų tyrimų biuras baigė bendrą tyrimą dėl gaisro, įvykusio 2010 m. spalio 8 d. keleiviniame laive „Lisco Gloria“. Tyrimo metu prieita prie išvados, kad gaisras kilo dėl techninio ar elektrotechninio pobūdžio gedimo ir nėra susijęs su žmogiškuoju faktoriumi. Anot tinklapio vezejugidas.lt, gaisro židinys buvo sunkvežimis su priekaba, kurioje buvo gabenama šaldyta paukštienos produkcija, stovėjęs viršutiniame denyje.

Italijos pakrantės apsaugos darbuotojai išgelbėjo 262 žmones iš kelto „Shardon“, kuris naktį į vasario 4-ąją atsitrenkė į uolas Tirėnų jūroje, praneša AFP. Nelaimė įvyko dėl siautėjančios sniego pūgos. Keltui atsitrenkus į uolas laivo korpuse atsivėrė 25 metrų pločio skylė. Anot pakrantės apsaugos darbuotojų, gelbėtojams pavyko sėkmingai ir laiku evakuoti žmones iš kelto. Per incidentą niekas nenukentėjo.

Lietuvos saugios laivybos administracija ir Vokietijos federalinis jūrų avarijų tyrimų biuras baigė bendrą tyrimą dėl gaisro 2010 m. spalio 8 d. keleiviniame laive „LISCO Gloria“. Konstatuota, kad gaisro kilmė nėra susijusi su žmogiškuoju faktoriumi, o kilo dėl techninio ar elektrotechninio pobūdžio gedimo, rašo VE.lt. Tyrimo metu nebuvo siekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę. Pagrindinis atlikto tyrimo tikslas - didinti laivybos saugumą.

Prie Papua-Naujosios Gvinėjos krantų nuskendo keltas, kuriuo plaukė apie 350 žmonių, praneša AFP, remdamasi laivo operatorės – kompanijos „Star Ships“ atstovais. (papildyta 08.58) Išgelbėta apie 50 žmonių, teigia BBC. Pasak jų, ryšys su keltu „Rabaul Queen“ nutrūko ketvirtadienį apie 6 valandą vietos laiku, kai laivas plaukė iš Kimbės į Laję. Rajone, kuriame nuskendo keltas, meteorologinės sąlygos buvo sudėtingos. Į nelaimės vietą nusiųsti Australijos gelbėjimo laivai ir sraigtasparniai.

Nuo šiol Neringos ir Smiltynės gyventojai bus fotografuojami, kad leidimais nemokamai keltis per Kuršių marias nesinaudotų kiti žmonės. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo rekordiniai – perkelta daugiau kaip 600 tūkst. automobilių. Tai didžiausias skaičius per visą bendrovės istoriją, praneša LTV naujienų tarnyba. Tačiau apie 40 proc.

Iš Švedijos į Lietuvą norėję grįžti lietuviai patyrė šoką – iš Karlshamno uosto nebuvo leista išplaukti keltui „Liverpool Seaways“. Šis Danijos kompanijai „DFDS Seaways“ priklausantis keltas, statytas 1997 metais, plaukioja su Lietuvos vėliava.

Kalėdų išvakarėse ieškantiems naujų šventinių pojūčių galima ir kelionė Baltijos jūra į Švediją. Vakare iš Rygos (Latvija) išplaukiančiame „Tallink“ laive pralekia naktis, beveik visa diena praleidžiama milijoninėje švedų sostinėje Stokholme ir paskutinė naktis — vėl tame pačiame laive namų link. IŠ Rygos keleivio uosto į Stokholmą ir atgal kiekvieną dieną plaukia du kompanijos TALLINK laivai M/S Romantika ir M/S Festival.

Praėjo daugiau nei metai po kelto „Lisco Gloria“ gaisro Baltijos jūroje, tačiau tyrėjai dar nepateikė savo išvadų. Laivo savininkė draudimo išmoką gavo, su keleiviais atsiskaityta - sumokėta 2,4 mln. Lt.

Prie Turkijos krantų penktadienį pagrobtas keltas su 20 keleivių. Pagrobėjas teigia turintis sprogmenį ir keturis bendrininkus. Tai televizijos stočiai NTV pareiškė Izmito uostamiesčio vadovas Ibrahimas Karaosmanoglu. Pasak laivo įgulos, pagrobėjas yra vienas. Informacijos apie jo tapatybę ar motyvą kol kas nėra. Vyras reikalauja pasikalbėti su žiniasklaidos atstovais. Pagrobtą keltą stebi pakrantės apsaugos laivai.

Statomo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovai teigia jau pradėję naujų kelto linijų, kurios sujungs Klaipėdą su Baltijos jūros šalimis, paieškas. Tai esą tapo įmanoma, paaiškėjus konkretiems terminams, kada duris atvers naujasis terminalas, praneša LTV „Šiandien“. Naujojo keleivių ir krovinių terminalo šalia naujosios Smiltynės perkėlos prieplauka pradėta statyti šių metų vasarį. Vienu metu prie jos galės švartuotis du laivai. Trečiajam – vieta numatyta prie terminalo krantinės.

Kruizines keliones vis labiau pamėgsta ir lietuvaičiai. Artimiausias keltas, kupinas pramogų, švartuojasi Rygos krantinėje. Trys dienos ir dvi naktys — savaitgalis virsta trumpomis, bet kokybiškomis atostogomis. Miestas ant vandens Estijos kompanijos TALLINK kruizinis keltas M/S „Romantika“ atsiplešia nuo Rygos krantinės, pro savo milžiniškus vartus “susiurbęs“ šimtus automobilių ir per pusantro tūkstančio žmonių. Laivas sutalpintų iki 2500 žmonių ir dar daugiau automobilių.

Prie Tanzanijos krantų nuskendus perpildytam keltui iki sekmadienio, oficialiais duomenimis, rasta daugiau kaip 200 aukų kūnų. 192 žmonių palaikai perduoti artimiesiems. Dar 28 žuvusieji neidentifikuoti, sakė vyriausybės atstovas, kurį cituoja agentūra AP. „Spice Islanders“ ankstų šeštadienio rytą nuskendo giliuose vandenyse, kur stipri srovė. Laivas galėjo gabenti 600 asmenų, tačiau juo plaukė gerokai daugiau žmonių. Baiminamasi, kad žuvusiųjų daugės.

Apie 600 žmonių gabenęs keltas nuskendo prie Tanzanijai priklausančios Zanzibaro salos, šimtai žmonių laikomi dingusiais, informuoja BBC. Naujausiais duomenimis, mažiausiai 163 žmonės žuvo. Zanzibaro nepaprastųjų situacijų ministras sako, kad daugiau nei 100 keleivių laikomi dingusiais, 325 išgelbėti.

Apie 600 žmonių gabenęs keltas nuskendo prie Tanzanijai priklausančios Zanzibaro salos, šimtai žmonių laikomi dingusiais, informuoja BBC. Vietos pareigūnai teigia, kad dingusių be žinos gali būti apie 380, mažiausiai 250 keleivių išgelbėti. Vienas išsigelbėjęs keleivis pasakojo, kad „MV Spice“ keltas buvo smarkiai perkrautas ir ankstų šeštadienio rytą nuskendo tarp Zanzibaro ir Pembos salų, kur vyrauja stiprios giliavandenės srovės.

Mažiausiai 10 žmonių žuvo šeštadienį, kai prie Indonezijos Sulavesio salos vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje nuskendo keleivinis keltas „Windu Karsa“. Į Kolakos salą plaukęs laivas nugrimzdo į dugną už 7 kilometrų nuo kranto. Pakrančių apsaugos kateriams pavyko išgelbėti 95 žmones. Tarp jų - 76 keleiviai, įskaitant 13 vaikų, ir 19 įgulos narių. Gelbėtojai ieško be žinios dingusių žmonių. Tikslus keleivių skaičius kol kas nežinomas.

„Lietuvos politikai yra nevisaverčiai suvokti šiandieninę situaciją Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje nėra formuojama imigracijos politika, o pabėgėlių net ieškome svetimuose kraštuose, suteikiame jiems išskirtinį statusą – tai būsimų didelių Lietuvos bėdų užuomazga“, – teigia Kovo 11-osios Atkūrimo Akto signataras, Pasaulio ir Europos politinių konsultantų organizacijų narys Audrius Butkevičius.

Netoli Lenkijos krantų vyksta paieškos operacija, kurioje ieškoma moters, iškritusios iš automobilius ir keleivius gabenusio Lietuvos kelto „Vilnius Seaways“. Paieškos darbuose dalyvauja lenkų gelbėjimo tarnybos, Lenkijos karinis jūrų laivynas ir pasieniečiai, karinio jūrų laivyno sraigtasparnis bei lėktuvas. Tikslus įvykio laikas nežinomas, – rašo lrytas.lt. Po vidurdienio teko nutraukti paiešką sraigtasparniais dėl oro sąlygų.

Netylant kalboms apie Rusijoje įvykusį incidentą – keleivinio motorlaivio „Bulgarija“ tragediją, nusinešusią daugiau nei 100 žmonių gyvybių – naujienų portalas Balsas.lt nusprendė išsiaiškinti, kas Lietuvoje atsakingas už laivų techninę būklę ir, ar šios nelaimės scenarijus įmanomas pas mus. Keltas užplaukė ant seklumos O priežasčių susirūpinti tikrai yra: 2011 m. liepos 8 d. (naktį iš penktadienio į šeštadienį) naktinio klubo „Dr.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Klaipėdos  tarnyboms teko gelbėti žmones , kurie keltu „Kintai“ išplaukė į Kuršių marias klausytis koncerto. Keleivių keltas užplaukė ant seklumos ties Kiaulės nugaros sala, rašo „Lietuvos rytas". Incidentas įvyko vidurnaktį, kai į Kuršių marias su žmonėmis išplaukęs keltas „Kintai“ įstrigo seklumoje. Šioje vietoje marios gana seklios. Į pagalbą atskubėję uosto vilkikai, negalėjo priartėti prie kelto.

Už seksualinio pobūdžio nusikaltimą ir užpuolimą nuteistas vyras buvo Didžiosios Britanijos pasienio agentūros (sienos apsaugos tarnybos) sulaikytas, kai mėgino į Fišgardą (Fishguard) Velse plaukiančiu keltu pakliūti į šalį, rašo „The Western Telegraph“. 27 metų vyras, kurio vardas ir pavardė neskelbiami, praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje buvo Ailzberio (Aylesbury) teismo nuteistas trylika mėnesių kalėti už seksualinio pobūdžio nusikaltimą ir moters užpuolimą.

Kaip žinia, poilsis prie jūros Kuršių Nerijoje neretai atsieina brangiau nei kituose pajūrio miestuose. Ypač brangiai jos atsieina tiems, kurie čia atvyksta automobiliu. Norint automobiliu iš Klaipėdos persikelti į Kuršių Neriją reikės susimokėti 48,6 Lt., neturintiems specialaus leidimo, būtina susimokėti ir ekologinį mokestį, kuris siekia 20 Lt. Atvykus į Nidos ar Juodkrantės kurortus neretai sunkiau rasti nakvynę ne žmogui, o „nakvynę“, t.y. stovėjimą aikštelę, automobiliui.

Jau penktus metus Kuršių mariose muzikuojantis keltas kviečia į išskirtinius muzikinius koncertus. Kiekvieną šeštadienį vyksianti muzikos fiesta bus kaip niekada spalvinga ir pilna staigmenų. „Smagu, kad jau penktus metus galėsime žmones džiuginti įsimintinais koncertais ant vandens. Pastaraisiais metais koncertai buvo anšlaginiai, į festivalį mariose važiavo svečiai iš visų Lietuvos kampelių.

Kasajaus upėje Kongo Demokratinėje Respublikoje sudužus keltui, ne mažiau kaip 106 žmonės laikomi dingusiais be žinios. Tai pirmadienį pranešė šalies žiniasklaida. Kasajaus provincijos Čikapos miesto valdžia patvirtino laivo sudužimo faktą, bet pateikti papildomos informacijos kol kas negalėjo. Prieš metus analogiškas incidentas Kasajaus upėje pareikalavo maždaug 200 žmonių gyvybių.

Apie šimtą žmonių paskelbti dingusiais be žinios, nuskendus keleiviniam keltui Megnos upėje Bangladešo rytuose. Kaip pranešė ketvirtadienį policijos atstovai, per prasidėjusią paieškų ir gelbėjimo operaciją aptikti septynių žuvusiųjų lavonai. Kaip kuriems keleiviams pavyko plaukte pasiekti krantą, bet tikslus išsigelbėjusiųjų skaičius nežinomas. Keltu plaukė daugiau kaip šimtas žmonių.

Klaipėdoje Šiaurės rage baigtas statyti naujas pirsas, kuris bus naudojamas „Smiltynės perkėlos“ keltams švartuoti. Pirso statyba Šiaurės rage prasidėjo beveik prieš dvejus metus, o bendra objekto statybos kaina – pusantro milijono litų primena Lietuvos radijas. Prie pirso švartuosis bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltai, kurie anksčiau keleivius keldavo nuo krantinės Danės upėje.

Naivu tikėtis, kad, tuštėjant valstybės iždui ir didėjant astronominei užsienio skolai, važinėti Lietuvos tiltais bus saugu kaip ir anksčiau, na, bent jau daugeliu atvejų. O kas, jei tiltais niekas nebesirūpins ir jie sugrius? Kaip tuomet turėsime perkelti savo automobilius į kitą upės krantą? Pasirodo, Bolivijos gyventojai jau žino teisingą atsakymą ir gali kai ko mus iš anksto pamokyti.

Indonezijoje kilus gaisrui perpildytame kelte žuvo 20 žmonių, o šimtai buvo sužeisti, skelbia BBC. Kai kurių sužeistųjų būklė labai sunki, todėl baiminamas, kad aukų skaičius dar gali išaugti. Skelbiama, kad gaisras kilo keltui vos išplaukus iš Merako uosto Javos saloje. Laivas plaukė į Sumatrą. Pasak pareigūnų, į sausumą saugiai pavyko nugabenti 427 žmones. Užsiliepsnojus keltui kai kurie keleiviai čiupo gelbėjimo liemenes ir šoko per kelto bortą.

Susisiekimo ministerijos valdoma bendrovė „Smiltynės perkėla“ 2012 m. planuoja atidaryti greitaeigio kelto maršrutą Klaipėda-Nida-Klaipėda. Šiais metais Šiaurės rage turėtų prasidėti ir naujojo keleivių terminalo statyba. Tai šiandien buvo pranešta Klaipėdoje vykusioje spaudos konferencijoje, pristatant bendrovės veiklos rezultatus. „Praėję metai „Smiltynės perkėlai“ buvo sėkmingi. Naujasis jos vadovas pradėjo optimizuoti bendrovės veiklą.

Per gaisrą kelte „Lisco Gloria“ nukentėjusios vežėjų bendrovės piktinasi pernelyg ilgai trunkančiu gaisro priežasčių tyrimu. Kol nėra ekspertų išvadų, nežinia, kas turės atsakyti už prarastus krovinius, o jų siuntėjai bent dalį nuostolių bando užkrauti ant vežėjų pečių, praneša LTV „Panorama“. Spalį sudegusio kelto dūmai vis dar nuodija per gaisrą nukentėjusių vežėjų gyvenimą.

Akademikas, rašytojas ir žurnalistas Maratas Kalandarovas pradėjo domėtis kelto „Estonia“ žūtimi po tragiškojo įvykio 1994 metų rugsėjo 28 dieną. Tuomet keltas į jūros dugną nusinešė 852 keleivius. „Estonia“ paženklino labai mįslinga žūtis, sukėlusi daugybę spėliojimų ir dar daugiau klausimų, į kuriuos nėra atsakymo. Pirmosiomis valandomis po katastrofos žiniasklaida rodė išgelbėtą kelto kapitoną Pichtu ir dar 12 keleivių, kurie vėliau dingo be pėdsakų.

Mažiausiai 15 žmonių žuvo, o dar 20 dingo be žinios, Malavio ežere nuskendus keltui. Kaip pranešė ketvirtadienį PAR televizija, laivas, kėlęs žmones per ežerą iš Malavio į Mozambiką, nuskendo dideliame gylyje. Malavio ežero, Mozambike vadinamo Niasa, gylis siekia 700 metrų. Tragedijos priežastys ir žuvusiųjų asmenybės dar nenustatytos. Spėjama, kad nelaimė ištiko grupę nelegalių imigrantų, norėjusių patekti į PAR per Mozambiką.

Į Kopenhagą plaukusiame Danijos kelte „Pearl of Scandinavia“ trečiadienio rytą kilo gaisras. Radijo stoties NRK teigimu, į nelaimės vietą nusiųsti gelbėjimo laivai. Žmonių evakuoti neprireikė. Danų policijos duomenimis, padėtis kontroliuojama. Keleiviai norvegų žiniasklaidai mobiliaisiais telefonais pasakojo, kad padėtis kelte yra „rami ir nedramatiška“. Šis keltas kasdien kursuoja tarp Oslo ir Kopenhagos. 9.30 val. jis turėjo įplaukti į Danijos sostinės uostą.

Indijos rytuose nuskendo keltas su maldininkais musulmonais. Kaip pranešė pirmadienį naujienų agentūra „France Presse“, per incidentą žuvo 35 žmonės, bet valdžia būgštauja, kad aukų skaičius gali būti kur kas didesnis. Nelaimė atsitiko šeštadienį Vakarų Bengalijos valstijoje, už 120 kilometrų į pietus nuo Kalkutos. Keltas su maldininkais, grįžtančiais iš religinės šventės, apvirto sraunumoje ir nuskendo. Pagal preliminarią versiją, katastrofa įvyko todėl, kad laivas buvo perpildytas.

„Vakarų Baltijos laivų statykla“ skelbia statysianti dar vieną naują keltą. Projekto vertė – daugiau nei 40 mln. litų, praneša Lietuvos radijas. Pagal pasirašytą sutartį, dukterinė „Vakarų laivų gamyklos“ įmonė – „Vakarų Baltijos laivų statykla“ – per 8 mėnesius statys visiškai įrengtą automobilių ir keleivių keltą, plaukiosiantį tarp Norvegijos fiordų. Keltas nebus itin didelis – apie 66 metrų ilgio, beveik 14 pločio, jame tilps 50 automobilių ir pusantro šimto keleivių.

Ekspertams, atliekantiems AB „DFDS lisco" ro-ro keleivinio laivo „Lisco Gloria" gaisro tyrimą, buvo sudaryta pirma galimybė patekti į keltą. Gaisro vieta jau nustatyta. Danija oficialiai nusprendė laivo „Lisco Gloria" avarijos tyrime saugos požiūriu kaip šalis nedalyvauti, tad jos atstovai apžiūroje nedalyvavo. Tačiau danai pažadėjo ir toliau teikti visą būtiną pagalbą. Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) tęsia tyrimą kartu su Vokietijos kompetentingomis institucijomis.

Sudegusio kelto „Lisco Gloria“ savininkė iš Kylio į Klaipėdą keltu plaukusiems keleiviams išmokės kompensacijas dėl patirtos žalos. Po 500 ar 1000 eurų gaus visi gaisrą išgyvenę žmonės, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Spalio 9-ąją liepsnų apimtame kelte „Lisco Gloria“ iš viso buvo 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai. Laivo savininkė bendrovė „DFDS Seaways“ visie ms išgelbėtiems žmonėms išmokės kompensacijas, kurių dydis sieks 500 eurų.

Po sprogimo Baltijos jūroje užsiliepsnojęs Lietuvos keltas „Lisco Gloria“ ketvirtadienį pradėtas tempti į Danijos Odensės uostą. Jis iki šiol išmetęs inkarą stovėjo už 4 km į pietus nuo Danijos Langelando salos. Odensę laivas turėtų pasiekti penktadienį. „Lisco Gloria“ tempimo akcijoje dalyvauja keli laivai. Vokietijos vilkikas „Fairplay 26“ velka 200 metrų ilgio keltą, o danų „Asterix“ sergsti jo galą.

Krovininis laivas kanale prie Amsterdamo kliudė keleivinį keltą, informuoja BBC, remdamasi Nyderlandų žiniasklaidos pranešimais. Krovininis laivas kliudė keleivinį keltą, ir dalis keleivių atsidūrė vandenyje, skelbia Nyderlandų nacionalinis transliuotojas NOS. Kol kas neaišku, ar yra nukentėjusiųjų per incidentą, kuris įvyko apie 10 kilometrų į pietus nuo Amsterdamo. Keltas, kuriuo per kanalą keldavosi žmonės, nuskendo ir šiuo metu plūduriuoja dugnu į viršų. Narai ieško galimų aukų.

Vakar vakare asociacija „Linava“ surengė vežėjų, patyrusių nuostolių dėl gaisro kelte „Lisco Gloria“, susitikimą su teisininkais. Daliai transporto priemones apdraudusiųjų kasko draudimu bent dalis žalos jau kompensuota, o dabar didžiausią nerimą vežėjams kelia galimi nuostoliai dėl prarastų krovinių: į kokias kompensacijų sumas jie gali pretenduoti? Jau tikrai žinoma, kad kelte sudegė 79 vilkikai ir 144 puspriekabės su kroviniais, iš jų du trečdaliai, arba atitinkamai 56 ir 91, priklausė Liet...