keltas

Nuo penktadienio kelioms transporto priemonių grupėms pradedami taikyti mažesni vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai. Be to, Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis lengvaisiais automobiliais į Neringą vykstantys žmonės bus įleidžiami nemokamai. Kaip skelbia Neringos savivaldybė, žiemos sezonu lengviesiems automobiliams reikės mokėti nebe 10, o 5 eurus už įvažiavimą. Šis tarifas galios iki kitų metų balandžio 30 dienos.

Bendrovei „Smiltynės perkėla“ investavus į naujas kratines nuo birželio pabaigos kelionės jos keltais per Kuršių marias brangs 13 proc., antradienį pranešė įmonė.  Nuo birželio 21-osios keleivio, įskaitant su dviračiu, bilietas į abi puses brangs nuo 1,5 euro iki 1,7 euro, lengvojo automobilio – nuo 20,5 euro iki 23,2 euro, mopedo, motociklo – nuo 6,8 euro iki 7,7 euro.

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Klaipėdos grupės Vakarų laivų gamykla (VLG) valdoma Vakarų Baltijos laivų statykla (VBLS) Norvegijos įmonės „Torghatten Nord“ užsakymu statys elektrinį keltą. Įmonės pasirašė tai numatančią sutartį, tačiau jos vertės statykla neatskleidžia.  VBLS direktoriaus Vitalijaus Frolovo teigimu, laivyba pasauliniu mastu sukuria apie 2-3 proc. visų anglies dvideginio emisijų, todėl tikėtina, kad ateityje elektrinių laivų rinka tik augs.

Karinių oro pajėgų sraigtasparnis penktadienį iš kelto evakavo sunegalavusį keleivį. Kaip informavo kariuomenė, penktadienį Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojas, gavęs pranešimą iš kelto „Aura Seaways“ apie sunegalavusį keleivį, 14.57 val. aktyvavo Paieškos ir gelbėjimo poste Nemirsetoje budėjusį Karinių oro pajėgų sraigtasparnį AS365 „Dauphin“ su mediku. Keltas plaukė į Klaipėdą, tuo metu buvo apie 50 jūrmylių (apie 90 kilometrų) nuo kranto.

Šiuolaikiniai keleiviai jau įpratę, kad dabar keltai – lyg plaukiojantys viešbučiai. Tačiau prieš 30 metų iš Klaipėdos į Kylį pirmąkart išplaukęs „Kauno“ keltas anuomet stebino ne tik keliautojus, bet ir darbuotojus. Pirmosios įgulos narys Arūnas Narvilas pasidalijo prisiminimais: ką reiškė anuomet išplaukti į Vokietiją, kaip atrodė keleivių ir įgulos kasdienybė ir kaip jam pavyko iš padavėjo pakilti iki komercijos vadovo.

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė dedanti pastangas surinkti naftą, į Baltijos jūrą išsiliejusią po to, kai savaitgalį keleivinis keltas užplaukė ant seklumos. „Žinome, kad šiuo metu nafta yra išsiliejusi daugiau kaip penkių kilometrų plote jūroje“, – pranešime teigė valymo koordinatorius Erikas Svenssonas. Pakrančių apsaugos tarnyba teigė valanti išsiliejusią naftą ir pradedanti baudžiamąjį tyrimą, kad nustatytų avarijos ir dėl jos įvykusio išsiliejimo priežastį.

Švedijoje ant seklumos užplaukė keltas, kuriuo plaukė kelios dešimtys lietuvių. Lietuviai pasakoja miegoję, kai laivą sudrebino smūgiai. Keleiviams iš įstrigusio kelto teko evakuotis, o aplink laivą išplito didžiulė ištekėjusio dyzelino dėmė. Štai šis prieš trisdešimt metų pastatytas, o prieš 4 metus rekonstruotas  Bendrovei „TT-Line“ priklausantis keltas „Marco Polo“ užplaukė ant seklumos netoli Karlshamno uosto Švedijoje baigdamas nakties kelionę iš kito Švedijos uosto Treleborgo.

Švedijoje į Klaipėdą vykstančiam keltui užplaukus ant seklumos – įstrigo kelios dešimtys lietuvių Verda aistros dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio: kiek per metus gali tekti atseikėti turintiems būstą? Smūgį į veidą žinomam Ispanijos krepšininkui sudavę broliai Maciai netekę galimybęs lankytis Žalgirio arenoje, bando šią teisę susigrąžinti teisme Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Iš Švedijos plaukęs ir Klaipėdos uostą turėjęs pasiekti keltas sekmadienį užplaukė ant seklumos. TT-Line „Marco Polo“ keltas, kuris plaukė iš Treleborgo į Karlshamą, o vėliau turėjo pasiekti ir Klaipėdą, kaip skelbia lrytas.lt, užplaukė ant seklumos. Kaip skelbiama, keltui atsimušus į uolas, buvo pažeistas jo dugnas, todėl buvo įvykdyta keleivių, kurių dauguma buvo iš Lietuvos, evakuacija. Įvykdyta žmonių evakuacija Žmones evakavo priplaukę gelbėjimo laivai.

Talino technologijos universitetas (TalTech), tyręs kelto „Estonia“ kontaktą su jūros dugnu, kitą savaitę paskelbs tyrimo rezultatus. 2020 metais buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matyti anksčiau neužfiksuoti kelto „Estonia“ korpuso pažeidimai. Remdamiesi šia informacija, Estijos saugos tyrimų biuras, Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo tarnyba ir Suomijos saugos tyrimų tarnyba pradėjo preliminarų naujų kelto „Estonia“ tragedijos aplinkybių vertinimą.

Praėjusią savaitę visuomenę pribloškė žinia apie iš kelto Baltijos jūroje iškritusį mažametį, kurį tariamai šoko gelbėti jo mama, kurie vėliau pripažinti žuvusiais. Jau savaitgalį pasiekė dar neramesnė informacija – aptikus naujų įrodymų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Pirminė iškelta hipotezė, kurią skelbė ir visos Lenkijos informavimo priemonės, – nelaimingas atsitikimas. Tačiau tyrimo metu Lenkijos ir Švedijos teisėsauga pakeitė bylos kvalifikavimą į nužudymą ir savižudybę.

Mirtina nelaimė Baltijos jūroje. Iš kelto, plaukiančio iš Gdynios į Švediją iškrito 7-metis vaikas, o pskui jį iš 20 metrų aukščio į jūros bangas iššoko ir jo mama. Gelbėtojams pavyko surasti skęstančius ir sušalusius mamą su vaiku, tačiau jų gyvybės užgeso Švedijos ligoninėje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

NATO pajėgos prisijungė prie Lenkijos ir Švedijos gelbėjimo tarnybų, kai ketvirtadienį popietę iš kelto iškrito 7-metis ir, o vėliau ir jo mama šoko į vandenį. Incidentas įvyko keltui „Stena Spirit“ nutolus nuo Lenkijos Gdynios uosto apie 100 kilometrų: 36-erių motina iššoko į vandenį paskui savo iškritusį 7-erių sūnų. „Du žmonės, vienas suaugęs ir vienas vaikas buvo ištraukti iš vandens, – naujienų portalui PAP patvirtino „Stena“ atstovė Agnieszka Zembrzycka.

Lenkijos policija penktadienį pranešė, kad už borto iš keleivinio kelto Baltijos jūroje iškritęs septynerių metų vaikas ir jo motina, kuri šoko į vandenį bandydama jį gelbėti, yra mirę, jų išgelbėti nepavyko. Abu keleiviai vyko keltu „StenaLine“. Policijos atstovas Mariuszas Ciarka transliuotojui TVN24 sakė, kad išgelbėti dviejų žmonių, kurie abu buvo Lenkijos piliečiai, gyvybių buvo neįmanoma.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė per pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnavusi 1,05 mln. keleivių – 45,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Pergabenta 86,7 tūkst. vienetų krovinių, 157,6 tūkst. lengvųjų automobilių – atitinkamai 14,9 proc. mažiau ir 12,3 proc. daugiau. „Keleivių srautai atsigauna, ir tai vyksta tuo metu, kai daug mūsų laivų yra išnuomoti ir dirba įvairiuose pasaulio regionuose.

Prie Gabono krantų nuskendus nedideliam keltui, žuvo mažiausiai du žmonės, o dar 28 yra dingę, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas uosto pareigūnas. Keltas, naktį plaukęs iš sostinės Librevilio į Por Žantilio miestą, maždaug 3–4 val. vietos (4–5 val. Lietuvos) laiku pranešė apie „vandens veržimąsi“, socialiniame tinkle „Facebook“ sakė kelto savininkė „Royal Cost Marine“. „Dėl šio veržimosi laivas tapo nevaldomas.

Vokietijos keltų kompanija „TT-Line“ balandžio pabaigoje pradės reguliarius reisus tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uosto. Bendrovės vykdomasis direktorius Hannesas Conzenas sako, kad galimybė plėsti maršrutus atsirado pastačius ir praėjusią savaitę pradėjus naudoti naują keltą „Peter Pan“. „Kompanijai pristačius jau antrą „Green Ship“ koncepcijos keltą, išaugo ir jos pervežimo pajėgumai.

Nėra jokių požymių, kad viena iš daugiausiai gyvybių nusinešusių jūrų katastrofų Europoje taikos metu, kuomet 1994 metais Baltijos jūroje nuskendo keltas „Estonia“, įvyko dėl susidūrimo ar sprogimo, pirmadienį pranešė Estijos, Suomijos ir Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos. „Nėra jokių susidūrimo su laivu ar plūduriuojančiu objektu požymių, taip pat nėra jokių požymių, kad laivapriekio dalyje būtų įvykęs sprogimas“, – teigiama preliminarioje naujoje ataskaitoje.

Sausio 17 d. 01.44 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojas gavo pranešimą iš kelto „Aura Seaways“, kad įgulos narys, lietuvis, skundžiasi dideliu akių skausmu, negali atsimerkti, tad reikalinga evakuacija į ligoninę.

Klaipėdoje atplaukusiame kelte rastas vyro lavonas, sekmadienį pranešė Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.  Šeštadienį apie 9 val. 40 min. Klaipėdoje atplaukusiame kelte rastas 1989 metais gimusio vyro lavonas. Pirminės apžiūros metu smurto požymių nepastebėta. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Prie Švedijos krantų pirmadienį užsidegė automobilių keltas su 300 žmonių. Švedų pareigūnai pranešė, kad gaisras buvo užgesintas, o laivas bus nuvilktas į uostą. Naujienų portalui tv3.lt pavyko susisiekti su kelte esančiais lietuviais, kurie pasidalijo informacija apie dabartinę situaciją ir atskleidė, kokios emocijos tvyro tarp kelte plaukiančių žmonių. Lietuvis Viktoras Zacharevskis neslepia, kad kilus gaisrui apėmė baimė, tačiau pirminė šoko būsena jau praėjo.

Gaisras, kilęs kelte, kuriuo plaukė apie 300 žmonių, buvo užgesintas, o laivas bus nuvilktas į uostą, pirmadienį pranešė švedų pareigūnai. Kaip pranešama, gaisras kilo kelto „Stena Scandica“, plaukusio iš Švedijos į Latviją, automobilių denyje buvusiame sunkvežiminiame šaldytuve. „Gaisras užgesintas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos jūrų administracijos atstovė Lisa Mjorning.

Penktadienį Kuršių mariomis pradeda kursuoti keltas, kuris keleivius plukdins nauju maršrutu Ventės ragas-Nida, pranešė Šilutės rajono savivaldybė. Nauju maršrutu kursuos 50 vietų keltas „Ventragis“. Jo informacijoje keleiviams nurodoma, kad kelionės vyksta ketvirtadieniais-sekmadieniais, suaugusiam asmeniui ji kainuoja 10, vaikams iki septynerių metų – 5 eurai.  Savivaldybės feisbuko paskyroje teigiama, kad maršrutas Ventės ragas-Nida išsiskiria vaizdingumu.

Kelte Klaipėdoje šeštadienį buvo rastas negyvas vyras, praneša Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Šeštadienį apie 13:11 pajūrio pareigūnams buvo pranešta, kad kelte Minijos gatvėje rastas gulintis 1981 m. gimęs vyras, užsienio pilietis. Į įvykio vietą atvykę medikai konstatavo vyro mirtį. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje pradedami ruošti profesionalūs laivų stiuardai. Priklausomai nuo išsilavinimo metus ar porą truksiančios studijos išleis į pilną nuotykių, tačiau sunkų ir ne kiekvienam skirtą darbą.  Tarptautiniame kelte pluša stiuardai. Kiekvieno jų darbas apima daugybę sričių – vakarais padavėjai, o rytais persirengus jau lovas tenka kloti. Dar reikia pasitikti kelto keleivius bei pagelbėti virtuvėje. Ir taip visą mėnesį po dvyliką valandų per parą.

Nuo birželio brangsta bilietai norintiems keltu persikelti iš Klaipėdos į Kuršių neriją. Lengvųjų automobilių vairuotojams teks pakloti 5 eurais daugiau. Keltus administruojančios įmonės atstovai teisinasi, jog kainas kelti privalo, mat viskas aplink brangsta, o štai Neringos meras neabejoja, kad dėl brangesnių bilietų kurorte šoktelės ir paslaugų bei maisto kainos. Nuo birželio pirmosios sąskaitos tuštės ar piniginės lengvės dar labiau.

Sekmadienį Lietuvos kariuomenė įvykdė neeilinę gelbėjimo operaciją – iš kelto evakavo besilaukiančią keleivę. Lietuvos kariuomenė praneša, kad sekmadienį 14.31 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą, kad kelte „Athena  Seaways“ keleivei – besilaukiančiai moteriai reikalinga medicininė pagalba ir evakuacija iš kelto. Keltas plaukė į Klaipėdą, tuo metu buvo apie 50 jūrmylių (apie 90 km) nuo Klaipėdos.

Keltu persikelti per Kuršių marias nuo birželio kainuos brangiau – Smiltynės perkėla dėl augančių veiklos sąnaudų didina bilietų kainas, pranešė bendrovė. Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad nuo metų pradžios keturis kartus padidėjus uosto žemės nuomos mokesčiui ir tonažo rinkliavai, įmonė priverstai kelti paslaugų įkainius. „Bendrovė nuostolingai dirbti negali“, – pranešime sakė jis.

Iš Klaipėdos į Švediją paleistas dar vienas keleivinis-krovininis keltas, pranešė keltų operatorius DFDS. Penktadienį į pirmąjį reisą iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamną išplaukė „Luna Seaways“. Pranešime nurodoma, kad tai jau antrasis naujas DFDS laivas Lietuvoje šiemet. Toks pats keltas „Aura Seaways“ keleivius ir krovinius tarp Lietuvos ir Švedijos pradėjo aptarnauti metų pradžioje.

Jonijos jūroje prie Kerkyros (Korfu) salos užsiliepsnojusiame kelte sekmadienį rasti palaikai, pranešė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai. Žuvusysis rastas apdegusiame vilkike. Tai yra pirmasis rastas žuvusio asmens kūnas. Gaisras su Italijos vėliava plaukiojančiame kelte „Euroferry Olympia“ kilo vėlai ketvirtadienį. Laive, plaukusiame iš Graikijos Igumenicos miesto į Brindizį Italijoje, buvo beveik 300 žmonių. Iki šiol dar nerasta 10 vilkikų vairuotojų.

Vienas iš Jonijos jūroje prie Kerkyros (Korfu) salos užsiliepsnojusio kelto dingusių keleivių sekmadienį rastas gyvas, naujienų agentūrai AFP pranešė Graikijos pakrančių apsaugos pareigūnai. Tas vyras buvo vienas iš 12 vilkikų vairuotojų, kurie dingo po gaisro, pranešė pakrančių apsaugos pareigūnai. Vyriškis buvo pastebėtas ant laivagalio, kol laivas buvo tempiamas į uostą.

Suomijos jūrų susisiekimo bendrovės „Viking Line“ keltas „Gabriella“ trečiadienio pavakare įsirėžė į prieplauką Helsinkio uoste, bet žmonės per šį incidentą nenukentėjo, pranešė suomių žiniasklaida. Laivas, kuriame buvo 204 keleiviai, apie 17 val. vietos (ir Lietuvos) laiku atsitrenkė į prieplauką manevruodamas uoste prieš išplaukdamas į Stokholmą. Visuomeninė transliuotoja „Yle“ citavo Helsinkio uosto pareigūnų informaciją, kad prieš pat avariją kelte sugedo elektros sistemos.

Antradienį įsigaliojo naujos, didesnės Smiltynės perkėlos bilietų kainos. Palyginti su praėjusios vasaros kainomis, dabar jos didėja vidutiniškai 3,8 proc.  Nuo birželio 1-osios keleivio persikėlimas su dviračiu pabrango 10 proc. iki 1,10 euro, su lengvuoju automobiliu – 2,4 proc. iki 13 eurų, motociklu ar mopedu – 4 proc. iki 5,2 euro. Persikėlimas su autobusu iki 5 tonų brangsta 2,4 proc. iki 26 eurų, virš 5 tonų – 2,5 proc.

Uostamiesčio policijai pranešta apie kelte konflikto metu sužalotą darbuotoją. Kaip pranešė policija, sekmadienio vakarą į Klaipėdą plaukusiame jūriniame kelte tarp 1991 metais gimusio kelto keleivio ir 1968 metais gimusio kelto apsaugos darbuotojo kilo konfliktas dėl neadekvataus keleivio elgesio viešoje vietoje. Keleiviui elgiantis agresyviai, apsaugos darbuotojas panaudojo antrankius. Per grumtynes apsaugos darbuotojas buvo sužalotas, po medikų apžiūros gydosi ambulatoriškai.

Šiandien baigiama vykdyti pandemijos metu dėl COVID-19 suvaldymo įvesta vidaus sienos kontrolė vykdant atvykstančių į Lietuvą asmenų patikrinimus Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto ir oro uostų pasienio kontrolės punktuose. „Nepaisant to, kad Valstybės sienos pareigūnai nutraukia patikras ir atvykstančiųjų asmens tapatybės dokumentai nuo šiandienos 18 val.

Kelte, plaukusiame iš Klaipėdos į Vokietiją, šeštadienio paryčiais gimė mergaitė. Nors pasaulį ji išvydo vidury jūros, o ir maždaug mėnesiu anksčiau, nei planuota, abi su mama jaučiasi puikiai.  Neįprastomis aplinkybėmis dukros susilaukusiai lietuvių šeimai tai – pirmasis vaikas. Tėvai mergaitei jau išrinko ir vardą, tiesa, viešai atskleisti jo nepanoro. Vis dėlto vardas nėra susijęs nei su jūra, nei su kelto pavadinimu – mergaitė gimė itin populiaraus maršruto kelte.

Bangladešo sostinėje Dakoje mažiausiai 28 žmonės žuvo ir dar dešimtys dingo pirmadienį apvirtus apie 100 žmonių gabenusiam keltui, susidūrusiam su kitu laivui, pranešė gelbėjimo tarnybų pareigūnai. Kol kas neaišku, kiek žmonių sugebėjo plaukte pasiekti krantą arba tebėra dingę.

Per Kuršių marias su muzika. Tokią netikėtą pramogą atsitiktiniams kelto keleiviams pasiūlė Klaipėdos brass kvintetas. Kaip sureagavo visiškai to nesitikėję žmonės? Eilinį penktadienį keltu iš Klaipėdos į Smiltynę norintys persikelti žmonės maloniai apstulbę. Kelte juos pasitinka įvairiausias melodijas grojantis Klaipėdos brass kvintetas. Tokia muzikalia kelione kelto keleiviai mėgaujasi. Kas užsimerkęs klausosi, o kas ir šoka.

Daugelyje šalių nuo karantino įvedimo prabėgus daugiau kaip mėnesiui, bandančių sugrįžti į Lietuvą tautiečių situacija nebėra tokia sudėtinga, kokia buvo pirmosiomis savaitėmis. Vis dažniau į Lietuvą nesugrįžusių žmonių pateiktus pavyzdžius keičia sėkmės istorijos. Viena tokių – iš Didžiosios Britanijos su vyru ir dviem vaikais automobiliu grįžusios Veronikos istorija. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta moteris teigė, kad jų kelionė namo niekuo nesiskyrė nuo ankstesniais metais vykusių kelionių.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai praneša, kad balandžio 8 d. gautas pranešimas, jog kelte buvo gaivinamas 1958 m. gimęs žmogus. Patikslinta, kad medikų pagalbos prireikė kelto darbuotojui. Vis dėlto, 19.31 val. konstatuota asmens mirtis. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Patikslinta, kad keltas ruošėsi išplaukti į Kylį. Tiesa, nėra aišku, ar darbuotojas turėjo juo plaukti. Apie tai duomenų nėra.

Į portalą tv3.lt kreipėsi balandžio 1 d. iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte staiga mirusios moters artimieji. Jie guodėsi prarandantys viltį dar iki Velykų palaidoti mylimą giminaitę, mat dėl dar iki šiol neatlikto testo dėl koronaviruso negali atgauti moters kūno.  Praėjusią savaitę mirusios 55 Janinos (vardas pakeistas, – aut. past.) artieji sako esantys nežinioje, mat iki pirmadienį vakaro dar nebuvo paimtas joks tyrimas dėl koronaviruso.

Lietuviai emigrantai dėl koronaviruso situacijos masiškai grįžo į tėvynę. Kai kurie jų parvyko trumpam ar sugrįžo po atostogų, bet dalis svetur dirbusių lietuvių darbdavių buvo tiesiog išvyti namo. Sugrįžę lietuviai tapo rimtu iššūkiu valstybei. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius tv3.lt teigė, kad pirmoji tautiečių banga jau atvyko, sunkumai dar laukia prieš akis.

Keltais į Klaipėdą atvykstančius žmones, kuriuos privalu karantinuoti, prižiūrės policija, jiems Klaipėdos viešbučiuose paršuota 700 vietų, tačiau poreikis gali būti dvigubai didesnis, sako uostamiesčio vadovai. „Vietų šiame kontekste yra apie 7–8 šimtai, bet yra suvokiama, kad nebus to pakankama, todėl rezervas tikrai yra numatomas, jis bus tikrai organizuotas ir jo bus tiek, kiek turi būti“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

##UArticlesInsert_News_getGallery_82652##

Iš Vokietijos į Lietuvą keltu bandanti grįžti keturių asmenų šeima liko be nakvynės – viešbutis, sužinojęs, kad nakvynę rezervavę asmenys yra lietuviai, atsisakė juos priimti. Lietuvis Arūnas kartu su savo žmona ir dviem vaikais, kurių vienas nepilnametis, ketvirtadienio vakarą keltu turėtų grįžti iš Kylio uosto Vokietijoje į Klaipėdą. Iš ten 21 val. išplauks keltas. Arūnas pasakoja jau tris naktis praleidęs Vokietijoje, ši naktis – jau ketvirta ir kol kas nepavyksta rasti nakvynės.

Klaipėdos uoste trečiadienio pavakarę prisišvartavo keltas iš Vokietijos Zasnico uosto su lietuviais, kuriems Lenkija neleido automobiliais kirsti šalies teritorijos grįžti į Lietuvą. Keltas prisišvartavo 18.36 val senosios Tarptautinės jūrų perkėlos pirmojo, aukščiausio saugumo lygio terminale, kuriame nepatenka pašaliniai žmonės, BNS patvirtino „Limarko jūrų agentūros“ atstovai. Toliau bus atliekamos keleivių dokumentų, sveikatos patikros.

Iš kelto, sekmadienį į Klaipėdą atvykusio iš Švedijos, į ligoninę pristatyti devyni karščiuojantys asmenys, iš Vokietijos atplaukusiame kelte visi buvo sveiki, sako bendrovės atstovas. „Jokių karščiuojančių nebuvo: 318 iš viso žmonių išlaipinta, pamatuota temperatūra visiems 318 žmonių, nė vienas nebuvo su temperatūra, visi sveiki, visi išleisti namo“, – BNS sekė tarptautinės laivybos ir logistikos įmonės DFDS atstovas Vaidas Klumbys.

Sekmadienį Klaipėdoje tikrinama keliolika keltu iš Švedijos atvykusių žmonių, BNS sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. Pranešta, kad į ligoninę išvežtas vienas keltu iš Švedijos į Klaipėdą atvykęs lietuvis, dar devyni laukia papildomo sveikatos patikrinimo, po kurio bus sprendžiama, kaip juos stebėti.

Neringos savivaldybė ketvirtadienį nusprendė iki 30 eurų pabranginti įvažiavimą į kurortą vasaros mėnesiais. Iki šiol šis mokestis siekė 20 eurų. Kaip pranešė savivaldybė, 30 eurų mokestis bus imamas nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 dienos, kitu metu vietinė rinkliava lengviesiems automobiliams ir toliau kainuos 5 eurus. Taip pat panaikinta lengvata vykdavusiems iš Neringos į Lietuvos jūrų muziejų ir tą pačią dieną grįždavusiems atgal.